Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-417/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00340-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.26.2; 2.4.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,
nuteistajam T. U. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Astai Mačernytei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. U. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-21 nuosprendžio, kuriuo:
T. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;
178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė už šias veikas T. U. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2020-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir galutinė subendrinta bausmė T. U. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2021-12-21.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos trys dienos jo laikinojo sulaikymo laiko nuo 2020-01-02 iki 2020-01-03 ir 2020-02-16 diena, suėmimo laikas nuo 2021-06-10 iki 2021-12-21 ir atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2020-03-19 nuosprendį.
T. U. pagal kaltinimą dėl 2020-01-01 apie 23.00 val. įvykdytos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki bausmės vykdymo pradžios.
A. K. pripažintas kaltu pagal BK:
284 straipsnį ir jam paskirti bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;
178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė už šias veikas A. K. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020-02-27 nuosprendžiu ir 2021-10-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2021-12-21.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos jo laikinojo sulaikymo – 2020-02-16 diena ir 2021-07-28 diena, jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-08-02 iki 2021-12-21 ir atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2020-02-27 nuosprendį bei 2021-10-14 teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki bausmės vykdymo pradžios.
A. K. pagal kaltinimą dėl 2020-01-01 apie 23.00 val. įvykdytos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. U., tačiau apeliacinis skundas dėl jo negautas.
Teismas
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. U. su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-21 nuosprendžiu nesutinka, prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo ir dėl to sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį J. M. jis neatliko. Nurodo, kad nukentėjusiosios S. Š. parodymai nenuoseklūs. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis neneigė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl jam skiriama bausmė turėjo būti sumažinta 1/3. Nurodo, kad nukentėjusiosios J. M. yra atsiprašę, atlyginę jai padarytą žalą. Teigia, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-21 nuosprendžiu nesutinka, prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo ir dėl to sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad 2020-01-01 buvo su draugais nuomojamoje pirtyje, todėl negalėjo būti vietoje, kurioje buvo sumuštas nukentėjusysis J. M.. Teigia, kad visų pirtyje buvusių asmenų nurodyti negali, jų buvo apie 20. Tyrėjai pasakius, kad užtenka nurodyti tik 1 asmenį, jis vieną draugą ir nurodė. Tas draugas patvirtino, kad A. K. buvo pirtyje. Skunde nurodoma, kad nuteistasis prašė surengti akistatą, tačiau tyrėja nurodė, kad tai neįmanoma, nes nukentėjusysis ir jį atpažinę liudytojai serga. Teigia, kad atpažinimas iš nuotraukos jį nustebino, nes nuotraukoje jam 15 metų, nuo nuotraukos padarymo momento jis yra pasikeitęs. Atkreipiamas dėmesys į pareigūnų parodymus, kad T. U. tą vakarą (2020-01-01) buvo vienas, o nukentėjusieji iškart po įvykio negalėjo pasakyti, kas juos sumušė, ar išvis kas nors sumušė. Skunde nurodoma, kad ir teisme nuteistojo niekas neatpažino. Nukentėjusysis jį atpažino tik dėl prokurorės ir teisėjos daryto spaudimo ir paliepimo pasakyti, ar A. K. buvo įvykio vietoje, ir tik tada nukentėjusysis nurodė, kad A. K. buvo. Tačiau nukentėjusiajam uždavus klausimą, iš ko nuteistąjį atpažįsta, šis nurodė, kad panašus ūgis. O paklausus, ar panašus veidas, jis negalėjo nurodyti. Nuteistasis visiškai prisipažįsta dėl BK 178 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nurodo, kad pirmos apklausos metu buvo girtas, todėl pasakė, kad parodymų neduos. Kitą dieną jam parodymų duoti nebeleido, tyrėja nurodė, kad parodymus galės duoti teisme. Tik dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo prisipažinti. Teisme kaltę pripažino visiškai, labai dėl nusikaltimo gailisi. Teigia, kad žala nukentėjusiajai atlyginta, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Nurodo, kad teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad dalį žalos atlygino tik P. U., atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe, teigia, kad ir žala buvo atlyginta bendru sutarimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo sveikatos būklės, neatsižvelgė į tai, kad iš dalies jo sveikata pablogėjo ir dėl suėmimo, kurio metu negavo reikiamo gydymo.
4. Teismo posėdyje nuteistasis T. U. ir jo gynėjas advokatas E. Staponkus, nuteistojo A. K. gynėja advokatė A. Mačernytė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Nė vienas nuteistasis neginčija jam inkriminuojamos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija aplinkybių, susijusių su šios nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuoja. Atsižvelgusi į tai, kad abu nuteistieji nesutinka dėl nuteisimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą (2020-01-01, apie 20.15 val., epizodas), būtent šios nusikalstamos veikos padarymo ir apeliantų kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo klausimą teisėjų kolegija analizuos plačiau.
