Civilinė byla Nr. e2-1819-752/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07591-2024-0

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.4.2.2.12.2; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,

dalyvaujant ieškovams T. D., G. T.,

ieškovų L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,

atsakovų R. K., V. K., D. S., S. P., G. Č., E. Č., M. A. ir I. A. atstovei advokato padėjėjai Elmyrai Mickienei,

nedalyvaujant ieškovams L. K., I. P., R. T., J. D.,

atsakovams R. K., V. K., D. S., S. P., G. Č., E Č. M. , I. A., K R. J., R. L., S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. negatorinį ieškinį atsakovams R. K., V. K., D. S., S. P., G. Č., E. Č., M. A., I. A., R. L., S. L., K R. J., dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo.

     Teismas,

n u s t a t ė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovai L. K., I. P., G. T., R. T., T. D., J. D. 2024 m. liepos 1 d. pareikštu negatoriniu ieškiniu atsakovams R. K., V. K., D. S., S. P., G. Č., E. Č., M. A., I. A., R. L., S. L., K R. J., dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo, prašė: įpareigoti atsakovus savo lės?omis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo is?montuoti 0,1093 ha ploto žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., esantį kelio užtvarą; nustatyti, kad atsakovams teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ies?kovai turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovų lės?omis, turėtas is?laidas is?ies?kant solidariai is? atsakovų, arba kad atsakovai turi mokėti 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Ieškinyje nurodė, kad ies?kovai L. K. ir I. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Š56) bei jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ies?kovai G. T. ir R. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Š58) bei jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ies?kovai T. D. ir J. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno r. sav., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – N10) bei jame esantį pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Vienintelis kelias, kuriuo galima pasiekti ies?kovų nuosavybės teise valdomus sklypus, yra Nemuno gatvė. Iki Nemuno gatvės yra privažiuojama nuo pagrindinės S?iltnamių gatvės vykstant S?ilo gatve, vėliau sukant į Girelės gatvę. Būtent is? Girelės gatvės yra patenkama į Nemuno gatvę, o is? pastarosios – į ies?kovų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Nors portalas www.regia.lt nurodo kelią tarp sklypų adresu N10 ir S?56 bei S?58, tačiau faktis?kai kelias tarp s?ių sklypų niekada neegzistavo ir s?iuo metu neegzistuoja taip pat. S?ią aplinkybę patvirtina prie s?io ies?kinio pridedamas antstolės Redos Stas?enienės 2024 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-24-135. Jame, be kita ko, yra nurodoma, jog vykdant ies?kovo T. D. pavedimą, buvo nustatyta, jog Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime tarp namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) is? vienos pusės ir namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) is? kitos pusės, nėra gatvės ar pravažiavimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, kad S?ilo g. ir s?alia jos esantis s?aligatvis baigiasi prie įvažiavimo į žemės sklypą, esantį adresu(duomenys neskelbtini). Tai reis?kia, kad vienintelis egzistuojantis privažiavimas prie visų ies?kovams nuosavybės teise priklausančių sklypų eina per Nemuno gatvę, kadangi S?ilo gatve galima pasiekti tik pastatą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Paaiškina, kad Nemuno g., kuria ies?kovai iki s?iol patekdavo iki jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, yra privatus žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis atsakovams. 2024 m. gegužės 29 d. atsakovai, būdami Nemuno g. savininkai, vieningai veikdami pries? ies?kovus, Nemuno gatvėje sumontavo kelio užtvarą ir tokiu būdu užkirto kelią ies?kovams patekti prie jų nekilnojamojo turto Nemuno gatve.

1.2.        2024 m. gegužės 30 d. antstolės Redos Stas?enienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-24- 127 yra užfiksuota, jog Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esantis įvažiavimas į Nemuno gatvę yra uždarytas kelio užtvaru, todėl pravažiavimas negalimas. Aplinkybę, kad kelio užtvaras yra sumontuotas būtent atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame įrengta kelio danga ies?kovai anksčiau pasiekdavo savo žemės sklypus ir juose esančius pastatus, patvirtina matininko M. G. 2024 m. birželio 14 d. parengta gatvės užtvaro situacijos schema M 1:5008. Atsižvelgiant į tai, kad kelio užtvaras yra sumontuotas visų atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, neabejotina, kad kiekvienas is? atsakovų sutiko su kelio užtvaro sumontavimu – kitu atveju kelio užtvaro paprasčiausiai nebūtų. Visų pirma, kelio užtvaras buvo įrengtas su Atsakovais tokio veiksmo nederinus ir apie tai is? anksto neįspėjus. Antra, atsakovai ies?kovams nesuteikia jokios prieigos prie sumontuoto kelio užtvaro, kuria naudojantis ir esant poreikiui, ies?kovai galėtų patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Į juos ies?kovai s?iuo metu patenka nebent pėsčiomis, tačiau valdomus automobilius parkuoja adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. esančio žemės sklypo teritorijoje.

1.3.        Pažymi, jog ies?kovai L. K., I. P., yra automobilių, nuosavybės teise priklausančių UAB „Aktida“, valdytojai. Tai patvirtina pridedamas UAB „Aktida“ 2023 m. balandžio 12 d. vienintelio akcininko sprendimas bei 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymas dėl automobilio naudojimo tarnybiniais ir asmeniniais tikslais bei naudojamų automobilių registracijos dokumentai. Ies?kovė R. T. naudojasi UAB „Proreta“ nuosavybės teise valdomu automobiliu – tai patvirtina UAB „Proreta“ 2024 m. birželio 17 d. pažyma apie apskaičiuotą ir is?mokėtą darbo užmokestį bei kitas is?mokas. Joje nurodoma, kad pajamos natūra yra mokamos už naudojimąsi bendrovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Ies?kovė J. D. naudojasi UAB „VENTELIS“ nuosavybės teise valdomu automobiliu – tai patvirtina 2024 m. sausio 2 d. automobilio nuomos sutartis Nr. 2024/01-0112. Portalo www.regia.lt duomenimis, atstumai nuo jo iki ies?kovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų yra s?ie: iki N10 – 260 m; iki S?58/S?56 – 340 m. 

1.4.        Trečia, atsakovams įrengus kelio užtvarą, ies?kovai neturi galimybės į namus is?kviesti greitosios medicinos pagalbos, pries?gaisrinės gelbėjimo tarnybos ar policijos, kadangi s?ioms tarnyboms atvykus prie atsakovų sumontuoto kelio užtvaro, ies?kovai neturėtų galimybės užtikrinti, kad minėtosios tarnybos pro jį pravažiuotų ir atvyktų iki pat ies?kovų žemės sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų. Ketvirta, ies?kovai T. D. ir J. D. turi mažamečių vaikų – A. D., gimusią(duomenys neskelbtini). bei A. D., gimusį (duomenys neskelbtini) d. Ies?kovai G. T. ir R. T. taip pat turi mažametį vaiką – dukrą U. T., gimusią (duomenys neskelbtini)  S?i aplinkybė yra svarbi dėl to, kad ies?kovai savo vaikus privalo kasdien vežti į ugdymo įstaigas bei popamokinius užsiėmimus, o N10 sumontuotas kelio užtvaras tam sukelia nepatogumus. S?altuoju metų periodu s?ie nepatogumai taps dar didesniais, kadangi mažamečiams vaikams teks pėsčiomis keliauti iki tolimu atstumu pastatyto automobilio. Penkta, Nemuno g. yra įrengti lietaus ir fekaliniai bei vandentiekio tinklai. Minėtoji aplinkybė reis?kia, kad prireikus atlikti s?ių tinklų aptarnavimo darbus tiek, kiek tai susiję su ies?kovų žemės sklypais ir juose esančiais pastatais, kompetentingos institucijos to atlikti paprasčiausiai negalėtų, kadangi Nemuno g. yra uždaryta ir joks transporto priemonių eismas ies?kovams nėra leidžiamas. Taigi, šiuo atveju sumontuotas kelio užtvaras grubiai pažeidžia ne tik privačias ieškovų teises, susijusias su nuosavybės teise į jiems priklausančius žemės sklypus bei juose esančius pastatus, tačiau taip pat ir viešą interesą, t. y. kliudo prižiūrėti ir aptarnauti Nemuno g. esančius lietaus ir fekalinius bei vandentiekio tinklus, dėl tiek ieškovams, tiek ir patiems atsakovams gali kilti neatstatoma žala.

1.5.        Ies?kovai informuoja teismą, kad ginčo teritorijoje galioja organizatoriaus UAB „Baltic Realty Adviser“ inicijuotas ir 2007 m. gruodžio mėn. UAB „Geometra“ parengtas detalusis planas (toliau – Detalusis planas). Detaliojo plano sprendiniai numato, jog į ies?kovų T. D. ir J. D. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., yra patenkama per Nemuno g. Detaliojo plano sprendiniai įvažiavimus į ies?kovų L. K. ir I. P. bei G. T. ir R. T. žemės sklypus taip pat numato is? Nemuno g. Kaip jau minėta anksčiau s?iame ies?kinyje, vienintelis įmanomas būdas Ies?kovams patekti į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus tiek de jure, tiek ir de facto yra Nemuno g. Kito būdo patekti į s?iuos sklypus nėra. Dėl s?ios priežasties ies?kovai laiko, kad kelio užtvaro įrengimas Nemuno g. sankirtoje su Rytų g. riboja jų teises naudotis minėtaisiais žemės sklypais taip, kaip yra nurodyta detaliajame plane bei taip, kaip tai yra įprasta – prie sklypo patekti ne tik pėsčiomis, bet ir transporto priemonėmis, turėti galimybę is?sikviesti atitinkamas tarnybas ir kt. Dar daugiau, Detaliajame plane yra nurodoma, jog „į planuojamą teritoriją patenkama vietinės reikšmės keliu valstybinėje žemėje bei sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuota D2 kategorijos gatve. Kvartalo viduje taip pat projektuojama D2 kategorijos gatvė, tarp raudonųjų linijų 15 m. .“ Gatvė tarp raudonųjų linijų būtent ir yra Nemuno g. Kaip matyti, Detaliojo plano sprendiniai būtent ir lemia patekimą į ies?kovų ir atsakovų sklypus būtent per Nemuno gatvę, todėl jos užtvėrimas, nesuteikiant prieigos prie kelio užtvaro ies?kovams ir tokiu būdu akivaizdžiai ignoruojant jų teisę patekti į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bei juose esančius pastatus, kuriuose ies?kovai nuolat gyvena, yra akivaizdžiai neteisėtas.

1.6.        Ieškinio teisinis pagrindas. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ies?kiniui keliamų reikalavimų yra is?plėtota. Lietuvos Auks?čiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio ais?kinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ies?kovas, pareis?kęs negatorinį ies?kinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Pries?ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visis?kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirma, s?iuo atveju visi ies?kovai neabejotinai įrodo, kad yra ginčui aktualaus turto, t. y. s?iame ies?kinyje jau minėtų žemės sklypų S?56, S?58 ir N10 bei juose esančių pastatų savininkai. Tad pirmoji sąlyga, susijusi su nuosavybės teisėmis į daiktą, yra įrodyta. Antra, aplinkybę, kad ies?kovų teisės į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra pažeistos, ies?kovai pagrindė s?io ies?kinio II skyriuje. Kaip jau minėta, ies?kovai neturi galimybės pilna apimtimi eksploatuoti savo turto, kuriame gyvena. Jie negali prie pat sklypo ribos privažiuoti automobiliu, negali is?sikviesti atitinkamas paslaugas teikiančių tarnybų (policijos, greitosios medicinos pagalbos, pries?gaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kt.). Ies?kovai netgi negali saugiai laikyti savo nuosavybės teise valdomų automobilių. Kasacinis teismas taip pat yra is?ais?kinęs, kad is?vadai, jog savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Teismui ais?kinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. S?iuo atveju aplinkybė, kad ies?kovų naudojimasis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu yra suvaržytas – akivaizdus. Tai patvirtina s?iame ies?kinyje jau is?dėstyti motyvai ir argumentai, todėl ies?kovai jų nebekartoja. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ies?kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pas?alinti, s?iuo ies?kiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Ies?kovų įsitikinimu, jų pažeistų teisių gynyba gali būti įgyvendinta būtent reis?kiant negatorinį ies?kinį, kadangi ies?kovų nuosavybės teisės pažeidimai nėra susiję su valdymo netekimu. Nusprendžiant dėl negatorinio ies?kinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pas?alinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina is?laidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Auks?čiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59- 611/2023). Atitinkamai, ies?kovai laikosi pozicijos, jog atsakovų veiksmai įrengiant kelio užtvarą neabejotinai mažina naudojimosi ies?kovų nekilnojamuoju turtu naudą, daro žalą ir sukelia eilę nepatogumų, kurie yra akivaizdūs ir kuriuos patvirtina į bylą teikiamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas - juo byloje yra neginčijamai įrodoma aplinkybė, kad s?io ies?kinio pareis?kimo metu ies?kovų patekimas į jiems priklausančius žemės sklypus (S?58, S?56 ir N10) transporto priemonėmis yra visis?kai apribotas.

1.7.        Dublike ieškovai nurodė, kad atsakovai į bylą nėra pateikę duomenu? apie atsiliepime minimą NŽT Kauno rajono skyriaus atliktą žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatytą aplinkybę, jog faktis?kai naudojamos žemės sklypu?, esančiu? (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotu? žemės sklypu? ribu? ir kt. Dėl s?ios priežasties Ies?kovai nemato galimybiu? tinkamai atsikirsti į tokį atsakovu? argumentą. Ies?kovams nėra žinoma apie atsakovu? minimą Specialiu?ju? tyrimu? tarnybos atliktą tyrimą. Ies?kovams nuostabą kelia atsakovu? kritika NŽT dėl to, esą patikrinimu? metu NŽT nesugebėjo pastebėti, kad žemės sklypu? adresais (duomenys neskelbtini) savininkai yra užėmę bei užtvėrę ne tik valstybei priklausančią S?ilo gatvę, bet ir su ta gatve is? s?iaurės pusės besiribojančio inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Susidaro įspūdis, kad atsakovai s?ioje byloje kvestionuos visu? įmanomu? valstybės ir savivaldybės instituciju? darbo kokybę. Atsakovai taip pat nurodo, jog adresais (duomenys neskelbtini) esančiu? žemės sklypu? savininkai yra užėmę ir užtvėrę ne tik valstybei priklausančią S?ilo gatvę, bet ir su ta gatve is? s?iaurės besiribojančio žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Pasak atsakovu?, tokiu būdu yra pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1, 2 ir 7 p. bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatu? 11.1. ir 11.6. p. Pirma, is? atsiliepimo turinio nėra ais?ku, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos minėtosios Žemės įstatymo nuostatos. Antra, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai nebegalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Trečia, minėtasis žemės sklypas, kurį neva užėmė adresais (duomenys neskelbtini) esančiu? žemės sklypu? savininkai, yra privatus, o s?io žemės sklypo savininkai dėl vienokiu? ar kitokiu? (duomenys neskelbtini) esančiu? žemės sklypu? savininku? veiksmu? nėra pareis?kę pretenziju?. Galiausiai, jei atsakovu? kaltinimai turėtu? realu? faktinį pagrindą, ju? minimo Lietuvos Respublikos administraciniu? nusižengimu? kodekso 261 str. pagrindu jau būtu? suras?ytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau tokio protokolo suras?yta nėra, kas paneigia Atsakovu? samprotavimus ir mėginimus eilinį kartą nepagrįstai demonizuoti ies?kovus. Antra, atsakovai taip pat mini NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai atliktą tu? pačiu? žemės sklypu? patikrinimą vietoje, tačiau jokio patikrinimo faktą ir rezultatą patvirtinančio dokumento į bylą nepateikia. Atsiliepime atsakovai taip pat nurodo, esą VTPSI Kauno departamentas žemės sklypu?, esančiu? adresais (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. savininkams suras?ė privalomuosius nurodymus pas?alinti savavalis?kos statybos padarinius, tačiau 2019 m. birželio mėn. nepagrįstai pratęsė s?iu? nurodymu? įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 8 d., o s?iam terminui pasibaigus nesiėmė jokiu? veiksmu?. Prie atsakovu? nuomoniu? atskirojo skundo pridėtoje 2020 m. kovo 19 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje yra ais?kiai is?dėstyta, kad terminas, kuriam buvo pratęstas nurodymu? įvykdymas, buvo pratęstas pagrįstai, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, todėl neais?ku, dėl kokiu? priežasčiu? atsakovai s?į klausimą vis vien interpretuoja savaip. Trečia, atsakovai mįslingai teigia, esą neseniai paais?kėjo, jog vienos tvoros pamatas, einantis skersai S?ilo gatvę, taip ir nebuvo pas?alintas, kas įrodo, jog VTPSI neatliko patikrinimo dėl privalomu?ju? nurodymu? įvykdymo. Atsakovams nėra ais?ku, nei apie kokį konkrečiai tvoros pamatą, einantį skersai S?ilo gatvę, nei kokiu būdu Ies?kovams apie jį tapo žinoma. Ketvirta, atsakovai atsiliepime taip pat nurodo, jog NŽT Kauno rajono skyrius 2022 m. ras?tu kreipėsi į S?58 savininką, pras?ydamas geranoris?kai iki 2022 m. rugsėjo 26 d. pas?alinti tujas is? privataus žemės sklypo, skirto susisiekimo ir inžineriniu? tinklu? koridoriui ir is? valstybinės žemės sklypo, skirto S?ilo gatvei įrengti ir informavo, kad nustatytu terminu pažeidimu? nepas?alinus kreipsis į teismą, o 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusio patikrinimo metu nustatė, kad tujos nepas?alintos ir į teismą nesikreipė. Ies?kovams nėra ais?ku, nei ką bendro su nagrinėjama byla ir jos ribomis turi s?ie argumentai apie NŽT (ne)veikimą, nei kokie byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes apie NŽT (ne)veikimą. Penkta, pasak atsakovu?, 2023 m. kovo 9 d. vykusio patikrinimo metu NŽT Kauno rajono skyrius fiksavo, jog pažeidimai yra pas?alinti, bet atsakovai turi įtarimu?, kad kaip kurie NŽT Kauno rajono skyriaus darbuotojai gali bendradarbiauti su pažeidėjais. Eilinį kartą atsakovai savo samprotavimus patvirtinančiu? įrodymu? nepateikia (s?i tendencija tęsiasi nuo pat atskiru?ju? skundu? teikimo) ir, kas taip pat tampa tradicija – toliau kuria konspiracijos teorijas apie korupciją. Atsakovai korupciją įžvelgia jau nebe tik teismu? sistemoje, bet ir valstybės institucijose. Visgi kol nėra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai baudžiamosiose bylose dėl prekybos poveikiu, tokie samprotavimai neturi jokio faktinio pagrindo, o tik atlieka s?meižto funkciją (ko, matyt, ir siekia atsakovai).

1.8.        Atsakovai atsiliepimo į ies?kinį skyriuje „Dėl is?nagrinėtos bylos ribu?“ apras?o įrodymus, „kurie detaliai išvardinti šio apeliacinio skundo priede – rašytiniuose paaiškinimuose“. Pirma, nėra ais?ku, nei apie kokį apeliacinį skundą kalbama, nei kur Ies?kovams reikėtu? ies?koti atsiliepimo 9 – 10 psl. aptariamu? ras?ytiniu? paais?kinimu? ir kitu? duomenu?, apie kuriuos kalba atsakovai. Net jeigu atsakovai ir daro prielaidą, kad s?iu? dokumentu? turinys ies?kovams yra žinomas, mano, jog Teismas apie juos sužino pirmą kartą. Antra, nėra ais?ku, ar atsakovai nesumais?ė į bylą teiktino procesinio dokumento su kokiu nors kitu procesiniu dokumentu, kadangi jame yra nurodoma, jog tai yra apeliacinis skundas, nors byla s?iuo metu yra pasirengimo nagrinėti stadijoje. Trečia, nors s?iame atsiliepimo skyriuje ir yra nurodoma apie kažkokius ras?ytinius paais?kinimus, kuriuose aptarti įrodymai neva patvirtina, kad ies?kovu? neteisėtai užtvertas kelias egzistavo dar iki žemės reformos pradžios, o suformuotas, kaip kelias buvo vienu is? pirmu?ju? (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektu?, tai patvirtinančiu? dokumentu? į Bylą taip pat nėra pateikta. Atsakovai taip pat teigia, kad prie ju? nurodomu? sklypu? buvo privažiuojama ies?kovu? 2016 m. užtvertu keliu, tačiau Byloje nėra įrodymu? nei apie egzistavusį kelią, nei apie jo užtvėrimą. CPK 178 str. numato, jog s?alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, is?skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kuriu? s?io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip matyti, atsakovai nesivargina į bylą pateikti jokiu? įrodymu?, apie kuriuos yra kalbama atsiliepime į ies?kinį. Ketvirta, atsakovai taip pat mini NŽT, VTPSI ras?tus ir kitus byloje nesančius įrodymus, kuriais remdamiesi tvirtina, kad ies?kovu? noras nustatinėti servitutą šioje byloje (?) atsirado tuomet, kai VTPSI 2018 m. gruodį priėmė jiems adresuotus privalomuosius nurodymus (kuriu? Byloje irgi nėra), kuriais įpareigojo ies?kovus atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinį kelią ir kt. Dar kartą paais?kina, kad s?i byla yra inicijuota ne dėl kelio servituto nustatymo. Atsakovai arba painiojasi tarp skirtingu? civiliniu? bylu?, arba į s?ią bylą pateikė ne tą procesinį dokumentą. Bet kuriuo atveju, negatorinis ies?kinys buvo pareiks?tas tada, kai Nemuno gatvė buvo užtverta kelio užtvatu ir jokie VTPSI privalomieji nurodymai s?iame kontekste neturi reiks?mės. Penkta, atsakovai teigia, jog Regionu? apygardos administracinio teismo Kauno rūmu? nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga rodo, kad Ies?kovai nevykdė jiems adresuotu? NŽT ir VTPSI įpareigojimu? ir pras?ė juose nurodytu? terminu? pratęsimo, bei pras?ė prisijungti valstybinę žemę kaip įsiterpusį sklypą, o savivaldybei tokį pras?ymą atmetus buvo inicijuota s?i byla. Atsakovams ir vėl neais?ku, nei apie kokį KRSA atsakymą yra kalbama, nei kaip tai susiję su nagrinėjama byla ar jos inicijavimu. Atsakovai ir vėl akivaizdžiai mais?osi tarp bylu? ir į nagrinėjamą bylą teikia paais?kinimus, kurie s?iai bylai nėra aktualūs. Juolab, kad ir su tais paais?kinimais susiję įrodymai nėra pateikti, todėl atsakovai neturi galimybiu? atsikirsti į s?iuose teiginius. O ir nemato poreikio tai daryti, kadangi s?ie argumentai is?eina is? ginčo ribu?. Galiausiai, pats atsakovu? teiginys, jog s?ioje byloje pareiks?tu ies?kiniu yra siekiama įteisinti 2016 m. įvykdytą valstybinio kelio užėmimą yra visais atvejais klaidingas. S?ios bylos ribos niekaip neapima atsakovu? minimo valstybinio kelio užėmimo (ne)teisėtumo klausimo, net jei toks užėmimas kada nors ir būtu? įvykęs. Taigi, savo teiginio apie kažkur egzistuojančius įrodymus ir kad šioje byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama įteisinti 2016 m. neva įvykdytą neteisėtą valstybinio kelio užėmimą, atsakovai niekaip nepagrindžia.

1.9.        Atsakovai klaidingai interpretuoja servituto nustatymo byloje teismų pateiktų motyvų reikšmę šioje byloje. Atsakovai atsiliepime į ies?kinį, taip pat kaip ir atskiruosiuose skunduose dėl laikinu?ju? apsaugos priemoniu?, cituoja Kauno apylinkės teismo Kauno rūmu? 2023 m. gruodžio 12 d. bei Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. priimtuose procesiniuose sprendimuose priimtas is?vadas. Ies?kovai dar kartą pažymi, kad nagrinėjama byla ir byla dėl servituto nustatymo turi skirtingą specifiką - byloje pareiks?tu ies?kiniu reikalavimas yra reis?kiamas ne dėl teisės naudotis ginčo kelio užtvaru pripažinimo, o dėl atsakovu? įpareigojimo is?montuoti s?į kelio užtvarą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ies?kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką is? tikru?ju? ginčija ies?kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskiru? ies?kinio pagrindo elementu? formalus tapatumas ne visada reis?kia tapataus ies?kinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečiu? faktu? bei teisiniu? santykiu? nustatymą, visumą. Taigi ir pries?ingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementu? formuluotės ne visada reis?kia ies?kiniu? netapatumą, nes s?is klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareiks?to ies?kinio esmę, turinį bei tikslus. Atitinkamai su aukščiau nurodyta teismine praktika, ieškovai akcentuoja, kad nagrinėjamoje Byloje jų siekiamas teisinis rezultatas yra visiškai kitoks, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Žemiau ieškovai pateiks teisinių rezultatų, kylančių nagrinėjant ginčus pagal jau išnagrinėtoje byloje pareikštą ieškinį, ir šioje byloje pareikštą ieškinį, skirtumų analizę. Ginčai dėl kelio servituto nustatymo bei ginčai pagal negatorinį ies?kinį dėl nuosavybės teisiu? pažeidimu?, nors ir nesusijusiu? su valdymo netekimu? (CK 4.98 str.), turi skirtingą specifiką – įrodinėjimo kriterijus ir ies?kinio tenkinimo atveju kylančias teisines pasekmes. O konkrečiai, CK 4.111 str. 1 d. įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vies?pataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 str., apibrėžiančio servituto turinį, 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos is? tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. S?io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad servituto nustatymas neatima is? tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisiu?, sudarančiu? servituto turinį, jeigu s?iu? teisiu? įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra: įstatymai, sandoriai, 3) teismo sprendimai; 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Palyginimui, Lietuvos Auks?čiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio ais?kinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ies?kovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Taigi, ginčo pagal ieškinį dėl servituto nustatymo objektas yra teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą suteikimas, leidžiant juo naudotis, arba tokio daikto savininko teisės naudotis juo apribojimas. Tuo metu negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Šiuo konkrečiu atveju Ieškovai teismo neprašo suteikti kokias nors teises į atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą ar apriboti atsakovų naudojimąsi juo, todėl nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama visiškai kitokio teisinio rezultato, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

1.10.        Atsakovai klaidingai vertina ieškovo T. D. inicijuotos administracinės bylos Nr. eI3-2769/743/2024 reikšmę nagrinėjamai bylai. Pasak atsakovu?, ies?kovo T. D. inicijuotoje Regionu? administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2769-743/2024 (toliau – Administracinė byla) reis?kiami reikalavimai įrodo sąmoningas ir sistemingas pastangas siekiant užkirsti kelią S?ilo gatvės atkarpos įrengimui, kai, objektyviai, vertinant, gatvės įrengimas bendro naudojimo kelio vietoje turėtu? būti visu? kvartalo gyventoju? interesas. Su s?iais teiginiais negalima sutikti. Administracinėje byloje pareis?kėjas T. D. 2024 m. vasario 20 d. patikslintu skundu, be kita ko, pras?o uždrausti Kauno rajono savivaldybės administracijai (toliau – KRSA) is?duoti Koridoriaus statybos ir/ar rekonstrukcijos statybą leidžiantį dokumentą bei vykdyti Koridoriaus statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus pagal iki 2024 m. vasario 19 d. s?iems darbams parengtus projektus. Toks reikalavimas yra formuojamas remiantis s?iais esminiais faktiniais ir teisiniais argumentais, patvirtinančiais KRSA atliktos procedūros, kurios metu buvo rengiami projektiniai sprendiniai gatvės Koridoriuje įrengimui, neteisėtumą: 2023 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, esančio nekilnojamojo turto savininkai seniūnijos ras?tu buvo informuoti apie tai, kad 2023-07-12 vyks situacijos Šilo gatvėje aptarimas, t. y. kaip suprato pareis?kėjas, S?ilo gatvės kapitalinio remonto projektiniu? pasiūlymu? vies?as svarstymas, nors apie tai vies?ai nebuvo skelbiama, prie planuojamos statybu? vietos nebuvo stendo. 2023-07-12 vies?as projekto svarstymas teisės aktu? nustatyta tvarka visgi nevyko. Dalis S?ilo g. nekilnojamojo turto savininku? 2023-07-19 pateikė UAB „Kauno keliai“, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir UAB „Inžinerinė statyba ir projektavimas“ ras?tą, jog nesutinka su pristatytais projektiniais pasiūlymais bei informavimo tvarka apie projektiniu? pasiūlymu? vies?ą svarstymą; 2023-07-26 Kauno rajono savivaldybė elektroniniu lais?ku informavo pareis?kėjus, jog ju? ras?tas 2023-07- 19 yra užregistruotas, registracijos Nr. GD-72637 ir iki s?iol daugiau jokio atsakymo Pareis?kėjas nėra gavęs. KRSA 2024-02-19 atsiliepime į skundą nurodo, jog 2023-03-13 buvo atliktas inžinerinės infrastruktūros koridoriaus ((duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.) dalies posūkio tas?ku?, kuriuose jis ribojasi su abipus koridoriaus esančiais privačiais žemės sklypais, nužymėjimas ženklinant gatvės ribas. Į matavimus buvo kviečiami besiribojančiu? žemės sklypu? savininkai, buvo užsakytas Koridoriaus techninio darbo projekto parengimas, projektiniai sprendiniai yra parengti. Tai reiškia, kad KRSA jau yra neteisėtai pritarusi projektiniams pasiūlymams ir jų pagrindu tęsia kelio projektavimą nors viešas privalomų projektinių pasiūlymų svarstymas nebuvo vykdomas, KRSA ignoravo teisės aktuose nustatytą pareigą išviešinti projektinius pasiūlymus. Pasak KRSA, projekto vies?inimas vyks 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017), visuomenės informavimo apie numatomą statiniu? (ju? daliu?) projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statiniu? (ju? daliu?) projektinius pasiūlymus nustatyta tvarka. Visgi šiuo atveju; iš atsiliepimo teiginių akivaizdu, kad KRSA jau yra parengusi techninį projektą, kurių pagrindu jau rengiamas techninis darbo projektas. Tai taip pat reiškia, kad KRSA yra išdavusi ir statybą KRSA privalo viešinti ne projektą, tačiau privalėjo viešinti ir projektinius pasiūlymus, kurių pagrindu turėjo būti rengiamas projektas leidžiantį dokumentą ir rengia techninį darbo projektą, kurio pagrindu bus pradėti statybos darbai. Tokią is?vadą lemia žemiau pateikiama teisės aktu? analizė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 str. 47 p. nustato, kad projektiniai pasiūlymai– pasiūlymai, kuriu? tikslas – is?reiks?ti projektuojamo statinio architektūros ir kitu? pagrindiniu? sprendiniu? idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. SĮ 37 str. 1 d. numato, jog savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statiniu? ir statiniu? daliu? projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritoriju? planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritoriju? planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. STR 1.04.04:2017 60 str. nustato, jog statytojas (statytojo ras?tu įgaliotas asmuo) (toliau s?iame skyriuje– statytojas) savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės vyriausiajam architektui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies. Tuo metu STR 1.04.04:2017 4 priede pateikiamas visuomenei svarbių statinių sąrašas, tarp kurių nurodomos ir gatvės: naujos ir rekonstruojamos A, B, C ir D kategoriju? gatvės miesto ar kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tai reis?kia, jog atsakovė nesilaikė pareigos STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus, projektinius sprendinius ir techninį projektą nesuformuotame žemės sklype, besiribojančiame su pareis?kėjo (s?ioje byloje ies?kovo) T. D. nuosavybės teise valdomu N10. Tokiu būdu buvo pažeistos galiojančios teisės normos, įpareigojančios vies?inti visas projektavimo stadijas. Pažymi, kad Koridorius s?iaurinėje dalyje ribojasi ir ies?kovu? G. T., R. T., L. K. ir I. P.-K nuosavybės teise valdomu žemės sklypu adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., unikalus daikto(duomenys neskelbtini). Pasak KRSA, Koridoriaus plotis yra 3,86 m: „informuojame, kad 2019-12-02 Kadastrinėje byloje aiškiai nurodyti planuojamos įrengti gatvės pločiai. Šiuo konkrečiu atveju nurodytas 3,86 m plotis nuo Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo iki žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ – s?į teiginį KRSA grindžia prie atsiliepimo pridėtos kadastro duomenu? bylos duomenimis, t. y. matininko D. R. parengtu kelio planu M 1:500. S?iame kontekste, visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog KRSA į Administracinę bylą taip pat yra pateikusi gatvės Koridoriuje projektavimo techninę užduotį, is? kurios turinio matyti, jog yra siekiama suprojektuoti 3,5 m pločio neypatingąjį statinį, t. y .Ds kategorijos gatvę, kurios kelkras?čio plotis yra 1 m. Taigi, nėra ais?ku, kokiais būdais 3,86 m pločio Koridoriuje galėtu? būti atlikta 3,5 m pločio gatvės ir 1 m pločio kelkras?čiu? įrengimo darbai, kai paties Koridoriaus plotas yra tik 3,5 m. Tikėtina, kad KRSA dalį gatvės ketina įrengti jau minėtame žemės sklype, kuris ribojasi su Koridoriaus s?iaurine dalimi ir nuosavybės teise be kitu? asmenu? taip pat priklauso ir s?ioje Byloje ies?kovu? statusu dalyvaujantiems G. T., R. T., L. K. ir I. P.-K. Visgi tokiam veiksmui nėra ir negali būti jokiu? prielaidu?, kadangi minėtieji ies?kovai jam nėra is?davę (ir neis?duos ateityje) sutikimu?. Antra, net jei Koridoriuje projektuojama gatvė būtu? tik 3,5 m pločio ir neužimtu? kaimyniniu? sklypu? ploto, jos įrengimo perspektyvos vis vien yra itin miglotos dėl vienos elementarios priežasties. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavalis?kos statybos padariniu? s?alinimas. Statybos pagal neteisėtai is?duotą statybą leidžiantį dokumentą padariniu? s?alinimas“ 7 priedo 3 p. numato, jog statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, is?skyrus nurodytus s?io priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, yra reikalingi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. Pažymime, jog s?iuo atveju Koridoriuje projektuojant gatvę, kaip susisiekimo komunikaciją, būtu? reikalingi visu? be is?imties Ies?kovu? sutikimai. Jie nėra ir nebus is?duoti, todėl prielaidu? gatvės Koridoriuje įrengimui taip pat negali būti. Galiausiai, pažymime, jog patikslintame skunde pareis?kėjas T. D. yra is?dėstęs argumentą, jog „[p]agal viešai skelbiamus Geoportal duomenis Nacionalinė žemės tarnyba yra išdavusi sutikimą darbams valstybiniame žemės sklype atlikti. Šio nesuformuoto ir valstybei priklausančio žemės sklypo plotis plačiausioje vietoje yra iki 3,8 m. Minimalus D kategorijos gatvės plotis yra 3,5 metro. Šis žemės sklypas ribojasi su Pareiškėjo žemės sklypu ir sutikimo atlikti kokius nors statybos darbus arčiau kaip 1 metras nuo Pareiškėjo žemės sklypo ribos niekas nėra prašęs ir Pareiškėjai tokio sutikimo Pareiškėjas nėra davęs“. Į s?į Pareis?kėjo argumentą, kad gatvės Koridoriuje įrengimui yra reikalingi besiribojančiu? žemės sklypu? savininkai, KRSA atsikirto viso labo nurodydama, jog „savivaldybė negali pakomentuoti ar atsakyti dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, dėl šios priežasties mano, kad būtų tikslinga įtraukti į bylą Nacionalinę žemės tarnybą į byla kaip suinteresuotą asmenį, kad pati Nacionalinės žemės tarnyba galėtų atsakyti kokie leidimai, kam ir dėl kokių priežasčių buvo išduoti“. Taigi, pati KRSA suvokia, kad gatvės Koridoriuje įrengimui yra reikalingi besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai. Pažymime, jog s?iuo atveju prielaida, kad T. D. (ir apskritai visi Ies?kovai) tyčia veikia tam, kad gatvė Koridoriuje nebūtu? įrengta ir tyčia neduos sutikimu?, yra niekuo nepagrįsta, kadangi tam yra reikalingi ne vien Ies?kovu? sutikimai. Su Koridoriaus s?iaurine dalimi besiribojančio žemės sklypo savininkai taip pat yra ir K. Č., A. Č., N. Ž., E. Ž., S. B., E. K., Ž. K., M. U., L. U., A T ir P T. Duomenu? apie s?iu? asmenu? sutikimus Administracinėje byloje taip pat nėra. Apibendrinant, laikytina, kad T. D. skundas, pareiks?tas Administracinėje byloje, gali būti tenkinamas ir tokiu atveju pagal s?iuo metu galiojančius teisės aktus gatvė Koridoriuje negalės būti projektuojama nei esamu? projektiniu? sprendiniu? pagrindu, nei juos kaip nors koreguojant, kadangi minimalus galimas vienos eismo juostos gatviu? ir pravažiavimu? eismo juostos plotis yra 3,5 m arba 3 m siaurose vietose. Tokie pločiai yra numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-911 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reiks?mės keliai. Bendrieji reikalavimai: Bet kuriuo atveju 1 m atstumas iki su Koridoriumi besiribojančiu? žemės sklypu? nebūtu? is?laikytas, todėl gatvės Koridoriuje įrengimui bus reikalingi Ies?kovu? sutikimai. Taigi, Atsakovų samprotavimai apie tai, esą T. D. inicijuota Administracinė byla rodo Ieškovų pastangas tam, kad Šilo gatvės atkarpa nebūtų įrengta yra tik eilinė klaidinga interpretacija, kuria vadovaudamiesi Atsakovai ir toliau mėgina demonizuoti Ieškovus. Pažymime, jog T. D., kreipdamasis į teismą Administracinėje byloje, naudojasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta teise kreiptis į teismą ir pasinaudojimas šia teise neturėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas veikimas.

1.11.        Atsiliepimo į ieškinį skyriuje „Nagrinėjamo ieškinio nepagrįstumas“ išdėstytos atsakovų išvados yra nesavalaikės. Pasak atsakovu?, civilinėje byloje dėl servituto nustatymo teismu? priimti sprendimai s?ioje byloje turi res judicata galią. Šie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi Administracinėje byloje klausimas dėl to, ar S?ilo gatvė faktis?kai galės būti įrengta, yra vis dar sprendžiamas. Administracinėje byloje teismui tenkinus T. D. skundo reikalavimą dėl draudimo KRSA is?duoti Koridoriaus statybos ir/ar rekonstrukcijos statybą leidžiantį dokumentą bei vykdyti Koridoriaus statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus pagal iki 2024 m. vasario 19 d. s?iems darbams parengtus projektus, gatvė Koridoriuje negalės būti įrengta. Ji negalės būti įrengta ir pagal jokius kitus gatvės įrengimo darbams parengtus projektus, kadangi tokiems darbams nėra is?duoti reikiami Ies?kovu? ir eilės kitu? asmenu?, nurodytu? s?io dubliko 37.13 p., sutikimai. Paais?kiname teismui, jog vien gatvės suprojektavimas niekaip neleidžia daryti is?vados, kad ta gatvė is?ties egzistuoja iki tol, kol ji nėra faktis?kai įrengta. O kaip matyti is? s?io dubliko III.D. skirsnio argumentu?, tikimybė, kad jokia gatvė Koridoriuje nebus įrengta, yra visis?kai reali. Tokiu atveju atsakovu? argumentai apie tai, esą Ies?kovai turi galimybę į savo nuosavybės teise valdomus sklypus patekti per S?ilo g., nebeteks ne tik faktinio, bet net ir teorinio pagrindo.

1.12.       Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovų atsikirtimai ir argumentai.

2.       Atsakovai su ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.  

2.1.        Atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra ne tik nepagrįstas, bet ir tapatus įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmestam ieškiniui, todėl atsakovai prašo teismo nutraukti bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime yra nustatyti ir šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai apie ieškovų turimą privažiavimo kelią prie savo žemės sklypų, kurį patys ieškovai yra užtvėrę ir siekdami toliau tęsti neteisėtą valstybinio kelio užėmimą jie siekia neteisėtai ir nepagrįstai naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kas yra šioje byloje pareikšto ieškinio esmė.

2.2.        Žemės reformos metu suformuoti du žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 2,73 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,09 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių buvo įsiterpęs bendro naudojimo (valstybinis) 4 metrų pločio kelias. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. TS-312 ir 2009-03-05 sprendimu Nr. TS-87 patvirtintais detaliais planais minėti sklypai padalinti į žemės sklypus skirtus vienbučių namų statybai bei individualių namų kvartalo inžinerinei infrastruktūrai skirtus sklypus (žr. NŽT Kauno rajono skyriaus 2020-11-11 raštą Nr. 7SD-6721-(14.7.137 E.) ir jo priedus). Tais pačiais detaliaisiais planais buvo formuojamas ir individualaus namų kvartalo gatvių tinklas, privačioje žemėje (minėtų dviejų sklypų teritorijoje) suformuojant inžinerinei infrastruktūrai skirtus žemės sklypus, kurie tapo Girelės ir Nemuno gatvėmis. Tuo pačiu šiaurinės dalies detaliajame plane buvo numatytas ir nuo 2003 m. buvusio 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelio (valstybėje žemėje) performavimas į 6,55 metrų pločio Šilo gatvės atkarpą, tuo tikslu suformuojant inžinerinei infrastruktūrai skirtą žemės sklypą, kuris taip pat apima ir Nemuno gatvės pratęsimą. Iš NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2020-11-11 rašto Nr. 7SD-6721-(14.7.137 E.) matyti, kad 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias suprojektuotas dar 2003 m., o 2008 m. parengtame detaliajame plane suprojektuotas šio kelio praplėtimas į D kategorijos, 6,55 metrų pločio gatvę, tuo tikslu suformuojant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija). Prieš pradėdamas namų statybos darbus, kvartalo vystytojas pradėjo detaliais planais suprojektuotų Girelės ir Nemuno gatvių įrengimą, tačiau Šilo gatvės atkarpos, įsiterpusios tarp dviejų detaliųjų planų teritorijų, įrengimo darbų jis negalėjo atlikti, nes dalis Šilo gatvės teritorijos turėjo eiti per valstybinę žemę (4 metrų pločio bendro naudojimo kelią) ir tik 2,55 metro pločio gatvės rengimui skirta teritorija buvo vystytojui priklausančioje žemėje. Pirmiausia buvo pastatyti ieškovų gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose. (duomenys neskelbtini) namus statėsi patys savininkai, o jų statybos projektus rengė L. K., kuris parengė ir pietinio detaliojo plano sprendiniuose numatytos užstatymo zonos korektūrą, kurio esmė buvo ta, kad namai būtų statomi neišlaikant detaliuosiuose planuose ir norminiuose teisės aktuose numatyto privalomo trijų metrų atstumo nuo statomo namo iki gretimo sklypo ribos. Paminėtais atvejais gretimas žemės sklypas yra valstybei priklausantis 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, todėl atitinkamą sutikimą turėjo duoti NŽT. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo atveju užstatymo zonos korektūra buvo suderinta Kauno raj. sav. administracijos sudarytos komisijos, kurioje dalyvavo ir NŽT atstovas, o (duomenys neskelbtini) žemės sklypo korektūrą derino vienintelis 4 Kauno raj. sav. adm. atstovas. Dėl to Kauno apylinkės teisme vyksta teisminis procesas Nr. 2-69-3-15117-2021-0, kuriame yra sprendžiama dėl ieškovo T. D. namo statybos leidimo panaikinimo ir dalies namo nugriovimo. Pabaigę savo namų statybos darbus (duomenys neskelbtini) valdų savininkai užsitvėrė (tvoromis ir gyvatvorėmis), tiek 4 metrų pločio bendro naudojimo kelio (valstybinę žemę), tiek jo išplėtimui į Šilo gatvę skirtą 2,55 metrų pločio juostą, prisijungdami tas teritorijas prie savo namų valdų sklypų. NŽT Kauno rajono skyrius gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos jam persiųstą skundą 2017 m. gruodžio 5 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad faktiškai naudojamos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų, kad užimta valstybinė žemė - Šilo gatvė, kurioje pastatytos segmentinės tvoros, pasodinta tujų eilė, įrengtos supynės. Svarbu pažymėti, kad minėto patikrinimo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius kažkokiu būdu sugebėjo nepastebėti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkai yra užėmę bei užtvėrę ne tik valstybei priklausančią Šilo gatvę (kas buvo nurodyta gautame skunde), bet ir su ta gatve iš šiaurės pusės besiribojančio inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo, unikalus(duomenys neskelbtini), dalį (kas skunde nebuvo nurodyta, nes jo autorius apie tokio sklypo egzistavimą nežinojo), kas yra Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktų bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.1. ir 11.6 punktų pažeidimas, kuris užtraukia asmenis administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnį. Valstybinę žemę užėmę ir užstatę asmenys 2018-06-28 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių prašydami pratęsti terminą pažeidimams pašalinti, motyvuodami paruoštu projektiniu pasiūlymu dėl detaliojo plano korektūros. NŽT Kauno rajono skyrius šį prašymą tenkino ir pratęsė pažeidimų pašalinimo terminą iki 2018-10-17, kas iš principo reiškia, kad NŽT Kauno rajono skyrius pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes apie neva būsimą valstybinio kelio (kuris šiaip jau yra NŽT patikėjimo teise valdoma žemė, taigi tokia žeme disponuoja būtent NŽT) prijungimą prie jų žemės sklypų vertino kaip pagrįstas. Su minėtu prašymu asmenys NŽT Kauno rajono skyriui pateikė UAB ,,Planuotojai“ parengtą detaliojo plano koregavimo schemą, kurios esmė tokia: prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiama neteisėtai jau užgrobta 103 kv. m. ploto Šilo gatvės dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu E; prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiama neteisėtai jau užgrobta 102 kv. m. ploto Šilo gatvės dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu D; prie sklypo (duomenys neskelbtini) prisijungiama neteisėtai jau užgrobta 20 kv. m. Šilo gatvės dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu C, ir infrastruktūros sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu 4a, kurios plotas 72 kv. m.; prie sklypo (duomenys neskelbtini) prisijungiama neteisėtai jau užgrobta 18 kv. m. Šilo gatvės dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu C, ir infrastruktūros sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu 3a, kurios plotas 72 kv. m.

2.3.        Susipažinus su tokiais schemos sprendiniais ir žinant aktualų teisinį reguliavimą dėl įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo (teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti keliai nėra laikomi įsiterpusia žeme ir atitinkamai nėra nei prijungiami, nei parduodami), atsakovai yra įsitikinęs, kad tiek patys asmenys, tiek schemą rengę UAB ,,Planuotojai“, tiek terminą tuo pagrindu pratęsusios Nacionalinė žemės tarnybos Kauno rajono skyrius (išduodantis leidimus rengti tokius teritorijų planavimo dokumentus ir parduodantis įsiterpusią žemę) žinojo ir suprato, kad minėtas prašymas ne tai, kad nepagrįstas, jis absurdiškas, o Kauno rajono savivaldybės administracija tokio prašymo tikrai netenkins. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai atliko minėtų žemės sklypų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pažeidimai nebuvo pašalinti, todėl informavo pažeidėjus, kad skyrius pradės administracinio nusižengimo bylų teiseną ir kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinėje žemėje pastatytų neteisėtų statinių pašalinimo. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius apie Šilo gatvės atkarpos užtvėrimą (tvoromis ir gyvatvorėmis) buvo informuotas dar 2017-10-19, tačiau neatlikęs jokių realių veiksmų pažeidimų pašalinimui ir 2018-11-09 perdavė šį klausimą VTPSI. VTPSI Kauno departamentas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., savininkams surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau 2019-06 nepagrįstai pratęsė šių nurodymų įvykdymo terminą iki 2019-11-08, o net ir šiam terminui pasibaigus, nesiėmė jokių veiksmų dėl šių privalomųjų nurodymų įvykdymo, t. y. neperdavė nurodymų vykdymui, antstolio pareiškimas teismui dėl baudų pažeidėjams skyrimo būtų operatyviai ir efektyviai užtikrinęs pažeidimų pašalinimą (teismas gali skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo dieną). Po kelis metus rašytų skundų ir Seimo kontrolieriaus pažymose konstatuotų valstybės institucijų atliktų teisės aktų pažeidimų, 2022 m. pavasarį neva buvo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos 2018-12 surašyti privalomieji nurodymai dėl Šilo gatvėje pastatytų statinių pašalinimo, kurių VTPSI taip ir neperdavė antstoliui. Neseniai paaiškėjo, kad vienos tvoros pamatas, einantis skersai Šilo gatvę, taip ir nebuvo pašalintas, kas įrodo, kad VTPSI net neatliko jokio patikrinimo dėl savo nurodymų įvykdymo. Seimo kontrolierius dar 2020-03-19 pripažino, kad VTPSI nepagrįstai neperduoda privalomųjų nurodymų vykdymui, ir kreipėsi į Aplinkos ministrą ragindama įstatyme nustatyti terminą per kurį VTPSI privalo perduoti privalomuosius nurodymus vykdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog netgi privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d.).  

2.4.        Kuomet pažeidėjams galutinai išseko fantazija dėl VTPSI privalomųjų nurodymų įvykdymo vilkinimo, jie pašalino tvoras, tačiau valstybinė žemė ir toliau liko faktiškai užtverta gyvatvorėmis ir pažeidėjų specialiai pastatytais kilnojamaisiais daiktais, kurios jau buvo ne VTPSI kompetencijos klausimas. Taip vėliausiai nuo 2017 m. besitęsiančių pažeidimų pašalinimo klausimas sugrįžo į NŽT Kauno rajono skyrių, kuris ir toliau sėkmingai vengė priimti bet kokius griežtus sprendimus pažeidėjų atžvilgiu. Jau 2017-12-05 patikrinimo metu gyvatvorių faktą užfiksavęs ir jokių veiksmų dėl to nesiėmęs NŽT Kauno rajono skyrius, 2022 m. raštu kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., savininką, prašydamas geranoriškai iki 2022-09-26 pašalinti tujas tiek iš privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), skirto susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridoriui, tiek iš valstybinės žemės ploto, skirto Šilo gatvei įrengti. Taip pat visus informavo, kad nustatytu terminu pažeidimų nepašalinus kreipsis į teismą. Tačiau NŽT Kauno rajono skyrius 2022-09-27 atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad tujos iš valstybinės žemės ploto, skirto keliui įrengti, nepašalintos, į jokį teismą nesikreipė. Neva dėl to, kad gyvatvorės savininkas raštu įsipareigojo gyvatvorę pašalinti iki pavasario (tikslios datos nenurodė).

2.5.        Paskutinio NŽT Kauno rajono skyriaus 2023 m. kovo 9 d. patikrinimo metu fiksuota, kad pažeidimai neva yra pašalinti, nors situacija iš esmės nėra pasikeitusi. (duomenys neskelbtini) namų valdų savininkai toliau tęsia faktinį valstybinės žemės užėmimą ir specialiai trukdo eismą Šilo gatve, t. y. specialiai užtverdami Šilo gatvę savo transporto priemonėmis ir kilnojamaisiais daiktais (sūpynėmis, vaikų žaislais), kad kiti asmenys negalėtų važiuoti šia gatve ir atitinkama negalėtų joje įrengti kelio grindinio.

2.6.        NŽT Kauno rajono skyriaus 2023 m. kovo 9 d. žemės naudojimo patikrinimo metu sūpynės buvo patrauktos iš valstybinės žemės, tačiau netrukus jos vėl buvo sugrąžintos į buvusią vietą (ant valstybinės žemės, Šilo gatvės) ir Šilo gatvės ribose dar buvo pastatytas naujas vaikų žaidimo namelis. Supynės ir vaikų žaidimo namelis Šilo gatvės ribose pastatyti neatsitiktinai, tokiu būdu yra specialiai siekiama užkirsti kelią/galimybę važiuoti per Šilo gatvės atkarpą.

2.7.        Pažeidėjai ėmėsi ir papildomų veiksmų tam, kad nei atsakovai, nei kiti asmenys negalėtų važiuoti per jų užimtą valstybę žemę ir negalėtų įrengti jokios kelio dangos. Šiuo metu kvartale vykdomi statybos darbai (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, kurių metu statybinė ir kita sunkiasvorė technika priversta važiuoja į statybvietes per Nemuno gatvės atkarpą ir ją gadina. Nemuno g. žemės sklypo savininkai informavo statytojus, kad sunkiasvore technika jie gali važiuoti tik tokiu atveju, jeigu įsipareigoja sutvarkyti sugandintą gatvės dangą, ko pastarieji nenori. Vienas iš statytojų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas V. K. pagal turimą statybos projektą labai aiškiai įpareigotas į statybvietę važiuoti būtent per Šilo gatvę (tai numatyta ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pertvarkymo projekte Nr. ZSFP – 44200, kur patekimas į formuojamus žemės sklypus numatytas būtent per Šilo gatvę).Siekdamas įgyvendinti turimą statybos leidimą V. K. pradėjo faktinius Šilo gatvės atkarpos, esančio prie jo žemės sklypo įregimo darbus, nelaukdamas kol Kauno rajono savivaldybės administracija pradės Šilo gatvės techninio projekto įgyvendinimą. 2023 m. rugsėjo mėn. buvo planuojama atlikti tokius pačius darbus tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, tačiau T. D. bendro naudojimo kelią užstatė automobiliais ir darbai nebuvo pradėti.

2.8.        Dėl išnagrinėtos bylos ribų. Valstybinę žemę – bendro naudojimo kelią užsitvėrę ieškovai 2019-09-26 pareiškė ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atsakovams priklausančiam žemės sklypui. Ieškinį tikslino net tris kartus (2020-06-26, 2020-08-14, 2020-11-27) ir visuose patikslintuose ieškiniuose buvo suformuluotas tas pat pagrindas ir reikalavimas, t. y. atsakovams priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Neatlygintino kelio servituto nustatymą motyvavo tuo, kad tarnaujančiu prašomas pripažinti atsakovų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neva yra vienintelis įmanomas privažiavimas prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Pažymėtina, kad netgi jeigu ieškovai būtų įrodę tokią servituto nustatymo sąlygą (ko jie byloje objektyviai negalėjo įrodyti dėl su jų sklypais besiribojančios Šilo gatvės ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), tai galėjo būti pagrindas teismui nustatyti tik atlygintiną kelio servitutą. Atsakovai ir tretysis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija byloje pateikė atsiliepimus į pirminį ir patikslintus ieškinius, taip pat rašytinius paaiškinimus, kurių esmė, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes prie visų ieškovų žemės sklypų iki 2015 – 2017 m. buvo privažiuojama Šilo gatvės atkarpa, kurią patys ieškovai neteisėtai užsitvėrė bei apsodino veja, vykdydami statybos darbus jiems priklausančiuose žemės sklypuose. 

2.9.        Atsakovai gindami savo nuosavybę neapsiribojo tik visiems viešai prieinama ortofoto medžiaga (puslapiuose regia.lt ir geoportal.lt), paminėtas aplinkybes jie byloje įrodinėjo ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais,  kuriuose užfiksuoti faktai vienareikšmiškai įrodo, kad ieškovų neteisėtai užtvertas valstybinis kelias egzistavo dar iki žemės reformos pradžios, o suformuotas kaip kelias buvo vienu iš pirmųjų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektų. Žemės reformos eigoje prie to kelio buvo formuojami nauji žemės sklypai laisvo valstybinio fondo žemėje: 2,73 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,09 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šių sklypų buvo privažiuojama būtent ieškovų 2016 m. neteisėtai užtvertu keliu, tiek faktiškai, tiek pagal teritorijų planavimo dokumentus ir minėtų žemės sklypų planus.

2.10.        Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. TS-312 ir 2009-03-05 sprendimu Nr. TS-87 patvirtintais detaliais planais, kurių objektas 2,73 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,09 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypai padalinti, suformuojant sklypus gyvenamųjų namų kvartalo statybai ir to namų kvartalo gatvių tinklui.

2.11.       Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ir Seimo kontrolieriaus raštai, taip pat pasibaigusios Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos medžiaga įrodo, kad ieškovų noras nustatinėti servitutą šioje byloje atsirado tuomet, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018-12 priėmė jiems adresuotus privalomuosius nurodymus, kuriais įpareigoja ieškovus atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinį kelią, nugriaunant juose pastatytas tvoras ir kitus nesudėtingus statinius. VTPSI aktuose yra konstatuojama, kad ieškovai neteisėtai užsitvėrė tarp jų sklypų buvusį 4 metrų pločio valstybinį kelią. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos medžiaga įrodo, kad ieškovai nevykdė jiems adresuojamų NŽT ir VTPSI įpareigojimų, bet juose nurodytų pažeidimų ir nustatytų įpareigojimų neginčijo. Ieškovai įvairiais būdais siekė išvengė tų įpareigojimų įvykdymų, visaip vilkindami jų vykdymą, įskaitant pačiais įvairiausiais motyvais teiktus prašymus dėl nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. Visų pirma, ieškovai prašė pratęsti nugriovimo terminus motyvuodami tuo, kad jie neva ketina užimtą valstybinį kelią prisijungti, kaip neva įsiterpusią žemę. Kuomet savivaldybė tokį jų prašymą atmetė, jie inicijavo civilinę bylą ir prašė terminą pratęsti, kol bus baigta nagrinėta byla. Būtent taip ieškovai motyvavo savo teismui pateiktą prašymą: ,,pareiškėjai inicijavo detalaus plano korektūrą, siekdami prisijungti tarp pareiškėjų namų esantį įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. Parengus detalaus plano korektūros projektą, esantis tvoros statinys dislokuotųsi ir būtų teisėtas bei tokiu būdu būtų išspręstas žemės klausimas. Susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjams siekiant prisijungti įsiterpusį žemės sklypą, yra būtinas pareiškėjams privažiavimas iki jiems priklausančių sklypų, dėl ko, kaip minėta, yra pateiktas ieškinys dėl servituto Nemuno gatvei nustatymo ir ieškinio pagrindu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25272-451/2019, teisėja G. J.. Išnagrinėjus civilinę bylą dėl servituto Nemuno gatvei nustatymo, pareiškėjai galės užbaigti detalaus plano korektūrą ir prisijungti įsiterpusį žemės sklypą“ (ieškovų prašymo administraciniam teismui I dalies 8 punkto pastraipa). Apibendrinant, servituto nustatymo byloje buvo pateikta daugiau nei pakankamai įrodymų tiek dėl to, kad neegzistuoja nei viena Civiliniame kodekse nustatyta servituto nustatymo sąlyga, tiek dėl to, kad byloje pareikštu ieškiniu yra siekiama įteisinti dar 2016 m. įvykdytą neteisėtą valstybinio kelio užėmimą, arba bent jau maksimaliai ilgai užtęsti to kelio atlaisvinimo procesą.

2.12.       Servituto nustatymo byloje nustatyti prejudiciniai faktai ir res judicata išvados.  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, o Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą. Abu teismai konstatavo, kad: bendro naudojimo kelias (dabar Šilo gatvės atkarpa), su kuriuo ribojasi ieškovų žemės sklypai, buvo ne tik suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, bet ir faktiškai egzistavo vietoje iki kol buvo užstatytas ir užtvertas vykdant statybos darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose; detaliajame plane numatyta Šilo g. turėtų tarnauti ieškovų patekimui prie jiems priklausančių sklypų, nes Šilo gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai, kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis savo daiktais pagal paskirtį neapribodami atsakovų nuosavybės teisių. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią/gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, naudojosi jiems nepriklausančia žeme, o valstybinių institucijų reikalavimu pašalinę tvoras bei želdinius, tačiau tuo pačiu siekdami, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemėje (kas savo esme yra savininko teisių ribojimas), iš esmės siekia ir toliau faktiškai naudotis jiems nepriklausančia žeme; būtent Šilo gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai, kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais pagal paskirtį, neapribodami atsakovų nuosavybės teisių. Ieškovas T. D. aktyviais veiksmais siekia sukliudyti Kauno rajono savivaldybei įgyvendinti veiksmus, susijusius su Šilo gatvės atkarpos, skirtos ieškovų privažiavimui prie jų žemės sklypų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, statyba ir (ar) rekonstrukcija.

2.13.       Byla prieš Kauno rajono savivaldybės administraciją.  Ieškovas T. D. yra inicijavęs naują administracinę bylą Nr. eI3-2769-743/2023 prieš Kauno rajono savivaldybės administraciją, kurioje prašo: panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Šilo gatvės atkarpos statybai, Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, esančioje nesuformuotame žemės sklype, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (D žemės sklypu); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Kauno rajono savivaldybės administracijai atlikti statybos darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą dėl Šilo gatvės atkarpos statybos Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, esančioje nesuformuotame žemės sklype, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (D žemės sklypu). Tokie teismui pareikšti reikalavimai įrodo sąmoningas ir sistemingas pastangas siekiant užkirsti kelią Šilo gatvės atkarpos įrengimui, kai, objektyviai vertinant, gatvės įrengimas bendro naudojimo kelio vietoje turėtų būti visų kvartalo gyventojų, įskaitant ieškovus, interesas. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisminiame procese Nr. 3-62-3-03062-2023-2 pareikšti reikalavimai papildo ilgą neteisėtų ieškovų veiksmų ir piktnaudžiavimo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis istoriją. Pasibaigusioje servituto byloje pateikti duomenys apie dar dvi kitas ieškovų inicijuotas administracines bylas, kuriose ieškovai prašė teismo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytų privalomųjų nurodymų dėl Šilo gatvės atkarpoje (valstybinėje žemėje) pastatytų statinių pašalinimo, tokius prašymus argumentuodami vieninteliu argumentu, kad nustačius servitutą atsakovų žemės sklypui ieškovai neva galės nusipirkti iš valstybės ir prisijungti prie savo žemės sklypų savo neteisėtai užsitvertą valstybinę žemę – bendro naudojimo kelią, Šilo gatvės atkarpą. T. D. inicijuotas teisminis procesas prieš Kauno rajono savivaldybės administraciją, taip pat nauja civilinė byla prieš Nemuno g. bendraturčius rodo, kad ieškovai ir toliau deda didžiules pastangas tam, kad Šilo gatvės atkarpa nebūtų įrengta ir niekas ja negalėtų naudotis.

2.14.       Nagrinėjamo ieškinio nepagrįstumas. Ieškiniu siekiama pašalinti kelio užtvarą, esantį žemės sklype adresu Kauno raj. (duomenys neskelbtini) kuris trukdo ieškovams transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ieškovai nurodo, kad dėl įrengto kelio užtvaro ieškovai patiria didelius nepatogumus, prie savo sklypų negali patekti transporto priemonėmis, nėra galimybės prie ieškovų sklypų privažiuoti kitoms įvairias paslaugas teikiančioms transporto priemonėms bei spec. tarnybų automobiliams. Taip pat, dėl susidariusios situacijos yra apsunkinamos sąlygos atlikti tinkamą inžinerinių tinklų – lietaus, fekalinių ir vandens tinklų, priežiūrą bei, įvykus avarijai, operatyvų šių tinklų remontą.

2.15.       Kaip jau minėta, pasibaigusiame teisminiame procese konstatuota, kad ieškovai neturi jokios teisės ir pagrindo naudotis atsakovų nuosavybe, taip pat nustatyta, kad ieškovai gali ir turi privažiuoti prie savo sklypų per bendro naudojimo kelią, kurį patys yra užblokavę ir pasisavinę, tačiau vengdami atlaisvinti neteisėtai užimtą žemę jie neteisėtai naudojasi atsakovų nuosavybe ir reiškia jiems nepagrįstus reikalavimus. Tokio ieškinio tenkinimas reikštų teisės naudotis atsakovų nuosavybe pripažinimą, kai ieškovai tokios teisės neturi ir pasibaigusioje byloje konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams tokią teisę suteikti. Taigi ieškinio patenkinimas reikštų šios teismo išvados paneigimą: ,,servituto nustatymu per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Nemuno gatve) būtų nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovų interesams. Ieškovai privažiavimui prie jų žemės sklypų turi galimybę naudotis Šilo gatvės atkarpos (tarp įregistruotos Šilo gatvės dalies ir Nemuno gatvės) įrengimui skirtu valstybinės žemės sklypu ir greta esančia kelio praplėtimui skirta dalimi privataus 1141 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos)“. Ši teismo išvada turi res judicata galią.

2.16.       2024 m. gegužės mėn. pabaigoje, po Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo, ieškovams ir toliau trukdant naudotis jų neteisėtai užtverta Šilo gatve, dėl ko statybinis transportas važinėjo per atsakovų žemės sklypą, dėl ko žemės sklypo bendraturčiai pritarė kelio užtvaro įrengimui. Iki to momento nei vienas atsakovas jokia forma netrukdė ieškovams ir kitiems asmenims važinėti per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame įrengtą kelią, kurie yra atsakovų bendrosios nuosavybės objektas. Priešingai nei ieškovai, kurie 2015-2017 m. laikotarpiu užtvėrė tarp jų žemės sklypų keliolika metų buvusį bendro naudojimo kelią ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuris detaliuoju planu buvo suformuotas tam, kad 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (esantis valstybinėje žemėje) būtų padidintas iki 6,55 metrų. Net ir po šio užtvaro įrengimo niekas kitas, išskyrus juos pačius, netrukdo ieškovams prie savo nuosavybės privažiuoti per bendro naudojimo kelią, kuris yra tarp jų žemės sklypų. Tiek pasibaigusiame teisminiame procese, tiek įgaliotų valstybės institucijų galiojančiuose sprendimuose yra neginčijamai nustatyta, kad negalėjimo įvažiuoti į savo sklypus problemą ieškovai yra susikūrę patys ir tai padaryta neteisėtais veiksmais, kuriais ir kitiems asmenims yra trukdama naudotis jų užtvertu keliu. Pasibaigusiame teisminiame procese yra pateikta daugybė įrodymų, įskaitant paties ieškovų prašymus Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmams, kuriuose ieškovai expressis verbis nurodo, kad byla dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui buvo reikalinga tik tam, kad jie galėtų įsiteisinti neteisėtą valstybės žemės užėmimą, prisijungdami 4 metrų pločio bendro naudojimo kelią ir infrastruktūros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį prie savo namų valdų žemės sklypų. Taigi yra daugiau nei akivaizdu, kad naujo tapataus ieškinio pagrindu ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslas taip pat yra tolesnis neteisėtas valstybinės žemės – bendro naudojimo kelio ir Šilo gatvės atkarpos užėmimas ir naudojimas, trukdant tiek atsakovams, tiek kitiems asmenims naudotis teritorijų planavimo dokumentuose numatytu keliu ir gatve, ką akivaizdžiai patvirtina ir vieno iš ieškovų T. D. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisminiame procese Nr.3-62-3-03062-2023-2 Kauno rajono savivaldybės administracijai pareikšti reikalavimai. Pažymėtina, kad toks vertinimas nėra tik subjektyvi atsakovų ir jų atstovo nuomonė, tai yra konstatuota Kauno apygardos teismo 2024-05-16 nutartyje, kuri priimta pasibaigusiame teisminiame procese Nr. 2-69-3- 15857-2019-8.

2.17.       Triplike atsakovai, atsikirsdami į ieškovų dublike išdėstytus argumentus, nurodė, kad Ieškovai teigia, kad ,,atsakovai klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes,  todėl daro klaidingą išvadą, kad Ieškovai neteisėtai užėmė suprojektuotą bendro naudojimo kelią“. Visų pirma. Atsakovai su atsiliepimu neteikė jų atsiliepime nurodytus faktus patvirtinančių rašytinių įrodymų, nes tai yra prejudiciniai faktai, kurie nustatyti atsakovų atsiliepime nurodytame teismo sprendime ir nutartyje, tie prejudiciniai faktai nustatyti remiantis toje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (NŽT, VTPSI, Kauno rajono savivaldybės administracijos patikrinimo aktais ir raštais, kurie turėjo prima facie įrodomąją galią). Atsakovai atsiliepime taip pat išdėstė prašymą prijungti išnagrinėtą civilinę bylą, kurioje yra visi minėti aktai ir įrodymai. Kadangi teismas šio atsakovo prašymo nėra išsprendęs, ieškovai dublike teigia, kad atsakovai nepagrindė atsiliepimo teiginių jokiais įrodymais, atsakovai turi pareigą pateikti visus jų turimus įrodymus pasirengimo civilinei bylai nagrinėjimo stadijoje, su tripliku teikiame visus atsakovų turimus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatavo, kad ieškovai neteisėtai užėmė bendro naudojimo kelią, kad tas kelias faktiškai egzistavo iki ieškovų neteisėtų veiksmų, kad ieškovai ilgą laiką nevykdė valstybės institucijų priimtų nurodymų dėl užimtos gatvės atlaisvinimo, kad ieškovai, kaip namų valdų savininkai, turėtų naudotis Šilo gatve patekti prie savo namų, kad ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią / gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, naudojasi jiems nepriklausančia žeme, kad ieškovai siekdami, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemėje (kas savo esme yra savininko teisių ribojimas), iš esmės siekia ir toliau faktiškai naudotis jiems nepriklausančia žeme, kad ieškovų argumentai, kad jog Šilo gatvės įrengimas pareikalautų laiko ir neproporcingai didelių išlaidų, todėl jiems turėtų būti suteikta teisė naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu, yra nepagrįsti atsižvelgiant į visuotinį principą, jog iš ne teisės negali kilti teisė: ,,22. Aplinkybę, kad bendro naudojimo kelias (dabar Šilo gatvės atkarpa) buvo ne tik suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, bet ir faktiškai egzistavo vietoje iki kol buvo užstatytas ir užtvertas vykdant statybos darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose taip pat patvirtina į bylą pateikti įrodymai – Ortofoto medžiaga (2020 m. vasario 14 d. prašymo reg. Nr. DOK-21435 priedas Nr. 9), ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2003 m. balandžio 15 d. įsakymu ir ištrauka iš 2014 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (NŽT 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepimo reg. Nr. DOK-93919 priedai Nr. 2 ir Nr. 4) bei liudytojo V. K. parodymai.“ ,,23. Byloje surinkti įrodymai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomieji nurodymai patvirtina, kad ieškovai 2015–2017 m. laikotarpiu neteisėtai užtvėrė tarp jų žemės sklypų ėjusią Šilo gatvės atkarpą bei ilgą laiką nevykdė valstybės institucijų priimtų nurodymų dėl užimtos gatvės atlaisvinimo. NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. raštas, NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. birželio 7 d. raštas Nr. 7SD-4171-(14.7.137 E.), VTPSI 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (15.17)-2D-8761, VTPSI 2019 m. spalio 28 d. raštas Nr. 2D-13854, VTPSI 2020 m. sausio 7 d. raštas Nr. (15.2)-2D-220 (2020 m. vasario 14 d. prašymo reg. Nr. DOK-21435 priedai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7); Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 19 d. pažyma Nr. 4D-2019/1-1427 (2021 m. vasario 9 d. prašymo reg. Nr. DOK-18191 priedas Nr. 10); NŽT Kauno rajono skyriaus patikrinimo aktai ir VTPSI privalomieji nurodymai (pateikti su 2021 m. kovo 17 d. prašymu reg. Nr. DOK-34275), NŽT Kauno rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, pateiktas 2023 m. vasario 8 d., ir aplinkybės, nurodytos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 17 d. atsiliepime reg. Nr. DOK-47511, neginčijamai patvirtina, kad ieškovai pirmiausiai savavališkai užėmė Šilo gatvės atkarpą (valstybinę žemę), kuri detaliuoju planu buvo numatyta kaip gatvė, kuria buvo projektuojamas patekimas į ieškovams priklausančius žemės sklypus, o po to, gavę NŽT bei VTPSI nurodymus dėl jos atlaisvinimo, siekė ją prisijungti prie turimų žemės sklypų (2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymas Kauno rajono savivaldybės administracijai leisti jiems atlikti detaliųjų planų, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-87 ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-312, koregavimo procedūrą; 2019 m. gegužės 14 d. prašymas VTPSI pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus; prašymas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (2021 m. kovo 14 d. prašymo reg. Nr. DOK-34275 priedai).“ ,,25. Nagrinėjamu atveju atsakovai laikėsi pozicijos, kad detaliajame plane numatyta Šilo g. būtent ir turėtų tarnauti ieškovų patekimui prie jiems priklausančių sklypų. Teismas su šiais atsakovų argumentais sutinka visų pirma dėl to, jog Šilo gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai, kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis savo daiktais pagal paskirtį neapribodami atsakovų nuosavybės teisių. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią / gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, naudojosi jiems nepriklausančia žeme, o valstybinių institucijų reikalavimu pašalinę tvoras bei želdinius, tačiau tuo pačiu siekdami, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemėje (kas savo esme yra savininko teisių ribojimas), iš esmės siekia ir toliau faktiškai naudotis jiems nepriklausančia žeme, teigdami, kad Šilo gatvės įrengimas pareikalautų laiko ir neproporcingai didelių išlaidų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio argumentai yra nepagrįsti atsižvelgiant į visuotinį principą, jog iš ne teisės negali kilti teisė.“ Įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies citatos įrodo, kad tai yra ne kažkokia subjektyvi ir klaidinga ieškovų išvada (kaip dublike teigia ieškovų atstovas) ar interpretacijos, bet prejudiciniai faktai.

2.18.        Antra. Atsakovai šioje byloje Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto ir atliekamų tyrimų nekomentuos. Nors ieškovų ir jų atstovų veiksmuose mes įžvelgiame nusikalstamų veiklų požymių, tačiau nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir atsakovai savo poziciją (nesutikimą su ieškiniu ir reikalavimą nutraukti bylą) grindžia ne Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomais procesais, bet įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu. Trečia. Labai džiugu girdėti, kad nepaisant nuo 2018 metų vykstančių ieškovų inicijuojamų teisminių procesų, kuriuose atsakovai priversti dalyvauti prieš savo valią, mes vis dar galime kažkuo nustebinti ieškovus. Atsakovų kritika Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriui pirmiausia buvo išsakyta atsakovų skunduose centrinei Nacionalinei žemės tarnybai bei Seimo kontrolierių įstaigai, šių institucijų sprendimais minėta kritika pripažinta pagrįsta. Pavyzdžiui, Seimo kontrolierius 2020 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-1427 vertindamas institucijų reakciją ir priemones dėl ieškovų neteisėtai užimto bendro naudojimo kelio, V. K. ir R. K. skundą pripažino pagrįstu ir rekomendavo: ,,Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P. - įvertinti šioje pažymoje nurodytas aplinkybes ir inicijuoti klausimo dėl viešojo intereso gynimo, kiek tai susiję su galimybės visuomenei naudotis į Kauno rajono vietinės reikšmės gatvių sąrašą įrašytos Šilo gatvės dalimi, sprendimą; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1. e. viršininko pareigas R. P. - užtikrinti, kad ateityje Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos ir jos administraciniuose padaliniuose pareiškėjų kreipimaisi būtų nagrinėjami griežtai pagal jų turinį bei laikantis teisės aktų nustatytos asmenų kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos ir terminų; Kauno rajono savivaldybės merui V. M. - įvertinti šioje pažymoje nustatytas aplinkybes bei pavesti atsakingiems Kauno rajono savivaldybės administracijos tarnautojams imtis veiksmų užtikrinant, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos kompetencijos ribose būtų sprendžiamas klausimas dėl Šilo ir Nemuno gatvių, esančių (duomenys neskelbtini) k., gyventojų galimybių naudotis visa Šilo gatve; Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. M. - įvertinti šioje pažymoje aptartos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos trūkumus ir spręsti dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, nustatant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos konkretų terminą privalomojo nurodymo perdavimui antstoliui priverstiniam vykdymui“.

2.19.       Taigi ieškovų atstovui susidarė klaidingas įspūdis, kad atsakovai šioje byloje kvestionuos visų įmanomų valstybės ir savivaldybės institucijų darbo kokybę. Tokio tikslo ir intereso atsakovai šioje byloje neturi, be to, tai jau yra konstatuoja ir pripažinta valstybės institucijų sprendimais. Aplinkybės apie NŽT Kauno rajono skyriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau ir VTPSI) veiksmus bei sprendimus atsakovų atsiliepime paminėtos tam, kad teismas suprastų kaip apskritai yra įmanoma tokia situacija, kuomet dar 2016 metais ieškovų užtvertas valstybinei priklausantis bendro naudojimo kelias iki šiol nėra atlaisvintas. 

2.20.        Ketvirta. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų veiksmai, užimant ir užtveriant ne tik valstybei priklausančią Šilo gatvę, bet ir su ta gatve iš šiaurės besiribojančio žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalį šiai bylai yra reikšmingi tuo aspektu, kad pasibaigusioje servituto nustatymo byloje, pasibaigusiuose ieškovų inicijuotose administraciniuose teisminiuose procesuose prieš VTPSI, taip pat ieškovo T. D. inicijuotoje administracinėje byloje (dėl kurios tariamo prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla ieškovai prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą) ieškovai įrodinėjo, kad esamas bendro naudojimo kelio plotis neva yra nepakankamas jiems privažiuoti prie savo žemės sklypų.  Tokiais argumentais ieškovai pirmiausia motyvavo savo prašymus Kauno rajono savivaldybės administracijai, kuriais buvo siekiama apskritai panaikinti bendro naudojimo kelią, prisijungdami jį prie gyvenamosios paskirties žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)).

2.21.       Iš šioje byloje jau pateiktų ieškovų ieškinių dėl servituto nustatymo matyti, kad tokie ieškovų argumentai sudarė ieškinio dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui pagrindą. Tie patys argumentai sudaro šioje byloje pareikšto negatorinio ieškinio pagrindą. Tačiau ieškovai visuose paminėtuose procesuose nutyli faktą, kad jie turi visas galimybes naudotis ne tik valstybinei priklausančiu 4 metrų pločio bendro naudojimo keliu, bet ir to kelio plėtrai numatyta žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. TS-312 ir 2009-03-05 sprendimu Nr. TS-87 patvirtintais detaliais planais formuojant individualaus namų kvartalo gatvių tinklą, buvo numatytas nuo 2003 m. suprojektuoto ir faktiškai egzistavusio 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelio (valstybėje žemėje) performavimas į 6,55 metrų pločio Šilo gatvės atkarpą, tuo tikslu suformuojant inžinerinei infrastruktūrai skirtą žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą išplėsti Šilo gatvės atkarpos plotį nuo 4 iki 6,55 metro ir pratęsti Nemuno gatvę. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2020-11-11 raštas Nr. 7SD-6721-(14.7.137 E.) ir prie jo pridėtų detaliųjų planų sprendiniai, tų detaliųjų planų autoriaus komentarai patvirtina, kad 2008 m. parengtame detaliajame plane yra numatytas valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio praplėtimas į D kategorijos, 6,55 metrų pločio gatvę. Prieš pradėdamas namų statybos darbus kvartalo vystytojas pradėjo detaliais planais suprojektuotų Girelės ir Nemuno gatvių įrengimą, tačiau Šilo gatvės atkarpos, įsiterpusios tarp dviejų detaliųjų planų teritorijų, įrengimo darbų jis negalėjo atlikti, nes dalis Šilo gatvės teritorijos turėjo eiti per valstybinę žemę (4 metrų pločio bendro naudojimo kelią) ir tik 2,55 metro pločio gatvės rengimui skirta teritorija buvo vystytojui priklausančioje žemėje. Iš viešai prieinamos skirtingo laikotarpio ortofoto medžiagos matyti, kad pirmiausia buvo pastatyti gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose. (duomenys neskelbtini) namus statėsi patys savininkai, jų statybos projektus rengė L. K., kuris parengė ir pietinio detaliojo plano sprendiniuose numatytos užstatymo zonos korektūrą, kurio esmė buvo ta, kad namai būtų statomi neišlaikant detaliuosiuose planuose ir norminiuose teisės aktuose numatyto privalomo trijų metrų atstumo nuo statomo namo iki gretimo sklypo ribos. Paminėtais atvejais gretimas žemės sklypas yra valstybei priklausantis 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, todėl atitinkamą sutikimą turėjo duoti NŽT. Dėl šių teisės aktų pažeidimų šiuo metu Kauno apylinkės teisme vyksta teisminis procesas Nr. 2-69-3-15117-2021-0, kuriame yra sprendžiama dėl T. D. namo statybos leidimo panaikinimo ir dalies namo nugriovimo. Vystytojas pardavė ieškovams žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija) dalis ir nuo to momento detaliojo plano sprendinio dėl 6,55 metrų pločio gatvės įrengimo įgyvendinimas priklauso nuo ieškovų valios ir jų intereso, o ieškovų interesas, bent jau iki šiol, buvo priešingas. Ieškovai niekada nebuvo suinteresuoti, kad 4 metrų pločio bendrasis kelias būtų išplatintas į iki 6,55 m pločio gatvę. Pabaigę savo statybos darbus (duomenys neskelbtini) valdų savininkai užsitvėrė (tvoromis ir gyvatvorėmis) tiek 4 metrų pločio bendro naudojimo kelio (valstybinę žemę), tiek jo išplėtimui į skirtą 2,55 metrų pločio juostą, prisijungdami tas teritorijas prie savo namų valdų sklypų ir naudodami šią žemę ne pagal paskirtį (sklypas skirtas inžinerinės infrastruktūros tiesimui – Šilo gatvės plėtrai, ieškovai jį naudoja kaip savo gyvenamosios paskirties žemės sklypų dalį). Taigi kuomet ieškovai šioje byloje ir kitose bylose įrodinėja, kad jiems yra būtina naudotis atsakovų žemės sklypu, nes jie neva negali įvažiuoti į savo žemės sklypus per Šilo gatvę, motyvuojant, kad gatvė yra per siaura, ta aplinkybė, kad ieškovai yra užsitvėrę Šilo gatvės plėtrai numatytą žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (2,55 metro pločio juostą), atsakovų vertinimu, yra ypatingai bylai reikšminga faktinė aplinkybė.

2.22.       Penkta. Šilo gatvės plėtrai numatytos žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), dalies faktinis prijungimas prie ieškovams priklausančių gyvenamosios paskirties žemės sklypų ir jų atitinkamas naudojimas, nėra kaltinimas. Tai yra faktas, kuris matosi tiek iš ortofoto medžiagos, tiek iš institucijų patikrinimų metu sudarytų schemų ir fotofiksacijos. Atsakovai nežino ir negali žinoti, ar ieškovams už tokius veiksmus buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Deklaratyvus ieškovų atstovo teiginys, kad tokie protokolai nebuvo surašyti nieko neįrodo. Tačiau netgi jeigu tas deklaratyvus teiginys yra teisingas, šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra svarbus ne kažkokio administracinio nusižengimo konstatavimo faktas, bet pats ieškovų veiksmas ir tai neturi nieko bendra su tariamu atsakovų siekiu ,,demonizuoti Ieškovus“. Paminėti ieškovų veiksmai įrodo, kad jie patys savo veiksmais susikuria atsakovų atžvilgiu reiškiamų ieškinių faktinius pagrindus, kas jau yra konstatuota Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime: ,,<...> ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią / gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, naudojosi jiems nepriklausančia žeme, o valstybinių institucijų reikalavimu pašalinę tvoras bei želdinius, tačiau tuo pačiu siekdami, kad būtų nustatytas servitutas atsakovams priklausančioje žemėje (kas savo esme yra savininko teisių ribojimas), iš esmės siekia ir toliau faktiškai naudotis jiems nepriklausančia žeme, teigdami, kad Šilo gatvės įrengimas pareikalautų laiko ir neproporcingai didelių išlaidų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio argumentai yra nepagrįsti atsižvelgiant į visuotinį principą, jog iš ne teisės negali kilti teisė.“

2.23.       Šešta. Dubliko 11-16 pastraipose ieškovų akcentuojami ir nagrinėjami atsiliepimo teiginiai iš esmės jau aptarti 1 – ajame ir 3 – ajame tripliko punktuose. Visi minėtas aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai teikiami su tripliku. Atsakovai šioje byloje neketina ginčyti NŽT ir VTPSI sprendimų bei veiksmų, kurie prisidėjo prie to, kad ieškovai iki šiol trukdo naudotis Šilo gatve. Taip pat atsakovai šioje byloje neketina įrodinėti, kad institucijų neveikimą įtakojo kažkokie korupcinio pobūdžio susitarimai su ieškovais. Tai yra paties ieškovų teiginiai, jiems tas aplinkybes geriau žinoti, atsakovai jokiuose ieškovų ir jų minimų institucijų susitarimuose nedalyvavo ir tokių aplinkybių nežino. Atsakovai tik konstatuoja, kad nuo 2016 m. besitęsiantis neteisėtas bendro naudojimo kelio užėmimas ir visų valstybės institucijų nesugebėjimas nutraukti šį akivaizdų ieškovų piktnaudžiavimą, leidžia įtarti, kad arba valstybės institucijos neturi reikiamų priemonių, arba jos tuo nėra suinteresuotos.

2.24.       Dėl III.B. dubliko argumentų nurodė, kad Pirma. Akivaizdu, kad ieškovų atstovo pacituota atsakovų atsiliepimo į ieškinį frazė „kurie detaliai išvardinti šio apeliacinio skundo priede – rašytiniuose paaiškinimuose“ yra techninio pobūdžio klaida, t. y. kopijuojant atsiliepimui aktualų tekstą iš atsakovų apeliacinio skundo (servituto nustatymo byloje) ši frazė konkreti frazė neturėjo būti perkelta, kad ji nagrinėjamai bylai nėra skirta. Lygiai tokia pati klaida yra ir ieškovų dublike, kuriame ieškovų atstovas ,,apeliacinės instancijos teismo“ prašo teismo įpareigoti atsakovus atlikti ieškinio reikalavime nurodytus veiksmus. Tačiau nuo kada pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui tikslas yra šalių atstovų kabinėjimasis prie oponentų atstovo padarytų techninių klaidų, tų klaidų įvardijimas ir jų komentavimas, pateikiant tai kaip neva kažkokią dubliko argumentaciją. Tokie ieškovų dubliko teiginiai tik parodo, kad ieškovai neturi jokių su realių (su ginčo esme susijusių) argumentų. O kai realių argumentų nėra, bet kažką vis tiek reikia parašyti, tuomet belieka kabinėtis prie rašybos ir techninio pobūdžio klaidų, atsikartojančiai akcentuoti atsiliepime minimus faktus patvirtinančių dokumentų nepateikimą, sugebant nepastebėti ir nepasisakyti dėl atsiliepime išdėstyto prašymo tuos įrodymus pateikti į bylą prijungiant visą išnagrinėtą civilinės bylos medžiagą. Antra. Atsakovai nesipainioja tarp jokių bylų, atsakovų pozicija, kad byla pagal negatorinį ieškinį yra tapati išnagrinėtai bylai dėl servituto nustatymo. Visi dubliko 20-25 pastraipose minimi įrodymai ir aplinkybės jau yra įvertinti bei nustatyti pasibaigusiame teisminiame procese. Jeigu ieškovai ketina šioje byloje kvestionuoti ir aiškintis pasibaigusiame teisminiame procese jau nustatytus prejudicinius faktus, tai jiems teks kažkaip paneigti ir Nacionalinės žemės tarnybos bei Kauno rajono savivaldybės administracijos servituto byloje nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus (žr. 1 ir 5 tripliko priedus).

2.25.       Dėl dubliko III.C. argumentų nurodė, kad šiuo klausimu išsamiai yra pasisakę 2024-10-14 patikslintame prašyme dėl bylos nutraukimo, todėl visų prašyme išdėstytų argumentų nekartoja.  Reikšdami negatorinį ieškinį, kuris visada yra susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu (dėl to tokį ieškinį reiškiantis asmuo privalo įrodyti, kad jis yra daikto savininkas), ieškovai privalo įrodyti, kad atsakovai kažkokiais veiksmais pažeidžia jų nuosavybės teisės turinį sudarančias teises. Šiuo atveju ieškovai nurodo, kad atsakovai savo veiksmais neva pažeidžia ieškovų teisę naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypais pagal jiems nustatytą paskirtį. Jeigu atsakovai būtų įrengę kelio atitvarą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose viskas kaip ir būta aišku, tačiau kadangi atitvaras įrengtas atsakovams priklausančiame žemės sklype, ieškovai pagal pareikšto negatorinio ieškinio pagrindą ir dalyką privalo įrodyti, kad jie turi teisę naudoti (pravažiuoti) atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra įrengtas ginčo atitvaras. Teisės naudotis atsakovu žemės sklypu, kas nagrinėjamu atveju yra būtina sąlyga negatoriniam ieškiniui pareikšti, ieškovai neturi, nes toks jų reikalavimas yra atmestas pasibaigusiame teisminiame procese.

2.26.       Dėl III.D. dubliko teiginių nurodė, kad atsakovai išsamiai pasisakė dėl ieškovo T. D. inicijuotos administracinės bylos Nr. eI3-2769/743/2024 reikšmės nagrinėjamai bylai atsiliepime į ieškovų prašymą dėl šios bylos sustabdymo. Patys ieškovai šiuo atveju skiria neproporcingą dėmesį minėtai bylai savo dublike (tai užima 3,5 lapo, kas sudaro daugiau kai 30 procentų motyvuojamosios dubliko dalies). Atsakovams nėra jokio reikalo ir tikslo komentuoti vykstančios administracinės bylos, kurioje jie kol kas nedalyvauja, aplinkybių ir toje byloje ieškovo T. D. dėstomų argumentų. Atsakovai argumentuoja, kad ši byla yra tapati bylai dėl servituto nustatymo, o ne T. D. inicijuotai administracinei bylai. Nagrinėjamai bylai paminėta administracinė byla yra reikšminga tik tuo aspektu, kad Kauno apygardos teismas priimdamas 2024-05-16 nutartį, kuria buvo užbaigtas šiai bylai tapačios civilinės bylos nagrinėjimas, konstatavo, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr.eI3-2769-743/2024 pareikštų reikalavimų ,,matyti, kad ieškovas T. D. aktyviais veiksmais siekia sukliudyti Kauno rajono savivaldybei įgyvendinti veiksmus, susijusius su Šilo gatvės atkarpos, skirtos ieškovų privažiavimui prie jų žemės sklypų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, statyba ir (ar) rekonstrukcija“. Tai yra teismo, o ne atsakovų vertinimas ir šis vertinimas yra privalomas nagrinėjamoje byloje, t. y. kad ir kaip ieškovams tas vertinimas nepatiktų, kad ir kiek laiko ir argumentų jie šioje byloje skirtų tos teismo išvados kvestionavimui, visa tai jokios realios prasmės neturi, nes netgi teismas šito vertinimo pakeisti negali. Dėl to atsakovams nėra prasmės skirti dėmesio tokių dubliko argumentų aptarimui ir atsikirtinėjimui į juos, nes teismas šiuos argumentus turi ignoruoti/atmesti dėl to, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to, kad jis negali pakeisti ir/ar kvestionuoti Kauno apygardos teismo 2024-05-16 nutarties išvadų.

2.27.       Dėl III.E. dubliko teiginių nurodė, kad dėl šių teiginių taip pat yra išsamiai pasisakę savo procesiniuose dokumentuose DOK-119451 (atsiliepime į prašymą dėl bylos sustabdymo) ir DOK-120559 (patikslintame prašyme dėl bylos nutraukimo). Akcentuoja tik tai, kad įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo sprendime ieškovų ieškinys dėl kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklypui nėra niekaip siejamas su sąlyga, kad Kauno rajono savivaldybės administracija turi faktiškai įgyvendinti Šilo gatvės įrengimo techninį projektą. Teismas savo sprendime remiasi 2003 metais suprojektuotu bendro naudojimo keliu, kuris de facto egzistavo iki 2016 metų. Kauno rajono savivaldybės administracija, siekdama atstatyti būtent tą 2016 metais ieškovų užtvertą bendro naudojimo kelią, 2023 metais išdavė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui V. K. leidimą atlikti kelio įrengimo darbus bendro naudojimo kelio vietoje. V. K. įgyvendindamas šį leidimą pasamdė rangovus kelio dangos įrengimui, kurie 2023 m. rudenį su technika atvyko į vietą ir pradėjo darbus Šilo gatvės atkarpoje, kuri ribojasi su jo statybietės žemės sklypu -(duomenys neskelbtini). Tačiau atlikti tų statybos darbų Šilo gatvės atkarpoje, kuri yra tarp ieškovų žemės sklypų, rangovai negalėjo, nes T. D. bendro naudojimo kelią specialiai užstatė automobiliais ir nurodė rangovams, kad jokių darbų šioje teritorijoje atlikti neleis. Siekdamas užkirsti kelią bendro naudojimo kelio dangos įrengimo darbams T. D. inicijavo administracinę bylą prieš Kauno rajono savivaldybės administraciją. Nors administracinis teismas ir netenkino T. D. prašymo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, jis pats pasirūpino, kad jokie kelio įrengimo darbai nebūtų atliekami. Bendro naudojimo kelias yra pastoviai blokuojamas specialiai ant jo statomais automobiliais, kilnojamaisiais daiktais (sūpynėmis, vaikų žaidimų nameliais ir kt.), T. D. vartais. Šios aplinkybės detaliai aprašytos Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2023-11-20 pareiškime. Tačiau atsakovų pareiškimai institucijoms, jų priimami nurodymai ir skiriamos baudos jokio įspūdžio T. D. nedaro. V. K. 2023 m. rudenį pradėti bendro naudojimo kelio dangos atstatymo darbai pasibaigė praktiškai neprasidėję, o V. K. bei kito gyvenamąjį namą statančio kaimyno rangovų statybinė technika buvo nukreipta per atsakovų žemės sklypą. Statytojams nereaguojant į teisėtus ir pagrįstus atsakovų reikalavimus susitarti dėl jų kelio naudojimo, t.y. valymo ir atstatymo (jeigu jis būtų pažeistas), gavę teismo sprendimą, kuriame labai aiškiai pasisakyta, kad ieškovai neturi teisės naudotis atsakovų nuosavybe, atsakovai pasvarstė, o kas gi trukdo jiems įsirengti atitvarą savo nuosavybėje, kuriai nėra nustatyti jokie servitutai, tokiais veiksmais ne tik apsisaugant nuo savo nuosavybės gadinimo, bet ir sudarant sąlygas pagaliau atlaisvinti neteisėtai užimtą bendro naudojimo kelią ir faktiškai jį įrengti. V. K. yra suinteresuotas ir pasirengęs įrengti kelio dangą asmeninėmis lėšomis, nelaukdamas Kauno rajono savivaldybės administracijos projekto įgyvendinimo. Pažymėtina, kad įrengus kelio atitvarą prieiga prie jo buvo suteikta net tik atsakovams, bet ir kitiems Nemuno gatvėje sklypus turintiems asmenims, išskyrus D. Kiti ieškovai yra Šilo gatvėje, kaip ir V. K., todėl jiems prieiga nesuteikta, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Šiuo metu ieškovų tikslas yra kaip įmanoma ilgiau trukdyti Kauno rajono savivaldybės administracijai įgyvendinti administracinės bylos ginčo dalyku esantį statybos projektą ir neleisti V. K. įrengti bendro naudojimo kelio. Gali būti, kad ieškovai, remdamiesi Kauno rajono savivaldybės administracijos projekto rengimo ir viešinimo metu galimai padarytais procedūrų pažeidimais, šį tikslą dalinai pasieks, jau pats bylos iškėlimo faktas leido jiems tą tikslą pasiekti, nes V. K. nutraukė pradėtus kelio įrengimo darbus ir laukia sprendimo toje byloje. Tačiau paminėtos bylos rezultatas vis tiek neturės jokio įtakos ieškovų negatorinio ieškinio nagrinėjimui, nes joks administracinio teismo sprendimas nesukurs ieškovams teisinio pagrindo naudotis atsakovų žemės sklypu. Vienintelis ieškovų tikslas reiškiant negatorinį ieškinį buvo laikinosios apsaugos priemonės, kurį jie pasiekė ir dabar jiems būtina priversti atsakovus suteikti jiems galimybę naudotis atsakovų žemės sklypu, kam ieškovai šiaip jau neturi jokio teisinio pagrindo, t. y. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leidžia ieškovams ,,apeiti“ įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadas. Pasiekus šį tikslą ieškovams būtina, kad tos laikinosios apsaugos priemonės galiotų maksimaliai ilgai, o tam reikalingas kuo ilgesnis šios bylos nagrinėjimas, idealiausias variantas – bylos sustabdymas. Nes kol administracinis teismas nagrinės absurdišką T. D. reikalavimą uždrausti Kauno rajono savivaldybės administracijai įrengti Šilo gatvę, tol ieškovai toliau trukdys visiems, įskaitant atsakovus, naudotis Šilo gatve. Vienintelė tokios ieškovų taktikos problema yra atsakovų įrengtas užtvaras, kuris užkerta galimybę ieškovams važiuoti per atsakovų žemės sklypą ir teoriškai turėtų priversti juos važiuoti per bendro naudojimo kelią, tuo pačiu jį atlaisvinant ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Dabartinėje situacijoje trukdydami visiems važiuoti Šilo gatve ieškovai pirmiausia ir labiausiai nuskriaudžia patys save (kiti kvartalo gyventojai sėkmingai važiuoja atsakovams priklausančiu žemes sklypu, išskyrus ieškovus) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininką V. K., kuris negali įgyvendinti jam priklausančiame žemės sklype pradėtų statybos darbų. Tokioje situacijoje yra tik laiko klausimas kuomet ieškovai, išskyrus T. D., priims sprendimą nutraukti jų pačių interesų nebeatitinkantį bendro naudojimo kelio užėmimą. Kita vertus nuo kitų ieškovų tai mažai priklauso, nes įrengti bendro naudojimo kelią šiuo metu aktyviai trukdo tik T. D. ir (duomenys neskelbtini) žemės savininkas. Pastarasis turi privažiavimą iš jau įrengtos Šilo gatvės, jis kaip ir kiti ieškovai bendro naudojimo kelią traktavo ir iki šiol traktuoja kaip jo žemės sklypo dalį, o atsakovų žemės sklype įrengtas kelio užtvaras jam jokios įtakos neturi. Tuo tarpu T. D. turbūt greičiau skris į savo žemės sklypą sraigtasparniu arba apskritai išsikels gyventi kitur, bet jis vis tiek trukdys visiems, įskaitant kitus ieškovus, naudotis bendro naudojimo keliu visomis išgalėmis, kad ir kiek tai jam kainuotų, kad ir kaip absurdiškai tai beatrodytų. Tačiau kol galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, T. D. turi kaip įtikinti kitus ieškovus, kad jo trukdymas visiems naudotis bendro naudojimo keliu ir atitinkamai trukdymas Kauno rajono savivaldybės administracijai įrengti Šilo gatvę atitinka jų interesus, t. y. kiti ieškovai taip pat de facto naudojasi didesnio ploto ir ribų gyvenamosios paskirties žemės sklypais, nei jiems realiai priklauso, šalia ieškovų žemės sklypų niekas nevažinėja.

2.28.       Teismo posėdžio metu atsakovų R. K., V. K., D. S., S. P., G. Č., E. Č., M. A. ir I. A. atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai K R. J., R. L., S. L. savo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo jokia forma neišsakė, procese nedalyvavo. 

Teismas,

k o n s t a t u o j a: 

Ieškinys atmestinas. 

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų nustatyta, kad ieškovams L. K. ir I. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Taip pat, kartu su kitais bendraturčiais, jiems priklauso 1/10 dalis 0.1141 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, esančio adresu Kauno r. sav., Noreikiškių k. Nurodytas žemės sklypas ir žemės sklypo dalis suformuoti padalijus daiktą (žemės sklypą), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). ir įregistruoti 2009-05-28 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-5628 pagrindu. Ieškovai L. K. ir I. P. nurodytą žemės sklypą ir žemės sklypo dalį įsigijo 2014 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MČ-2701 pagrindu. Jiems priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registre įregistruota hipoteka. Kitos daiktinės teisės neįregistruotos.

2. Ieškovams G. T. ir R. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Kauno r. sav(duomenys neskelbtini). Taip pat, kartu su kitais bendraturčiais, jiems priklauso 1/10 dalis 0.1141 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas ir žemės sklypo dalis suformuoti padalijus daiktą (žemės sklypą), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įregistruoti 2009-05-28 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-5628 pagrindu. Ieškovai G. T. ir R. T. nurodytą žemės sklypą ir žemės sklypo dalį įsigijo 2014 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MČ-2124 pagrindu. Jiems priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registre įregistruota hipoteka. Kitos daiktinės teisės neįregistruotos.

3. Ieškovams T. D. ir J. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas suformuotas padalijus daiktą (žemės sklypą), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)  (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir įregistruotas 2008-12-18 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-14328 pagrindu. Ieškovai T. D. ir J. D. minėtą žemės sklypą įsigijo 2014 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MČ-329 pagrindu. Jiems priklausančiam žemės sklypui daiktinės teisės neįregistruotos.

4. Atsakovams R. K., V. K., G. Č., E. Č., D. S., S. P., M. A., I. A., K R. J., R. L., S. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 0.1093 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, esantis adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta Nemuno gatvės atkarpa. Nurodytas žemės sklypas suformuotas padalijus daiktą (žemės sklypą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įregistruotas 2008-12-18 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-14328 pagrindu. Minėtą žemės sklypą atsakovai įsigijo 2016 -2017 m. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Jiems priklausančiam žemės sklypui daiktinės teisės neįregistruotos.

5. Ieškovai ieškinyje nurodė, jog vienintelis egzistuojantis privažiavimas prie visų jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ir pastatų eina per Nemuno gatvę, kuri yra įrengta atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame privačiame žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo pagrindinės Šiltnamių gatvės ieškovai vyksta Šilo gatve, vėliau suka į Girelės gatvę, iš kurios patenka į Nemuno gatvę, o iš pastarosios - į ieškovų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Tačiau 2024 m. gegužės 29 d. atsakovai Nemuno gatvėje sumontavo kelio užtvarą, kuriam atsiradus ieškovai nebeturi galimybės patekti į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Ieškovai teigia, kad sumontuotas kelio užtvaras grubiai pažeidžia privačias ieškovų teises, susijusias su nuosavybės teise į jiems priklausančius žemės sklypus bei juose esančius pastatus, nes ieškovams nesuteikta jokia prieiga prie sumontuoto kelio užtvaro, kuria naudojantis ir esant poreikiui, ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Šiuo metu ieškovai į juos patenka nebent pėsčiomis, tačiau valdomus automobilius parkuoja adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. esančio žemės sklypo teritorijoje, kuris yra gerokai nutolęs nuo jų valdomų žemės sklypų ir ieškovai dėl to patiria nepatogumus, nes kasdien privalo vykti į darbus ir vežti vaikus į ugdymo įstaigas bei popamokinius užsiėmimus. Jie neturi galimybės pilna apimtimi eksploatuoti savo turto, kuriame gyvena, nes negali prie pat sklypo ribos privažiuoti automobiliu, negali išsikviesti atitinkamas paslaugas teikiančių tarnybų (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kt.), kadangi šioms tarnyboms atvykus prie atsakovų sumontuoto kelio užtvaro, ieškovai neturėtų galimybės užtikrinti, kad minėtosios tarnybos pro jį pravažiuotų ir atvyktų iki pat ieškovų žemės sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų. Ieškovai netgi negali saugiai laikyti savo nuosavybės teise valdomų automobilių. Akivaizdu, kad jų naudojimasis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu yra suvaržytas. Atsakovų sumontuotas kelio užtvaras pažeidžia ne tik privačias ieškovų teises, susijusias su nuosavybės teise į jiems priklausančius žemės sklypus bei juose esančius pastatus, bet ir viešą interesą, nes Nemuno gatvėje yra įrengti lietaus ir fekaliniai bei vandentiekio tinklai, tad prireikus atlikti šių tinklų aptarnavimo darbus tiek, kiek tai susiję su ieškovų žemės sklypais ir juose esančiais pastatais, kompetentingos institucijos to atlikti paprasčiausiai negalėtų, kadangi Nemuno gatvė yra uždaryta ir joks transporto priemonių eismas ieškovams nėra leidžiamas.

6. Ieškovai ieškinyje savo teisių pažeidimą grindžia ir tuo, kad ginčo teritorijoje galioja organizatoriaus UAB „Baltic Realty Adviser“ inicijuotas ir 2007 m. gruodžio mėn. UAB „Geometra“ parengtas detalusis planas (toliau - Detalusis planas). Detaliojo plano sprendiniai numato, jog į ieškovų T. D. ir J. D. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., yra patenkama per Nemuno gatvę; Detaliojo plano sprendiniai įvažiavimus į ieškovų L. K. ir I. P. bei G. T. ir R. T. žemės sklypus taip pat numato iš Nemuno gatvės. Be to, Detaliajame plane yra nurodoma, jog „į planuojamą teritoriją patenkama vietinės reikšmės keliu valstybinėje žemėje bei sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), <...>, suprojektuota D2 kategorijos gatve. Kvartalo viduje taip pat projektuojama D2 kategorijos gatvė, tarp raudonųjų linijų 15 m. <...>.“ Detaliajame plane gatvė tarp raudonųjų linijų būtent ir yra Nemuno g., kuri ir yra išskiriama raudonosiomis linijomis. Taigi Detaliojo plano sprendiniai būtent ir lemia patekimą į ieškovų ir atsakovų sklypus būtent per Nemuno gatvę. Todėl jos užtvėrimas, nesuteikiant prieigos prie kelio užtvaro ieškovams ir tokiu būdu akivaizdžiai ignoruojant jų teisę patekti į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bei juose esančius pastatus, kuriuose Ieškovai nuolat gyvena, yra akivaizdžiai neteisėtas.

7. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai pildė ir tikslino ieškinyje išdėstytus argumentus, susijusius su Detaliojo plano sprendiniais. Nurodė, kad atsakovų sumontuotas kelio užtvaras pažeidžia Detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-312 ,,Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ (teritorijų planavimo dokumento registracijos Nr. T00027271) sprendinius, kadangi kelio užvaras prieštarauja teritorijos naudojimo reglamentui nustatatytam detaliajame plane, kuris tiek ieškovams, tiek atsakovams yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį. Patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatyta tiesti susisiekimo komunikacijas, yra imperatyviai privalomas ir teisės aktai jokių išimčių nenumato.

8. Ieškovai taip pat teigė, kad kelio užtvaras pažeidžia ieškovo T. D. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., statybos projekto sprendinius, kadangi uždarytas įvažiavimas / išvažiavimas suprojektuotas į sklypą iš rytų pusės, t. y. iš sklypo Nr. 32, o taip pat Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindiniuose sprendiniuose žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2) numatytą teisę eiti, važiuoti kelio sklypuose Nr. 32-34. Taip pat teigė, jog yra pažeidžiamos ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir įstatymų saugomi interesai, susiję su tinkamu žemės sklypo naudojimu pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Kelio užtvaras neatitinka ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies reikalavimų, numatančių pareigą atsakovams savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų, ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Be to, kelio užtvaras pažeidžia atsakovų pareigą laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo dokumente nustatytų reikalavimų pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktą. Byloje pateiktas ESO raštas (DOK-64959) patvirtina, kad ginčo kelio užtvaras įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesilaikant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų. Minėtame rašte, ESO pažymėjo, kad kelio užtvaras yra įrengtas požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zonoje be Bendrovės išankstinio pritarimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai ne tik apsunkina tinklų valdytojo galimybes vykdyti tinklų techninę priežiūrą, remontą ir eksploataciją, bet ir kelia grėsmę elektros tinklo saugai bei patikimumui.

9. Byloje nustatyta, kad Nemuno ir Girelės gatvių sankryžoje esantis įvažiavimas į Nemuno gatvę yra uždarytas kelio užtvaru, todėl pravažiavimas negalimas. Tai patvirtina su ieškiniu pateiktas 2024 m. gegužės 30 d. antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 106-24­12 ir geodezininko M. G. 2024 m. birželio 14 d. parengta gatvės užtvaro situacijos schema.  Atsakovai šios aplinkybės neginčija ir pripažįsta, kad jie įrengė kelio užtvarą ir ieškovams nesuteikė prieigos prie sumontuoto kelio užtvaro. Tačiau su pareikštu negatoriniu ieškiniu nesutinka, ieškovų naudojimosi teisių suvaržymo nepripažįsta, ieškinį laiko tapačiu pareikštam ieškiniui civilinėje byloje e2-526-435/2023, kurioje buvo sprendžiamas tų pačių šalių ginčas dėl kelio servituto nustatymo, kurioje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Todėl, atsakovų nuomone, byla turėtų būti nutraukta.

10. Atsakovai taip pat teigia, kad įsiteisėjusiame 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime yra nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai apie ieškovų turimą privažiavimo kelią prie savo žemės sklypų, kurį patys ieškovai yra užtvėrę ir siekdami toliau tęsti neteisėtą valstybinio kelio užėmimą jie siekia neteisėtai ir nepagrįstai naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kas yra šioje byloje pareikšto ieškinio esmė.

       Dėl negatorinio ieškinio ir ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo.

11. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

15. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškovų reikalavimas dėl jų, kaip privačių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų savininkų, teisių pažeidimo. Ieškovai nurodo, kad pakeliamas kelio užtvaras įrengtas nesant jų sutikimo, apsunkina jų patekimą į jiems priklausančius žemės sklypus, nes dėl kelio užtvaro įrengimo jie neturi galimybės Nemuno gatve, kuri yra įrengta privačiame žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, privažiuoti prie visų jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų, nes vienintelis egzistuojantis privažiavimas yra Nemuno gatvė. Nuo pagrindinės Šiltnamių gatvės ieškovai vyksta Šilo gatve, vėliau suka į Girelės gatvę, iš kurios patenka į Nemuno gatvę, o iš pastarosios - į ieškovų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Tačiau 2024 m. gegužės 29 d. atsakovai Nemuno gatvėje sumontavo kelio užtvarą, kuriam atsiradus ieškovai nebeturi galimybės privažiuoti prie savo sklypų ir gyvenamųjų namų transporto priemonėmis, gali patekti tik pėsčiomis. Todėl prašo įpareigoti atsakovus kelio užtvarą išmontuoti.

16. Kaip jau minėta, byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog pakeliamas kelio užtvaras pastatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (Nemuno g.). Tačiau vien tai, kad atsakovų sklype yra pakeliamas kelio užtvaras, savaime nereiškia ieškovų teisių pažeidimo. Kaip jau nurodyta, ginant savo teises negatorinio ieškinio pagrindu, pareiga įrodyti, kad jų teisės pažeistos, tenka ieškovams. Ar savininko teisės yra pažeidžiamos, spręstina pagal tai, ar užtvaro įrengimas paveikia ieškovų kaip savininkų teises, ar daro jiems priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu.

17. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad nei ieškovams priklausantiems žemės sklypams, nei atsakovams priklausančiam žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (Nemuno g.), nėra įregistruotas kelio servitutas, kaip daiktinė teisė, tarnaujantis ieškovų žemės sklypams. Be to, byloje pateikti įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog kelio servituto nustatymo klausimas jau yra išspręstas. Civilinėje byloje e2-529-435/2023 ieškovų ieškinys dėl kelio servituto nustatymo yra atmestas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-585-886/2024 paliktas nepakeistas.

18. Nustatyta, kad minėtoje byloje ieškovai prašė atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. (tarnaujantis daiktas), nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kad ieškovai galėtų tinkamai naudotis jiems nuosavybes teise priklausančiais sklypais. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutiko nurodydami, kad ieškovai savavališkai užtvėrė valstybinį kelią Šilo gatvėje ir nepagrįstai teigia, kad servituto nustatymas yra būtinas bei vienintelis kelias siekiant užtikrinti jiems priklausančių žemės sklypų naudojimą.

 19. Nurodytoje byloje buvo aiškinamasi, ar ieškovai gali privažiuoti prie savo žemės sklypų nesinaudodami atsakovams priklausančiu žemės sklypu ir atitinkamai, ar servituto nustatymas yra būtinas ieškovų teisei naudoti jiems priklausančius žemės sklypus.

20. Vertinant servituto nustatymo būtinumą, pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo ir pasisakė dėl ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų formavimo ir projektavimo, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, kitų byloje pateiktų įrodymų ir šalių argumentų. Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės:

 20.1. Ginčo šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ir juose pastatyti gyvenamieji namai yra individualių namų kvartale, suprojektuotame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-312 ir 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-87 patvirtintais detaliais planais, kurių objektas buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 2,73 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,09 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie žemės ūkio paskirčiai suformuoti žemės sklypai 2008 m. ir 2009 m. patvirtintais detaliais planais buvo padalinti į žemės sklypus, skirtus vienbučių namų statybai bei individualių namų kvartalo inžinerinei infrastruktūrai skirtus sklypus.

20.2. Žemės sklypai unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)  (K), Nr. (duomenys neskelbtini) (T) buvo suformuoti detaliuoju planu, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis ir padalijamas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Planavimo organizatorius UAB „Baltic Realty Adviser“. Detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr.TS-87.

20.3. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (D) buvo suformuotas detaliuoju planu, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis ir padalijamas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Planavimo organizatorius UAB „Baltų žemės“. Detalusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-312.  

20.4.  Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1141 ha ploto, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nuosavybės teise priklauso S ir T. B. (1/5), L ir M. U. (1/5), A ir P. T. (1/5), I ir P. G. (1/5), L. K. ir I. P.- K (1/10), R ir G. T. (1/10).  

20.5. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-87 ,,Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane, šalia Noreikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoto kelio, yra suformuotas keliui bei tinklų tiesimui ir eksploatacijai 0,1141 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos).  

20.6. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. TS-87 aiškinamajame rašte nustatyta, kad patekimas į planuojamą teritoriją numatomas iš rajoninės reikšmės kelio Nr. 1903 (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje esančius vietinės reikšmės keliu. Kvartalo viduje į naujus sklypus patenkama 10,5 m pločio projektuojamu keliu, atitinkančiu D2 kategorijos gatvės reikalavimus. Važiuojamoji gatvės dalis paliekama 5,5 m pločio. Likusi infrastruktūros sklypo dalis skirta inžinerinių tinklų tiesimui.

20.7. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-312 ,,Dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane buvo suformuoti visiems atsakovams priklausantys žemės sklypai, taip pat žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (D).  

20.8. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.TS-312 aiškinamajame rašte nurodyta, kad patekimas į planuojamą teritoriją numatomas iš rajoninės reikšmės kelio Nr. 1903 (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje esančiu vietinės reikšmės keliu. Šio kelio platinimui ir inžinerinių tinklų tiesimui projektuojamas sklypas Nr.34. Kvartalo viduje į naujus sklypus patenkama 10,5 m pločio susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams skirtais sklypais Nr. 32-33, atitinkančiais D2 kategorijos gatvės reikalavimus. Važiuojamoji gatvės dalis paliekama 5,5 m pločio. Likusi infrastruktūros sklypo dalis skirta inžinerinių tinklų tiesimui. Sklype Nr. 24 rezervuojama neužstatoma zona perspektyvinei gatvės trasai.

20.9. Nemuno gatvės atkarpa – ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo išpirktas atsakovų ir jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: K R. J. – 1/10 , R. L. ir S. L. – 1/10, R. K. ir V. K.– 1/5, E. Č. ir G. Č. – 1/5, D. S. – 1/10, S. P. – 1/10, I. A. ir M. A. – 1/5.

20.9. Iki minėtų detaliųjų planų objektais buvusių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)  suformavimo, toje teritorijoje buvo suformuotas bendrojo naudojimo kelias, kuris prasidėjo nuo Šiltnamių gatvės, 5 metrų pločiu tęsėsi iki Kamšos miško, ties miško riba užsisuko į dešinę pusę ir 4 metrų pločiu tęsėsi iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančio V. K.. Tiek žemės sklypas, tiek iki jo vedantis bendrojo naudojimo kelias buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 02-05-2410 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.  

20.10. Šilo gatvė (ilgis 939 m) yra įtraukta į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų sąrašus, patvirtintus Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais „Dėl Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašų patvirtinimo“: 2019 m. gruodžio 19 d. Nr. TS-413, 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. TS-431, 2021 m. gruodžio 21 d. Nr. TS-454 ir 2022 m. gruodžio 20 d. Nr. TS-409.

20.11. Ieškovams priklausantys žemės sklypai ribojasi su valstybei (nuo 2023 m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybei) priklausančia Šilo gatve ir šitos gatvės praplėtimui suformuotu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nuosavybės teise priklauso S ir T. B., L ir M. U., A ir P. T., I ir P. G., L. K. ir I. P., R ir G. T..

20.12. Kauno rajono savivaldybė nuosavybės teise yra įregistravusi tik Šilo gatvės dalį (0,277 km). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-1680 „Dėl teisinės registracijos“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ įregistruoti Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

20.13. Bendro naudojimo kelias (dabar Šilo gatvės atkarpa) buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, ir faktiškai egzistavo vietoje, iki kol buvo užstatytas ir užtvertas, vykdant statybos darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose. Tą patvirtina Ortofoto medžiaga (2020-02-14 prašymo DOK-21435 priedas 9), ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2003 m. balandžio 15 d. įsakymu ir ištrauka iš 2014 m. Noreikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.  

20.14. Ieškovai 2015–2017 m. laikotarpiu neteisėtai užtvėrė tarp jų žemės sklypų ėjusią Šilo gatvės atkarpą ir ilgą laiką nevykdė valstybės institucijų priimtų nurodymų dėl užimtos gatvės atlaisvinimo. Tą patvirtina VTPSI privalomieji nurodymai.

20.15. Ieškovai savavališkai užėmė Šilo gatvės atkarpą (valstybinę žemę), kuri detaliuoju planu buvo numatyta kaip gatvė, kuria buvo projektuojamas patekimas į ieškovams priklausančius žemės sklypus. Tą patvirtina NŽT Kauno rajono skyriaus raštai (2018-11-22, 2019-06-07 Nr. 7SD-4171-(14.7.137 E.)), VTPSI raštai (2019-06-27 Nr. (15.17)-2D-8761, 2019-10-28 Nr. 2D-13854, 2020-01-07 Nr. (15.2)-2D-220) (2020-02-14 DOK-21435 priedai 1, 2, 3, 5, 7); Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 19 d. pažyma Nr. 4D-2019/1-1427 (2021-02-09 DOK-18191 priedas 10); NŽT Kauno rajono skyriaus patikrinimo aktai ir VTPSI privalomieji nurodymai (pateikti su 2021-03-17 prašymu DOK-34275), NŽT Kauno rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas (2023-02-08), ir aplinkybės, nurodytos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepime.  

20.16. Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 9 d. atliko valstybinės žemės ploto, skirto Šilo gatvės atkarpai tiesti tarp žemės sklypų(duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., faktinių duomenų patikrinimą dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės plotą įvykdymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės plotas atlaisvintas, tvoros nukeltos ir gyvatvorė pašalinta.

20.17. Ieškovai, gavę NŽT bei VTPSI nurodymus dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, siekė ją prisijungti prie turimų žemės sklypų. Tą patvirtina 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymas Kauno rajono savivaldybės administracijai leisti jiems atlikti detaliųjų planų, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais (2009 m. kovo 5 d. Nr. TS-87 ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Nr. TS-312), koregavimo procedūrą; 2019 m. gegužės 14 d. prašymas VTPSI pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus; prašymas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

21. Kauno apygardos teismas 2024-05-16 nutartyje, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir palikdamas  Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą, taip pat nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybę, jog bendro naudojimo kelias (dabar Šilo gatvės atkarpa) buvo ne tik suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, bet ir faktiškai egzistavo vietoje, iki kol buvo užstatytas/užtvertas vykdant statybos darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Papildomai pažymėjo, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. TS-76 suteikti gatvėvardžiai, sprendimo 7.1.1 punktu (duomenys neskelbtini)  k. esančiai gatvei suteiktas Šilo g. pavadinimas. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštas patvirtina, kad Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (2003-04-15 patvirtintu Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-05-2410) buvo nustatytas 5 m pločio valstybinės žemės koridorius patekimui prie asmeninio ūkio žemės sklypų. Nuolatiniai statybos ir remonto darbai kuriam laikui sustabdė visos (Šilo) gatvės kadastrinių matavimų užbaigimą, bet šis procesas yra atnaujintas ir artimiausiu metu numatytas užbaigti.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino Apeliantų (ieškovų) nurodytą aplinkybę, jog Šilko gatvės atkarpa yra padengta paprastu dirvožemiu, dėl ko atkarpos naudojimas pėsčiųjų, o ypač – transporto priemonių eismui yra objektyviai negalimas. Teismas nurodė, kad šis argumentas nėra svarus reiškiant reikalavimą dėl servituto nustatymo. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jie kada nors būtų dėję pastangas dėl Šilo gatvės dangos įrengimo. Todėl tikslinga atsižvelgti, vertinant, ar apeliantai, siekdami įgyti servituto teisę į atsakovų nekilnojamąjį daiktą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas aplinkybes, ir tokia teise naudojasi sąžiningai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantai patys užtvėrė jiems priklausantį žemės sklypą, kurio paskirtis yra užtikrinti susisiekimą. Apeliantai nesiekia naudotis Šilo gatvės dalimi, šiuo metu priklausančia Kauno rajono savivaldybei, o prašo teismo jų naudai nustatyti kelio servitutą ir apsunkinti atsakovams priklausantį žemės sklypą.

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir Apeliantų (atsakovų) teiginius, kad teismo sprendimas prieštarauja ginčo teritorijos galiojančių detaliųjų planų sprendiniams dėl kvartalo viduje susisiekimui naudotinų kelių (gatvių) pločio bei kategorijos ir detaliuosiuose planuose numatyto patekimo į ieškovų sklypus būtent iš atsakovams priklausančio žemės sklypo (Nemuno gatvės) sprendiniams. Teismo vertinimu, nurodomi argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad būtent Šilo gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų, numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai, kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais pagal paskirtį, neapribodami atsakovų nuosavybės teisių.

24. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad priešingai apeliantų teiginiams, servituto nustatymu per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (Nemuno gatve) būtų nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovų interesams. Ieškovai privažiavimui prie jų žemės sklypų turi galimybę naudotis Šilo gatvės atkarpos (tarp įregistruotos Šilo gatvės dalies ir Nemuno gatvės) įrengimui skirtu valstybinės žemės sklypu ir greta esančia kelio praplėtimui skirta dalimi privataus 1141 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Atsižvelgus į tai, kad ieškovams susisiekimas numatytas per planuojamą įrengti Šilo gatvės atkarpą, kuri bus naudojama pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui, nėra teisinio pagrindo servitutu apsunkinti atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes tai prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą atsakovų (tarnaujančiojo daikto savininkų) teisių suvaržymą.

25. Be to, Apeliacinės instancijos teismas iš VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. kovo 25 d. atsakymo į ieškovų prašymą,  padarė išvadą, kad servitutai nėra numatyti ir suformuotų padalijimo būdu žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre juridiniuose dokumentuose – Kauno apskrities viršininko įsakymuose, nors Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimo Nr.TS-87 ir 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.TS-312 4 punktuose siūloma Kauno apskrities viršininkui nustatyti servitutus minėtiems sklypams (L. K. ir I. P., G. T. ir R. T., T. D. ir J. D.).

26. Teismo vertinimu, 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendime ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje ir jų nereikia iš naujo įrodinėti, kadangi minėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje byloje – tie patys ieškovai ir atsakovai (CPK 182 str. 2 p.). Be to, abiejuose bylose aplinkybė, ar ieškovai gali privažiuoti prie savo žemės sklypų nesinaudodami atsakovams priklausančiu žemės sklypu, buvo įrodinėjimo dalykas.  

27. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje šalys savo pozicijas iš esmės grindžia tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurie jau buvo pateikti ir įvertinti civilinėje byloje e2-529-435/2023 Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi. Todėl teismas iš naujo šių įrodymų netiria ir dėl jų nepasisako, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

 28. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą atsakovams priklausanc?iame žemės sklype buvo atmestas. Taip pat nustatyta, kad ieškovai prie savo žemės sklypų gali ir turi privažiuoti iš Šilo gatvės.

29. Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir jų pagrindu patvirtintus bei įregistruotus žemės sklypų kadastro duomenis bei įregistruotas daiktines teises, taip pat pasibaigusiame teismine procese padarytas išvadas, teisę naudotis infrastruktūros žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi tik atsakovai (žemės sklypo savininkai), nes joks kelio servitutas šiam žemės sklypui nėra nustatytas. Nagrinėjamoje byloje naujų objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad ieškovai turi teisę naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu privažiavimui prie savo žemės sklypų nebuvo pateikta, o ieškovų argumentai ir jų pasitelktų specialistų išvados nesudaro pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas. Todėl vertintina, kad ieškovai neįrodė, jog turi teisę naudotis atsakovo žemės sklypu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (Nemuno g.), kuriame yra įrengtas kelio atitvaras.

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį. Negatorinis ieškinys susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o tam ieškovai turėjo įrodyti, kad jie turi atitinkamą daiktinę teisę, šiuo atveju ieškovai turėjo įrodyti, kad jie turi teisę į jiems priklausančius žemės sklypus privažiuoti per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai šios aplinkybės neįrodė. Todėl teismas vertina, kad atsakovų žemės sklype įrengtas kelio užtvaras jokių ieškovų nuosavybės teisių nepažeidžia, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovus jų privačioje žemėje įrengtą kelio užtvarą išmontuoti.

31. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

32. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė negatorinio ieškinio esminės sąlygos - savo kaip savininkų teisių pažeidimo. Priešingai kaip matyti iš jau įsiteisėjusių teismo sprendimų bei juose nustatytų faktinių aplinkybių (prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje), patys ieškovai, neteisėtai užėmę valstybinę žemę (pravažiavimo kelią/gatvę), ją aptvėrę ir apsodinę, buvo panaikinę faktiškai egzistavusį kelią. Tačiau šioje byloje atsakovų pateikti vaizdo įrašai įrodo, kad pašalinus ieškovų padarytus pažeidimus ir atstačius kelio dangą, tuo keliu dabar jie gali naudotis. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį.

33. Kadangi bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista, o nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neįrodyta, atsakovo veiksmų teisėtumo įrengiant kelio užtvarą teismas nevertina.

      Dėl atsakovų byloje pareikšto reikalavimo nutraukti bylą

34. Atsakovai nagrinėjamoje byloje pateiktame atsiliepime ir patikslintame prašyme nurodė, kad ši byla turi būti nutraukta vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių.

35. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčo šalys yra tapačios.

37. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

38. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog abi šalys savo pozicijas grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir išnagrinėtoje byloje, juos papildydamos.

39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019).

40. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas yra reikalavimas įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,1093 ha ploto žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., esantį kelio užtvarą (negatorinis ieškinys). Tuo tarpu išnagrinėtoje Civilinėje byloje e2-529-435/2023 buvo pareikštas ieškinys dėl kelio servituto nustatymo.

41. Negatorinis ieškinys susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu. Tuo tarpu pasibaigusiame teisminiame procese ieškovai reiškė reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, kurio esmė buvo pripažinti ieškovų teisę naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kuriame įrengtas šios bylos ginčo dalyku esantis kelio užtvaras).

42. Teismas vertina, kad nors abejose civilinėse bylose ieškovų interesas iš esmės sutampa - t.y. ieškovai siekia naudotis svetimu daiktu, tam, kad patektų į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ieškinių tapatumą, kadangi skiriasi ieškinių dalykai. Ankstesnėje byloje buvo prašoma nustatyti kelio servitutą, o nagrinėjamoje byloje – tame kelyje įrengtą kelio užtvarą, trukdantį ieškovams naudotis keliu. Taigi, abiejose bylose ieškovai pasirinko skirtingą teisinį savo interesų gynimo būdą, kas trukdo ieškinių reikalavimus pripažinti tapačiais. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas netenkinamas ir byla baigiama teismo sprendimu.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

45. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai už teisines paslaugas advokatui K. P. sumokėjo po 5 235,41 Eur (DOK-127047). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir atsakovams V. K., M. A., S. P. ir G. Č. iš ieškovų L. K., I. P., T. D., J. D., G. T., R. T. lygiomis dalimis priteisiama po 5 235,41 Eur suma.

46. Valstybė šioje byloje patyrė 250,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atmetus ieškinį, priteistinos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis, po 41,68 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

       n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 235,41 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 872,57 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 57 ct) iš kiekvieno ieškovo.

   Priteisti atsakovui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 235,41 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 872,57 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 57 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 235,41 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 872,57 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 57 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti atsakovui G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 235,41 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 872,57 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 57 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti iš ieškovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 41,68 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš kiekvieno ieškovo (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė