Administracinė byla Nr. eI-866-644/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02354-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija: 12.18; 55.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
dalyvaujant atsakovui G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui G. B., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 222,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-03-30 bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Prienų rajono savivaldybėje. Atsakovas už ginčo laikotarpį nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsakovas G. B. atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo iš savo močiutės 2002 metais, tačiau niekada šiame name negyveno, taigi atliekos negalėjo susidaryti. Jis nuolat gyvena kitu adresu - (duomenys neskelbtini). Sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, atliekų konteineriai nebuvo pastatyti, mokėjimo pranešimų atsakovas negavo ir nežinojo apie įsiskolinimą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.
Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai; nauja redakcija, patvirtinta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-267, galioja nuo 2017-07-01; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015-01-01 eurais) už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų naujos redakcijos 3 priedas) skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas). Nuostatų 13-14 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 8 ir 55 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka apskaičiuoti rinkliavos dydžius, pateikti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.
Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2002-11-19 iki 2014-04-07 nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (gyvenamoji paskirtis), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr. LVAT 2010-03-29 nutartis Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Atsakovas nurodo, kad namas nebuvo gyvenamas, tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato baigtumas 100 proc., jame įrengtas centrinis šildymas gamtinėmis dujomis. Aplinkybė, kad atsakovas ginčo objekte lankosi retai (nupjauna žolę), galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, reglamentuotą Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-267 patvirtintuose Nuostatuose, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata ginčo laikotarpiu buvo pritaikyta, ar, kad atsakovas dėl lengvatos taikymo būtų kreipęsis į pareiškėją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo veikloje komunalinės atliekos nesusidarė ir aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ar negalėjo būti tvarkomos Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje. Todėl atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme ir konstatuotina, kad jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., LVAT 2015-04-07 nutartį byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (žr., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Pareiškėjas nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-03-30. Pareiškėjas pareiškimu į teismą kreipėsi 2018-10-17, todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo 2018-01-01.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-03-30 buvo priskaičiuota 69,45 Eur (13,89 Eur x 5) vietinės rinkliavos mokesčio. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo reikalavimas dėl 222,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo mažintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 69,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-03-30.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateikta 2017-02-22 Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2018-03-08 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys (mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr. LVAT 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016-04-11 nutartį byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkinamas 31 proc. (69,45 /222,46 x 100), todėl, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,31 ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4,65 Eur (15,00 x 0,31) išlaidų suma.
Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 69,45 Eur (šešiasdešimt devyni Eur 45 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 4,65 Eur (keturi Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis