Civilinė byla Nr. 2S-1859-275/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.4.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir A. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dalyvaujant valstybės institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2011 m. gegužės 18 d. ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 37 390 Lt dydžio kompensaciją, minusavus iš priteistos kompensacijos atsakovės ieškovui mokėtinus 95 Lt. Ieškovas pilnai įvykdė teismo sprendimą, todėl prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2011 m. birželio 6 d. 13.30 val., atsakovei suteikiant teisę iki 2011 m. birželio 3 d. pateikti teismui prieštaravimus dėl pateikto prašymo. Atsakovė iki teismo nustatyto termino atsiliepimo į ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi V. V. turto atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą, jo nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas yra aplinkybės, kurioms esant, teismas padaro išvadą, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, išnykus pagrindui joms taikyti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai teismas laikinąsias apsaugos priemones gali panaikinti ir savo iniciatyva. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovės A. V. reikalavimų užtikrinimui buvo nutarta areštuoti ieškovui V. V. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovui V. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą paliekant draudimą disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant areštuotą turtą įkeisti atsakovei A. V. priteistos 37 390 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimo tikslu bei nustatė, kad turto areštas galioja iki piniginės kompensacijos išmokėjimo. Ieškovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 37 295 Lt piniginės kompensacijos (minusavus iš priteistos kompensacijos atsakovės ieškovui mokėtinus 95 Lt) sumokėjimą atsakovei A. V. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, jog išnyko pagrindas arešto taikymui, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismo nutartyje konstatuota, kad 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2011 m. birželio 6 d. 13.30 val., atsakovei suteikiant teisę iki 2011 m. birželio 3 d. pateikti teismui prieštaravimus dėl pateikto prašymo. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad atsakovė iki nurodyto termino atsiliepimo į ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepateikė. Apeliantė nurodo, kad ji pasinaudojo teismo suteikta teise pateikti prieštaravimus ir juos pateikė per nustatytą terminą, t.y. 2011 m. birželio 2 d. dieną savo atsiliepimą išsiuntė registruotu laišku. Tačiau teismas, ne nuo apeliantės priklausančių priežasčių, jos atsiliepimą į ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gavo pavėluotai, jau po nutarties priėmimo, todėl nutartį priėmė neatsižvelgdamas į atsiliepime pateiktus prieštaravimus ir prašymą netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Priimant skundžiamą nutartį neatsižvelgiant į apeliantės prieštaravimus buvo pažeisti atsakovės teisėti interesai ir jos subjektinės teisės, todėl nutartis yra naikintina.
Ieškovas V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas V. V. teismo priteistą kompensaciją sumokėjo, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, iš ko matyti, jog V. V. sumokėjo teismo priteistą kompensaciją A. V., minusavus iš priteistos kompensacijos A. V. V. V. mokėtinus 95 Lt. Atsakovė neginčija, jog kompensacijos nėra gavusi. Ieškovas įvykdė įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį, taigi išnyko pagrindas, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo taikytos. Vien tai, jog atsakovė ketina kreiptis į kasacinės instancijos teismą, nėra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį. Atsakovės motyvai, jog neturi kur gyventi nėra tam pagrįstas argumentas, tuo labiau, jog jai buvo priteista ir ieškovo sumokėta ženkli 37 390 Lt kompensacija už santuokoje ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus. Net jei kasacinės instancijos teismas pakeistų Vilniaus apygardos teismo nutartį ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, ieškovei jau yra teisingai atlyginta, ji yra gavusi jai priteistą kompensaciją, atitinkančią pagerinimų, įdėtų į ieškovo asmeninį turtą vertę. Panaikinus Vilniaus 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį būtų pažeisti ieškovo interesai, šalių pusiausvyra, kadangi atsakovė disponuotų jai sumokėta kompensacija ir dar liktų areštuotas ieškovo asmeninis turtas. Atsakovė ginčydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, siekia neproporcingai užsitikrinti savo neteisėtus interesus. Be to, Vilniaus apygardos teismas priteisdamas kompensaciją iš ieškovo atsakovės naudai nukrypo nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo, taigi atsakovė gavo ir taip daugiau, nei priklausytų, atsižvelgiant į tai, jog su ja liko gyventi du nepilnamečiai vaikai. Atsakovė jau gavo didesnę piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčijimas, negali išspręsti atsakovės, kuriai sumokėta 37 390 Lt kompensacija, gyvenamojo būsto įsigijimo problemų, kuriomis atsakovė grindžia atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra pilnai įvykdyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai panaikino 2009 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - V. V. turto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė areštuoti (apribojant disponavimo teisę) V. V. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priešieškinys taip pat patenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą, t.y. priteistą atsakovei A. V. iš ieškovo V. V. piniginės kompensacijos sumą sumažino iki 37 390 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas, taip pat pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovui V. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą paliekant draudimą disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant areštuotą turtą įkeisti atsakovei A. V. priteistos 37 390 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimo tikslu. Turto arešto mastas – 37 390 Lt. Turto areštą paliko galioti iki piniginės kompensacijos išmokėjimo. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 95 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas sumokėjo atsakovei 37 390 Lt dydžio kompensaciją, minusavus iš priteistos kompensacijos atsakovės ieškovui mokėtinus 95 Lt. Ieškovas pilnai įvykdė teismo sprendimą, todėl prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.
Teismas pažymi, kad įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nuspręsta, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik iki piniginės kompensacijos sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netenkinti atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės atsiliepime dėl prašymo panaikinti 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodyti argumentai, kad atsakovė dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties panaikinimo ketina kreiptis į kasacinę instanciją, todėl siekiant apsaugoti atsakovės turtinius interesus, kai bus patenkintas jos kasacinis skundas yra būtina apriboti ieškovo disponavimo turtu teisę, kad per nutarties apskundimo laikotarpį jis negalėtų realizuoti nekilnojamojo turto ir tuo apsunkinti teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju negali būti pagrindas palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti, kadangi į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė savo teisę kreiptis į kasacinį teismą yra realizavusi.
Teismas pažymi, kad atsakovė pateikusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą gali kreiptis į šį teismą su prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutarties vykdymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl atsakovės A. V. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. V. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Danutė Kutrienė