Pranešėja Erika Misiūnienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-315-524/2011

Teisėjas Egidijus Mockaitis                                                    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

           121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės D. S. atstovui Remigijui Sekreckui ir advokatui Piotrui Orlovui, atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Nerijui Jurčikoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-850/2010 ir dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-22 papildomo sprendimo pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“, trečiasis asmuo IĮ „Suktukas“, dėl draudimo išmokos priteisimo ir

n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė D. S. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo 7330,80 Lt draudimo išmoką, 2100 Lt advokato pagalbai apmokėti ir sumokėtą žyminį mokestį.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-08-19 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ekspertizės aktus konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti jų ydingumu. Abu ekspertizės aktai nuosekliai patvirtina, kad eismo įvykis 2006 m. spalio 6 d., apie 22.30 val., Tauragės m. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, ties 71 numeriu pažymėtu namu, įvyko kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė jame dalyvavę asmenys, t. y. patvirtino atsakovo įvykio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugadinimai yra neadekvatūs, tarpusavyje nesuderinami. Pasak pirmosios instancijos teismo, aplinkybė, jog atsakovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui IĮ „Suktukas“, neturi esminės reikšmės bylai, nes atsakovui labiau įtarimus sukėlė ieškovės automobilio apgadinimai, be to, trečiojo asmens automobilis buvo apdraustas kitos rūšies draudimu. Taip pat teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą dėl to, kad ekspertai nenustatė automobilių sugadinimų laiko. Esminę reikšmę turi tai, ar automobilių susidūrimas įvyko juose buvusių asmenų nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovei to neįrodžius, atsakovui nekyla pareigos įrodyti, kokiomis aplinkybėmis ir kada padaryti esminiai automobilio „Mercedes–Benz“ apgadinimai.

Apeliantė D. S. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimą ir 2010-09-22 papildomą sprendimą dėl 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinant. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti Taisyklių 9.4 p., įvyko eismo įvykis. Civilinėje byloje nėra nustatyta, kad duomenys apie eismo įvykį arba jo padarinius būtų suklastoti. Eismo įvykio ir transporto apžiūros protokolai nenuginčyti. Pirmosios instancijos teismo išvada yra tik prielaida, neparemta jokiais faktiniais duomenimis.
2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ekspertizės aktus, neįvertino to, kad jie prieštarauja vienas kitam bei šių aktų išvadų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie eismo įvykio aplinkybes. Ekspertizės aktuose užfiksuotos išvados yra nepatikimos, nes automobilio „Ford Galaxy“ fotonuotraukos, iš kurių buvo daroma ekspertizė, buvo pateiktos po automobilio remonto darbų.
3. Teismas priimdamas papildomą sprendimą ir priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už autotechninės ekspertizės atlikimą, netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė papildomą sprendimą be teisinio pagrindo, kadangi įrodymai apie turėtas autotechninės ekspertizės išvadas buvo pateikti po teismo sprendimo priėmimo, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo nurodytais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti. Pasak atsakovės, byloje buvo svarbu nustatyti, ar eismo įvykis įvyko dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, ar transporto priemonės nebuvo sugadintos kitomis aplinkybėmis, nei nurodoma draudikui. Tuo tarpu ekspertizės aktai patvirtina, kad neįtikėtina, kad eismo įvykis galėjo įvykti dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o transporto priemonių apgadinimai tarpusavyje nesuderinami. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi atmesdamas vienus įrodymus ir remdamasis kitais, paaiškino, kodėl vieni įrodymai atmetami, o kiti ne.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė
(CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė, siekdama apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudarė draudimo sutartį su atsakove, kuri įsipareigojo kompensuoti draudėjo patirtus nuostolius, įvykus draudžiamajam įvykiui, t. y. sudarė kasko rūšies draudimą. Įstatyme ar sutartyje gali būti nustatyti atvejai, kai draudikas atleidžiamas nuo šios pareigos. Šioje byloje draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes, jo vertinimu, žala draudėjui atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodoma draudikui. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas kitai šaliai – draudėjui. Sudarydamos draudimo sutartį, šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, kuria disponuojant kiekviena iš šalių galėtų objektyviai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, pripažįstama tik tada, jeigu jos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente sutarties pasirašymo metu. Iš transporto priemonių draudimo liudijimo AC Nr. 220894 matyti, kad transporto priemonių draudimo taisyklės, kuriomis remiasi draudikas, nebuvo inkorporuotos į šią sutartį. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų, jog su šiomis taisyklėmis ieškovė buvo supažindinta ar būtų įsipareigojusi jų laikytis. Be to pagal byloje esančius įrodymus atsakovė neįrodė taisyklių 9.4 p. taikymo sąlygų, kurios atleistų ją nuo draudimo išmokos mokėjimo. Iš byloje esančio atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo siekiant gauti draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms draudikas privalo įrodyti kitas aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmuoju apeliacinio skundo argumentu, kadangi vien tik netinkamas faktinių aplinkybių apie autoįvykį nurodymas, buvus pačiam autoįvykiui, nėra pagrindas atleisti draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo. Pagrindas draudikui išmokėti draudimo išmoką yra draudžiamasis įvykis, kuris įstatyme apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 4 str. 11 d.). Iš transporto priemonių draudimo liudijimo AC Nr. 220894 matyti, kad draudimas apėmė ir autoavarija. Šioje nagrinėjamoje byloje autoįvykis buvo konstatuotas
2006-10-06 eismo įvykio protokolu nr. E 475145. Be to, atsakovė po autoįvykio išmokėjo civilinės atsakomybės draudimo išmoką trečiajam asmeniui IĮ „Suktukas“ už automobilio „Ford Galaxy“ sugadinimą. Pažymėtina, jog ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės, kadangi nustačius, jog tarp automobilių autoįvykio iš viso nebuvo, kaip teigia atsakovė, tai jai nebūtų kilusi pareiga mokėti išmokos pagal civilinės atsakomybės draudimą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 2 d.), tačiau šiuo atveju atsakovė vadovaudamasi policijos pažyma išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiojo „Ford Galaxy“ savininkui IĮ „Suktukas“ tuo paneigdama savo poziciją dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo.

Taip pat atsakovei ginčijant eismo įvykio aplinkybes buvo paskirtos dvi techninės ekspertizės, su šių ekspertizių išvadomis nesutinka ieškovė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog eksperto Vytauto Šakėno atliktos išvados yra prieštaringos, nenuoseklios. Ekspertas pirmojoje išvadoje teigia, jog neįtikėtina, kad automobiliai buvo sugadinti užfiksuoto eismo įvykio metu jo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, tačiau toliau ekspertas teigia, jog nesant duomenų apie automobilio „Ford Galaxy“ galinio buferis karės pusės šoninės dalies, kuri buvo nulaužta, sugadinimų požymius, nustatyti, ar tarp automobilio „Mercedes–Benz E 300“ priekinio dešiniojo ir automobilio „Ford Galaxy“ kairiojo šono galinės dalies buvo tarpusavio kontaktas, negalima. Šios ekspertizės išvados logiškai nepaaiškinamos, kadangi ekspertui iš turimų duomenų negalėjus nustatyti, ar buvo tarpusavio kontaktas, neįmanoma daryti išvados apie automobilių sugadinimų nesuderinamumą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šia eksperto išvada. Pažymėtina, jog pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, nes ekspertizės akto duomenys teismui neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008). Tačiau vien tik faktas, kad ši eksperto išvada prieštarauja kitai eksperto išvadai padarytai 2008-07-28 eksperto V. Mitunevičiaus, nėra pagrindas nesivadovauti pastarąja, kuri yra nuosekli, aiški, kurios tyrimo išvados išplaukia iš paties tyrimo. Šiuo atveju iš ekspertizės akto MV 2008-12, atlikto 2008-07-28, matyti, kad automobilių „Merdecedes Benz E300“ ir „Ford Galaxy“ sugadinimai iš dalies yra suderinami. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neįvertino pirmosios instancijos teismas. Iš ekspertizės akto MV 2008-12 tyrimo dalies matyti, jog šiuo kontaktu galima paaiškinti „Ford“ sugadinimus taip pat dalį „Mercedes–Benz E 300“ sugadinimų, tačiau šiuo kontaktu negalima paaiškinti automobilio „Mercedes–Benz E 300“ priekinio dešiniojo rato, jo pakabos ir priekinių lonžeronų sugadinimų. Kadangi atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios atleistų ją nuo draudimo išmokos mokėjimo, tai tokiu atveju esminę reikšmę turi priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neprivalo mokėti tik tos dalies draudimo išmokos už automobilio „Mercedes–Benz E 300“ sužalojimus, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su autoįvykiu, kuris įvyko 2006-10-06. Iš 2006-11-07 pateiktos kalkuliacijos matyti keičiamos ir remontuojamos dalys, taip pat automobilio „Mercedes–Benz
E 300“ remonto kaina. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi sužalojimai susiję priežastiniu ryšiu, tai atsakovė neprivalo mokėti už šias keičiamas dalis: dešinės pusės priekinio lengvojo lydinio ratlankį 411,11 Lt, dešinės pusės priekinę padangą 129,05 Lt, dešinės pusės priekinio sparno purvasaugį 21,96 Lt, dešinės pusės priekinio rato apatinę svirtį 428,16 Lt, dešinės pusės priekinio rato vairo traukę 75,13 Lt, dešinės pusės priekinio rato stebulę su guoliu 281,92 Lt, dešinės pusės priekinio rato amortizatorių 179,71 Lt. Taip pat atsakovė neprivalo mokėti už šiuos remonto darbus: dešinės pusės priekinį posparnį – R3 180 Lt, dešinės pusės priekinį lonžeroną 120 Lt. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš atsakovės ieškovei priteistina 5 427,41 Lt (7330,80 Lt–1903,39Lt).

Taip pat ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė specialisto išvadą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad specialisto išvada CPK nenumatyta, įstatymas kaip vieną iš patikimų duomenų gavimo šaltinį numato tik ekspertizę, todėl atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, klausimai ekspertui buvo suderinti abiejų šalių, todėl vadovautis specialisto išvada byloje, esant dviem ekspertizėms, nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako vertinti specialisto išvadą kaip įrodymą.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą. Ši aplinkybė suteikia apeliaciniam teismui teisę panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimą ir priimti naują (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Kadangi papildomas Tauragės apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimas buvo priimtas dėl bylinėjimosi išlaidų, o ieškinį tenkinus iš dalies atitinkamai pakeičiamas ir šis sprendimas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė buvo pateikusi apeliacinį skundą ir dėl papildomo sprendimo nurodydama, jog teismas priimdamas papildomą sprendimą ir priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už autotechninės ekspertizės atlikimą, netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė papildomą sprendimą be teisinio pagrindo, kadangi įrodymai apie turėtas autotechninės ekspertizės išvadas buvo pateikti po teismo sprendimo priėmimo, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2008-05-22 nutartimi paskyrus ekspertizę atsakovė buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 1 500 Lt. Be to, 2008-07-28 ekspertas išrašė sąskaitą išankstiniam 1 500 Lt apmokėjimui. Taigi šios išlaidos ir tai patvirtinantys įrodymai byloje buvo iki Tauragės rajono apylinkės teismui priimant 2010-08-19 sprendimą.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies konstatuotina, jog ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 74 proc. (5 427,41 * 100/7 330,80). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė iš viso turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba pirmosios instancijos teisme už 3 100 Lt (t. 1, b. l. 17, 152; t 2, b. l. 36). Duomenų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios susijusios su advokato teisine pagalba, ieškovė nepateikė. Taip pat ieškovė sumokėjo 200 Lt Zigmo Turausko įmonei už transporto priemonės „Mercedes–Benz E 300“ turto vertinimą (t. 1, b. l 13–14) ir 957,76 Lt už transporto trasologinę ekspertizę Nr. 11-777 (10), taip pat ieškovė sumokėjo 364,20 Lt žyminį mokestį už ieškinį (t. 1, b. l. 16) ir 226 Lt už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 77). Iš viso ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 4 621,96 Lt ir 226 Lt apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 74 proc., tai jai iš atsakovės priteistina 3 420,25 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 167,24 Lt apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas dėl specialisto išvados, todėl nesant įrodymų apie šias išlaidas jos nepriteistinos. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 220 Lt žyminis mokestis ir 4 602 Lt už advokato teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 3 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Kadangi atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 26 proc., tai atsakovei iš ieškovės priteistina 1253,72 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 780 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Įskaitant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iš atsakovės ieškovei priteistina 2166,53 Lt. Taip pat įskaitytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiant iš ieškovės atsakovei 612,76 Lt.

Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintinas iš dalies atitinkamai pakeičiamas ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-22 papildomas sprendimas. Šiuo sprendimu iš ieškovės atsakovo naudai buvo priteista 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už techninės ekspertizės atlikimą. Kadangi ieškovės atmestų reikalavimų dalis sudaro 26 proc., tai iš jos priteistina 390 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  s  p  r  e n d  ž  i  a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, Eigulių g. 21, Vilnius, a. s. LT50 7044 0600 0109 6656, AB SEB bankas, 5 427,41 Lt draudimo išmoką.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei D. S., iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 2166,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš ieškovės D. S. 612,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-22 papildomą sprendimą ir išdėstyti jį taip:

Priteisti papildomai iš ieškovės D. S. 390 Lt bylinėjimosi išlaidų už autotechninės ekspertizės atlikimą.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjai                                                                               Rimvida Zubernienė

                                                                                                           Almantas Padvelskis