Pranešėja Irma Čuchraj                                Civilinė byla Nr. 2A-1381-513/2013

Teisėja Giedrė Seselskytė                                (Proceso Nr. 2-06-3-00158-2012-0)

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                            73.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Keliauk“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Keliauk“ ieškinį atsakovui Česka pojištovna A.S atstovaujamam įstatyminio atstovo UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su transporto priemonės sužalojimu, 36 934 Lt netiesioginių nuostolių, tai yra negautas pajamas už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-04; 6 procentų dydžio metinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. sausio 5 d. Švedijoje įvyko autoįvykis dėl Švedijos piliečio A. F. kaltės. Švedijos pilietis A. F. buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Švedijos draudimo bendrove „Češka Pojištovna“. Dėl 2011-01-05 autoįvykio Švedijos karalystėje nukentėjęs UAB „Keliauk“ kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, kaip į kompanijos „Češka Pojištovna'“ atstovą pretenzijoms nagrinėti Lietuvos teritorijoje. UAB „Keliauk“ dėl autoįvykio įvykusio 2011 m. sausio 5 d. Švedijoje, patyrė nuostolius dėl užsakomojo reiso, kurio metu įvyko autoįvykis. UAB DK „PZU Lietuva“ (veikianti kaip draudimo bendrovės Češka Pojištovna A.S. atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje) išmokėjo UAB „Keliauk“ 45 019,99 Lt. draudimo išmoką už sugadintą autobusą Neoplan 116, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdami su išmokėtu draudimo išmokos dydžiu, kreipėsi į teismą, kad apgintų pažeistas savo teises. 2011-10-28 UAB „Verlita“ atlikdama minėtos transporto priemonės vertinimą žalos nustatymui nustatė, kad apgadintos transporto priemonės Neoplan 116, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atstatomoji remonto vertė 58 840 Lt. Remiantis nepriklausomo specialisto išvada tiesioginė žala bendrovei sudaro 58 840 Lt. Su atsakovo nustatyta ir išmokėta žalos išmoka nesutinka, nes išmokos nepakanka net tiesioginės žalos atlyginimui. Skirtumas tarp nepriklausomo specialisto nustatytos atstatomosios autobuso remonto vertės ir atsakovo išmokėtos 13 820,01 Lt (58 840 Lt - 45 019,99 Lt = 13 820 Lt). Atsakovui laiku neįvykdžius pareigos išmokėti ieškovei priklausančią draudimo išmoką už autobuso remontą, ieškovė negalėjo minėtu autobusu naudotis įprastinei įmonės veiklai vykdyti ir negavo įprastų pajamų. Kadangi vienas ieškovės autobusas per metus uždirbdavo 36 934 Lt, tai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės negavo 36 934 Lt pajamų ir taip ieškovei buvo padaryta nurodyto dydžio žala.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-03 sprendimu ieškinį atmetė, o kitoje dalyje bylą nutraukė. Priteisė atsakovui Česka pojištovna A.S iš ieškovės UAB „Keliauk“ 2000 Lt bylinėjimosi  išlaidų. Nurodė, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pareiškimu nurodė, kad 13 820,24 Lt draudimo išmoka sumokėta ieškovei už transporto priemonės sugadinimą, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškinys šioje dalyje dėl reikalavimo priteisti 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su ieškovo transporto priemonės sužalojimu, buvo atsakovo gera valia patenkintas, ieškovei iškėlus bylą teisme, todėl netenkintinas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad dėl reikalavimo priteisti 36 934  Lt netiesioginių nuostolių (negautos pajamos), ieškovė remiasi bendromis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis civilinio kodekso normomis, o būtent CK 6.249 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad draudikas privalo atlyginti netiesioginius nuostolius tik tuo atveju, jeigu prievolė atlyginti netiesioginius nuostolius buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (tai yra pateko į privalomojo draudimo apsaugą), draudikas privalo atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) forma tik tuo atveju, jeigu prievolė atlyginti netiesioginius nuostolius yra draudimo objektas pagal atitinkamą įstatymą – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šiems specifinio pobūdžio teisiniams santykiams bendrosios CK nuostatos netaikytinos. Teismas padaręs išvadą, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) pagal TPVPCAD  įstatymą nepatenka į transporto priemonių privalomojo draudimo sutarties objektą, reikalavimą šioje dalyje atmetė.

Ieškovė UAB „Keliauk“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai pritaikė teisės normą, reglamentuojančią CK 6.55 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo sumokėta 13 820,24 Lt draudimo išmoka ieškovei yra už transporto priemonės sugadinimą ir dėl to laikė, jog ieškinys dalyje dėl 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su transporto priemonės sužalojimu, buvo atsakovo gera valia patenkintas. Teismas neatsižvelgė į ieškovės byloje pateiktą 2012-03-09 įsakymą dėl 13 820,01 Lt draudiminės išmokos paskirstymo. Minėto įsakymo atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, reikalavimo pripažinti įsakymą neteisėtu nereiškė, todėl darytina išvada, kad atsakovas pripažino, jog pervesta 13 820,24 Lt draudimo išmoka už ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius (dėl autoįvykio turėtas išlaidas). Teismas neturėjo teisės savo iniciatyva perskirstyti pervestą draudimo išmoką. Ieškovė laikydama, kad atsakovo pervesta 13 820,24 Lt draudimo išmoka yra susijusi su tiesioginiais nuostoliais (su transporto priemonės sužalojimu) savo reikalavimo dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių (dėl autoįvykio turėtas išlaidas) nebūtų atsisakiusi. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl 36 934 Lt netiesioginių nuostolių (negautos pajamos už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-04), kadangi atsakovo atsisakymas laiku mokėti visą draudimo išmoką yra pagrindinė priežastis, lėmusi ieškovės nuostolius (negautas pajamas). Byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik ieškovės nuostolius (negautas pajamas), bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Nei pagal CK, nei pagal draudimo įstatymo normas draudikas neatleidžiamas nuo prievolės atlyginti žalą dėl nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir neribojama draudimo civilinė atsakomybė dėl tokio atsisakymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei išmokėtos draudimo išmokos nepakako suremontuoti įvykio metu apgadinto autobuso, todėl ieškovė neteko galimybės naudotis autobusu bei negavo pajamų, kurias galėjo gauti jei nebūtų buvę autoįvykio. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, net nenagrinėdamas, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto atsisakymo sumokėti ieškovei visą draudimo išmoką ir ieškovei atsiradusių nuostolių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Česka pojištovna A.S, atstovaujamas įstatyminio atstovo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimą prašo palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2011-01-05 Švedijos Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas autobusas Neoplan 116, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Keliauk“. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas Čekijos Respublikos pilietis A. F.. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio kaltininkas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudimo bendrove Česka pojištovna A.S, ieškovė dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į UAB „PZU Lietuva“, kaip į kompanijos Česka pojištovna A.S. atstovą pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UAB „PZU Lietuva“, remdamasi autobuso atstatomųjų darbų sąmata, 2011-07-15 išmokėjo UAB „Keliauk“ 45 019,99 Lt draudiminę išmoką. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nekyla. Byloje pateiktas 2012-02-28 mokėjimo nurodymas Nr. 73237, kuriuo mokėtojas UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė gavėjui UAB „Keliauk“ 13 820,24 Lt draudimo išmokos.

Dėl 36 934 Lt netiesioginių nuostolių

Ieškovė UAB „Keliauk“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 36 934 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2012-01-04). Ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovei dėl 36 934 Lt netiesioginių nuostolių remiasi bendromis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žalos definicija yra įtvirtinta CK 6.249 straipsnio nuostatose, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo/negavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 36 934 Lt negautų pajamų, kurias ieškovė tikėjosi uždirbti. Įstatyme nustatytas netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Nagrinėjamu atveju žala nepreziumuojama, todėl ieškovė turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos. Ieškovės teiginiai, kad vienas autobusas jai atneša 36 934 Lt gryno pelno, negali būti laikomi realiomis gautomis pajamomis. Siekiant apskaičiuoti realias galutines pajamas, svarbu tiksliai nustatyti, kuris autobusas, kokiu maršrutu ir kaip dažnai eksploatuojant gali uždirbti atitinkamas pajamas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai yra nepagrįsti ir nėra realūs.

Dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių

CPK 42 straipsnyje yra įtvirtinta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Minėtos teisės įgyvendinimas yra detalizuotas 140 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad ieškovas bet kurioje civilinio proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui atsisakąs nuo ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovė UAB „Keliauk“ 2013-03-27 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė nuo ieškinio 3 punkto reikalavimo (priteisti 14 445,64 tiesioginių nuostolių) dėl to, kad savo iniciatyva paskirstė papildomai pervestas lėšas kaip būtinų išlaidų atlyginimą. Iš 2013-03-27 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas šio ieškovės prašymo neišsprendė įstatymų nustatyta tvarka, kadangi neišaiškino ieškovei procesines atsisakymo pasekmes (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaujantys byloje asmenys su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio 3 punkto reikalavimo susipažino tik teismo posėdžio metu, tačiau teismas netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su atsisakymo pagrindu, nesiaiškino, ar atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja įstatymui, nes ieškovas, atsisakydamas nuo dalies reikalavimų, taikė įmokų paskirstymo taisykles. Netinkamai išspręsdamas ieškovės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų klausimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, dėl ko galėjo netinkamai išspręsti bylą. Šių trūkumų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme negalima, nes būtina atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnis, 330 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kurią nutraukta bylos dalis dėl 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                   Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjos                                                                   Albina Pupeikienė

                                                                                                   Aušra Maškevičienė