Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-244-549/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00373-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.3.2., 21.9.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2022 m. rugsėjo 28 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, 

sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Klaipėdos miesto savivaldybė, direktoriui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

        Teismas

n u s t a t ė:

D. P. nuo 2012-11-02 iki šiol būdamas UAB „A.“ vadovu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais (atskaitingais asmenimis M. P., pačiu savimi, t. y. D. P., UAB „G. LT“, SIA A. M., UAB „I. C. Lietuva, UAB „B.“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „T.“, T. Lietuva, AB, UAB „AD „B.“, Atliekų tvarkymo centras ir kitais) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-06-14 duomenimis, yra 18669,39 EUR. VMI, siekdama patikrinti ir nustatyti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui nevykdymo ir mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis pagal 2022-03-09 pavedimą Nr. (21.222 Mr) FR1043-949 atliko Bendrovės operatyvų patikriną. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išdavimo dienai (2022-03-09) Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI buvo 18 990,88 Eur. VMI atlikusi Bendrovės operatyvų patikrinimą 2022-04-14 surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) 1FR1043-949. Šio operatyvaus patikrinimo metu VMI patikrino Bendrovės pateiktus kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2022-01-12 iki 2022-02-28 ir Bendrovės pateiktus atskaitingų asmenų D. P., M. P. avanso apyskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2022-01-10 iki 2022-02-28 ir nustatė, kad anksčiau minėtos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi. VMI nurodo Bendrovės kasos knygos finansines operacijas, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Taip pat nurodo Bendrovės atskaitingų asmenų D. P. ir M. P. finansines operacijas, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka:

Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2022-01-10 iki 2022- 02-28, savo lėšas, vertinant Bendrovės kasos dokumentus ir Bendrovės avanso apyskaitos dokumentus, mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI, nors pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI ir tik po atitinkamai atsiskaityti su anksčiau nurodytais kreditoriais. Minėtu laikotarpiu Bendrovė kitiems savo kreditoriams iš viso sumokėjo 21.599,78 Eur, o tuo tarpu VMI pervedė tik 105,90 Eur. Tokiu būdu buvo pažeisti VMI interesai.

Teismo posėdyje D. P. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad pirmiausia mokėjo tiekėjams, nes norėjo užtikrinti įmonės veiklą, taip pat mokėjo Sodrai. 2019 m. bendrovė skolų neturėjo, visas įsiskolinimas susidarė per karantino laikotarpį. Pareiškime nurodytas M. P. yra bendrovės darbuotojas, kuris taip pat atsiskaitinėjo su tiekėjais. Supranta, kad klydo, bet jokio asmeninio suinteresuotumo, asmeninės naudos neturėjo, tiesiog stengėsi, kad vyktų įmonės veikla. Šiuo metu deda pastangas atsiskaityti su VMI, atsisakė kai kurių veiklų, išsiieško skolas iš skolininkų. Šiuo metu skola VMI sumažinta apie 3000 Eur. Prašo skirti mažesnę baudą arba išdėstyti jos mokėjimą 24 mėn., nes jis yra onkologinis ligonis, jo pajamos nėra didelės – siekia apie 1600 Eur, jas sudaro neįgalumo išmoka ir atlyginimas, todėl VMI pareiškime nurodyta bauda, kuria prašoma jam skirti, būtų per didelė finansinė našta.

Teismas

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „A.“ vadovas nuo 2012-11-02 yra D. P. (b. l. 7-9). UAB „A.“ prievolių valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma 2022-06-14 duomenimis, buvo 18669,39 EUR (b. l. 12). Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad patikrintas UAB „A.“ mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, 2021 m. preliminari finansinė atskaitomybė (balansas, ir pelno (nuostolių) ataskaita), debitoriai, kreditoriai už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2022-03-15. Nustatyta, kad atskaitingo asmens D. P. avansinėje apyskaitoje likutis 2021-03-01 buvo 6564,56 Eur. Pagal avanso apyskaitą laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28 atskaitingas asmuo gavo 10489,95 Eur (10244,82 Eur gauta iš kasos, 245,13 Eur gauta pagal kreditines sąskaitas, grąžinus prekes), patyrė 35939,72 Eur išlaidų, iš jų: 7157,00 Eur sumokėta Valstybiniam socialinio draudimo fondui, 1306,00 Eur sumokėta VMI, 1782,16 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 25694,56 Eur atsiskaitė su kreditoriais (didžiausi jų: UAB „I. C. Lietuva“, kodas (duomenys neskelbtini), per laikotarpį sumokėta 5502,73 Eur; UAB „R.“, kodas (duomenys neskelbtini), sumokėta 9000,00 Eur). Likutis laikotarpio pabaigai 2022- 02-28 buvo -18885,21 Eur. Atskaitingo asmens M. P. avansinėje apyskaitoje likutis 2021-03-01 buvo - 14477,57 Eur. Pagal avanso apyskaitą laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28 atskaitingas asmuo gavo 47564,72 Eur, patyrė 48060,38 Eur išlaidų – atsiskaitė su kreditoriais (didžiausias jų yra UAB „AD B.“, kodas (duomenys neskelbtini), sumokėta 44400,00 Eur). Likutis 2022-02-28 buvo –14973,23 Eur. Atskaitingo asmens K. P. avansinėje apyskaitoje likutis 2021-03-01 buvo – 14809,91 Eur, Pagal avanso apyskaitą laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28 atskaitingas asmuo gavo 3131,7 Eur, patyrė 3128,81 Eur išlaidų – atsiskaitė su kreditoriais (didžiausias jų yra Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), kuriam sumokėta 2817,62 Eur). Likutis 2022-02-28 buvo –14807,02 Eur. Vykdydama atsiskaitymus Bendrovė nesilaiko CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidžia VMI kaip kreditoriaus teises. Siūloma skubiai spręsti klausimą dėl skolos valstybės biudžetui sumokėjimo, pvz., mokestinės paskolos sudarymas, mokestinės nepriemokos perėmimas, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininką  (b. l. 14-17). Pateiktos kasos knygos ir avanso apyskaitų kopijos už laikotarpį nuo 2022-01-10 iki 2022-02-28 patvirtina, kad bendrovė atliko nurodytus mokėjimus kitiems, žemesnės eilės, kreditoriams (b. l. 19-28).

Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „A.“ yra skolinga valstybei, jos mokestinė nepriemoka 2022-06-14 duomenimis buvo 18669,39 EUR, tačiau bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas bendrovės vadovas D. P. savo kaltės neginčijo, nurodė, kad skola susidarė dėl karantino metu buvusių veiklos apribojimų, prioritetą atsiskaitymams su kitais kreditoriais teikė siekdami išlaikyti bendrovės veiklą, šiuo metu bendrovė negali sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, nes tam neturi pakankamai lėšų, tačiau imasi priemonių įsiskolinimui padengti.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad UAB „A.“ vadovas D. P. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams ir neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačiusius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas CK 6.3901 straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. P., nuo 2012-11-02 iki šiol būdamas UAB „A.“ vadovu, atsakingu už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl jis pripažintinas padaręs šį administracinį nusižengimą ir jam skirtina ANK 120 straipsnio l dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą –nusižengimas formalus, į padaryto nusižengimo motyvus – atsiskaitymų eiliškumas pažeistas, siekiant išlaikyti bendrovės veiklą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų, kad D. P. turi galiojančių nuobaudų nėra, inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, savo kaltę pripažino, pažeidimas padarytas nesiekiant asmeninių interesų, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. P. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Atsižvelgiant į D. P. prašymą leisti nuobaudą įvykdyti per ilgesnį laiką, į nurodytas aplinkybes, kad dabartinė jo finansinė padėtis nėra gera, jis yra onkologinis ligonis, tačiau pažeidėjas dirba ir jam skiriama minimalaus dydžio nuobauda, yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 14 mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

n u t a r i a:

        D. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtosios 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, mokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) per mėnesį.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos Nr. A6.-244-459/2022, įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                   Ingrida Krušienė