Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-15][nuasmeninta nutartis byloje][2A-261-1187-2023].docx
Bylos nr.: 2A-261-1187/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius 188704927 atsakovas
Trakų raj. savivaldybės administracija 181626536 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. 2A-261-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00402-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.3.1.20.

(S) 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 8 d. 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo leisti laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Trakų rajono savivaldybės administracija.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai D. Š. ir L. Š. (toliau – ieškovai), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių (toliau – NŽT Trakų skyrius) leisti laikinai naudotis 0,08 ha valstybiniu žemės sklypu, besiribojančiu su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 46SD-5707-( 14.46.137 E.). Ieškovai taip pat prašė atnaujinti praleistą NŽT Trakų rajono skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo apskundimo terminą.

2.       Nurodė, kad siekia žemės ūkio veiklai laikinai naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kuris ribojasi su jų sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas, valstybinės žemės plotas). Tuo tikslu 2021 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į NŽT Trakų skyrių su prašymu leisti minėtu žemės sklypu naudotis. Nors NŽT Trakų skyrius prašymui faktiškai neprieštaravo, tačiau kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl pritarimo. Šio pritarimo būtinumą grindė NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1 P-( 1.3.)-1 12 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktu. Prašomas laikinai naudotis žemės sklypas yra Račkūnų kaime, jis nėra priskirtas Lentvario miesto teritorijai, todėl NŽT Trakų skyrius turėjo vadovautis Aprašo 15 punkto nuostatomis, nes prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas yra kaimo gyvenamosiose vietovėse. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. atsakymu Nr. AP3E-3723, nenurodydamas argumentų, nepritarė leidimui laikinai naudotis sklypu. Šio atsakymo pagrindu, NŽT Trakų skyrius 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu                                         Nr. 46SD-5707-( 14.46.137 E.) ieškovų prašymą atmetė. Nesutikdami su tokiu sprendimu, ieškovai jį apskundė NŽT direktoriui, tačiau NŽT direktorius 2022 m. vasario 10 d. raštu skundo netenkino.

3.       Ieškovų teigimu, NŽT direktoriaus atsisakymas panaikinti NŽT Trakų rajono skyriaus sprendimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes situacija nebuvo sprendžiama iš esmės, nebuvo atsižvelgta į bendrą kontekstą, faktines žemės sklypo naudojimo aplinkybes. Atsisakymas grindžiamas tik tuo, kad NŽT Trakų skyrius privalėjo ir pagrįstai kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl pritarimo gavimo, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu. Ieškovai nurodo, kad pagal Aprašo 9 punktą, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl pritarimo privaloma tuomet, kai valstybinės žemės sklypas yra miestams priskirtose teritorijose. Duomenų, kad Račkūnų kaimo teritorija būtu priskirta Lentvario miestui, nėra. Lentvario miesto bendrasis planas buvo pristatytas ir patvirtintas 2012 metais. Nors Račkūnų kaimo teritorija pagal planą patenka į Lentvario miestą, tačiau nuo to laiko nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų teritorijos prijungimui. Visose valstybinėse institucijose, t. y. Registrų centre ir jų elektroninėse erdvėse regia.lt, Teritorijų planavimo departamente ir jų elektroninėse erdvėse tpdr.lt ir kt., Račkūnų kaimo teritorija nėra priskiriama Lentvario miestui ir traktuojama kaip atskiras teritorinis vienetas – kaimo vietovė. Teritorija šalia ieškovų sklypo šiuo metu nėra vystoma, joje nėra vykdomi jokie darbai, nėra viešai skelbiama apie teritorijos paėmimą visuomenės poreikiams. Teritorijoje, kurioje prašoma suteikti naudojimui valstybinę žemę ir aplink ją nėra namų ūkių, nėra vykdomi namų statybos darbai, nėra planuojami infrastruktūros plėtros darbai, ši teritorija niekam nereikalinga, nei infrastruktūrai nei atskirų rekreacinių želdynų kūrimui. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad NŽT Trakų skyriaus kreipimasis į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl pritarimo buvo nepagrįstas, o Trakų rajono savivaldybės administracijos atsisakymas pritarti leidimui laikinai naudoti žemės sklypą yra neteisėtas.

4.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 46S-4607-( 14.46.137 E.) „Dėl sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją prašydamas suteikti informaciją, ar 0,08 ha valstybinės žemės plotas, nurodytas prašymo pridedamoje schemoje, gali būti suteikiamas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. AP3E-3723 nurodė, kad prašymui nepritaria, kadangi Lentvario miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sl-279 „Dėl Lentvario miesto bendrojo plano tvirtinimo“, sprendiniuose ieškovų pageidaujama laikinai naudotis teritorija patenka į atskirų rekreacinių želdynų teritoriją (dideliam lankytojų kiekiui įrengiami želdynai) ir techninės infrastruktūros teritoriją (transporto ir inžinerinės infrastruktūros koridoriai ir teritorijos). NŽT Trakų skyrius 2021 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 46S-5707-(14.46.137 E.) informavo L. Š., kad remiantis pateiktu Trakų rajono savivaldybės administracijos atsakymu, negali būti išduotas leidimas laikinai naudotis 0,08 ha valstybinės žemės plotu. 2021 m. gruodžio 15 d. šį raštą ieškovai apskundė centrinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos. Išnagrinėjusi ieškovų skundą, centrinė įstaiga 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. Nr. lSS-230-(5.59 E.) ieškovų skundo netenkino. Ieškovai šio NŽT sprendimo neskundė.

5.       Vadovaujantis Aprašo 1 punktu valstybinė žemė gali būti suteikta laikinai naudotis: jei ji yra neperduota naudotis ir neišnuomota; esanti kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose; kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Aprašo 9 punkte reglamentuota, kad tais atvejais, kai prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas yra miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, teritorinis skyrius <...> raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal pageidaujamos laikinai naudoti valstybinės žemės ploto buvimo vietą dėl pritarimo suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotą gavimo. 

6.       Ieškovų prašomas laikinai naudotis 0,08 ha valstybinės žemės plotas nėra įtrauktas į laisvą valstybės žemės fondą. Ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo suformuotos Lentvario miesto pietinėje dalyje ir Trakų rajono Lentvario miesto tarybos 1992 m. kovo 13 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų individualiai statybai“ sklypas buvo skirtas individualiai namo statybai Lentvaryje. Trakų rajono valdybos 1993 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 218 „Dėl namų valdų privatizavimo“ ieškovų žemės sklypą, esantį Lentvario m., buvo leista išsipirkti iš valstybės. Ieškovų žemės sklypo ribos buvo formuojamos ir privatizavimo dokumentai tvarkomi kaip Lentvario miesto teritorijoje. 

7.       Pagal Lentvario miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, valstybinės žemės plotas patenka į miesto teritoriją, kuri priskirta prie atskirų rekreacinių želdynų ir techninės infrastruktūros teritorijų bei pagal Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, sprendinius teritorija į kurią patenka valstybinės žemės plotas yra pažymėta kaip planuojamo kompaktiško užstatymo ir vientiso užstatymo zonos (urbanizuota teritorija) ir jose nėra numatyta, kad gali būti vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. teritorija nepatenka į žemės ūkio teritorijos zoną. Pagal šį bendrąjį planą yra praplėsta Lentvario miesto administracinė riba, į kurios zoną patenka ir Račkūnų kaimas. Šiai dienai Lentvario miesto administracinė riba nėra patikslinta.

8.       Ieškovų žemės sklypas ir valstybinės žemės plotas, kurio naudojimo teisės siekia ieškovai, iki 1995 m. buvo miesto teritorijoje, todėl NŽT Trakų skyrius pagrįstai kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl pritarimo. Be to, atsakovas negalėtų išduoti ieškovams leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu ir dėl to, kad pagal Lentvario miesto bendrojo plano ir Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius teritorija, kurioje yra 0,08 ha valstybinės žemės plotas patenka į atskirų rekreacinių želdynų, techninės infrastruktūros ir urbanizuotos teritorijos ribas, t. y., teritorija nėra tinkama žemės ūkio veiklai.

9.       Ieškovai pasinaudodami išankstine ne teismine ginčo tvarka apskundė Trakų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 46S-5707-(l 4.46.137 E.) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. Nr. lSS-230-(5.59 E.) netenkino ieškovų skundo. Ieškovai sprendimo neskundė teismui. Ieškovai negali tiesiogiai teismui apskųsti NŽT Trakų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. rašto, kuris jau buvo išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus ir dėl kurio yra priimtas sprendimas, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

10.       Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, iš esmės palaikė atsakovo nurodytus argumentus ir papildomai nurodė, kad savivaldybė nepritarė tam, kad ieškovai laikinai naudotųsi valstybiniu žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti, kadangi vadovaujantis Lentvario miesto bendrojo plano sprendiniais ši teritorija patenka į atskirų rekreacinių želdinių ir techninės infrastruktūros teritorijas.

11.       Trakų rajono savivaldybės administracija nesutinka su ieškovų argumentu, kad nuo 2012 metų Lentvario bendrojo plano patvirtinimo nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų teritorijos prijungimui ir kad visuose valstybinėse institucijose, t. y. Registrų centre ir jų elektroninėse erdvėse regia.lt Račkūnų kaimo teritorija nėra priskiriama Lentvario miestui. Trakų rajono savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. S1-333 „Dėl Lentvario miesto administracinių ribų keitimo specialiojo plano rengimo”. Lentvario miesto administracinių ribų kitimo specialusis planas buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su visomis institucijomis ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metais pritarė lygiagrečiai rengtam Trakų miesto administracinių ribų keitimui, tačiau nepritarė Lentvario miesto administracinių ribų pakeitimui dėl nesutvarkytų Vilniaus miesto, su kuriuo ribojasi Lentvaris, administracinių ribų.

12.       Trakų rajono savivaldybės taryba 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59 patvirtino Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą. Pagal šio bendrojo plano sprendinius teritorija į kurią patenka ieškovų pageidaujamas naudoti žemės ūkio veiklai apie 0,08 ha valstybinės žemės sklypas, pažymėtas kaip planuojamo kompaktiško užstatymo urbanizuota teritorija ir joje žemės ūkio veikla negalima.

13.       Be to ieškovai nurodo, kad jie siekia ne tik laikino valstybinės žemės naudojimo, bet ir šio sklypo nuomos, tai reiškia, kad norint išnuomoti valstybinės žemės sklypą turi būti rengiamas Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris neturi prieštarauti aukštesniam teritorijų planavimo dokumentui, šiuo atveju - galiojančiam Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021-03-25 sprendimu Nr. S1E-59 patvirtintam Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo planui bei jo sprendiniams.

14.       Teritorija, kurioje ieškovai nori laikinai naudoti ar nuomoti žemės ūkio veiklai nėra pažymėta kaip laisvos valstybinės žemės plotas. Tai reiškia, kad pagal Aprašo 8.1.2 punktą ieškovai taip pat negali laikinai naudoti ar nuomoti jų pageidaujamo 0,08 ha ploto žemės sklypo.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

15.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismas vertina ne NŽT Trakų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. rašto Nr.46SD-5707-( 14.46.137 E.) ar NŽT direktoriaus 2022-02-10 sprendimo Nr. Nr. lSS-230-(5.59 E.) pagrįstumą, bet sprendžia ginčą iš esmės vertinant ar atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti ieškovams žemės sklypą laikinam naudojimui.

15.2.                      Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.1P-97-(1.3 E) redakcija) patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

15.3.                      Vadovaujantis Aprašo 1 punktu, tam, kad žemė būtų suteikta asmeniu laikinai naudotis, ji turi būti: 1) neperduota naudoti kitiems asmenims; 2) turi būti pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose; 3) turi būti tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Kai žemės sklypas atitinka šias sąlygas, žemės sklypo vieta – kaimo ar miesto teritorijoje, reikšmės neturi.

15.4.                      Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, ar reikalingas savivaldybės administracijos pritarimas laikinam žemės naudojimui, priklauso nuo to, kada žemė buvo priskirta miesto teritorijai. Trečiais asmuo nurodė, kad Vyriausybės sprendimas dėl Lentvario miesto ribų keitimo nepriimtas, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovams žemės sklypas buvo skirtas Lentvario miesto tarybos 1992 m. kovo 13 d. sprendimu Lentvario mieste, o 1993 m. liepos 21 d. Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 218 buvo leista išpirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį Lentvario mieste, todėl ši teritorija yra priskirta miestui iki 1995 m. birželio 1 d., yra nepagrįsti ir kreipimasis į Trakų rajono savivaldybę dėl pritarimo laikinam žemės naudojimui nebuvo reikalingas. Nors ieškovai akcentavo būtent nepagrįsto kreipimosi į Trakų rajono savivaldybę reikšmę, priimant ginčijamą sprendimą, ši aplinkybė nelaikytina esmine.

15.5.                      Pagal Lentvario miesto teritorijos bendrąjį planą žemė Račkūnų kaime greta ieškovams priklausančio žemės sklypo priskirta prie rekreacinių želdinių ir infrastruktūros teritorijų. Pagal Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, ši teritorija pažymėta kaip kompaktiško užstatymo zona. Teritorija, kuria laikinai naudotis siekia ieškovai, nėra įtraukta į laisvos valstybinės žemės fondą, todėl vien dėl to ieškovams negali būti suteikiamas leidimas laikinai naudotis minėta teritorija. Sklypas, kurį ieškovai nori laikinai naudoti, nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, todėl neatitinka Aprašo 1 punkte nustatytų sąlygų ir negali būti suteiktas laikinai naudoti. Nors atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis išimtinai savivaldybės administracijos pozicija, tačiau sprendimas yra teisėtas.

15.6.                      Ieškovų teiginys, kad Aprašo 3 punktas, numatantis, jog valstybinės žemės plotai, esantys teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus valstybinės žemės plotai numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, gali būti suteikiami laikinai naudotis pagal Aprašo nuostatas ne ilgiau kaip iki tol, kol jų prireiks kitoms reikmėms, numatytoms pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, sudaro galimybes skirti jiems žemę laikinam naudojimui, yra nepagrįsti. Aprašas yra vientisas teisės aktas ir jo normos negali būti aiškinamos be konteksto su kitomis šio akto nuostatomis. Aprašo reguliavimo ribas apibrėžia jo              1 punktas, taigi ir Aprašo 3 punkte nurodyti žemės sklypai turi atitikti 1 punkto sąlygas.

 

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

        

16.       Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta, kad ieškovų prašomas leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas neatitinka Aprašo 1 punkte nustatytų reikalavimų ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, t. y. įpareigoti atsakovą leisti laikinai naudotis 0,08 ha valstybiniu žemės sklypu, besiribojančiu su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). ir panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 46SD-5707-(14.46.137 E.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

16.1.                      Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad sklypas, kurį ieškovai nori laikinai naudoti, nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, todėl neatitinka Aprašo 1 punkte nustatytų sąlygų ir negali būti suteiktas laikinai naudoti.

16.2.                      Aprašo 1 punktas nustato, kad neužimta valstybinė žemė, kuria siekiama laikinai naudotis, gali būti pažymėta ne tik laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose, bet ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Teismas neturėjo pagrindų spręsti, kad prašomas laikinai naudotis sklypas nėra pažymėtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose.

16.3.                      Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvoka siejama išimtinai su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (toliau – Žemės reformos įstatymas). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, prašomas laikinai naudotis sklypas, gali būti priskirtas prie neprivatizuojamos žemės.

16.4.                      Atsakovas teismui pateikė tik laisvos valstybinės žemės planų išrašą, bet nepateikė kitų duomenų apie prašomo laikinai naudotis žemės sklypo teisinį statusą. Ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl prieigą turi tik prie viešai skelbiamos informacijos, dėl to negalėjo pateikti teismui duomenų apie prašomo laikinai naudotis žemės sklypo teisinį statusą ir vadovavosi tik įstatymų nuostatomis ir apibrėžimais. Ieškovai prašo priimti naujus įrodymus, kurie paaiškėjo pirmos instancijos teismo procesui pasibaigus.

16.5.                      2022 m. spalio 31 d. NŽT Trakų skyrius, į ieškovų 2022 m. spalio 5 d. prašymą įtraukti prašomą laikinai naudotis sklypą į laisvos valstybinės žemės fondo planus, pateikė atsakymą Nr. 46SD-4854-(14.46.137 E.), kuriame nurodė, kad valstybinė žemė yra įtraukta į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planus, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 896 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės (miško) planų patvirtinimo“, todėl į laisvos valstybinės žemės planus minėtas valstybinės žemės plotas nebus įtraukiamas.

16.6.                      Ieškovų manymu, aplinkybė, kad prašomas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas  yra įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, leidžia spręsti, kad atsakovas sąmoningai klaidino teismą.

17.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

17.1.                      Ieškovų prašomas laikinai naudotis 0,08 ha valstybinės žemės plotas, besiribojantis su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nėra ir nebus įtrauktas į laisvą valstybės žemės fondą, kadangi minimas plotas yra įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planus, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 896 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės (miško) planų patvirtinimo“.

17.2.                      Ieškovų atveju, pagal Lentvario miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, 0,08 ha valstybinės žemės plotas patenka į miesto teritoriją, kuri priskirta prie atskirų rekreacinių želdynų ir techninės infrastruktūros teritorijų. Bei pagal Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E–59 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, sprendinius teritorija į kurią patenka 0,08 ha valstybinės žemės plotas yra pažymėta kaip planuojamo kompaktiško užstatymo ir vientiso užstatymo zonos (urbanizuota teritorija) ir nėra numatyta, kad gali būti vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. teritorija nepatenka į žemės ūkio teritorijos zoną.

17.3.                      Aprašo suvestinė redakcija (2022 m. spalio 11 d.) nurodo, kad valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti suteikimą laikinai naudotis. Žemės plotas, kurį ieškovai nori laikinai naudoti, nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose, nėra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl negali būti suteiktas laikinai naudotis ūkio veiklai vykdyti.

17.4.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

17.5.                      Trakų skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui buvo pateikę visą informaciją dėl ginčo žemės ploto, todėl nelaikytina naujais įrodymais tai, kas ir taip buvo žinoma, kad ginčo žemės plotas nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, o yra įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planus.  

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

konstatuoja: 

 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo,
tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses,
t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas
teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisės laikinai naudotis 0,08 ha valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovų ieškinį atmetė – nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą leisti ieškovams laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti ir panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 46SD-5707-(14.46.137 E.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

22.       Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė NŽT Trakų skyriaus 2022 m. spalio 31 d. raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 46SD-4854-(14.46.137E.), kuris, anot ieškovų, pagrindžia, kad prašomas suteikti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas yra įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planus. Nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė tik laisvos valstybinės žemės planų išrašą, bet nepateikė kitų duomenų apie prašomo laikinai naudotis žemės sklypo teisinį statusą. Ieškovai naujo įrodymo neturėjo galimybės pateikti anksčiau, kadangi jis gautas pirmosios instancijos teismo procesui pasibaigus.

23.       Atsakovas nesutinka su naujo įrodymo priėmimu, teigia, kad NŽT Trakų skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui buvo pateikę visą informaciją dėl ginčo valstybinės žemės ploto, todėl nelaikytina naujais įrodymais, tai, kas ir taip buvo žinoma, kad ginčo žemės plotas nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą. Pažymėjo, kad pagal Lentvario miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, 0,08 ha valstybinės žemės plotas patenka į miesto teritoriją, kuri priskirta prie atskirų rekreacinių želdynų ir techninės infrastruktūros teritorijų, ieškovų prašoma teritorija nepatenka į žemės ūkio teritorijos zoną, todėl negali būti suteikta laikinai naudotis.

24.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos šio ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų teikiamas naujas įrodymas gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, konkrečiai – siekiant įvertinti, ar valstybinės žemės plotas yra pažymėtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, ir dėl to laikytina, kad jis atitinka Aprašo 1 punkto keliamus reikalavimus ir gali būti suteiktas laikinai naudotis. Atsakovas su apeliantų teikiamu nauju įrodymu yra susipažinęs, nes pats rengė teikiamus duomenis. 

Dokumentų apimtis nėra didelė, teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl  ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

27.       Ieškovai siekia, kad jiems būtų leista laikinai naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti valstybei priklausantį 0,8 ha žemės sklypą, esantį Račkūnų kaime, Lentvario sen., Trakų rajone, kuris ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

28.       2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovė L. Š. NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą turėdama tikslą gauti leidimą laikinai naudotis minėtu sklypu.

29.       2021 m. gruodžio 7 d. NŽT Trakų skyrius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 46SD-5707-(14.46.137 E.), kuriuo ieškovės prašymo netenkino, sprendimą argumentuodamas tuo, kad Trakų rajono savivaldybė laikinam naudojimui nepritarė, kadangi teritorija pagal Lentvario miesto bendrojo plano sprendinius patenka į atskirų rekreacinių želdynų ir techninės infrastruktūros teritoriją. 

30.       2021 m. gruodžio 15 d. ieškovai pateikė skundą centrinei įstaigai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 2022 m. vasario 10 d. NŽT raštu Nr. 1SS-230-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad NŽT Trakų skyrius ieškovų prašymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybinės žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti išnagrinėjo laikydamasis Apraše nustatytos tvarkos, todėl ieškovų skundas netenkintinas.

31.       Ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą siekdami išspręsti ginčą iš esmės – įvertinti ar atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti ieškovams valstybinės žemės sklypą laikinam naudojimui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32.       Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog valstybinės žemės sklypas ieškovams negali būti suteiktas laikinai naudotis, nes neatitinka Aprašo 1 punkte nustatytų reikalavimų, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė vienintelei aplinkybei, kad sklypas nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad, remiantis Aprašo 1 punktu, neužimta valstybinė žemė, kuria siekiama laikinai naudotis, gali būti pažymėta ne tik laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose, bet ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio.

 

33.       Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką, minėta, reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

34.       Aprašo 1 punkte (2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.1P-97-(1.3 E) redakcija) įtvirtinta, kad Aprašas reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis.

35.       Taigi, pagal skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusią teisės akto redakciją, tam, kad žemė būtų suteikiama asmeniu ja laikinai naudotis, ji turėjo būti: 1) neperduota naudoti kitiems asmenims; 2) pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose; 3) tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. 

36.       Taigi antrasis reikalavimas numato du alternatyvius kriterijus, t. y. žemė turi būti pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose arba valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašoma naudotis valstybinė žemė nėra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose, šios aplinkybės ieškovai neginčija. Visgi, nors remiantis Aprašo 1 punktu, neužimta valstybinė žemė, kuria siekiama laikinai naudotis, gali būti pažymėta ne tik laisvos valstybinės žemės fondo planuose, bet ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir netyrė.

37.       Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė NŽT Trakų skyriaus 2022 m. spalio 31 d. raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kurio duomenimis valstybinės žemės plotas, besiribojantis su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į laisvos valstybinės žemės planus nebus įtraukiamas, kadangi yra įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planus, patvirtintus Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 896 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės (miško) planų patvirtinimo“.

38.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkintas vadovaujantis Aprašo 1 punkto nuostata nustačius, jog ginčo žemės sklypo plotas nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės ploto žemės planą, papildomai nevertinant, ar ieškovų prašomas naudoti valstybinės žemės plotas yra pažymėtas valstybės išperkamosios ir neprivatizuojamos žemės planuose, minėtas raštas teisėjų kolegijos vertinimu yra tiesiogiai susijęs su apeliantų reiškiamu reikalavimu ir siekiamomis įrodyti aplinkybėmis.

39.       Nors atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad valstybinės žemės plotas nagrinėjamu atveju negali būti suteiktas laikinai naudotis iš esmės remiantis dviem kriterijais: nes nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės planus ir nėra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, šį argumentą grindžia Aprašo suvestine redakcija, kuri įsigaliojo 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1P-239-(1.3 E.) nuo 2022 m. spalio 11 d. (TAR, 2022, Nr. 2022-20606), t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi teisės akto redakcija, įsigaliojusia po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

40.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams negali būti suteiktas valstybinis žemės plotas laikinai naudotis vien dėl to, kad jis nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nusprendęs, kad ieškovams negali būti suteiktas valstybinis žemės plotas laikinai naudotis, iš esmės nevertino kitų, aukščiau minėtų Aprašo 1 punkte įtvirtintų sąlygų.

41.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

42.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

43.       Minėta, tam, kad ieškovams būtų suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme, ji turi atitikti Aprašo 1 punkte (2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.1P-97-(1.3 E) redakcija) keliamus reikalavimus, t. y. ji turi būti: 1) neperduota naudoti kitiems asmenims; 2) pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose; 3) tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu iš esmės ginčijo, kad ieškovams valstybinės žemės plotas negali būti suteiktas laikinai naudotis dėl to, kad jis iš esmės nėra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti. Visgi, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šios aplinkybės, sprendime visiškai nepasisakė, ar valstybinė žemė atitinka trečiąjį Aprašo 1 punkte įtvirtintą reikalavimą.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl valstybinės žemės suteikimo ieškovams laikinai naudotis, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama pasisakant iš esmės. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, skundžiama sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad prašomas leisti laikinai naudotis valstybinės žemės plotas neatitinka Aprašo 1 punkte nustatytų reikalavimų, naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

45.       Teisėjų kolegija, panaikinusi skundžiamo sprendimo dalį ir bylos dalį perduodama nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai, dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžia, kadangi patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą dėl ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

tenkinti ieškovų D. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                Asta Jakutytė–Sungailienė

 

 

Rūta Latvelė

 

 

Ieva Navickaitė–Sakalauskienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-232/2014
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • 3K-3-121/2009
  • 3K-3-527/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas