Pranešėjas L. Pauliukėnas                                                    Baudž. byla Nr. 1A-3-557/2010

Teisėjas P. R. Mickus                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                  1.2.25.4.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.;

                                                                  2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4. (S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

    

2010 m. sausio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Rasos Valentinienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

nukentėjusiojo D. G. ir jo atstovo pagal įstatymą S. G. įgaliotajam atstovui adv. Henrikui Oseckiui,

gynėjui Eligijui Karbauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymą S. G. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-30 nuosprendžio, kuriuo P. S. dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. išteisintas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Nuosprendžiu S. G. ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

P. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2005-07-15 apie 12 val. 40 min. Palangoje, Užkanavės g. prie namo Nr. 26, vairuodamas taksi automobilį „Audi 100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemą, nepraleido ta pačia kryptimi iš galo važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motorolerio, kurį vairavo E. P., tačiau pastarajam pavykus aplenkti automobilį iš kairės pusės, staiga sustojo įstrižai važiuojamosios dalies, užtverdamas kelią tuo metu ta pačia kryptimi iš galo paskui E. P. važiavusiam ir automobilį lenkusiam motoroleriui „Honda Dio", kurį vairavo D. G., ko pasekoje pastarasis, stabdydamas vairuojamą motorolerį, griuvo ant dešinio šono ir slysdamas trenkėsi į automobilio „Audi 100" kairės pusės šoną, dėl ko D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu P. S. pažeidė KET 51, 53, 145, 150 ir 153 p. reikalavimus, nes jis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, netrukdyti eismo, keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas kairėn), privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto bei privalėjo duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms, kur važiavimo kryptimi buvo ne daugiau kaip viena eismo juosta.

              Teismas P. S. išteisino motyvuodamas tuo, jog KET nesilaikė nukentėjusysis D. G., kas leidžia teigti, jog P. S. nepažeidė KET 51, 53, 145, 150 ir 153 p. reikalavimų, ir jo kaltės dėl autoįvykio nėra.

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei nuteisti P. S. pagal BK 281 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Nurodo, kad teismo išvados dėl P. S. išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė, remdamasis prieštaringais P. S. parodymais. Teisme duoti P. S. parodymai skiriasi nuo tų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu 2005-07-15 apklaustas liudytoju (t. 1, b. l. 26-27), o iš įtariamojo 2008-06-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad duoti jo parodymai neatitinka 2005-07-15 eismo įvykio metu užfiksuotoms aplinkybėms, t. y. automobilio padėčiai kelyje. Vertindamas  nukentėjusiojo D. G. parodymus, teismas apsiribojo tik tuo, kad 2005-07-15 apie vidudienį, jis ir jo draugas E. motoroleriais išvažiavo į Užkanavės gatvę. Priekyje matė važiuojantį taksi automobilį, kuris nerodydamas kairiojo posūkio staiga pradėjo stabdyti ir sukti į kairę. Tuo metu jis nuo automobilio buvo apie 10-14 metrų, arčiau gatvės dešiniojo krašto. Jo draugas stabdomą automobilį apvažiavo iš kairės pusės, ką jis norėjo padaryti, kad išvengti susidūrimo. Matydamas, jog tai nepavyks, stabdė motorolerį priekiniu ir galiniu stabdžiais, dėl ko motoroleris nuvirto ant šono, slydo gatve ir atsitrenkęs į automobilio kairį šoną, buvo sužalotas. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad teisminio tyrimo metu apklaustas D. G. parodė, kad 2005-07-15 apie vidudienį, jis ir jo draugas E. P. motoroleriais išvažiavo į Užkanavės gatvę iš pėsčiųjų tako, apie 20 m iki eismo įvykio vietos. Jis nuo E. P. važiavo 3-4 m atstumu iš paskos ir atlikinėjo tuos pačius manevrus, kaip ir E. P.. Priekyje matė važiuojantį taksi automobilį, kuris nerodė posūkio į kairę ir nedarė jokio manevro. Privažiavus ir E. P. pradėjus lenkti iš kairės pusės, jis taip pat siekė pravažiuoti pro minėtą taksi automobilį, kas atitiko jo daromam lenkimo manevrui. Tačiau taksi automobilis staiga pasuko į kairę, užkirsdamas jam kelią, tuo sudarydamas kliūtį. E. P. nusuko į kairės pusės kiemą, o jis, stabdydamas motorolerį, griuvo ant dešinio šono ir atsitrenkė į taksi automobilį. Panašius parodymus davė ir liudytojas E. P. nurodydamas, kad darant lenkimo manevrą, likus iki automobilio 5-6 m, staiga automobilis pasuko į kairę, dėl ko, vengdamas susidūrimo, jis pasuko į kairėje pusėje esantį kiemą. Kadangi D. G. važiavo tik 3-4 metrų atstumu nuo jo, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu D. G. griuvo. Nukentėjusiojo D. G. parodymus pilnai patvirtina ir 2005-07-15 autoavarijos vietos plane užfiksuotas motorolerio "Honda" griuvimo – slydimo pėdsakas. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, kad susidūrimas įvyko dėl nukentėjusiojo D. G. veiksmų, neatitinka teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, užfiksuotų ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu. Liudytojas R. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pastebėjęs atvažiuojantį taksi automobilį, norėjo išeinantiems iš namo keleiviams apie tai pranešti. Tik pasisukus taksi automobiliui į kiemą pastebėjo, kaip pravažiavo vienas motoroleris, o kitas griuvo ir atsitrenkė į taksi automobilį. Automobilis po susidūrimo sustojęs rodė kairįjį posūkį. Ar automobilis važiuodamas tiesiai rodė kairįjį posūkį, pasakyti negali, nes nepastebėjo. Taksi automobilis, sukdamas į kairę, sudarė kliūtį motorolerio vairuotojams. Specialisto išvadoje nurodoma, kad techniniu požiūriu tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad automobilio "Audi 100" vairuotojas P. S., sukdamas kairėn, nedavė kelio kairiau jo iš galo atvažiuojantiems ir pradėjusiems lenkimo manevrą mopedo vairuotojams. Teismas nepaneigė įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktų įrodymų, apsiribodamas iš konteksto paimtais glaustais dalyvių paaiškinimais. Tuo tarpu bylos įrodymų visuma leidžia teigti, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo P. S. padaryti KET pažeidimai.

