LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria A. S. firma pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti dėl bankroto, o taip pat patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, civilinėje byloje Nr. B2-496-485/2010 pagal bankrutuojančios A. S. firmos kreditorių susirinkimo siūlymą teikti įmonei likvidavimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi A. S. firmai iškelta bankroto byla (T. 1, b. l. 64 – 65).

2009 m. gruodžio 29 d. bankrutuojančios A. S. firmos administratoriaus įgaliotas asmuo, vykdydamas 2009 m. gruodžio 2 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą tenkino ir pripažino A. S. firmą bankrutavusia bei nutarė ją likviduoti dėl bankroto. Be to, minėta nutartimi patvirtintas A. S. firmos patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 14 d. nutartimi (T. 2, b. l. 161) teismas patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas 2009 m. spalio 22 d. ir 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimis (T. 2, b. l. 166; T. 3, b. l. 34). Per laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo A. S. firmos veikla neatkurta, įmonės kreditoriai taikos sutarties nepasirašė, 2009 m. gruodžio 2 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priėmė nutarimą siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti A. S. firmą bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto (Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys).

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. S. ir A. S. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį, kuria A. S. firma pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nutartis naikintina, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kadangi CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prievolėms įvykdyti neužtenkant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Atitinkamai, kai individualiai įmonei nepakanka turto atsiskaityti už įmonės prievoles, už jas atsako savininkai visu jų turimu turtu, įskaitant ir turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiu būdu, pareiškėjų nuomone, bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu. Tuo tarpu bankrutuojančios A. S. firmos savininkai – sutuoktiniai A. S. ir S. S. nebuvo įtraukti į bankroto bylą nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis ir neįgijo dalyvaujančio byloje asmens teisių, nors turėjo akivaizdų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi pareiškėjai įtrauktini į bylą atsakovais.

2. Negalima riboti asmens teisės į teisminę gynybą dėl to, kad teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, neįtraukė asmens į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, jeigu akivaizdu, kad šis asmuo yra nagrinėjamų materialinių ir procesinių teisinių santykių dalyvis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Kauno skuba“ mano, kad pareiškėjų S. S. ir A. S. atskirasis skundas yra atmestinas. Ieškovas teigia, kad A. S. bei S. S. buvo ir yra tinkamai informuoti apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir vykstančias bankroto administravimo procedūras, o apie vykstančius kreditorių susirinkimus kreditoriai ir kiti suinteresuotieji asmenys yra viešai informuojami spaudoje. UAB „Kauno skuba“ nurodo, kad iškėlus bankroto bylą, A. S. nebendrauja su bankroto administratoriumi ir dokumentų bei turto administratoriui neperduoda, nors VĮ „Regitra“ duomenimis BIĮ „A. S. firma“ nuosavybės teise priklauso 4 transporto priemonės. Be to, bankroto administratorius ne kartą siūlė sudaryti taikos sutartį ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau A. S. neišreiškė noro tai daryti. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, pareiškėjai piktybiškai vengia bendravimo su kreditoriais, bankroto administratoriumi bei nedalyvauja įmonės bankroto administravimo procese bei nori vilkinti šią procedūrą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BIĮ „A. S. firma“ pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo jos savininkui nuosavybės teise priklausančio turto (LR Individualių įmonių įstatymo 8 str.) ir priėmus nutartį pripažinti A. S. firmą bankrutavusia ir pradėti turto pardavimą organizuoti Įmonių bankroto įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka, bus pardavinėjamas tik individualiai įmonei, o ne jos savininkui priklausantis turtas. Tuo tarpu tik neužtekus lėšų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, bankroto administratorius turi teisę teikti teismui prašymą leisti pradėti vykdyti išieškojimą iš individualios įmonės savininko turto. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjams akivaizdžiai buvo žinoma tiek apie iškeltą bankroto bylą, tiek apie CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl subsidiarios atsakomybės, tačiau jie patys nesikreipė nei į bankroto administratorių, nei į Kauno apygardos teismą su prašymais įtraukti juos į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Tokiu būdu pareiškėjai tik siekia vilkinti bankroto procedūrą. Be to, atsakovas pažymi, kad apeliacine tvarka skundžiami tik neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai, o nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis jau įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir šiuo pagrindu, o taip pat dėl to, kad pareiškėjai nėra byloje dalyvaujantys asmenys ir neturi jokios procesinės teisės apskųsti nutartį. Atitinkamai net ir panaikinus skundžiamą teismo nutartį, vis tiek būtų priimtas toks pat kreditorių susirinkimo sprendimas, kadangi už jį balsavo net 94,44 procentus teismo patvirtintų finansinių reikalavimų (389 239,00 Lt) turintys kreditoriai, todėl nutartis, atsakovo nuomone, neturėtų būti naikinama vien formaliu pagrindu, nes atlikus tas pačias procedūras vėlgi būtų gautas tas pats rezultatas ir priimta tokia pati nutartis. Be to, BIĮ „A. S. firma“ nurodo, kad pareiškėjai iki šiol nevykdo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi nurodytų LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų įpareigojimų ir neperduoda visų įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 338 str.). Atitinkamai IĮ „A. S. firma“ savininkas ir jo sutuoktinė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis turėtų būti panaikinta būtent nustačius CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą, kurio, priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovas, teisėjų kolegijos nuomone, negalima laikyti formaliu.

Kaip atskirajame skunde teisingai nurodo patys apeliantai, o taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir pats atsakovas, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.), kuris individualios įmonės atveju yra savininkas. Be to, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai), įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi individualios įmonės savininkas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kuris privalo būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir, nors konkrečiu atveju nei įmonės savininkas A. S., nei jo sutuoktinė prašymų įstoti į bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė, tačiau teismas bankroto bylose privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės įtakoti bylos aplinkybių nustatymą, o taip pat imtis priemonių, kad turtas, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-261/2006). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bankrutuojančios individualios įmonės savininkas privalo būti įtrauktas į bylą, o atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas tenkinant individualios įmonės kreditorių reikalavimus gali būti nukreiptas ir į bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą, svarstytinas ir IĮ „A. S. firma“ savininko A. S. sutuoktinės S. S. įtraukimas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Atitinkamai iš byloje esančių duomenų aišku, kad iki bankroto bylos iškėlimo, nei su IĮ „A. S. firma“, nei su jos savininku susisiekti nepavyko (T. 1, b. l. 51, 56, 57), o apie UAB „Kauno skuba“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „A. S. firma“ priėmimą, atsakovo įpareigojimą pateikti būtinus dokumentus bei gresiančias sankcijas už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (T. 1, b. l. 61). Tačiau pažymėtina, kad nuo 2009 m. gruodžio 2 d., t. y. kai savo pirmąjį prašymą pateikė IĮ „A. S. firmos“ savininkas A. S., (T. 3, b. l. 38 – 40) iki skundžiamos Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo bankrutuojančios įmonės savininkas ar jo sutuoktinė dalyvaujančiais byloje asmenimis taip ir nebuvo įtraukti, nors bent jau patį IĮ „A. S. firma“ savininką A. S. teismas privalėjo įtraukti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Be to, pažymėtina, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtintas ir patikslintas IĮ „A. S. firma“ kreditorių sąrašas, o įsiteisėjus nutarčiai likviduoti įmonę dėl bankroto, įmonės bankroto administratorius įgyja visas LR Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnyje numatytas teises, įskaitant disponavimą įmonės turtu, jo pardavimą ar perdavimą kreditoriams, kreditorių reikalavimų tenkinimą, savininkui grąžina turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais ir kt. Atitinkamai byloje nėra aiški ir bankrutuojančios įmonės savininko bei kreditorių pozicija dėl taikos sutarties sudarymo (LR Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 2 d.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis turės tiesioginės įtakos į bylos nagrinėjimą neįtraukto įmonės savininko teisėms ir pareigoms ateityje (patenkinus ar ne visiškai patenkinus kreditorių finansinius reikalavimus). Tiesa, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis šiuo metu įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, tačiau iš byloje esančio atskirojo skundo (T. 3, b. l. 88) aišku, kad apeliantų atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2010 m. sausio 25 d. ir priimtas 2010 m. vasario 1 d. teisėjo rezoliucija, kuri yra neskundžiama (CPK 137 str. 1 d., 290 str. 5 d.), todėl laikytina, jog terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl IĮ „A. S. firma“ pripažinimo bankrutavusia, likvidavimo dėl bankroto bei patikslinto kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą dėl IĮ „A. S. firma“ pripažinimo bankrutavusia, likvidavimo dėl bankroto bei patikslinto kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                                                                   Virginija Čekanauskaitė

                                                                                   Konstantinas Gurinas

                                                                                   Egidijus Žironas