7. T. U. savo nekaltumą dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžia tuo, kad jis prieš nukentėjusįjį J. M. neatliko jokių veiksmų. Nuteistasis A. K. savo nekaltumą dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžia tuo, kad jis apskritai nusikaltimo padarymo metu buvo kitoje vietoje (pirtyje), o nukentėjusieji jį atpažino tik iš ūgio, be to, atpažino tik teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tik teisėjai ir prokurorei darant spaudimą jį atpažinti. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis nuteistųjų versijomis nesutinka, jos yra paneigtos baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.
8. Pirmiausia, tai, kad T. U. vis dėlto atliko jam inkriminuojamus veiksmus – pasikvietė nukentėjusįjį J. M. ir jį ištempė į koridorių, pareiškime nurodė pats nukentėjusysis J. M. (1 t., b. l. 41–42). Be to, tai, kad būtent T. U. nukentėjusįjį J. M. pasikvietė ir jam priėjus prie durų jį ištempė, nukentėjusysis parodė ir vėliau vykusiose apklausose, taip pat teisiamuosiuose posėdžiuose baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (1 t., b. l. 67–69, 70–73). Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas įvykio pradžios aplinkybes apklausima kaip liudytoja parodė ir nukentėjusioji S. Š., t. y. konfliktas prasidėjo būtent nuo T. U. prieš nukentėjusįjį J. M. atliktų veiksmų – T. U. J. M. šiurkščiai sugriebė už krūtinės ir jį tempė (1 t., b. l. 84–87).
9. Be to, pastebėtina ir tai, kad nuteistasis T. U. 2021-08-04 vykusiame teisiamajame posėdyje prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų padarymo. 2021-11-10 vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis T. U., atsakydamas į nukentėjusiojo J. M. klausimus, parodė, kad jo atsiprašė ne vieną kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, nieko nepadaręs, neturi pagrindo atsiprašyti, o ta aplinkybė, kad nuteistasis T. U. vis dėlto nukentėjusiojo J. M. ne kartą atsiprašė, tik patvirtina išvadą, kad vis dėlto T. U. prieš J. M. atliko smurtinius veiksmus (ištempė J. M. iš kambario) ir buvo konflikto iniciatorius.
10. Minėta, A. K. versiją, kad jis tariamai 2020-01-01, apie 20.15 val., nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paneigia baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo A. K. dėmesį į tai, kad nukentėjusioji S. Š. jį atpažino ne, kaip nurodo pats nuteistasis, teismo posėdžio metu tariamai teisėjai ir prokurorei darant spaudimą, o dar ikiteisminio tyrimo metu. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-01-09 protokole ir jo prieduose (fotolentelėje) užfiksuotais duomenimis, atpažįstančiajai S. Š. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, nuotraukoje Nr. 4 yra A. K., iš šių nuotraukų pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį yra davusi parodymus. S. Š. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4, kuris spardė J. M. ir ją pastūmė į radiatorių (1 t., b. l. 102–108). Taigi, priešingai, negu nurodo nuteistasis, jis buvo atpažintas ne iš ūgio, o iš veido bruožų, kuriuos nukentėjusioji S. Š. įsidėmėjo stebėdama A. K. smurtaujantį prieš nukentėjusįjį J. M..
11. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojas apklaustas E. S. ir nurodė, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo metu tariamai su A. K. buvo Plungės r. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje pirtyje, šventė Naujuosius Metus, pirtyje buvo iki sausio 2 d. (1 t., b. l. 130–132), tačiau, įvertinus tai, kad E. S., kaip pats nurodė, yra A. K. draugas, jo parodymai vertintini kaip siekis A. K. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. S. parodymai kardinaliai skiriasi nuo baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos. Teisėjų kolegijai įtarimų E. S. parodymų teisingumu kelia ir ta aplinkybė, kad, kaip jis nurodė, pirtyje buvo dar bent 20 asmenų, tačiau šiuos asmenis, galinčius patvirtinti E. S. parodymų teisingumą, nurodyti E. S. atsisakė. Asmenų, tariamai kartu su A. K. buvusių pirtyje ir galinčių patvirtinti jo nekaltumą, negalėjo nurodyti ir pats A. K..
12. Be to, negalima nepastebėti ir tos aplinkybės, kad A. K. 2021-11-10 vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl J. M. sumušimo ir S. Š. sužalojimo, jis tariamai reikalavo akistatų su nukentėjusiaisiais, kad galėtų išsiaiškinti, kodėl nukentėjusieji jį apkalba, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamojo A. K. 2020-02-12, 2020-02-16, 2020-02-20, 2020-03-23, 2020-03-25 apklausos protokoluose užfiksuota, kad nuo akistatos jis atsisako, nes nemato prasmės su girtuokliais aiškintis. Atsisako duoti bet kokius parodymus, taip pat atsisako nuo bet kokių akistatų (3 t., b. l. 38–40, 60–62, 71–73, 79–80, 85). Akivaizdu, kad nuteistojo A. K. nurodyta versija apie jo tariamą dalyvavimą pirtyje prieštarauja ne tik baudžiamojoje byloje esančių duomenų, patvirtinančių jo kaltę 2020-01-01, apie 20.15 val., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visumai, bet ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytai pozicijai dėl noro dalyvauti akistatose su nukentėjusiaisiais.
13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo T. U. gynėjas nurodė, kad „T. U. pasakė J. M. ateik čia, paskolink eurą, tada už nugaros atsiranda neprognozuojamas A. K., iškart smogia nukentėjusiajam, pargriauna ant žemės, pradeda spardyti ir panašiai. T. U. nežinojo, kokie neprognozuojami A. K. veiksmai. Išėjo ta S. Š., norėjo sustabdyti, ir tą S. Š. pastūmė“. Nuteistasis T. U. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat parodė: „Dar nepaminėti vieni parodymai, kur kaimynę A. K. puolė, aš neleidau.“ Iš nuteistojo T. U. ir jo gynėjo parodymų baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turinio darytina vienareikšmė išvada – A. K. dalyvavo 2020-01-01, apie 20.15 val., padarant BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
14. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. K. vis dėlto 2020-01-01 apie 20.15 val. buvo ne, kaip pats nurodo, pirtyje, o kartu su T. U. ir smurtavo prieš J. M. bei pastūmė S. Š., taip J. M. sukeldamas fizinį skausmą ir sužalodamas S. Š.. O atsižvelgiant į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, juos matė nukentėjusiųjų kaimynai, buvo sutrikdyta jų rimtis, kaimynai dėl sukelto triukšmo buvo priversti atsitraukti nuo veiklos, kuria užsiėmė, išeiti į koridorių, matė sumuštą J. M., sužalotą S. Š., dėl to patyrė neigiamas emocijas, išgąstį ir pan. Teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. U. ir A. K. tokiais savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, ne tik sumušė nukentėjusiuosius J. M. ir S. Š. viešoje vietoje, bet išgąsdino bei šokiravo ir kitus (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto gyventojus, į įvykį buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba ir policija. Akivaizdu, jog tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja J. J. bei kiti gyventojai patyrė neigiamas emocijas, išgąstį dėl kaltinamųjų chuliganiškų veiksmų. Todėl T. U. ir A. K. pagrįstai nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo.
15. T. U. nesutinka dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo su A. K. bendrininkų grupe. Teigia, kad tarp jo su A. K. nebuvo jokio susitarimo, A. K. J. M. sumušė neprognozuojamais ir spontaniškais savo veiksmais. Tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta.
16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.
17. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (bendra tyčia, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis, ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-345-511/2018, 2K-278-303/2020). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.
18. Pažymėtina, kad susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-599-976/2015). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229-628/2020, 2K-278-303/2020).
19. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, buvo padaryta abiejų nuteistųjų – T. U. ir A. K., nors iš anksto ir neaptartais, tačiau bendrais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad be T. U. veiksmų (J. M. ištempimo iš kambario) A. K. nebūtų turėjęs galimybės tęsti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, t. y. smurtauti prieš nukentėjusįjį J. M.. Todėl tiek T. U., tiek A. K. veiksmų bendrumas ir lėmė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).
20. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-12-21 nuosprendžio dalis, kuria T. U. ir A. K. pripažinti kaltais dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe, yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ar pakeisti ją nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šia nutartimi atmestos T. U. ir A. K. apeliacinių skundų dalys dėl jų išteisinimo pagal BK 284 straipsnį, o būtent su šia aplinkybe abu nuteistieji siejo apeliacinių skundų reikalavimą dėl jiems skirtų bausmių sušvelninimo, nėra pagrindo švelninti T. U. ir A. K. paskirtų bausmių, nes, minėta, jie pagrįstai nuteisti dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
22. Pagal Klaipėdos apygardos teisme 2022-02-28 gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš A. K. valstybės naudai priteistino atlyginimo už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suma yra 193,33 Eur (6 t., b. l. 162–165).
23. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu A. K. gynėja advokatė A. Mačernytė prašė bylinėjimosi išlaidų iš A. K. nepriteisti, todėl netenkinamas prašymas iš A. K. priteisti 193,33 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų T. U. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš nuteistojo T. U. 193,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Eduardas Maškevičius
Linas Pauliukėnas