Civilinė byla Nr. 2S-2207-653/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16130-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2;

3.2.7.1 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

   teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal N. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat išaiškino teismo nustatytų trūkumų nepašalinimo pasekmes.

3.       Ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, nutarties dėl nustatytų trūkumų neskundė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė ieškovės N. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui bei išaiškino ieškovei, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5.       Teismas nurodė, kad nutartis, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, 2021 m. birželio 10 d. buvo siųsta per elektroninių paslaugų portalą (EPP) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9–10 dalimis, tinkamai įteikta pareiškėjų atstovui advokatui I. M.. 

6.       Teismas konstatavo, kad terminas trūkumams pašalinti pasibaigė 2021 m. birželio 28 d. (CPK 73–74 straipsniai). Ieškovė per teismo nustatytą terminą teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino, nepateikė teismui prašymo pratęsti procesinį terminą trūkumams pašalinti, todėl ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Apeliantė (ieškovė) N. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byla yra popierinė, todėl visi teismo dokumentai turi būti įteikiami popieriniame variante, kas nebuvo padaryta. Nei ieškovė, nei jos atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties kopijos negavo.

8.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo kreiptis dėl termino pratęsimo, nes CPK normos nenumato jau suėjusio termino pratęsimo, o tik termino atnaujinimą. Be to, ieškovė pateikė teismui naują ieškinį, kurio priėmimo klausimo teismas dar neišsprendė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

10.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

12.       Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu gautas ieškovės N. B. ieškinys atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 1-11). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat išaiškintos teismo nustatytų trūkumų nepašalinimo pasekmės, numatytos CPK 115 straipsnio 3 dalyje (b.l. 34-36). Nutarties kopija 2021 m. birželio 10 d. išsiųsta ieškovės atstovui advokatui I. M. į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą (b.l. 37, 38). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi teismui prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pratęsti ar jį atnaujinti, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų pašalinusi teismo nustatytus ieškinio trūkumus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 25021 m. liepos 2 d. skundžiama nutartimi nutarė ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nutarties kopija 2021 m. liepos 2 d. išsiųsta ieškovės atstovui advokatui I. M. taip pat į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą (b.l. 41). 2021 m. liepos 7 d. ieškovės atstovas I. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 42).

13.       Apeliantė atskirajame nurodo, kad ieškinys buvo pateiktas teismui ir byla vedama popierine forma, todėl visi procesiniai dokumentai turi būti įteikiami popierine forma, ko teismas nepadarė, todėl nei ieškovė, nei atstovas2021 m. birželio 10 d. nutarties negavo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

14.       CPK 118 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau.

15.       Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, kad ieškovės atstovas yra advokatas I. M., taip pat nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą I. M., prie ieškinio pridėta 2020 m. balandžio 28 d. su advokatu I. M. sudaryta teisinių paslaugų sutartis (b.l. 2, 3). Ieškinyje nėra nurodyta, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati ieškovė, priešingai, ieškinyje nurodytas ieškovės korespondencijos adresas sutampa su advokato I. M. nurodyta darbo vieta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai, šiuo atveju, teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo kopija, turėjo būti siunčiam tik ieškovės atstovui advokatui I. M..

16.       CPK 1751 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi pagal galiojančias CPK nuostatas advokatas yra subjektas, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

17.       Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.  patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (CPK 1751 straipsnio 9 dalis), pagal kurio  22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

18.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad ieškovės atstovo advokato I. M. LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, ieškovės atstovas tokių aplinkybių nenurodė. Be to, aplinkybė, kad skundžiama nutartis taip pat buvo siunčiama tik advokatui I. M. į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir jis nepraleido termino atskirajam skundui pateikti, sudaro pagrindą manyti, kad į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą siunčiamus dokumentus advokatas gauna.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos nenumato išimčių dėl procesinių dokumentų įteikimo advokatams formos ir būdo priklausomai nuo bylos vedimo formos (elektroninės ar popierinės). Taigi advokatams procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, kokia forma buvo pateiktas ginčą inicijuojantis dokumentas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2021 m. birželio 10 d. nutarties kopiją išsiuntė tik ieškovės atstovui advokatui I. M. į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą.

20.       CPK 1751 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

21.       Kaip minėta, 2021 m. birželio 10 d. nutarties kopija atstovui advokatui I. M. į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą išsiųsta 2021 m. birželio 10 d., taigi laikoma įteikta 2021 m. birželio 11 d. Nutartyje teismo nustatytas 14 dienų terminas suėjo 2021 m. birželio 28 d. (CPK 73-74 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą būtų pašalinusi teismo nustatytus ieškinio trūkumus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi prašymą dėl teismo nustatyto termino pratęsimo ar jo atnaujinimo. Priešingai nei nurodo ieškovė atskirajame skunde, CPK 77 straipsnyje yra numatyta galimybė pratęsti dar nepasibaigusius teismo nustatytus terminus, taip pat CPK 78 straipsnyje yra numatyta galimybė atnaujinti jau pasibaigusius įstatymo ar teismo nustatytus terminus.

22.       Atskirajame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad yra pateikusi teismui naują ieškinį, kurio priėmimo klausimo teismas dar neišsprendė, tačiau nei byloje, nei elektroninėje bylos kortelėje nėra duomenų, kad teisme būtų gautas naujas ieškovės ieškinys. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose nėra gautas joks naujas ieškovės ieškinys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės nurodytą argumentą, kad ieškovė pateikė teismui naują ieškinį, kurio priėmimo klausimo teismas dar neišsprendė, atmeta kaip nepagrįstą.

23.       Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys bei jų atstovai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), todėl šių pareigų nesilaikant asmenims kyla neigiamos teisinės pasekmės, nagrinėjamos bylos atveju – ieškinio laikymas nepaduotu, laiku neištaisius teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų.

24.       Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo, trūkumų nepašalinimo pasekmių taikymą bei procesinių dokumentų įteikimą. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl analogiškų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12518-869/2021 ieškovės N. B. ieškinys atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų taip pat laikytas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pastaroji nutartis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1578-866/2021 taip pat palikta nepakeista. Pažymėtina, kad šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip apeliantės sistemingas netinkamas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

        ieškovės N. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                                                               Jelena Šiškina