Nukentėjusiojo D. G. atstovas pagal įstatymą S. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nuteisti P. S. pagal BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme bei patenkinti civilinį ieškinį, priteisiant 4696,97 lt. turtinės, 50000 lt. neturtinės žalos atyginimo bei atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, jis paremtas prieštaringais įrodymais, netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismas nuosprendyje visiškai nekreipė dėmesio į byloje esančius objektyvius įrodymus - kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, autoavarijos vietos planą, kuriuose fiksuoti duomenys iš karto po autoįvykio, transporto priemonių išsidėstymas, motorolerio, kuriuo važiavo D. G., stabdymo kelias prieš susidūrimą. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad autoįvykis įvyko, P. S. sukant į kairę ir kirtus ašinę liniją - kelio vidurį, o D. G. išvažiavus į kairę pusę, kirtus kelio vidurio liniją, t. y. atliekant lenkimo manevrą, tai patvirtina motorolerio stabdymo kelias - slydimo žymė, kuri yra 6,4 m ilgio bei 1-1,2 m atstume nuo kairio kelio šono D. G. judėjimo kryptimi. Šie duomenys patvirtina tai, kad D. G., važiuodamas motoroleriu, betarpiškai prieš susidūrimą buvo kirtęs menamą važiuojamosios dalies vidurio liniją bei atlikinėjo lenkimo manevrą, dar prieš automobilio AUDI 100 vairuotojui P. S. darant posūkį į kairę. KET 153 p. numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ir jį lenkiančioms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad P. S., prieš sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią neabejotinai jau atliekančioms lenkimo manevrą transporto priemonėms, tai yra motoroleriu važiavusiam E. P. ir motoroleriu važiavusiam D. G..

Visiškai be pagrindo teismas atmetė liudytojo E. P. parodymus, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Liudytojas E. P. parodė, kad išvažiavus į Užkanavės gatvę, jis matė priekyje važiuojantį taksi automobilį ir jį lenkė iš kairės pusės. Tuo metu automobilis staiga pasuko į kairę. D. važiavo jam iš paskos ir taip pat lenkė automobilį. D. važiavo už jo ir bandė lenkti iš tos pačios pusės, bet jam nebebuvo kur, matė per veidrodėlį, jis važiavo iš paskos gal 3 metrai. Taksi vairuotojas posūkio nerodė, tą gerai prisimena.

Teismas nuosprendyje remiasi liudytojo R. M. parodymais, nors šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme įvykio aplinkybes aiškino kiekvieną kartą skirtingai. 2005-07-15 liudytojo apklausos protokole jis nurodė „aš išsikviečiau taksi ir neužilgo pamačiau atvažiuojant raudoną taksi automobilį", 2005-08-05 apklausos protokole teigiama „kai pamačiau atvažiuojantį taksi automobilį, tikrai buvau prie savo prekybos ledais vietos, mačiau, kaip taksi mašina važiavo gana lėtai ir tikrai rodė posūkį ir lėtai suko į kairę pusę. Tada pagalvojau, kad reikia užeiti pakviesti žmones, kurie išsikvietė taksi ir jau norėjau eiti, kai staiga pamačiau, kaip pro taksi automobilo kairę pusę pralėkė vienas motoroleris". Liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t. b. l. 106-107) matyti, kad jo parodymai neatitinka įvykio metu užfiksuotų aplinkybių, kas duoda pagrindo abejoti, ar šis liudytojas matė įvykį. Apklaustas 2008-05-21 liudytojas R. M. nurodė, „kad atvažiavęs automobilis sustojo ant kelio ir jokio posūkio signalo nerodė" (2 t., b. l. 106). Šie parodymai sutampa tiek su nukentėjusiojo D. G. parodymais, tiek su liudytojo E. P. parodymais. Apklausiamas teisme liudytojas R. M. vėl pakeitė parodymus, nurodė kitokias aplinkybes bei tai, kad taksi „vairuotojas stebėjo, žiūrinėjo, buvo pristojęs. Pristojo dešiniau savo važiuojamosios dalies pusės". Šio liudytojo parodymai keitėsi kelis kartus, todėl nėra objektyvūs ir teismas jais remtis nuosprendyje kaip objektyviu įrodymu neturėjo.

P. S. parodymai taip pat prieštaringi, 2005-07-15 iš karto po įvykio paaiškinime jis nurodo „aš važiavau į užsakymą. Pamatęs užsakytą numerį sustojau, ir tuo momentu iš užpakalio važiavęs motoroleris nesustabdęs griuvo ir, pašliaužęs iki mašinos, atsitrenkė į mašinos šoną". 2005-07-15 liudytojo apklausos protokole P. S. teigia „tačiau prieš sukdamas aš pažiūrėjau į galinio vaizdo veidrodėlius ir įsitikinau, ar manęs niekas nelenkia. Tada pamatęs šalia įvažiavimo į kiemą vyriškį, kuris ten prekiavo ledais, norėjau paklausti, kas kvietė taksi. Tuo metu, rodydamas posūkį, priekiu sustojau prie kairiojo asfalto krašto, pati mašina stovėjo įstrižai asfalto ir mačiau, kad asfalto danga skirta važiuoti transportui nėra plati". 2005-07-19 P. S. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodo „pamatęs šį numerį, aš, rodydamas kairio posūkio signalą, sukau po truputį i kiemą, tik staiga pro mašinos kairę pusę pralėkė motoroleris, (anksčiau sakiau, kad pro dešinę), tuomet aš išsigandau ir sustabdžiau mašiną, o ji stovėjo priekiu prie kairiojo kelkraščio, galas link kelio vidurio. Šis sustojimas buvo priverstinis, ne savo valia taip sustojau. Tuomet, norėdamas įsitikinti, kad viskas tvarkoje, norėjau išlipti pažiūrėti, ar vaikui, kuris mano mašiną pralenkė viskas gerai ir tuo metu staiga išgirdau trenksmą į mašinos kairės pusės galą. Išlipęs pamačiau, kad kitas motoroleris slydo ir atsitrenkė į mašiną". Teisme P. S. nurodė, jog pamatęs iškabą su ženklu „47“ bei visiškai įsitikinęs, jog iš kairės, dešinės bei iš galo nieko nėra, įjungė automobilio kairį posūkį ir palengva pradėjo sukti į kairę pusę. Baigiant šį manevrą, pro automobilio kairę pusę pralėkė motoroleris. Tada jis stabtelėjo, apsižiūrėjo, kad nėra jokiu kliūčių ir jau bandant toliau judėti į kairę, išgirdo kažką subrazdėjus prie kairiojo automobilio šono. Išlipęs pamatė prie automobilio galinių durelių nuvirtusį motorolerį ir vaiką, kurio prieš tai kelyje nematė. Taigi P. S. parodymai prieštaringi, neatitinkantys objektyvių įrodymų – eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, autoavarijos vietos plano, specialisto išvados (l t. b. l. 82). Vienur jis teigia sustojęs prie kairio kelkraščio įstrižai važiuojamosios dalies ir tuo metu atsitrenkęs motoroleris, kitur jis nurodo, kad jam judant motoroleris atsitrenkė. Pirmame paaiškinime P. S. teigė, kad pamatęs numerį sustojo ir tada atsitrenkė motoroleris, skiriasi jo parodymai ir apie tai, kas kvietė taksi.

