Administracinė byla Nr. eI3-1091-821/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03476-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, 

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus (toliau – Skyrius, atsakovas) 2020 m. liepos 31 d. raštą Nr. 47SD-1801-(14.47.137E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-1809-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas), 3) įpareigoti atsakovą išduoti leidimą formuoti valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjai priklausančių statinių: pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergė, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – abu kartu Statiniai). Statiniai yra valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Pareiškėja kreipėsi į Skyrių pasidomėti galimybe išsipirkti valstybę žemę, kurią užima Statiniai. Statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir kitiems asmenims (bendraturčiams). Atsakovas žodžiu informavo pareiškėją, kad jeigu ji įsigis likusias Statinių dalis savo asmeninėn nuosavybėn, galės vykdyti valstybinės žemės išsipirkimo procedūras. Atitinkamai, Skyrius bendraturčiams išdavė sutikimus dėl Statinių dalių perleidimo. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir tapo vienintele Statinių ir kitų inžinerinių statinių savininke.

Sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į atsakovą, iš kurio 2020 m. kovo 23 d. gavo raštą Nr. 47SD-866-(14.4.104), kad siekiant atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą pareiškėjai reikia kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, kitu atveju - kreiptis dėl žemės sklypo formavimo į Ukmergės rajono savivaldybę ir vykdyti šio sklypo išsipirkimo procedūrą. Pareiškėja pateikė prašymą dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, taip pat kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „AASE“ (toliau – UAB „AASE“) dėl kadastro darbų atlikimo. Vykdant kadastro matavimo darbus UAB „AASE“ direktorius informavo pareiškėją, kad atsakovas nesutinka išduoti leidimo sklypo formavimui. Pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. kreipėsi į atsakovą dėl susidariusios padėties išaiškinimo. Atsakovas Raštu atsisakė leisti formuoti žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Statiniai. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybai pateikė skundą dėl atsakovo Rašto, tačiau Tarnyba ginčijamu Sprendimu skundo netenkino.

Pareiškėja nesutinka su Rašte nurodytomis aplinkybėmis, kad norimas formuoti valstybinės žemės sklypas nenaudojamas, nes jame esantys Statiniai yra sunykę ir fiziškai pažeisti. Taip pat nesutinka su Tarnybos ginčijame Sprendime padaryta išvada, kad Statinių ekonomiškai pagrįstas naudojimo trukmės terminai pasibaigę, todėl yra pagrindas atsisakyti vykdyti žemės sklypo formavimo procedūras.

Pažymi, kad žemės sklypų formavimo projektų rengimo tikslas yra siejamas su Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta statinių tiesiogine paskirtimi ir su galimybės statiniams eksploatuoti sudarymu. Tai, kad Statinių ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė jau yra pasibaigusi, nėra pagrindas atsisakyti nuomoti ar parduoti žemės sklypą. Paaiškina, kad Statiniai nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, fiziškai egzistuoja valstybinės žemės sklype. Atsakovas spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo turėjo įsitikinti ar žemės sklype Statiniai faktiškai yra, t. y. ar jie nedemontuoti, neišnykę, ar šie Statiniai galėtų būti naudojami pagal paskirtį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ne remtis vien Nekilnojamo turto registro pateiktais duomenimis ir faktu, kad yra pasibaigę Statinių ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminai. Atsakovas netyrė visų reikšmingų faktų ir nenustatė, kad Statiniai negalėtų būti naudojami (eksploatuojami) pagal jų paskirtį, todėl Raštas ir Sprendimas (toliau – abu kartu Sprendimai) yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Pareiškėja pažymi, kad tuo atveju, kai statinys dalinai pažeistas dėl ne nuo statinio savininko priklausančių aplinkybių (gamtos veiksniai, gaisras, technologinė avarija ir pan.), t. y. nėra statinio savininko kaltės dėl esamo statinio būklės atsiradimo, vien statinio pažeidimo ar nusidėvėjimo faktas negali būti pagrindu teigti, kad žemės sklypas nenaudojamas statinio eksploatacijai. Tokiu atveju statinio naudojimas pagal paskirtį ir atitinkamai žemės ploto, reikalingo statinio eksploatacijai, tinkamas faktinis naudojimas turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokias pastangas statinio savininkas deda siekdamas pašalinti ne dėl jo kaltės atsiradusius statinio būklės trūkumus, kaip aktyviai jis tą daro, kokias procedūras pagal teisės aktus reikia atlikti statinio būklės trūkumams pašalinti, kiek laiko užima šių procedūrų atlikimas, kokius sprendimus (leidimus, sutikimus) turi išduoti kompetentingos institucijos, kad statinio savininkas galėtų atlikti statinio tinkamos būklės atstatymo darbus. Pareiškėja paaiškina, kad Statinių trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės. Iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, Statiniai buvo valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais, todėl už tinkamą jų eksploatavimą buvo atsakingi ir kiti asmenys, tačiau jie nebuvo suinteresuoti Statinių naudojimu pagal paskirtį, todėl jiems priklausančios Statinių dalys ir buvo parduotos pareiškėjai. Pažymi, kad 2012 m. liepos 21 d. viename iš Statinių - gyvenamajame name, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kilo gaisras ir apdegė pastato konstrukcijos. Minėtas statinys tapo tokios būklės ne dėl pareiškėjos nepriežiūros, o dėl gaisro. Pareiškėja nuo pat likusių Statinių dalių įsigijimo iš bendraturčių yra aktyvi, ji inicijavo visas reikiamas procedūras pagal teisės aktus (išpirko likusias Statinių dalis, kreipėsi į Ukmergės savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrių, inicijavo kadastrinių matavimų atlikimą), todėl kaip teisėta Statinių savininkė pagrįstai turėjo teisę inicijuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei minėtą žemės sklypą išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn. Be to, atsakovas žodžiu informuodamas pareiškėją, kad jai įsigijus likusias Statinių dalis iš bendratučių būtų galima vykdyti valstybinės žemės išsipirkimo procedūras, todėl pareiškėja inicijuodama minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pirkimo lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) procedūras, turėjo pagrįstą lūkestį išsipirkti valstybinės žemės sklypą. Atsakovui priėmus Raštą pareiškėja atsidūrė itin nepalankioje padėtyje, nes ji įsigydama asmeninės nuosavybės teise likusias Statinių dalis iš bendraturčių patyrė 10 500 EUR išlaidų. Pareiškėja likusių Statinių dalių nebūtų pirkusi, jeigu būtų žinojusi, kad negalės išpirkti valstybinės žemės sklypo, reikalingo Statinių eksploatacijai. Ginčijamais Sprendimais ribojamas pareiškėjos nuosavybės teisės įgyvendinimas.

Atsakovas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad susipažinęs su pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymu dėl galimybių įgyti nuosavybės teisę į šiuo metu atskiru sklypu nesuformuotą valstybinį žemės plotą, 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. 47SD-866-( 14.47.104.) informavo pareiškėją, jog dėl nuosavybės teisių V. P. valdytą Žemės plotą atkūrimo, B. P. ir O. P. ((duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini)) pateikė prašymus, tačiau kartu su prašymu nepateikė V. P. nuosavybės teisės į žemės plotą faktą įrodančių ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. Taip pat paaiškino, kad dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo pretendentai turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Praleidus šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminai gali būti atnaujinami teismine tvarka. Taip pat pasiūlė kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybę dėl žemės sklypų suformavimo, ir pažymėjo, kad kitos paskirties žemės sklypų įsigijimo iš valstybės procedūrą atliks „pagal galiojančius teisės aktus“.

Pareiškėjos ginčijamą Raštą Skyrius priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimo) 2.2. papunkčiu, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau-Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Įgyvendinimo taisyklės) 2 punktu. Rašte taip pat pažymėjo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Ukmergėje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunykę, t. y. statinių vietovėje nėra, o gyvenamasis namas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergėje yra fiziškai pažeistas, sudegęs, įgriuvusiu stogu ir perdanga, nėra langų, durų, todėl padarė išvadą, kad žemės sklypas nenaudojamas, žemė nėra sutvarkyta taip, kad būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. 

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad žodžiu pateikė jai informaciją, jog valstybinės žemės išsipirkimo procedūrą pareiškėja galės vykdyti tik tada, kai įsigis likusią Statinių dalį savo asmeninėn nuosavybėm. Pažymi, kad pareiškėja arba neteisingai suprato gautą informaciją dėl galimybių vykdyti valstybinės žemės išpirkimo procedūras ar sąmoningai klaidina teismą. Atsakovas tokios informacijos pateikti negalėjo, nes formuojant žemės sklypus, reikalingus statiniams eksploatuoti, statinių savininkų skaičius nėra ribojamas.

Pažymi, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Į bylą pateiktame 2020 m. vasario 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. 9.4-7-295 (11.7.141.) „Dėl kilusio gaisro“, nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, gaisro metu stipriai apdegė pastato konstrukcijos, po gaisro praėjo daugiau nei 8 metai, tačiau pastatas nenaudojamas pagal pagrindinę pastato paskirtį (nėra stogo, perdangos). Lietuvos erdvinės informacijos portale - valstybės informacinėje sistemoje (prieiga internetu www.geoportal.lt) matoma, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra fiziškai pažeistas, be stogo, be perdangos, kontūro viduryje auga medžiai, o pastato, (duomenys neskelbtini), iš viso nėra. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašus, Statinių nusidėvėjimas jau prieš 35 metus buvo 62 proc. ir 90 proc., o tai tik patvirtina Statinių nenaudojimą ir sunykimą. Toks didelis nusidėvėjimo procentų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) kaip tik ir reiškia statinių netinkamumą jais naudotis pagal paskirtį ir būtinybę juos remontuoti ar rekonstruoti. Tokio nusidėvėjimo Statiniai negalėjo ir negali būti naudojami pagal NTR įregistruotą paskirtį. Dokumentų ar kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tai, kad buvo atlikti kokie nors remonto ir / ar rekonstrukcijos darbai, pareiškėja nepateikia. Apleistų, nykstančių, fiziškai sunykusių liekanų (griuvėsių) negalima laikyti Statiniais, o tai suponuoja išvadą, kad žemės sklypas nėra užstatytas (liekanų neįmanoma naudoti pagal paskirtį). Statinių likučiai (liekanos, griuvėsiai) neatitinka statinio sąvokos, nefunkcionuoja, nėra ir negali būti naudojami (funkcionuoti) pagal paskirtį.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi savaime neįgijo jokių daiktinių ar prievolinių teisių į žemės sklypą, nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys. Žemės sklypas perleidžiamiems statiniams sutarties sudarymo momentu suformuotas nebuvo, nuomos sutartis nesudaryta. Skyriaus išduotas sutikimas nereiškia, jog žemės nuomos sandoris būtų sudarytas besąlygiškai, todėl prieš sudarant žemės nuomos sutartį teisės aktų nustatyta tvarka atliekami ir derinami žemės sklypo kadastriniai matavimai, tiriama, kokie statiniai stovi žemės sklype ir koks pagal teisės aktus žemės sklypo dydis jiems eksploatuoti yra reikalingas ir gali būti išnuomotas.

Atsakovas 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. raštu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją prašydamas įvertinti ar Statiniai tinkami naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą NTR ar valstybinė žemė turėtų būti atlaisvinta. 2020 m. gruodžio 28 d. gavo atsakymą, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai (toliau – Specialistai) 2020 m. gruodžio 18 d. nuvyko į Statinių buvimo vietą ir juos apžiūrėję nustatė, jog pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, po gaisro, stogas įgriuvęs, langų nėra, likusios sienų konstrukcijos, o pastatai esantys adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, yra sunykę, likę tik pamatų nuotrupos. Specialistų nuomone, Pastatų naudoti pagal tiesioginę paskirtį šiuo metu nėra galimybės.

Pareiškėja 2021 m. sausio 29 d. pateikė prašymą ir papildomus įrodymus. Prašyme išdėstė nesutikimą su atsakovo teiginiais, kad Statiniai buvo nusidėvėję jau prieš 35 metus. Taip pat pareiškėja pateikė duomenis iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo archyvinės medžiagos (www.geoportal.lt), kuriais grindžia aplinkybę, kad statiniai (duomenys neskelbtini) iki gaisro nebuvo sunykę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Skyriaus 2020 m. liepos 31 d. Rašto ir Tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo, kuriais atsisakyta formuoti valstybinės žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NTR įregistruotos pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisės į pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinierinius statinius (šulinys, tualetas, tvora su vartais ir varteliais), esančius (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, taip pat į du pastatus-gyvenamuosius namus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinieriniai statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Ukmergėje.

Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. Tarnybai pateikė prašymą pateikti išaiškinimą dėl galimybės įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise, kuriame yra jai priklausantys Statiniai. Paaiškino, kad valstybinės žemės sklypą nuo 1928 m. valdė jos senelis V. P.. Po jo mirties nuosavybės teisė perėjo pareiškėjos senelei O. P., po senelės mirties pastatus paveldėjo pareiškėjos tėvai ir teta, o šiems mirus – paveldėtojais tapo pareiškėja, jos seserys, brolis ir pusseserė. Nuosavybės teisės į žemės nebuvo atkurtos. Bendraturčiams pareiškus norą parduoti jiems priklausančias pastatų dalis ir Skyriui 2019 m. išdavus leidimą dėl pastatų, esančių valstybinėje žemėje, perleidimo, pareiškėja 2019 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo vienintele pastatų savininke. Taip pat nurodė, kad vienas iš pastatų po gaisro, įvykusio 2012 metais, apdegęs.

Skyrius 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. 47SD-866-( 14.47.104.) informavo pareiškėją, jog dėl nuosavybės teisių V. P. valdytą Žemės plotą atkūrimo, B. P. ir O. P. ((duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)) pateikė prašymus, tačiau kartu su prašymu nepateikė V. P. nuosavybės teisės į žemės plotą faktą įrodančių ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. Skyrius paaiškino, kad dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo pretendentai turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Praleidus šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminai gali būti atnaujinami teismine tvarka. Taip pat pasiūlė kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybę dėl žemės sklypų suformavimo ir nurodė, kad kitas paskirties žemės sklypų įsigijimo iš valstybės procedūrą atliks Skyrius pagal galiojančius teisės aktus.

Pareiškėja dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto regimo kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją. UAB „AASE“ atiliko kadastrinius matavimus, tačiau Skyrius neišdavė leidimo valstybinės žemės sklypo formavimui. Pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. Skyriui pateikė prašymą nurodyti, kokios priežastys trukdo vykdyti žemės formavimo ir išpirkimo procedūras. Skyrius, atsakymas į pareiškėjos prašymą, ginčijamame Rašte nurodė, kad valstybinėje žemėje esantys Statiniai fiziškai sunykę ir pažeisti, todėl pareiškėjos norimas formuoti žemės sklypas nenaudojamas. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus Raštu, 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą Tarnybai pašydama įpareigoti Skyrių klausimą dėl leidimo išdavimo formuoti žemės sklypą svarstyti iš naujo. Ginčijamu Sprendimu Tarnyba pareiškėjos skundo netenkino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimu Nr. 260 (redakcija galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 21 d.), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d.).

Pagal Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įgyvendinimo taisyklių 2.4. papunktyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata. Nutarimo 2.2. papunktyje nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 išaiškinta, kad minėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, jog būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tokios – žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuria vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turi būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018 26 punktą).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal NTR duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisė įregistruota į keturis pastatus ir inžinierinius įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), Ukmergėje: 1) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m. statyba, fizinis nusidėvėjimas – 90 proc.; 2) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus(duomenys neskelbtini), 1940 m. statyba; 3) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m. statyba; 4) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m. statyba; 5) kitus inžinierinius įrenginius (kiemo statinys - tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo į bylą pateikti duomenys – nuotrauka, atlikta apžiūros vietoje metu, patvirtina, kad pastatai akivaizdžiai nėra išlikę (nuotraukoje matoma nedidelė buvusio statinio likučių dalis). Pareiškėja nepateikė duomenų, galinčių paneigti aplinkybę, kad nors minėti pastatai ir įregistruoti NTR, tačiau faktiškai nėra išlikę ir atitinkamai nėra eksploatuojami pagal paskirtį.

Vadovaujantis NTR duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisės įregistruoto į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1936 metų statyba fizinio nusidėvėjimo – 63 procentai ir kitus inžinierinius statinius (šulinys, tualetas, tvora su vartais ir varteliais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Ginčo tarp šalių nėra, kad minėtu adresu esantis gyvenamasis namas nukentėjęs nuo gaisro ir nėra eksploatuojamas. Remiantis bylos duomenimis, po gaisro yra išlikusios tik gyvenamojo namo sienų konstrukcijos (dalis jų taip pat apgadinta), stogas įgriuvęs, langų ir durų nėra.

Pareiškėja teigia, kad Pavasario gatvėje esantis statinys apgadintas ne dėl jos kaltės, todėl vien statinio pažeidimo ar nusidėvėjimo faktas negali būti pagrindu teigti, kad žemės sklypas nenaudojamas statinio eksploatacijai. Pažymi, kad Statiniai iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturčiai nebuvo suinteresuoti jų naudojimu pagal paskirtį, todėl jiems priklausančias pastatų dalis nupirko pareiškėja. Tapusi vienintele Statinių savininke, buvo aktyvi, todėl turi teisę išsinuomoti arba įsigyti Statinių eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo gaisro nukentėjo 2012 m. liepos 21 d., tačiau nei pareiškėjai tapus jo bendratute (2016 m.), nei iki kreipimosi į Skyrių, Tarnybą ir teismą, minėtas pastatas nebuvo visiškai ar iš dalies atstatytas, remontuotas ar atlikti kiti veiksmai, turint ketinimų jį eksploatuoti, nors nuo gaisro kilimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai. Pastatai (duomenys neskelbtini) neišlikę. Ta aplinkybė, kad Statiniai įregistruoti NTR reikšminga tik išviešinimo tikslais, tačiau nepagrindžia, kad valstybinės žemės sklype, kurį pareiškėja siekia įsigyti, Statiniai yra faktiškai išlikę ir gali būti eksploatuojami pagal paskirtį. Įvertinus į bylą pateiktų Statinių faktinę būklę individualizuojančius duomenis ir gaisro kilimo datą, darytina išvada, kad pareiškėja paveldėjo, o vėliau ir įsigijo iš bendraturčių akivaizdžiai neišlikusių ((duomenys neskelbtini)) ir stipriai fiziškai sugadintų ((duomenys neskelbtini)) pastatų dalis, kurie jau eilę metų neeksploatuojami ir pagal esamą būklę negali būti eksploatuojami pagal paskirtį, todėl nėra sąlygų, lemiančių poreikį formuoti žemės sklypus tokiems Statiniams. Aplinkybė, kad pareiškėja nėra atsakinga dėl Statinių pažeidimo ir nusidėvėjimo, teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia. 

Pareiškėjos pateikti duomenys, kuriais grindžiama aplinkybė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) iki gaisro (2012 m.) buvo naudojamas, įvertinus tai, kad apgadintas pastatas per aštuonerius metus nebuvo bent iš dalies atstatytas ar remontuotas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas spręsdamas prašymą dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo turėjo įsitikinti ar žemės sklype Statiniai faktiškai yra, t. y. ar jie nedemontuoti, neišnykę, ar šie Statiniai galėtų būti naudojami pagal paskirtį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ne remtis vien Nekilnojamo turto registro pateiktais duomenimis ir faktu, kad yra pasibaigę Statinių ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminai.

Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad vien aplinkybė, jog ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė yra pasibaigus, nėra besąlygiškas pagrindas atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Taisyklių 30 punkte vartojamas terminas „statinių gyvavimo trukmė“ reikšmingas nustatant žemės sklypo nuomos terminus bei pažymėjęs, jog tais atvejais, kai valstybinėje žemėje esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma ir ilgesniam, nei Statybos techninio reglamente STR 1.12.06:2002 nustatyta statinio gyvavimo trukmė, terminui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-992-525/2018). Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad pastatai (duomenys neskelbtini) yra žuvę, o pastatas (duomenys neskelbtini) - stipriai apgadintas po gaisro, Statiniai neeksploatuojami, todėl pradėti valstybinės žemės sklypo procedūrą atsisakyta ne vien tik dėl Statinių gyvavimo trukmės pasibaigimo ir NTR nurodyto jų nusidėvėjimo dydžio ((duomenys neskelbtini) – 62 proc., (duomenys neskelbtini) – 90 proc.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas priimdamas ginčijamą Raštą rėmėsi ne tik NTR duomenimis, bet faktiškai įvertino esamą situaciją, pastatų sunykimą ir sugadinimą nustatė vadovaudamasis Lietuvos erdvinės informacijos portale - valstybės informacinėje sistemoje (www.geoportal.lt) pateiktais duomenis. Tarp šalių kilus teisminiam ginčui, papildomai buvo atlikta Statinių apžiūra vietoje, Statinių faktinė būklė užfiksuota nuotraukose, kurios pateiktos į bylą ir dar kartą patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teise įsigyti Statiniai negali būti naudojami pagal paskirtį. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti atsakovo pateiktų duomenų teisingumą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Pareiškėja nurodė, kad Skyriui atsisakius formuoti valstybinį sklypą buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, ji atsidūrė itin nepalankioje padėtyje, nes Statinių dalis iš bendraturčių įsigijo ir patyrė išlaidų tik dėl to, kad atsakovas ją žodžiu informavo, jog valstybinės žemės išpirkimo procedūras būtų galima vykdyti pareiškėjai tapus vienintele savininke.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Skyrius pareiškėjai būtų teikęs žodines konsultacijas dėl valstybinės žemės įsigijimo procedūrų. Pareiškėja sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį su bendraturčiais žinojo faktinę įsigyjamų Statinių būklę, kad pastatai sunykę, fiziškai pažeisti ir ilgą laiką nenaudojami, tačiau sutartį sudarė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų daręs įtaką šios sutarties sudarymui ar atlikęs kitus veiksmus, kuriais būtų pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai.  Pažymėtina ir tai, kad formuojant žemės sklypus, reikalingus statiniams eksploatuoti statinių savininkų skaičius nėra ribojamas (Taisyklių 7 punktas), todėl Statinių įsigijimas iš bendraturčių nėra privaloma sąlyga inicijuoti žemės sklypo formavimo procedūras. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja įsigijo netinkamus eksploatuoti Statinius, savaime nereiškia, kad ji įgijo teisę ne aukciono būdu įsigyti valstybinės žemės sklypą, todėl pareiškėjos argumentai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo ir nuosavybės teisės ribojimo yra nepagrįsti.

Apibendrindamas teismas daro išvada, kad atsakovas nustatęs, jog Statiniai faktiškai išnykę, pažeisti ir akivaizdžiai nenaudojami pagal paskirtį, pagrįstai atsisakė formuoti žemės sklypą. Skyriaus ginčijamu Raštu atsakyta į pareiškėjos klausimą, kokios priežastys trukdo išduoti leidimą formuoti valstybinės žemės sklypą, nurodytas tokio atsisakymo pagrindas, apskundimo tvarka, todėl pareiškėjai pateiktas atsakymas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Tokius reikalavimus iš esmės atitinka ir Tarnybos ginčijamas Sprendimas. Ginčijami Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus Sprendimus byloje nenustatyta, todėl šie pareiškėjos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismui pripažinus, kad ginčijami Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjos skundas netenkintas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Saulius Jakaitis

                                                Iveta Pelienė

                                                Fausta Vitkienė