Administracinė byla Nr. eI3-1772-644/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02729-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 55.1.1.

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant D. L., 

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Geras poilsis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovės Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-11-14 sprendimą Nr. R2-2354-(39.8) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Geras poilsis“ atstovo 2016-12-08 prašymą duoti leidimą neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų servitutų ribose kirsti mišką.

Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad bendrovė yra pastato (sanatorijos), esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Šis žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o nuomos teisė priklauso pareiškėjui. Į šį žemės sklypą su tam tikromis išlygomis buvo patenkama per (duomenys neskelbtini), kurioje draudžiamas mechanizuotas transportas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 buvo patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą numatyta patekti iš (duomenys neskelbtini) servitutiniu keliu per gretimą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Šis žemės sklypas taip pat yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo NŽT.

Vadovaujantis Specialiuoju planu, Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, sudarė su pareiškėju 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartį Nr. JD-226 (toliau – ir Servituto sutartis), kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre, ir taip valstybinėje žemėje buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto davėjas yra Lietuvos Respublika, o gavėjas – UAB „Geras pilsis“. Minėta sutartimi servitutų davėjas su gavėju susitarė, jog servitutų davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, o to tikslas buvo tai, kad pareiškėjas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). nevažinėtų iš (duomenys neskelbtini) gatvės (Lietuvos valstybės interesas, siekiant išsaugoti vertingas teritorijas).

Nustatyto kelio servituto vietoje auga medžiai, kuriuos reikia pašalinti, norint patekti į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą, tačiau tam reikalingas leidimas medžių kirtimui. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti neatlygintinai nustatytų servitutų ribose kirsti medžius, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti. Dėl šio atsisakymo vyko teisminiai ginčai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1021-438/2019 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-12-11 sprendimą administracinėje byloje Nr.I-1714-342/2017 bei įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti mišką.

Vykdydama LVAT sprendimą, atsakovė 2019-11-14 pateikė pareiškėjui raštą Nr. R2-2354-(39.8) (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas privalo atsakovei pateikti reikiamus dokumentus, t. y. parengtą bei suderintą ir patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą, kuriame būtų suprojektuotas kelias, nustatytų servitutų ribose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas miškų kirtimo normas valstybinių miškų valdytojams ar servituto turėtojams, taip pat, pagal biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, paruoštus biržių atrėžimo dokumentus. Atsakovė savo Sprendimą motyvavo tuo, kad leidimai kirsti mišką išduodami valstybinių miškų valdytojui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus, taip pat servituto turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims, vadovaujantis Aplinkos ministro „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas“ įsakymu (toliau – ir Aprašas).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir jame išdėstytais motyvais, nes jo prašymas, leisti neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti mišką, buvo atmestas tais pačiais kaip ir anksčiau motyvais, išskyrus atsisakyta reikalavimo parengti teritorijų planavimo dokumentą ir pakeisti ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. Dabar atsakovė reikalauja pateikti parengtą, suderintą ir patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą bei paruoštus biržių atrėžimo dokumentus. Atsakovė skundžiamame Sprendime šių dokumentų prašo, vadovaudamasi Aprašo II dalies 8 punktu, nors LVAT labai aiškiai nurodė, kad atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai, nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas. Darytina išvada, kad atsakovė, nepaisydama teismo sprendimo, jį ignoruodama, rodo nepagarbą teismui, Konstitucijai, suponuoja nepasitikėjimą visa valdžios sistema.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu suteikta diskrecijos teisė, priimti sprendimus dėl leidimo kirsti mišką servituto turėtojams išdavimo, nėra absoliuti, todėl ji turi būti realizuojama Miškų įstatymo nustatytose ribose ir nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, toks leidimas privalo būti išduotas. Atsakovė turėjo patikrinti, ar miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Atsisakymas leisti kirsti mišką galėjo būti priimtas tik dviem atvejais: miško kirtimas nėra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises arba jis buvo nustatytas ne pagal teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovės atsisakymas duoti leidimą, kol nebus parengtas bei suderintas ir patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas bei paruošti biržių atrėžimo dokumentai, yra visiškai nesuprantamas, nes pareiškėjo tikslas yra ne įsigyti miško dalį kirtimui, o tik pašalinti kelis pavienius medžius, trukdančius nustatyto kelio servituto vietoje įrengti miško kelią patekimui į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė vadovaujasi Aprašo II dalies 8 punktu, kur nurodyta, kad leidimai Servituto turėtojams išduodami Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Tačiau to paties Aprašo 6 punkte nurodyta, kad Servituto turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims Leidimas išduodamas pateikus teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniams įgyvendinti būtinas Leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Akivaizdu, kad šios teisės normos konkuruoja tarpusavyje ir todėl darytina išvada, kad nustatytas teisinis reguliavimas yra neaiškus.

Atskirti, kurią iš teisės normų reikėtų taikyti nagrinėjamu atveju, būtų galima atsižvelgiant į tikslus, t. y. jei tai pavienių miško medžių kirtimas, siekiant įrengti miško kelią kelio servituto vietoje, turėtų būti taikomas Aprašo 6 punktas, bet jei Servituto turėtojas turi teisę į mišką kaip jo naudotojas ir iš to jis turi naudos, jam turėtų būti taikomas Aprašo 8 punktas. Tik toks aiškinimas ir šių normų taikymas būtų teisingas, protingas ir sąžiningas asmens, kuris nukentėjo nuo valdžios institucijų, kurios jam Specialiuoju planu uždraudė naudotis buvusiu patekimu į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis pastatas.

Taisyklių 8 punkte nurodyta, kada neprivaloma atriboti ir apmatuoti biržes ir viename iš nurodytų papunkčiu (8.3 p.p.) toks atvejis yra įvardintas sėklinių ir kitų pavienių medžių iškirtimui. Taigi, ir atsakovės nurodyta teisės norma sako, kad Servituto turėtojai neprivalo pateikti nei miškotvarkos projektą, nei biržių atrėžimo dokumentų, jei bus iškertami tik pavieniai medžiai. Tokiu būdu, atsakovė netinkamai taikė Aprašo 8 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė diskrecijos teisę ir nesivadovavo Aprašo 6 punktu, t. y., turėdama visus reikiamus dokumentus (Specialųjį planą ir servituto sutartį su NŽT), ji neturėjo kito pasirinkimo teisės kaip išduoti pareiškėjui prašomą leidimą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Miškų tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sklype nustatytas kelio servitutas patenka į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) (0,70 ha ploto). Ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Atsakovė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-30 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2016-12-08 prašymą leisti neatlygintinai ginčo sklype nustatytų servitutų ribose kirsti mišką ir nustačiusi, kad pareiškėjas prie savo prašymo nėra pridėjęs prašymui nagrinėti reikalingų, teisės aktų reikalaujamų, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima išduoti leidimą kirsti mišką, vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 27 p., kreipėsi į pareiškėją raštu, t. y. šioje byloje pareiškėjo skundžiamu atsakovės 2019-11-14 sprendimu Nr. R2-2354-(39.8), kad pareiškėjas atsakovei pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus (vidinės miškotvarkos projektą ir biržių atrėžimo dokumentus) galutiniam sprendimui priimti.

Atsakovė teigia, kad Aprašo 6 punkte nurodyti tik asmenys, kurie turi teisę prašyti leidimo kirsti mišką, ir dokumentai, kuriais įrodoma tų asmenų teisė gauti leidimus kirsti mišką, tačiau ne išimtys servituto turėtojams, kaip bando įrodyti pareiškėjas, iš bendros leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos. Nurodyto aprašo 6 punktas kaip tik ir nustato, kad dokumentai, kuriais servituto turėtojai įrodo, jog jie turi teisę prašyti leidimo kirsti mišką, yra teritorijų planavimo dokumentai ir servituto teisę patvirtinantys dokumentai. Aprašo 8 punkte nurodyti visi reikalingi dokumentai, kuriais remiantis išduodami leidimai kirsti mišką. Būtent Aprašo 8 punkte paminėti ir servituto turėtojai nurodant, kad leidimai valstybinių miškų valdytojams išduodami, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimtimis valstybinių miškų valdytojams, pateikus valdytojo pasirašytą kertamų biržių sąrašą pagal Aprašo 1 priedo reikalavimus arba naudojant MKIIS programinę įrangą, o privačių miškų savininkams ir Servituto turėtojams - Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais.

Atsakovė pažymėjo, kad LVAT 2019-10-30 sprendime nedetalizavo ir nepasisakė kokiais teisės aktais, kokiomis teisės aktų nuostatomis ar kokiais dokumentais vadovaujantis turi būti išduodami leidimai servitutų turėtojams kirsti mišką. Minėtame sprendime LVAT pasisakė tik dėl vienos nuostatos, t. y., kad kelio servituto turėtojui, norint tiesti miško kelią, nereikia miško žemės versti kitomis naudmenomis, t. y. kad žemės naudojimo paskirties keitimas nėra reikalingas, nes prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai.

Atsakovė nurodė, kad Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 1.34. p. nustatyta, jog pavieniai medžiai - medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35 %) bei neapaugusioje medynų žemėje (skalsumas - mažesnis kaip 0,2, vidutinis aukštis - ne mažesnis kaip 5 m). Pažymėjo, kad pavieniai medžiai yra inventorizuojami bei įrašomi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (pavienių medžių ardo kodas - 9). Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, į kurį patenka ginčo sklypas, nėra inventorizuoto nei vieno pavienio medžio, todėl pareiškėjo argumentas, kad ginčo atveju turėtų būti taikomas Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. Dl-577, 8.3 p. neturi jokio pagrindo, o kaip tik priešingai, šio ginčo atveju nėra nei vieno, Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 8 p. nurodyto pagrindo, kad būtų neprivaloma biržių atriboti ir jų apmatuoti.

Atsakovė taip pat nurodė, kad biržių atrėžimas - tai kertamo ploto atribojimas / pažymėjimas miške, kirstinų medžių ženklinimas, tūrio nustatymas ir kirtimams atlikti reikalingų dokumentų parengimas (Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 2 punktas). Biržės atrėžiamos vadovaujantis galiojančiu miškotvarkos projektu. Atsižvelgiant į tai, kad miško kelias priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliams, pareiškėjo prašymas leisti kirsti mišką tiesiogiai yra susijęs su planuojama ūkine veikla, t. y. su inžinerinio statinio, vietinės reikšmės vidaus kelio, statyba, o miško kelių tiesimas yra valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto projektinės dalies privaloma sudedamoji dalis.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-819-342/2017 esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjas yra pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypas, ant kurio pastatytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o nuomos teisė priklauso pareiškėjui. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu
Nr. ĮV-309 buvo patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą numatyta patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės servitutiniu keliu per gretimą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). Šis žemės sklypas taip pat yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Vadovaujantis Specialiuoju planu, NŽT sudarė su pareiškėju 2016 m. sausio 26 d. servituto sutartį Nr. JD-226 (toliau – ir Servituto sutartis), kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre, ir taip valstybinėje žemėje buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto davėjas yra Lietuvos Respublika, o gavėjas – UAB „Geras pilsis“. Minėta sutartimi servitutų davėjas su gavėju susitarė, jog servitutų davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, o to tikslas buvo tai, kad pareiškėjas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). nevažinėtų iš (duomenys neskelbtini) gatvės (Lietuvos valstybės interesas, siekiant išsaugoti vertingas teritorijas). Servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo sklype nustatytas kelio servitutas patenka į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypą (0,70 ha ploto). Ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (prijungta administracinė byla Nr. I-1714-343/2017, b. l. 16-18).

Pareiškėjas 2016-12-08 raštu kreipėsi į atsakovę dėl leidimo miškui kirsti servituto ribose išdavimo (prijungta administracinė byla Nr. I-819-342/2017, b. l. 8-10). Atsakovė 2016-12-13 priėmė individualų administracinį sprendimą Nr. S-3K-02-61, kuris Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-05-15 sprendimu buvo panaikintas, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Geras poilsis” 2016-12-08 prašymą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Atsakovė 2017-08-11 priėmė naują sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą miškui kirsti, nes nepateiktas sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, neatliktas valstybinės miško žemės pakeitimas kitomis naudmenomis ir servituto užimamas miško žemės plotas 0,0325 ha neišregistruotas iš Miškų valstybės kadastro, taip pat nepateikti visi reikalingi biržės atrėžimo dokumentai - nepateikta medžių matavimo lapas ir biržės taksavimo lapas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1714-342/2017 UAB „Geras poilsis“ skundą atsakovei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1021-438/2019 (toliau – ir LVAT 2019-10-30 sprendimas) panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-12-11 sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą.

Vykdydama LVAT 2019-10-30 sprendimą, atsakovė 2019-11-14 priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Nr. R2-2354-(39.8) (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kokie dokumentai reikalingi priimant sprendimą, t. y. pareiškėjas privalo atsakovei pateikti parengtą, suderintą ir patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą, kuriame būtų suprojektuotas kelias, nustatytų servitutų ribose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas miškų kirtimo normas valstybinių miškų valdytojams ar servituto turėtojams, taip pat, pagal biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, paruoštus biržių atrėžimo dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą leisti neatlygintinai ginčo sklype, nustatytų servitutų ribose kirsti mišką, teisėtumo ir pagrįstumo.  

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 (toliau – ir Aprašas), 6 punkte nurodyti asmenys (privataus miško savininkai, valstybinio miško ar žemės valdytojai, miško naudotojai, servituto turėtojai), kurie turi teisę prašyti leidimo kirsti mišką, ir dokumentai, kuriais įrodoma tų asmenų teisė gauti leidimus kirsti mišką. Nurodyto aprašo 6 punktas nustato, jog dokumentai, kuriais servituto turėtojai įrodo, kad jie turi teisę prašyti leidimo kirsti mišką, yra teritorijų planavimo dokumentai ir servituto teisę patvirtinantys dokumentai. Aprašo 8 punkte detalizuota, kad leidimai kirsti mišką išduodami servituto turėtojams – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Biržių atrėžimo taisyklės), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Biržių atrėžimo taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose (1 punktas). Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis (Biržių atrėžimo taisyklių 2 punktas). Medynų sklypai arba jų dalys kirtimui parenkami, vadovaujantis miškotvarkos projektu, atsižvelgiant į medynų būklę bei kitas konkrečias sąlygas (Biržių atrėžimo taisyklių 3 punktas). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl-406, 6 punkte nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projektų sprendiniai apima miško ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir ūkinių priemonių miško ištekliams naudoti, atkurti, gerinti projektavimą. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad miško kelias priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliams, todėl pareiškėjo prašymas leisti kirsti mišką tiesiogiai yra susijęs su pareiškėjo planuojama ūkine veikla, t. y. su inžinerinio statinio, vietinės reikšmės vidaus kelio, statyba. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 11.3.9 papunktyje nustatyta, kad miško kelių tiesimas yra valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto projektinės dalies privaloma sudedamoji dalis.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą kirsti mišką, privalėjo atsakovei pateikti vidinės miškotvarkos projektą, kuriame būtų suprojektuotas kelias, nustatytų servitutų ribose, taip pat pagal biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles paruoštus biržių atrėžimo dokumentus.

Pareiškėjo argumentus, kad atsakovė nepagrįstai prašo dokumentų, numatytų Aprašo
8 punkte, nes LVAT 2019-10-30 sprendime konstatavo, jog Aprašo 8 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-30 sprendime iš esmės pasisakė tik dėl to, jog Aprašo 8 punkto nuostatos, kuriomis reglamentuojamas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas bei leidimų kirsti mišką išdavimas tais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, netaikytinos, t. y., kad kelio servituto turėtojui, norint tiesti miško kelią, nereikia miško žemės versti kitomis naudmenomis (žemės naudojimo paskirties keitimas nėra reikalingas). Dėl kitų dokumentų, kurie būtini servituto turėtojams, norintiems gauti leidimus kirsti mišką, LVAT 2019-10-30 sprendime nepasisakė.

Pareiškėjo motyvai, kad vidinės miškotvarkos projektas bei paruošti biržių atrėžimo dokumentai yra nereikalingi, nes UAB „Geras poilsis“ tikslas yra ne įsigyti miško dalį kirtimui, o tik pašalinti kelis pavienius medžius, trukdančius nustatyto kelio servituto vietoje įrengti miško kelią patekimui į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 1.34. punkte nurodyta, kad pavieniai medžiai - medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35 %) bei neapaugusioje medynų žemėje (skalsumas - mažesnis kaip 0,2, vidutinis aukštis - ne mažesnis kaip 5 m). Pažymėtina, kad pavieniai medžiai yra inventorizuojami bei įrašomi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (pavienių medžių ardo kodas - 9). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad norimi kirsti medžiai yra pavieniai, o atsakovės pateiktais duomenimis, jog Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, į kurį patenka žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra inventorizuoto nei vieno pavienio medžio, teismas abejoti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentas, kad ginčo atveju turėtų būti taikomas Biržių atrėžimo taisyklių 8.3 punktas (Biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma sėklinių ir kitų pavienių medžių iškirtimui), yra niekuo nepagrįstas. Kitų Biržių atrėžimo taisyklių 8 punkte išvardintų pagrindų, kada biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma, nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo atsakovės sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui iš esmės ir laiku atsakyta į jo keltus klausimus dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamą administracinį aktą, nėra jokio pagrindo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

.

Teisėjai                                                            Audrius Grauželis

                                                                    Algis Markevičius

                    Janina Vitunskienė