Baudžiamoji byla Nr. 1-647-517/2018

Teisminio proceso numeris 1-01-1-66132-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1;

2.12.1.3; 2.12.1.4

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 12 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-04-11 Kauno r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2007-05-04 Kauno r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; 2008-07-18 nutartimi bausmė pakeista 45 parų areštu; 3) 2009-10-08 Šilalės r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m; 4) 2009-11-19 Kauno r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 m., paskiriant galutinę subendrintą 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 5) 2010-02-12 Raseinių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2010-03-15 Kauno r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2010-05-14 Kauno r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 2 d. - 3 m. laisvės atėmimo, paskiriant subendrintą galutinę 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 8) 2010-09-29 Kauno r. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 9 d. 2010-05-14 Kauno r. apyl. teismo subendrinta su 2009-11-19 Kauno r. apyl. teismo nuosprendžiu, paskiriant 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir paskirta galutinė 7 m. laisvės atėmimo bausmė; 9) 2018-01-15 Šiaulių r. apyl. teismo Radviliškio rūmų pagal BK 178 str. 2 d. - 30 parų arešto, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017 m. gruodžio 19 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), V. S. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės V. S. metu, tyčia, ranka suėmęs V. S. už dešiniosios rankos žasto ir jį spausdamas, V. S. pargriovęs ant grindų ir dėl to jai susitrenkus dešinės rankos alkūnę ir kairės kojos kelį, ranka spausdamas V. S. krūtinę bei jos dešinįjį paausį, nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaip matyti iš kaltinamojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, konfliktas su  sugyventine V. S. įvyko dėl to, kad sugyventinė užtiko jį geriant alų, kartu su kaimynu K. L.. Konfliktas su V. vyko pastarajai priklausančiame bute. V. S. jis suėmė už rankų ir taip jas spaudė. Be to, sugyventinę buvo pargriovęs ir dėl to ji galėjo susitrenkti kelį bei alkūnę. Kuomet V. S. gulėjo ant grindų, jis ją laikė, mano, kad krūtinę ji galėjo susitrenkti griūdama. V. S. gulint ant grindų pirštais jai spaudė vietą po dešiniąją ausimi, nes žino, kad ši vieta žmogui yra skausminga, be to norėjo V. S. nuraminti. Gailisi dėl konflikto su V. S. bei smurto prieš ją, jos atsiprašė, su ja susitaikė (b. l. 111 - 112, 115 - 116).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-2, 12-13), liudytojo K. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23-24), asmens apžiūros protokolu (b. l. 38-44), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 3, 32-37), visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, M. G. yra sugyventinis ir vieno iš trijų jos vaikų tėvas, rūpinasi šeimos išlaikymu. 2017-12-19, apie 22 val. 30 min., M. G. grįžo į namus iš kaimyno, buvo neblaivus, dėl to jam pradėjo priekaištauti. M. G. laikė jų 4 mėn. amžiaus kūdikį ant rankų, ir į kūdikį žiūrėdamas pasakė: „nebijok, mamytė susiras kitą tėtį", dėl to ji supyko ir sudavė delnu M. G. į skruostą. Konflikto eigoje virtuvėje ji paėmė peilį, o jis pargriovė ją ant grindų ir peilį atėmė. M. G. nuėjo į kambarį, krovėsi į rankinę daiktus, ji rankinę išmetė į koridorių. Dėl to M. G. ją patempė suėmęs už plaukų, pargriovė ant grindų, tampė po grindis, smaugė spausdamas nykščiu dešinį paausį, dėl ko jau stipriai skaudėjo. Nuo spintelės nukrito ir sudužo lėkštė ir tuomet M. G. ją paleido, išėjo iš namų, užrakino buto duris. Paėmė jos ir sūnaus mobilaus ryšio telefonus. Apklausta papildomai parodė, kad lėkštės sudužo kuomet M. G. ją traukė, o ji įsikibo į spintelę. Ant kūno paraudimai buvo padaryti grumtynių metu, kuomet ją laikė, tempė iš bendrabučio koridoriaus į virtuvę. M. G. buvo ranka suėmęs už jos dešiniosios rankos žasto ir spaudė, jai dėl to skaudėjo. Grumtynių metu jai buvo padarytas alkūnės sumušimas, pagriovus ant grindų, paraudimai ant kairės rankos dilbio padaryti M. G. laikant jos rankas ir jas spaudžiant, tačiau dėl to rankų dilbių neskaudėjo. Paraudimai kakle galėjo atsirasti M. G. ranka spaudžiant jos kaklą bei nykščių spaudžiant po dešinį paausį prie žandikaulio. Be to, buvo sumuštas jos kairės kojos kelis, kurį skaudėjo (b. l. 1 - 2, 12 - 13). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji V. S. patvirtino akistatos su M. G. metu (b. l. 26-27).

Kaip matyti iš liudytojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis pasikvietė M. G., kad jis pataisytų sugedusį mobilųjį telefoną. Sutaisius telefoną, nuėjęs į parduotuvę nupirko vieną litrą alaus, gėrė kartu su M. G.. Atėjo V. S., kuri pyko ant M. G. dėl to, kad šis gėrė alų. Pirma išėjo V. S., o vėliau - M. G.. Po 10 min. koridoriuje rūkė, girdėjo triukšmą iš V. S. ir M. G. buto, girdėjo kaip V. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė ant M. G.. Negirdėjo M. G. koliojantis necenzūriniais žodžiais. Matė kaip iš jų buto į koridorių buvo išmesta rankinė su rūbais (b. l. 23 - 24).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio asmens apžiūros protokolo, ant nukentėjusios V. S. kūno yra matomos smurto žymės, t. y. ant kaklo, dešinės alkūnės, dešiniojo žasto ir kairiojo dilbio yra matomi paraudimai (b. l. 38 - 44).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų yra lėkščių šukių, samtis, du peiliai (b. l. 3, 32-37).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2017 m. gruodžio 19 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis M. G. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją V. S., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).

Kaltinamasis M. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – areštu ir jo dydžiu (b. l. 122-124).

Sankcijoje už kaltinamajam M. G. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo M. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas nebuvo. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu padarytą turtinę žalą atlygino. M. G. niekur nedirbantis. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo M. G., kaip niekur nedirbančio, ne kartą teisto asmens, asmenybę, laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam M. G. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. G. asmenybę bei jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtinos aukščiau minėtos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo M. G. sulaikymo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 722 straipsnio pagrindu, kaltinamajam M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                     Rinaldas Adamonis