Specialisto išvadoje nurodoma "labiausiai tikėtina, kad E. P., vengdamas susidūrimo, nebūtų spėjęs iš dešinės Užkanavės gatvės pusės pervažiuoti į kairę, išvažiuoti į įvažiavimą į kiemą ir pravažiuoti pro automobilio priekį. Todėl labiausiai tikėtina, kad dar prieš automobiliui imant suktis į kairę kelio pusę ir vykdė lenkimo manevrą, o automobilis, pradėdamas posūkio į kairę manevrą, sudarė jam kliūtį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui“. Po to ekspertas atliko skaičiavimus pagal turimus duomenis, kad D. G. nuo pirmojo mopedo vairuotojo nebuvo labai atsilikęs - apie 3 m, todėl ši aplinkybė leidžia daryti naują prielaidą, kad prieš avariją D. G. buvo netoli E. P., o ant kelio važiuojamosios dalies paliktos mopedo slydimo žymės išsidėstymas bei kryptis parodo, kad prieš apvirstant D. G. važiavo kelio kairės pusės viduriu ir negalėjo būti žymiau pasisukęs link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tai galima spręsti iš slydimo pėdsakų pakrypimo laipsnio, kelio krašto atžvilgiu ir tai parodo, kad prieš apvirstant D. G. nedarė staigių manevrų. Todėl tikėtina, kad mopedu važiuojantis D. G. taip pat, kaip ir prieš jį važiavęs E. P., buvo kairėje Užkanavės gatvės važiuojamosios dalies pusėje dar prieš tai, kai automobilio „Audi 100" vairuotojas P. S. ėmė sukti kairėn, tai yra D. G. buvo lenkiančiuoju. Teisme apklaustas specialistas taip pat vienareikšmiškai nenurodė, kas konkrečiai padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis tik pateikė kelis galimus eismo įvykio situacijos variantus, bei kas tuo metu konkrečiai padarė KET pažeidimus. Teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įstatymu, todėl P. S. nepagrįstai išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.

Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti prokuratūros apeliacinį skundą bei iš dalies patenkinti nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymą S. G. apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo D. G. ir jo atstovo pagal įstatymą S. G. įgaliotasis atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

BK 281 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai,  labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Iš byloje sukauptos medžiagos matyti, kad atlikus eismo įvykio vietos apžiūrą ir apklausus eismo įvykio dalyvius bei įvykį mačiusį R. M., aiškaus įvykio mechanizmo, leidžiančio bent preliminariai konstatuoti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio padarytus eismo įvykį lėmusius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tyrėjams nustatyti nepavyko. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-336 (05) specialistas E. Ivanovas konstatavo, kad jeigu autoavarija įvyko užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis, tai tokioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdyti eismo, prieš sukdamas kairėn, privalėjo iš anksto parodyti įspėjamąjį posūkio signalą, pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti jo kryptimi, kairiojo krašto, įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu ir kad nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, o esant jį lenkiančioms transporto priemonėms - duoti joms kelią, o mopedo Honda Dio vairuotojas D. G. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdyti eismo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalėjo iš anksto parodyti įspėjamąjį kairiojo posūkio signalą, nepradėti lenkimo manevro, jeigu priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas parodė kairiojo posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, lenkiant palikti tokį tarpą tarp transporto priemonių šonų, kad eismas būtų saugus, o pastebėjęs, kad priekyje važiuojantis vairuotojas ima sukti į kairę ir užtveria kelią (jei lenkimo manevras buvo pradėtas prieš tai, kai vairuotojas ėmė sukti į kairę), privalėjo stabdyti vairuojamą mopedą. Be to, tiriamojoje dalyje specialistas kompiuterine programa sumodeliavo dvi galimas automobilio Audi 100 judėjimo trajektorijas, kuriomis judėdamas jis atsidūrė toje vietoje, kurioje į jį atsitrenkė D. G. vairuojamas motoroleris: 1) automobilio vairuotojas suka į kairę nuo Užkanavės g. važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos; 2) automobilio vairuotojas suka į kairę nuo Užkanavės g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad specialistui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių faktinių duomenų, kokiu atstumu nuo E. P. buvo atsilikęs paskui jį mopedu Honda Dio važiuojantis D. G. ar bent koks laiko tarpas praėjo nuo momento, kai automobilis Audi 100 buvo sustabdytas, iki momento, kai į jį atsitrenkė D. G. vairuotas mopedas, dėl ko negalima konkrečiau nustatyti, kur D. G. galėjo būti, kai automobilio Audi 100 vairuotojas ėmė sukti kairėn.     

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad eismo įvykio kilimo priežastimi galėjo būti: 1) automobilio Audi 100 vairuotojo P. S. veiksmai, jeigu jis manevrą į kairę darė po to, kai jį jau lenkė motoroleriai; 2) motorolerio vairuotojo D. G. veiksmai, jeigu jis automobilį lenkė po to, kai automobilio vairuotojas, iš anksto pasitraukdamas prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti jo kryptimi, kairiojo krašto ir rodydamas įspėjamąjį posūkio signalą, pradėjo manevrą į kairę; 3) tiek automobilio Audi 100 vairuotojo P. S., tiek  motorolerio vairuotojo D. G. veiksmai, jeigu P. S. neįsitikino, jog atlikti manevrą yra saugu ir jis nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, ir kairėn suko nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o D. G., netinkamai sureaguodamas į kelyje sudarytą kliūtį, jos neišvengė, nors objektyviai tai galėjo padaryti. Taigi siekiant išsiaiškinti eismo įvykio mechanizmą būtina nustatyti, ar pirmasis manevrą kairėn pradėjo automobilio Audi 100 vairuotojas, o motorolerių vairuotojai tik reagavo, ar motoroleriai jau lenkė, o automobilio vairuotojas jų nepastebėjo ir pradėjo posūkį kairėn.

Kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu šioje byloje buvo inkriminuotas automobilio Audi 100 vairuotojui P. S., didžia dalimi remiantis anksčiau minėta specialisto išvada, jog techniniu požiūriu tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. sukdamas kairėn nedavė kelio kairiau jo iš galo atvažiuojantiems ir pradėjusiems lenkimo manevrą mopedų vairuotojams. Šią savo išvadą specialistas motyvavo (darydamas tam tikras prielaidas) tuo, kad prieš autoavarijos kilimą D. G. nebuvo labai atsilikęs nuo priekyje važiavusio E. P., o kelio važiuojamojoje dalyje paliktos apvirtusio mopedo Honda Dio slydimo žymės išsidėstymas bei kryptis rodo, kad prieš pat apvirstant D. G. važiavo kelio kairės pusės viduriu ir negalėjo būti žymiau pasisukęs link kairiojo važiuojamosios dalies krašto (tai galima spręsti iš to, kad slydimo pėdsakas kelio krašto atžvilgiu pakrypęs tik 1,8 laipsnio kampu, kaip nustatyta iš sudarytos mastelinės schemos), kas rodytų, jog prieš apvirstant D. G. nevykdė staigių manevrų. Todėl yra tikėtina, kad mopedu važiuojantis D. G. buvo kairėje Užkanavės gatvės važiuojamosios dalies pusėje dar prieš tai, kai automobilio Audi 100 vairuotojas ėmė sukti kairėn, t. y. buvo lenkiančiuoju.

Vienok nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dalyvavęs eismo įvykio ekspertas V. Pačebutas paaiškino, jog išklausius eismo įvykio dalyvių teisme duotus parodymus galima daryti prielaidą, jog eismo įvykio mechanizmas bei jo kilimo priežastys galėjo būti ir kitokie, negu kad buvo nustatyti 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje, duotoje tyrimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu. Šiai prielaidai patvirtinti ar paneigti reikalinga atlikti skaičiavimus ir galimų situacijų modeliavimą, t. y. ekspertinį tyrimą.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu bylos medžiaga buvo papildyta esminę reikšmę turinčiais naujais duomenimis – atliktas motorolerių vairuotojų D. G. ir E. P. parodymų patikrinimas vietoje ir nustatytos šių asmenų vairuojamų transporto priemonių judėjimo trajektorijos prieš eismo įvykį, taip pat atlikta eismo įvykio ekspertizė.

2009 m. balandžio 24 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis D. G. parodė, kad su E. P. praleidę taksi automobilį, įsuko į Užkanavės g., pirmas važiavo E. P., pravažiavus 77 m pastebėjo priekyje taksi automobilį, kuris buvo nuo jų apie 42 m. Toliau jis važiavo apie 30 km/h greičiu ir pastebė­jo, kad taksi automobilis pradėjo lėtinti greitį. Kokiu greičiu važiavo tuo metu negalėjo pasakyti, nes į greičio ma­tuoklį nežiūrėjo. Likus 47 m iki taksi automobilio, Audi 100 sustojo. Jis (D. G.) ir jo draugas E. P. toliau važiavo tiesiai, tuo pačiu greičiu. Taksi automobilį privažiavus apie 23,8 m, pastebėjo, kad taksi automobilis pradėjo va­žiuoti ir suktis į kiemą, į kairę nerodydamas posūkio. Toliau jam važiuojant, taksi automobilis labiau pradėjo sukti į kairę, o jis pavažiavęs apie 5 m pradėjo stabdyti. E. P. buvo labiau kairiau. Likus 14,5 m iki taksi, pradėjo stabdyti savo motorolerį. Stabdė abejais rankiniais stabdžiais, pavažiavus 2 m pradėjo slysti. Pradėjo slysti apie 11.3 m būnant vidury kelio. E. P. pradėjo sukti į kiemą, jis (D. G.) slydo ir trenkėsi į automobilį. Taip pat parodymų patikrinimo vietoje pagal D. G. parodymus buvo sudaryta 2009 m. balandžio 24 d. autoavarijos vietos schema, iš kurios matyti, kad prieš įvykį priekyje esantį automobilį Audi 100 neprivažiavęs 23,8 m atstumu (kai automobiliu buvo pradėtas vykdyti posūkio į kairę manevras), jis vairuojamu motoroleriu važiavo 0,9 m atstumu nuo dešiniojo savo judėjimo prieš įvykį krypties važiuojamosios dalies krašto, o vizualiai tai matyti iš nuotraukos, prie kurios yra užrašas „Nukentėjusysis D. G. parodo, iš kur pastebėjo sukant taksi automobilį ir pradėjo daryti manevrą į kairę“ (parodymų patikrinimo metu buvo fotografuojama).

2009 m. balandžio 24 d. liudytojas E. P. jo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad įvažiavęs į Užkanavės g., įsibėgėjo iki 30-40 km/h greičio, važiavo tiesiai ir tolygiai. Pravažiavus 164 m pamatė, kaip stoja taksi automobilis, iki jo buvo 26,6 m atstumas. Jis labiau pradėjo rikiuotis į kairę ir, pravažiavus 15 m, automobilis iš kelkraščio, kur buvo sustojęs, pradėjo staigiai sukti į kairę. Tada iki automobilio buvo 18,1 m atstumas. Pavažiavus 7 m, automobilis stai­giai atsistojo į tą padėtį skersai kelio. Viskas vyko judant, t.y. važiuojant, likus 8 m iki automobilio jis pradėjo stabdyti ir sukti į kairę. Likus 1 m iki automobilio, pasuko į kairę ir nuvažiavo į žolyną ir sustojo. Taip pat parodymų patikrinimo vietoje pagal E. P. parodymus buvo sudaryta 2009 m. balandžio 24 d. autoavarijos vietos schema, iš kurios matyti, kad prieš įvykį priekyje esantį automobilį Audi 100 neprivažiavęs 18,1 m atstumu (kai automobiliu buvo pradėtas vykdyti posūkio į kairę manevras), E. P. vairuojamu motoroleriu važiavo 1,9 m atstumu nuo dešiniojo savo judėjimo prieš įvykį krypties važiuojamosios dalies krašto, o vizualiai tai matyti iš nuotraukos, prie kurios yra užrašas ,,E. P. parodo, kur labiau pradėjo rikiuotis į kairę ir pastebi, kad taksi automobilis taip pat suka į kairę“ (parodymų patikrinimo metu buvo fotografuojama).

Sugretinus šiuos nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. parodymus, akivaizdu, jog tarp jų jokių prieštaravimų nėra. Taip pat šie parodymai iš esmės atitinka ir minėtų asmenų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teisme nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2005-07-15 apie vidurdienį, jis ir jo draugas E. P. motoroleriais išvažiavo į Užkanavės gatvę. E. P. važiavo pirmas arčiau vidurio linijos, o jis iš paskos atsilikęs 3-4 metrus, arčiau dešinio kelkraščio. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Priekyje matė važiuojantį taksi automobilį, kuris, nerodydamas kairio posūkio staiga pradėjo stabdyti ir sukti į kairę. Tuo metu jis nuo automobilio buvo apie 10-14 metrų, arčiau gatvės dešinio krašto. Tada jis pradėjo stabdyti ir sukti į kairę, dėl ko motoroleris nuvirto ant šono, slydo gatve ir jis atsitrenkė į automobilį. Atsakydamas į eksperto klausimus, D. G. parodė, kad jei draugas (E. P.) nebūtų sukęs į kairę, tai jis gal ir taip būtų sustojęs, aplenkti automobilio jis nenorėjo. Apylinkės teisme liudytojas E. P. parodė, kad išvažiavus į Užkanavės gatvę, jis važiavo 40-50 km/h greičiu, už jo 3-4 m atstumu važiavo D. G.. Matė priekyje važiuojantį taksi automobilį, kuris sustojo prie dešinio kelkraščio. Jis tuo metu važiavo dešine puse ir norėjo automobilį aplenkti kaire puse, tačiau iki automobilio likus 6-7 m, automobilis, neparodęs posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę pusę ir užtvėrė jam kelią. Tada jis nestabdydamas suko į kairę ir išvengė susidūrimo, įsukdamas į kiemelį. Tuo metu D. važiavo jam iš paskos ir taip pat lenkė automobilį. Be to, nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. nurodytos aplinkybės, jog jie važiavo 30-40 km/h greičiu, neprieštarauja ir 2009 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akte atliktiems paskaičiavimams, jog įvertinus apvirtusio motorolerio paliktą įvykio vietos apžiūros metu fiksuotą 6,4 m ilgio slydimo pėdsaką, prieš apvirstant motoroleriui jo greitis buvo didesnis nei 25 km/h (t. 3, b. l. 104). Beje, nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. nurodyti atstumai, atitinkamai 23,8 m ir 18,1 m, kurių jie buvo neprivažiavę iki taksi automobilio, kai pastebėjo jį sukant į kairę, yra tose ribose, kurios apskaičiuotos 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje - įvertinus galimas automobilio judėjimo trajektorijas ir jo greitį pagal P. S. parodymus (5-10 km/h), paskaičiuota, kad automobilio Audi 100 vairuotojui ėmus sukti kairėn, važiuodamas 40 km/h greičiu E. P. iki vietos, kur pravažiavo pro automobilio Audi 100 priekį, buvo neprivažiavęs 0,4-33,6 m atstumu (t. 1, b. l. 86). Atsižvelgiant į tai, kad D. G. važiavo už E. P. tokiu pat greičiu, neabejotinai jis buvo neprivažiavęs automobilio dar didesniu atstumu.

Taigi abejonių dėl nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. parodymų, duotų jų parodymų patikrinimo vietoje metu, patikimumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms nėra. Būtent remiantis nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. 2009 m. balandžio 24 d. parodymų patikrinimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad tuo metu, kai jie pamatė manevrą į kairę vykdantį automobilį Audi 100, D. G. vairuojamu motoroleriu važiavo 0,9 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o E. P. važiavo 1,9 m atstumu nuo deši­niojo važiuojamosios dalies krašto, kurios buvo atvaizduotos taip pat ir autoįvykio schemose bei fotolentelėse, 2009 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akte padaryta išvada, jog motorolerių judėjimo prieš įvykį krypties eismo juostai esant nuo 2 m iki 2,45 m pločio, prieš automobiliu Audi 100 pradedant vykdyti posūkio į kairę manevrą abu motoroleriai važiavo savo judėjimo kryp­ties važiuojamosios dalies puse (jų judėjimo krypties eismo juosta) ir automobilio Audi 100 lenkimo manevro nevykdė.

Ši eksperto išvada yra visiškai priešinga anksčiau aptartai 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadai, jog techniniu požiūriu tikėtina, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastis buvo tai, kad automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. sukdamas kairėn nedavė kelio kairiau jo iš galo atvažiuojantiems ir pradėjusiems lenkimo manevrą mopedų vairuotojams. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertizės išvadą pateikęs ekspertas D. J. parodė, kad specialistas E. Ivanovas išvadą davė neatlikęs skaičiavimų, o skaičiavimų atlikti jis negalėjo, nes nebuvo duomenų, kokiu atstumu nuo automobilio buvo motoroleriai. Negalėdamas atlikti skaičiavimų, specialistas davė tik tikėtiną išvadą. Specialistas rėmėsi motorolerio slydimo žyme, tuo tarpu jis atliko skaičiavimus turėdamas duomenis. Be to, ekspertas D. J. parodė, kad pagal atliktus skaičiavimus tikėtina, kad automobiliui sukant į kairę, E. P. ir D. G. galėjo persirikiuoti į priešpriešinio eismo juostą (t. y. D. G. prieš nuvirsdamas galėjo jau būti persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą) ir važiuoti beveik tiesia trajektorija.    

Abejoti šiais eksperto D. J. išdėstytais teiginiais kolegija neturi pagrindo, juos visiškai patvirtina ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atlikti skaičiavimai, jog motorolerių manevravimui buvo pakankamas atstumas, kita vertus, jų iš esmės nepaneigia nei nukentėjusiojo D. G., nei liudytojo E. P. parodymai tiek apylinkės teisme, tiek parodymų patikrinimo vietoje. Jų parodymai leidžia daryti išvadą, jog pasivažinėjimo vedantysis buvo E. P., o D. G. sekė jam iš paskos, iš esmės atkartodamas E. P. manevrus. Taigi E. P. prieš 18,1 m pamatė besukantį į kairę automobilį, tačiau vis dar važiavo tiesiai, tą patį darė ir D. G., besukantį automobilį pamatęs prieš 23,8 m. Likus iki automobilio 8 m, E. P. staiga suka į kairę (teisme jis nurodė 6-7 m), o likus 1 m dar kartą pasuko į kairę, taip išvengdamas kliūties, tuo pat metu D. G. manevrą į kairę paskui E. P. darė likus iki automobilio 14,5 m (teisme jis nurodė 10-14 m), tačiau priešingai nei E. P., matydamas prieš save, jo manymu, neišvengiamą kliūtį, akivaizdžiai pasimetė, desperatiškai stabdė, nesuvaldė motorolerio, nuvirto su motoroleriu ant šono ir atsitrenkė į automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad motorolerio slydimo žymės ilgis 6,4 m ir ji baigiasi labai arti automobilio (apie 1 m), anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad eksperto iškelta prielaida yra techniškai pagrįsta ir įtikinama. Tuo būdu, esant prieštaringoms specialisto ir eksperto išvadoms, kolegija sprendžia, jog eksperto išvada, paremta pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais bei apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu papildomai surinktais esminę reikšmę turinčiais naujais ir, kaip jau aptarta, patikimais duomenimis, įrodytumo prasme yra patikimesnė už tikėtiną ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą, paremtą ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Nors liudytojas E. P. apylinkės teisme nurodė, kad lenkė automobilį, tačiau atsižvelgiant į jo parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes, kuriomis, kaip jau aptarta, nėra pagrindo abejoti, darytina išvada, jog E. P. kaip lenkimą apibūdino ne lenkimą pagal kelių eismo taisykles, kai iš anksto prieš persirikiuodamas lenkiantysis turi parodyti įspėjamąjį signalą atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, ir išsirikiuoti kaire kelio puse, kad parodyti save lenkiamajam, kuris atitinkamai turi jį praleisti ir netrukdyti manevrui (tuo metu galiojusių KET 126, 127, 131, 144, 145, 153 p.), o manevravimą išvengiant kliūties, ką iš esmės patvirtino ir eksperto išvada. Beje, ikiteisminio tyrimo metu E. P. apklausos protokole nepasirašė, todėl šių jo parodymų kolegija negali vertinti kaip reikšmingų bylai duomenų šaltinio. Taigi nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymą S. G. apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas visiškai be pagrindo atmetė liudytojo E. P. parodymus, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad jis atliko automobilio lenkimo manevrą, yra nepagrįstas.

Esant išdėstytam, kolegija laiko patikimai nustatytu, kad P. S., vairuodamas taksi automobilį Audi 100, sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemą, jam inkriminuoto KET 153 p., kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms, pažeidimo nepadarė, nes tuo metu E. P. ir D. G. vairuojami motoroleriai P. S. vairuojamo automobilio nelenkė.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių tiek bendro pobūdžio 51 ir 53 p. reikalavimus, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis bei privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, bei konkrečius 145 p. reikalavimus, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei 150 p. reikalavimus, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.

Išteisintasis P. S. apylinkės teisme parodė, kad dirbo taksi vairuotoju, 2005 m. liepos 15 d. gavo iškvietimą atvažiuoti į Užkanavės g. 26, Palangoje. Važiuojant Užkanavės gatve, transporto priemonių joje nepastebėjo. Važiavo 15-20 km/val. greičiu dešine gatvės puse, iš tolo pamatė iškabą su ženklu „47“, iškart įsijungė posūkį, prieš pradėdamas manevrą pasižiūrėjo į galinius veidrodėlius, nei iš priekio, nei iš galo nieko nematė. Baigiant šį manevrą, pro automobilio kairę pusę pralėkė motoroleris. Tada jis stabtelėjo, apsižiūrėjo, kad nėra jokių kliūčių ir, jau bandant toliau judėti į kairę, išgirdo kažką subrazdėjus prie kairiojo automobilio šono. Perskaičius P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus P. S. paaiškino, kad pirma pamatė numerį, po to, matydamas ledų pardavėją, darė manevrą į kairę, kad pasiklausti, kur jo klientas. Šie P. S. parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, yra iš esmės analogiški jo kaip įtariamojo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu per pirminę apklausą 2006 m. gegužės 10 d. ir papildomą apklausą 2008 m. birželio 27 d. Iš nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymą S. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde įvardijamas P. S. parodymų prieštaringumas didžia dalimi siejamas su jo kaip liudytojo duotais parodymais, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje P. S. buvo įtariamasis, vėliau kaltinamasis ir galiausiai išteisintasis. Turėdamas minimą teisinį statusą, P. S. nėra saistomas pareigos apklausų metu duoti teisingus parodymus, turi teisę duoti jo gynybos interesus atitinkančius parodymus arba apskritai neduoti parodymų dėl reikšmingų bylos aplinkybių ir nėra atsakingas už neteisingų parodymų davimą ar atsisakymą duoti parodymus, todėl remtis P. S. kaip liudytojo duotais parodymais šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo. Šių aplinkybių kontekste apeliacinių skundų teiginiai apie neva prieštaringus P. S. parodymus yra nepagrįsti.

Kolegija negali sutikti ir su nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymą S. G. apeliacinio skundo teiginiu, jog liudytojo R. M. parodymai keitėsi kelis kartus, todėl nėra objektyvūs ir teismas jais remtis nuosprendyje kaip objektyviu įrodymu neturėjo. Liudytojas R. M. per pirminę apklausą 2005 m. liepos 15 d. parodė, kad 2005 m. liepos 15 d. apie 12.40 val. jis buvo prie Užkanavės g. 47 namo, prie keliuko, prekiavo ledais. Jis iškvietė taksi ir neužilgo pamatė atvažiuojantį raudoną taksi automobilį. Kai automobilis buvo netoli keliuko, jis parodė kairio posūkio signalą ir ruošėsi sukti, kai staiga iš už taksi automobilio pasirodė du motoroleriai, kurių vienas spėjo aplenkti automobilį iš kairės pusės, o antrasis motoroleris, likus iki automobilio gal 6 metrams griuvo ir čiuoždamas atsitrenkė į automobilį (t. 1, b. l. 29-30). Per papildomą apklausą 2005 m. rugpjūčio 5 d. R. M. patvirtino anksčiau duotus parodymus, tik patikslino, kad, kai pamatė taksi automobilį, jis važiavo gana lėtai, tikrai rodė posūkį ir lėtai suko į kairę pusę (t. 1, b. l. 31-32). Nors 2008 m. gegužės 21 d. parodymų patikrinimo vietoje R. M. nurodė tokias taksi automobilio sustojimo ir nukritusio motorolerio vietas, kurios aiškiai neatitiko šių transporto priemonių vietų, objektyviai užfiksuotų eismo įvykio plane, taip pat skirtingai nei anksčiau parodė, kad taksi automobilis sustojo prie dešinio krašto lygiagrečiai, jokio posūkio signalo nerodė ir posūkio nedarė (t. 2, b. l. 106-111), tačiau per papildomą apklausą 2008 m. birželio 13 d. R. M. paaiškino, kad jo parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje, gali neatikti jo parodymų, duotų prieš 3 metus, dėl pakankamai didelio laiko tarpo, skiriančio šiuos parodymus, kita vertus, nagrinėjamas įvykis jam nebuvo kuo tai išskirtinis ir įsimintinas, todėl prašė remtis jo 2005 m. liepos 15 d. ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. parodymais (t. 2, b. l. 112-113). Apylinkės teisme R. M. parodė iš esmės taip pat, kaip ir per 2005 m. liepos 15 d. ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. apklausas, jog taksi automobilis važiavo lėtai, o sukdamas į kairę įjungė kairės pusės šviesos signalus ir važiavo link kiemo, tuo metu iš kažkur atlėkė du motoroleriai, vienas spėjo aplenkti taksi iš kairės pusės, o kitas nugriuvo. Apylinkės teisme perskaičius visus jo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, R. M. patvirtino, kad pirmųjų apklausų duomenys yra teisingi (t. 3, b. l. 10-11). Taigi, išskyrus parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje, esminių prieštaravimų R. M. parodymuose nėra. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas praėjus 3 metams po įvykio, o jo parodymai šio procesinio veiksmo metu praktiškai visa apimtimi esmingai neatitiko tuo metu užfiksuotų faktinių bylos aplinkybių, kolegija nemato pagrindo netikėti pakankamai įtikinamu R. M. paaiškinimu, jog jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė kitokias įvykio aplinkybes dėl to, kad jų neatsiminė, o ne dėl to, jog būtų apskritai nematęs nagrinėjamo įvykio, kaip teigia apeliantas. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas R. M. galėtų būti kokiu nors būdu suinteresuotas bylos baigtimi išteisintojo naudai, todėl netikėti jo teisme duotais parodymais, iš esmės atitinkančiais pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kolegija neturi pagrindo.

Vienok kolegija laiko reikalingu pasisakyti dėl R. M. parodymų apie tai, kad P. S. vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę, rodė posūkio signalą, kurie atitinka P. S. parodymus, jog jis sukdamas rodė posūkio signalą, tačiau prieštarauja D. G. ir E. P. parodymams, jog jie nematė automobilio posūkio į kairę signalo. R. M. parodymus sugretinus su P. S., D. G. ir E. P. parodymais ir juos išskaidžius laike, darytina išvada, kad R. M. parodymai atspindi tai, ką jis iš tiesų matė. Nekyla abejonių, kad R. M. matė įjungtą automobilio kairio posūkio signalą, vienok, iš R. M. parodymų, kad tuo metu, kai jis pastebėjo automobilį, staiga iš už automobilio pasirodė du motoroleriai, kurių vienas spėjo aplenkti automobilį iš kairės pusės, o antrasis motoroleris, likus iki automobilio gal 6 metrams griuvo ir čiuoždamas atsitrenkė į automobilį akivaizdu, kad R. M. automobilį pastebėjo prieš pat jam pasukant į kairę arba jau besisukantį. Tuo būdu galima teigti, kad R. M. parodymai patvirtina tik tai, kad automobilio posūkio signalas buvo įjungtas prieš pat manevrą arba jau manevro metu. Nors P. S. parodė, kad jis iš anksto ruošėsi manevrui į kairę ir rodė posūkio signalą, tačiau atsižvelgiant į P. S. parodymus, kurie rodo, kad P. S. tiksliai nežinojo vietos, į kurią jis buvo iškviestas paimti klientų, lėtai važiuodamas tos vietos ieškojo ir ją surado prieš pat posūkį į tą vietą akivaizdu, kad jis manevrą į kairę darė pakankamai staigiai, iš anksto nežinodamas vietos, kur turės pasukti, ir atitinkamai neturėdamas galimybės iš anksto pasiruošti posūkiui. Šią išvadą patvirtina ne tik D. G. ir E. P. parodymai, bet iš dalies ir ta aplinkybė, jog P. S. nepastebėjo iš paskos važiuojančių motorolerių. Tai savo ruožtu reiškia, kad P. S. posūkio signalą įjungė tik prieš pat manevrą ar netgi manevro metu, ką ir matė liudytojas R. M.. Tai, kad P. S. iš anksto nebuvo įjungęs kairio posūkio signalo, nuosekliai parodė ir D. G. su E. P., kurių parodymais kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti. Kita vertus, tai, kad D. G. su E. P. nematė, kaip nustatyta, prieš pat manevrą ar manevro metu įjungto posūkio signalo, logiškai paaiškinama tuo, kad tuo metu jie, būdami jauno amžiaus ir neturėdami tinkamos patirties, buvo atsidūrę pakankamai ekstemalioje eismo situacijoje ir visas jų dėmesys buvo nukreiptas į jų vertinimu netikėtai atsiradusios kliūties išvengimą, kas galėjo sąlygoti dėmesio nukreipimą nuo šalutinių kelią užtvėrusios kliūties atžvilgiu faktorių. P. S., R. M., D. G. ir E. P. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog P. S. vairuojamas automobilis iš anksto nerodė posūkio į kairę signalo (šį išteisintojo aiškinimą paneigia nuoseklūs D. G. ir E. P. parodymai bei objektyvūs paties išteisintojo veiksmai ieškant posūkio vietos), vienok šis signalas manevro metu jau buvo įjungtas (išteisintojo aiškinimą šioje dalyje patvirtina R. M. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, ko dėl aukščiau aptartų aplinkybių nepaneigia ir D. G. bei E. P. parodymai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, šioje byloje nustatant reikšmingas įvykio aplinkybes nėra pagrindo nesiremti tiek išteisintojo P. S., tiek liudytojo R. M. parodymais. Remtis šių asmenų parodymais (kaip ir atitinkamai D. G. bei E. P. parodymais) tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kolegija nemato kliūčių.       

Nepaisant to, jog P. S. visą laiką teigė, kad jis prieš manevrą įsitikino, kad kliūčių tokiam manevrui nėra, ir iš paskos važiuojančių E. P. ir D. G. nematė, šią jo versiją visiškai paneigė sutampantys nukentėjusiojo D. G. ir liudytojo E. P. parodymai, jog jie į Užkanavės gatvę įvažiavo iš dviračių tako, prieš tai praleidę P. S. vairuojamą automobilį, ir paskui automobilį važiavo pakankamai ilgą kelio atkarpą. Be to, 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-336 (05) specialistas E. Ivanovas, atlikęs atitinkamus skaičiavimus nustatė, kad atstumas, kuriuo E. P. galėjo būti neprivažiavęs vietos, kur pravažiavo pro automobilio Audi 100 priekį, buvo pakankamas, kad automobilio Audi 100 vairuotojas galėtų pastebėti mopedu važiuojantį asmenį pro galinio vaizdo veidrodėlius (t. 1, b. l. 86). Taigi P. S., turėdamas 40 metų vairavimo stažą, kaip pats teigė apylinkės teisme, artėdamas prie savo tikslo ir lėtindamas greitį turėjo stebėti aplinką ir ne tik pamatyti paskui jį važiuojančius motorolerius, bet ir įvertinti tai, kad nedideliu greičiu sukdamas į kairę, netgi prieš tai rodydamas posūkio signalą, gali sudaryti kliūtį sparčiai artėjantiems motoroleriams. Tai, kad P. S. nepastebėjo iš paskos važiuojančių motorolerių, kolegijos nuomone, paaiškintina tuo, kad P. S. dėmesys buvo sukoncentruotas į jo kelionės tikslo, t. y. adreso, į kurį jis buvo iškviestas pasiekimą – lentelės su atitinkamu numeriu suradimą ir šio adreso pasitikslinimą pas ledų pardavėją. Tokiu būdu P. S. akivaizdžiai pažeidė KET 145 p. reikalavimus - prieš sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamą ir būsimą eismo situaciją ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui.

Nors 2005 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje paskaičiuota, kad P. S. manevrą į kairę galėjo atlikti tiek nuo Užkanavės g. važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos, tiek nuo Užkanavės g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau tiek nukentėjusysis D. G., tiek liudytojas E. P. parodymų patikrinimo vietoje vienodai parodė, kad priekyje važiuojantis automobilis pradėjo lėtinti greitį ir prieš sukdamas į kairę netgi buvo sustojęs. Iš D. G. ir E. P. parodymų patikrinimo metu darytų nuotraukų, prie kurių yra užrašas „Nukentėjusysis D. G. parodo, iš kur pastebėjo lėtėjantį taksi automobilį“, „Nukentėjusysis D. G. parodo, kur pastebėjo važiuodamas sustojusį taksi automobilį ir kur važiavo E. P.“ ir  ,,E. P. nurodo, iš kur pastebėjo taksi automobilį Užkanavės gatvėje važiuojant priekyje“ matyti, kad D. G. ir E. P. nurodomose padėtyse sustojęs automobilis dešiniaisiais ratais yra dešiniajame kelkraštyje (t. 3, b. l. 68, 69, 80). Be to, E. P. apylinkės teisme parodė, kad automobilis sustojo prie dešiniojo kelkraščio. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad P. S. jokių manevrų, rodančių pasiruošimą sukti į kairę, nedarė, tuo galimai suklaidindamas motorolerių vairuotojus, jog automobilio vairuotojas juos mato ir praleidžia. Tai, kad artėdami prie lėtėjančio automobilio, E. P. ir D. G. toliau važiavo tiesiai nekeisdami savo trajektorijos, tik patvirtina anksčiau padarytą išvadą. Gi pats P. S. parodė, kad jis važiavo dešine gatvės puse ir nenurodė, kad prieš sukdamas būtų iš anksto pasitraukęs prie važiuojamosios dalies menamos vidurio linijos, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinant, kad, kaip jau aptarta, P. S. dėmesys duotoje situacijoje buvo nukreiptas ne į kelių eismo taisyklių tinkamą vykdymą ir eismo saugumo užtikrinimą, akivaizdu, kad P. S. pažeidė ir KET 150 p. reikalavimus, t. y. manevrą į kairę darė nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Tokiu būdu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ištirti įrodymai leidžia patikimai nustatyti, kad P. S. 2005 m. liepos 15 d. apie 12 val. 40 min. Palangoje, Užkanavės g. prie namo Nr. 26, vairuodamas taksi automobilį Audi 100, sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemą nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamą ir būsimą eismo situaciją ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui – sudarė kliūtį iš paskos motoroleriais važiuojantiems E. P. ir D. G., t. y. pažeidė KET 51, 53, 145 ir 150 p. reikalavimus.  

Nežiūrint to, kad automobilio Audi 100 vairuotojas P. S. pažeidė eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kolegija laiko, kad baudžiamosios atsakomybės aspektu ne P. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o D. G. padaryti KET 51 ir 173 p. reikalavimų pažeidimai yra tiesioginė eismo įvykio priežastis. Kaip jau minėta, eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

2009 m. rugsėjo 23 d. eksperto išvados tiriamojoje dalyje, naudojant standartinę tyrimo procedūrą LTEC-STPA-R-83 ir metodiką LTEC-7-MET-08 paskaičiuota, kad ant sauso horizontalaus asfalto E. P. ir D. G. nurodomu 30 km/h greičiu važiuojančio motorolerio sustabdymui stabdant ekstremaliai reikalingas apie 15,3 m atstumas, o stabdant pusės ekstremalaus stabdymo efektyvumu apie 21,6 m atstumas; važiuojant šių vairuotojų nurodomu 40 km/h greičiu - stabdant ekstremaliai sustabdymui reikalingas apie 23,2 m atstumas, o stabdant pusės ekstremalaus stabdymo efektyvumu apie 34,4 m atstumas (t. 3, b. l. 105-106). Paaiškindamas minėtus paskaičiavimus, ekspertas D. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad E. P. manevrą darantį automobilį pamatė prieš 18,1 m, jis važiuodamas 30 km/h greičiu galėjo sustabdyti motorolerį neprivažiavęs automobilio, tačiau važiuodamas 40 km/h greičiu taip sustabdyti jau negalėjo. Tuo tarpu D. G., pamatęs manevrą darantį automobilį prieš 23,8 m, iškart ekstremaliai stabdydamas galėjo sustabdyti motorolerį važiuodamas tiek 30 km/h, tiek 40 km/h geičiu, t. y. turėjo techninę galimybę sustabdyti motorolerį ir išvengti susidūrimo. Priimant dėmesin, jog E. P. nagrinėjamo įvykio metu nenukentėjo ir byloje dalyvauja liudytoju, jo veiksmai nebus vertinami, kadangi toks vertinimas neturėtų jokios reikšmės nei sprendžiant P. S. kaltės klausimą, nei vertinant D. G. veiksmų atitikimą KET reikalavimams (kadangi kliūtį D. G. sudarė ne E. P., o P. S.).

KET 173 p. numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Specialistas E. Ivanovas savo išvadoje, ekspertas D. J. apeliacinės instancijos teisme vienodai nurodė, kad vykdydamas šiuos reikalavimus D. G., pastebėjęs, kad priekyje važiuojantis automobilis ima sukti į kairę ir užtvėrinėja kelią, susidariusioje situacijoje privalėjo iškart stabdyti vairuojamą motorolerį. Gi D. G., įvykio metu būdamas vos 11 metų amžiaus (tuo metu galiojusių KET 101 p. leido važiuoti keliais mopedu ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims, o 102 p. reikalavo tokiu atveju su savimi turėti mokymo įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo moka šias taisykles, t. 2, b. l. 77),  aiškiai dėl motorolerio vairavimo patirties bei saugaus eismo žinių (motoroleris pirktas 2005 m. gegužės 28 d. (t. 1, b. l. 54), juo D. G. važiavo tik kelis kartus, kelių eismo taisyklių nesimokė (t. 3, b. l. 7, 8)) stokos netinkamai sureagavo į kilusią grėsmę eismo saugumui - artėdamas prie sparčiai lėtėjančio automobilio, prieš 23,8 m pastebėjęs besukantį į kairę ir užtveriantį kelią automobilį, vietoj to, kad būtent tuo metu ekstremaliai stabdyti, toliau kurį laiką važiavo nemažindamas greičio ir nekeisdamas važiavimo trajektorijos, nepateisinamai pasikliaudamas savo draugo E. P. patirtimi ir sugebėjimais bei atkartodamas jo manevrus, manevruoti (į kairę, o ne į dešinę, kaip reikalauja KET 164 p.) pradėjo tik likus 14,5 m iki automobilio, o stabdyti dar vėliau, t. y. tada, kai susidūrimo stabdant jau negalima buvo išvengti. Beje, ekspertas D. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad atsižvelgiant į transporto priemonių išsidėstymą kelyje po įvykio, nurodytoje situacijoje D. G. būtų turėjęs techninę galimybę apvažiuoti kliūtį sukėlusį į kairę sukantį automobilį iš dešinės pusės.

Taigi D. G. KET 173 p. reikalavimų nepaisymas, o būtent, pastebėjus kliūtį sudarantį į kairę besukantį automobilį, nesiėmimas reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, t. y. ekstremalus motorolerio nestabdymas ir nepasitraukimas dešiniau, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o kilusios pasekmės - Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarinys. Nors automobilio vairuotojas P. S., sukdamas kairėn į namo Nr. 26 kiemą nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamą ir būsimą eismo situaciją ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui – sudarė kliūtį iš paskos motoroleriu važiuojančiam D. G. ir taip pažeidė KET 51, 53, 145 ir 150 p. reikalavimus, šie padaryti pažeidimai nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes jeigu nukentėjusysis D. G., turėdamas realią galimybę sustabdyti motorolerį, būtų buvęs pakankamai rūpestingas bei atidus ir, pastebėjęs į kairę sukantį sudarantį kliūtį automobilį, būtų iškart stabdęs, nepaisant to, ar automobilio vairuotojas P. S. būtų pažeidęs KET 51, 53, 145 ir 150 p. reikalavimus ar ne, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, tačiau būtinąja baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių (nesunkaus motorolerio vairuotojo D. G. sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga buvo prieštaravęs saugaus eismo reikalavimams paties D. G. elgesys, naikinti pirmosios instancijos nuosprendį, kuriuo P. S. dėl jam inkriminuoto pagal BK 281 str. 1 d. kaltinimo išteisintas, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti inkriminuoto nusikaltimo požymių, nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nukentėjusiojo D. G. atstovo pagal įstatymą S. G. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                          Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                                      Zigmas Pocius

                                                                      Rasa Valentinienė