Administracinė byla Nr. N525 – 591/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 45.4.3; 39.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009
m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės
Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus
rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarimo R. P. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus
rajono policijos komisariato atstovas 2008 m. vasario 18 d. R.
P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji vairavo
transporto priemonę būdama neblaivi, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 68
punkto reikalavimus. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1
dalį.
R. P. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d.
nutarimu (toliau – ir Nutarimas) skirta 1 000 Lt bauda be teisės vairuoti
transporto priemones atėmimo.
Teismas nurodė,
kad pažeidimas įrodytas bylos medžiaga. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nenustatė, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėja visiškai
prisipažino kalta, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia. Atsižvelgdamas į
padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę
(administracine tvarka bausta, dirba) ir turtinę padėtį, nutarė skirti
minimalią straipsnio sankcijoje numatyto dydžio baudą. Įvertindamas tai, kad R. P. viena augina ir išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, teisės
vairuoti transporto priemones jai reikalingos važiuojant į darbą ir iš jo, o
darbo užmokestis yra jos ir jos vaikų pragyvenimo šaltinis, vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais, nutarė neskirti teisės vairuoti
transporto priemones atėmimo bausmės.
II.
Vilniaus
rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyris
pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą iš
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Remdamasis
aiškinamuoju raštu Nr. XP-1883(2) „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso 301, 32, 123, 124, 1241,
125,125,127,129,130,1302, 131, 134, 187, 224, 225, 2591,
269, 281, 312, 313, 314, 315, 320 ir 326 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projekto“, pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas ir R. P. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir
sunkiausių iš numatytų ATPK, darantis tiesioginę įtaką eismo saugumui,
avaringumui. Teismas, skirdamas nuobaudą nagrinėjamu atveju, neatsižvelgė į
teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, dėl pažeidimo padarymo galėjusias kilti
pasekmes. Paskirta nuobauda nėra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo
laipsniui, todėl Nutarimas naikintinas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktika, pažeidėjo turtinė padėtis savaime nedaro
įtakos administracinė nuobaudos skyrimui, jos dydžiui, todėl aplinkybė, kad R. P. reikia važinėti į darbą ir iš jo, neturi reikšmingos
įtakos skiriant nuobaudą. Byloje nėra nustatyta išskirtinių R.
P. atsakomybę švelninančių aplinkybių, todėl teismas nukrypo nuo praktikos,
o R. P. tokiu atveju turėjo būti skirta mažesnė nei
vidutinė, tačiau ne mažesnė nei minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta
nuobauda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės
pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 126 straipsnio 1 dalis
numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems,
kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės),
užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių
šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų
iki vienerių metų šešių mėnesių.
R. P. vairavo
automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,76
promilės), todėl padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126
straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas neskyrė specialios teisės
atėmimo, t.y. pritaikė ATPK 301 straipsnį.
ATPK 301
straipsnis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės
teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30
straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas
atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias
aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti
mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę
nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės
nuobaudos.
Teismas, taikydamas ATPK
301 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į nustatytą atsakomybę
lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nenustatyta atsakomybę
sunkinančių aplinkybių, į tai, kad R. P. viena augina ir
išlaiko tris nepilnamečius vaikus, teisė vairuoti transporto priemones jai
reikalinga važiuojant į darbą ir iš jo.
Pagal Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo suformuotą tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo
praktiką, sprendžiant dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, turi būti
nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai
kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (bylos Nr. N5-1647/2006,
N16-1481/2006). ATPK 301 straipsnio nuostatos taikytinos,
kai nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos,
išskirtinės aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Išnagrinėjus
bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nenustatyta. Tačiau nenustatyta ir teismo nurodyta atsakomybę lengvinanti
aplinkybė, jog pažeidėja gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Iš byloje esančio
administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. P. nesutiko
su alkotesterio parodymais ir nurodė, jog alkoholio nevartojo, o jokie kiti
byloje esantys dokumentai atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo
nepatvirtina.
Bylos medžiaga
nepatvirtinta ir teismo nurodyta aplinkybė, jog R. P. viena
augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Be to, vairavimas, būnant
neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų,
keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei
sveikatai. Todėl administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam
tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,
tiek jo šeimos nariams, o tai yra šioms nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Taip
pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones būtina
nuvykti į darbą, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos
taikymo.
Remiantis tuo, kas
išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimas vertintinas kaip nepagrįstas, teismas
neturėjo pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį ir neskirti straipsnio
sankcijoje numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos,
todėl Nutarimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies
3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus rajono
policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti ši
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius