Civilinė byla Nr. e2-712-877/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05041-2020-4

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (N)

K a u n o a p y L I N K Ė s t e i s m a s

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,

dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei advokatei J. B., 

išvadą duodančios institucijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė 2020 m. kovo 26 d. ieškiniu prašo: nustatyti nepilnamečio vaiko K. T. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 1567 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

2.       Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, jog su atsakovu kartu gyveno apie 15 metų. 2011 m. sausio 25  d. ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus K. T.. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, atsakovas bendrauja su sūnumi, tačiau neprisideda prie jo išlaikymo. Sūnus gyvena su ieškove, tarp jos ir vaiko susiklostę stiprūs emociniai ryšiai. Stengiasi suteikti tinkamas jo vystymuisi gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo sveikata. Mano, kad būtent ji, mama, geriausiai gali pasirūpinti tiek fiziniu, tiek dvasiniu sūnaus vystymusi. Dėl šios priežasties K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina.

3.        Ieškovė nurodė, jog sūnaus K. T. išlaikymui per mėnesį reikia 500-600 Eur. Sūnus 2019 metais lankė įvairius ugdymui skirtus užsiėmimus: šokių, dailės, šachmatų, kadangi jie visi mokami dėl lėšų stygiaus, negaunant paramos iš atsakovo dalyvavimas šiuose užsiėmimuose nutrauktas. Šiuo metu lanko tik muzikos mokyklą. Atsakovas pareiškė, kad pradėjus gyventi atskirai prie vaiko išlaikymo neprisidės, 2019 metais prieš rugsėjo 1-ąją išsiuntė atsakovui e.  laišką, kuriame nurodė vaikui reikalingų daiktų poreikį, tuomet atsakovas vaiko paruošimui mokyklai davė 50 Eur . Atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda nuo 2019-08-01 iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2020-03-25 po 200 Eur kas mėnesį , iš viso 1567 Eur (7 mėn. ir 25 d. x 200 Eur).

4.       2020 m. birželio 6 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei nurodė, kad turi dar du vaikus- A. T. ir D. T., D. T. yra nepilnametis. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto skyrius  2020 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodė, jog šalys skyriui dėl vaiko nepriežiūros nėra žinomi. Nepilnametis auga su motina, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove R. R. atitinka vaiko interesus. Nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, jis gali teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti K. T. poreikius, todėl ieškovės prašomas priteisti 250 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas atitinka K. T. interesus, todėl priteistinas iš atsakovo.

  Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkinamas.

6.       Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo.

7.       Byloje nustatyta, kad nepilnamečio K. T. tėvai yra ieškovė R. R. ir atsakovas D. T..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

8.       Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio K. T. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl minėto ieškovės reikalavimo.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar vaiko interesais yra būtinas šios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). 

11.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).

12.       Teismas, spręsdamas dėl K. T. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą. Šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

13.       Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko motina netinkamai prižiūri ir rūpinasi vaiku, vaikas yra prisirišęs prie motinos, laikoma, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina. 

Dėl išlaikymo

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

15.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

16.       Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų (šiuo atveju – ieškovė), į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

18.        Nagrinėjamu atveju šalių vaiko teisę į būstą užtikrina tik ieškovė. Tokiu atveju, atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pažymėjo, jog būsto nuomos bei priežiūros išlaidos, tenkančios ieškovės sūnui – 125 Eur. Spręstina, jog minėta suma atitinka protingumo kriterijų.

19.       Pažymėtina, kad apskaičiuojant vaikui skiriamą sumą maistui turi būti atsižvelgiama į tai, jog minėta suma turi garantuoti organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas bei savybes. Nustatyta, jog šalių vaikas yra moksleivis (dešimties su puse metų amžiaus), kuriam reikalinga visavertė mityba, todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma maisto produktams įsigyti ir maitinimuisi mokymo įstaigoje (140 Eur) nėra didelė. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį sūnaus higienos priemonėms, kirpyklai išleidžiama apytiksliai 12 Eur suma. Atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, bei į tai, kad šalių sūnus yra dešimties metų amžiaus, teismas sprendžia, jog 12 Eur suma, reikalinga higienos priemonėms ir kirpyklai nėra per didelė. Teismas pažymi, jog ieškovės nurodoma 59 Eur suma aprangai ir 40 Eur avalynei taip pat nevertintina kaip per didelė. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, bei į tai, kad šalių sūnus yra dešimties metų amžiaus, sparčiai auga. Ieškovė nurodė, jog sūnaus mokymo priemonėms, kanceliarinėms prekėms per mėnesį yra reikalinga 15 Eur suma, taip pat 5 Eur klasės fondui, 15 Eur edukacijai mokykloje, 17 Eur mokestis už muzikos mokyklą, 50 Eur muzikos instrumentų įsigijimui, 8 Eur transporto išlaidos. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad moksleiviams reikalingos mokymo ir lavinimosi priemonės, o lankant muzikos mokyklą- instrumentai ir kt., todėl šias išlaidas teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis. Po 20 Eur ieškovė nurodo esant reikalinga atostogoms, laisvalaikiui, kitoms nenumatytos išlaidoms, tarp jų- odontologo paslaugoms, skiepams. Nurodytos išlaidos atitinka protingumo kriterijų, todėl laikomos pagrįstomis. Vaiko vasaros stovyklai reikėtų skirti 30 Eur (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

20.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos, skirtinos nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra dešimt su puse  metų, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos profilaktikai, lavinimui ir kt. yra reikalingos, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Be to, atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo ir juos paneigiančių įrodymų bei savo skaičiavimų neteikė.

21.       Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, atsižvelgdamas į byloje pateiktą vaiko išlaikymui skiriamų lėšų per mėnesį sąrašą sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 576 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir papildomus poreikius.

22.       Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur per mėnesį, todėl šiuo dydžiu mažintinas nustatytas 576 Eur vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir spręstina, kad tėvai vaiko išlaikymui turi skirti 500 Eur per mėnesį (suapvalinus 506 Eur).

Dėl tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

23.       Ieškovė šiuo metu verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. 2019 m. ieškovė buvo registruota užimtumo tarnyboje, nuo 2019-11-18 iki 2020-01-31 gavo 611,73 Eur išmoką. Ieškovei nuosavybės teise valdo du garažus, žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui gyvenant su ieškove, jai tenka visa priežiūros ir kasdienio rūpesčio vaiku našta, kurios atsakovas nekompensuoja, taip pat didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. 

24.       VSDFV duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodinėjo, jog sūnui K. T. teikia išlaikymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog turi kitų išlaikytinių, tačiau LITEKO duomenimis (Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad D. T. turi vaikus — dukterį A. T., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. T. gimusį (duomenys neskelbtini). Šie abu atsakovo vaikai yra pilnamečiai, atsakovas nepateikė įrodymų apie teikiamą išlaikymą, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad jis teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nepagrįsti. Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vertintinos vaiko naudai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę uždirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

25.       Įvertinus šalių sūnaus poreikius, byloje esančius duomenis abiejų tėvų turtinę padėtį,  teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl išlaikymą vaikui abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis, t. y. po 250 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise paskiriant šalių sūnaus motiną (ieškovę). 

26.       Išaiškintina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

27.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesių ir 25 dienų laikotarpį, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. 

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

29.       Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, jog išlaikymo atsakovas neteikia nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., kai dėl atsakovo smurto buvo priversta su vaiku gyventi atskirai nuo atsakovo. Ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo 26 d.. Įsiskolinimo atsiradimo laikotarpiu sūnaus poreikiai iš esmės nesiskiria nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų, atsakovė prašo priteisti mažiau- po 200 Eur. Atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovės teigimu susidarė 1567 Eur  išlaikymo įsiskolinimas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvų pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki ieškinio teismui padavimo dienos.

30.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad sūnui teikė išlaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. kovo 26 d., todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už 7 mėnesių ir 25 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į valstybės skirtą išmoką vaikui 2019 metais – 50 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60 Eur, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 200 Eur per mėnesį, iš viso 1567 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

32.       Bylos duomenimis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-793-3028 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimu. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33.       VGTPT pateiktos 2021 m. birželio 4 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos šioje byloje yra 483,78 Eur, ši suma priteisiama valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

34.       Byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą– 75 Eur. Už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc.). Už reikalavimą priteisti 1576 Eur išlaikymo įsiskolinimą – 35 Eur (1576 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Pažymėtina, kad nuo 68 Eur ir 35 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš viso byloje mokėtinas žyminis mokestis – 178 Eur (75 + 68 + 35). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiama 178 Eur žyminis mokestis valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 8,43 Eur, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama bendra 186,43 Eur (178  + 8,43) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 88 str. 1 d. 3 p., 10 p., 96 str. 1 d.).

35.       Ieškovė 2020 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22 banke AB Swedbank sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, jis grąžinamas ieškovei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1567 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,43 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 483,78 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 78 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) grąžinti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22 banke AB Swedbank sumokėtą 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Rita Liukaitytė