Administracinė byla Nr. eI-2446-644/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00129-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
dalyvaujant atsakovui M. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. R., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. R. 224,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra viešai paskelbti internetiniame tinklalapyje www.aratc.lt ir privalomi visiems Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 4 punktą komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, todėl sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes turi nekilnojamojo turto objektą Varėnos rajono savivaldybėje. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmė mirusios motinos palikimą – nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 224,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos mirties 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmė palikimą. Iki motinos mirties namuose būdavo retai, mokėjimo pranešimų nematė, nežinojo apie susidariusią skolą. Neprieštaravo sumokėti pareiškėjo reikalaujamą priteisti sumą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 21 p.). Pagal Nuostatų 12-13 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 26, 29 punktai).
Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2014 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. SR-156 „Dėl informacijos pateikimo“, patvirtina, kad atsakovas M. R. 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmė mirusios motinos A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą ir valdo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamoji paskirtis) Varėnos rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų mokėjimo pranešimų ir įspėjimų nuorašų matyti, kad atsakovui M. R. nuo 2014 m. gruodžio 11 d. minėtu adresu buvo siųsti mokėjimo pranešimai bei įspėjimai, tačiau atsakovas jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas.
Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Taigi pareiškėjas šiuo atveju turi pateikti įrodymus, ar jis įgyvendino Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę per įstatymo nuostatoje nustatytą trijų mėnesių terminą.
Teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis, ar po A. R. mirties jis atliko Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Vis dėl to, jokių papildomų duomenų ir (ar) paaiškinimų pareiškėjas teismui nepateikė.
Šiuo atveju taip pat aktualūs į bylą pateikti ginčo nekilnojamojo turto adresu siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų nuorašai, iš kurių matyti, kad atsakovas M. R. apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą pirmą kartą buvo informuotas 2014 m. gruodžio 11 d., taigi šiuo pranešimu pareiškėjo reikalavimas buvo pareikštas praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Teismo posėdžio metu M. R. paaiškino, kad tiksliai neprisimena, kada jis gavo pranešimą apie susidariusią skolą. Minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju lemia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjos A. R. turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo iš palikimą priėmusio atsakovo negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo M. R. už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. atmestinas.
Kaip jau buvo minėta, iš bylos duomenų matyti, kad M. R. po motinos A. R. mirties po palikimo priėmimo valdo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamoji paskirtis) Varėnos rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu atsakovas 2015 m. birželio 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Taigi pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iš pateiktų mokėjimo pranešimų ir įspėjimų nuorašų matyti, kad atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai bei įspėjimai, tačiau atsakovas jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Iš bylos duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. M. R. buvo priskaičiuota 139,83 Eur (((11,2x43)+1,2)/3,45) nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d., pareiškėjo prašoma 224,35 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma mažintina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo M. R. 84,52 Eur (224,35-139,83) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už dokumentų parengimą dėl kreipimosi į teismą, sumokėtas Advokatų profesinei bendrijai „Miškinis ir partneriai“ pagal 2015 m. spalio 22 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 247.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Toks dydis yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje
Teismui pateikta 2016 m. sausio 28 d. sąskaita faktūra Nr. 00259, 2016 m. sausio 29 d. bankinės operacijos išrašas patvirtina 3,50 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taikomo už skundo parengimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 38 proc. (84,52 /224,35x100) pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1,33 Eur (3,50 x 0,38) išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 45 straipsniu, teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 84,52 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur 52 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 1,33 Eur (vieną Eur 33 ct) teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis