Civilinė byla Nr. e2S-485-863/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18490-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) O. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų O. V. ir A. V. ieškinį atsakovei A. V. (dabar – A. J.) dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys L. J., A. J., G. J..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai O. V. ir A. V. (toliau – ieškovai, apeliantai) 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydami nustatyti bendravimo su anūkėmis A. V. ir D. V. tvarką, numatant, kad ieškovai bendrauja su anūkėmis paskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir parvežant jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; ieškovai vieną kartą į savaitę – antradienį bendrauja su anūkėmis 0,5 val. nuotoliniu būdu, nuo 17.30 val. iki 18.00 val., per Messenger programą; vasaros atostogų metu ieškovai su anūkėmis bendrauja 14 dienų: tai yra nepertraukiamai nuo birželio 23 d. iki birželio 30 d., ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 7 d., pasiimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą 19.00 val.; švenčių dienomis (Kalėdų, Kūčių, Naujųjų Metų, Velykų) ieškovai su anūkėmis bendrauja gruodžio mėn. 27-28 d., po Velykų švenčių einančias dvi dienas, pasiimant anūkes iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir atvežant jas į jų gyvenamąją vietą 19.00 val.; priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti tokią ieškovų bendravimo su anūkėmis tvarką: 1) ieškovai su savo anūkėmis bendrauja vieną kartą į mėnesį, priešpaskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimdami vaikus iš bet kurios atsakovės pasirinktos viešosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindami jas atsakovei toje pačioje viešojoje vietoje sekmadienį 19.00 val.; 2) ieškovai turi teisę bendrauti su savo anūkėmis vieną kartą į savaitę, trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuotoliniu būdu, per Messenger programėlę; 3) įpareigoti atsakovę užtikrinti vaikų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ieškovų bendravimo su anūkėmis metu.
2.1. Ieškovai nurodė, kad dar 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė, pažymėdamas, kad turi pagrindą pagrįstai manyti, jog ieškovai gali bendrauti su anūkėmis jų tėvo, ieškovų sūnaus, bendravimo su vaikais metu; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, netenkinęs ieškovų atskirojo skundo, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pabrėžė, kad teismams netenkinus ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, situacija dėl vaikų bendravimo su seneliais (ieškovais) taip ir liko teisiškai nesureguliuota. Atsakovė nevykdė teismų sprendimų, priimtų įvairiose civilinėse bylose, visais įmanomais būdais dirbtinai sudarydama kliūtis vaikams bendrauti su savo tėvu. Tokiu būdu, ieškovai, laikantis teismo išsakytos pozicijos, neturėjo ir tos menkos galimybės bendrauti su vaikais ir jų tėvo bendravimo dienomis. Be to, atsakovė ne tik, kad neleidžia vaikų tėvui matytis su dukromis, bet ir nesuteikia jokios informacijos apie vaikų buvimo vietą, t. y. neatsako nei į telefono skambučius, nei į sms žinutes, nei į jai siunčiamus elektroninius laiškus nuo 2022 m. liepos 28 d. Šį faktą nenuginčijamai įrodo 2022 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
2.2. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė be vaikų tėvo leidimo ir žinios, neteisėtai mažametes mergaites išsivežė į užsienį (į (duomenys neskelbtini)), kur gyvena su nauju draugu; nevykdo teismo sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-23232-1168 iš atsakovės priteista 300 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Be to, pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-356-981/2022 atsakovei yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/22/01803.
2.3. Akcentavo, kad negali būti toleruotina situacija, kuomet vaikai dirbtinai atskiriami nuo savo šeimos (šiuo atveju senelių), apribojama jų teisė žinoti savo kilmę, giminę. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad 2021 m. spalio 15 d. atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, situacija tik blogėjo, ko pasėkoje vaikai slaptai ir neteisėtai buvo išvežti į svetimą šalį ir priversti gyventi su svetimu vyru, atskirti nuo jiems artimų ir pažįstamų asmenų. Mano, kad atsakovė piktnaudžiauja savo motinos teise ir vienašališkai sprendžia, kam leidžiama bendrauti su vaikais, o kam – ne, ieškovų ir jų anūkų teisių pažeidimas nenutrūkstamai tęsiasi toliau. Atsakovė vienasmeniškai priima ir priėmė sprendimus, susijusius su vaikų poreikiais, kurie iš esmės pažeidžia vaikų interesus bei teisę į bendravimą su savo seneliais, šeimyninių ryšių palaikymą, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaikų ir ieškovų laikiną bendravimo tvarką, įpareigojant atsakovę užtikrinti nepilnamečių vaikų buvimą Lietuvoje jų ir senelių bendravimo laikotarpiu.
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškovų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Jos teigimu, priešingai nei nurodo ieškovai, jiems buvo užtikrinama teisė bendrauti ir matytis su anūkėmis, bet tokia teise jie niekada nesinaudojo. Pažymėjo, kad dukros ieškovų nematė jau labai ilgą laiką, jie tapo svetimi, nors, atsakovės nuomone, visada ir buvo svetimi. Atsakovės vertinimu, ieškovai niekada nenorėjo bendrauti su anūkėmis, vienintelis jų tikslas buvo aiškintis su atsakove ir jos šeimos nariais santykius dėl jų sūnaus D. V.. Mano, kad jeigu ieškovai iš tiesų pageidautų bendrauti su anūkėmis, pirmiausia būtina sukurti palaipsniui bent kokį ryšį tarp ieškovų ir anūkių, nes abi dukros ieškovų nepažįsta, jų neprisimena, ir visai nežino, kas jie tokie yra. Todėl siūlė ieškovams bendravimą su anūkais nuotoliniu būdu, kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį nuo 12 val. iki 13 val. Lietuvos laiku bendrauti video skambučiu, tačiau jie tokio bendravimo atsisakė. Nurodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio su dukromis yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl ko apskritai nėra jokios galimybės nustatyti ieškovų prašomos laikinos bendravimo tvarkos ieškovams su anūkėmis bendraujant kontaktiniu būdu. Atsižvelgiant į dukrų itin mažą amžių, į tai, kad tarp dukrų ir ieškovų faktiškai nėra jokio ryšio ir jos nėra pratę prie ieškovų, jų aplinkos, atsakovė ir dukros gyvena kitoje šalyje, toks bendravimas dukroms nepažįstamoje aplinkoje, akivaizdžiai keltų stresą ir įtampą, kas neatitiktų dukrų interesų.
4. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškovų prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutinka. Mano, kad pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones vaikų interesai ne tik kad nebūtų apginti, bet priešingai, jie būtų dar labiau pažeisti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai prašo teismą nustatyti, jog vaikai kiekvieną mėnesį būtų gabenami iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą arba atsakovė mestų darbą, studijas, vaikai mestų mokyklą viduryje mokslo metų ir persikeltų gyventi į Lietuvą. Tenkinus minėtą ieškovų prašymą būtų pažeisti vaikų interesai bei jų teisė į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Jo vertinimu, ieškovai šioje byloje nuolat siekia ne tiek apginti savo tariamai pažeistus interesus, bet padėti savo sūnui ginti savo poziciją kitose bylose. Pažymėjo, kad ieškovų nesieja artimi šeimos ryšiai su mergaitėmis ir jie dėl savo pačių kaltės netapo anūkių plačiąja prasme šeima. Dėl ieškovų prašymo nustatyti teisę jiems kartą per savaitę bendrauti su anūkėmis nuotoliniu būdu, mano, kad tokia ieškovų teisė būtų sunkiai įgyvendinama, nes ieškovų ryšiai su mergaitėmis yra nutrūkę ir mergaitėms jie praktiškai svetimi žmonės. Atkreipė dėmesį į vaikų amžių. Mano, kad nėra įmanoma kiekvieną vakarą skirti po valandą laiko tam, kad visi giminaičiai galėtų pabendrauti su vaikais tokiu intensyvumu kaip prašo ieškovai; toks bendravimo intensyvumas vaikams būtų labiau žalingas negu naudingas, nes ribotų jų teisę patiems spręsti dėl savo laisvalaikio naudojimo, ribotų jų kitus vaikiškus poreikius.
5. Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime su ieškovų prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nesutiko. Mano, kad jos neatitinka geriausių vaikų interesų. Pažymėjo, kad ieškovams buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su atsakovės vaikais, tačiau ieškovai šia teise daugiau kaip metai nesinaudojo, todėl emociniai ryšiai tarp mergaičių ir ieškovų yra faktiškai nutrūkę. Nurodė, kad per paskutinius metus bent septynis kartus buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą aplankyti savo krikšto dukros D., žino, kad mergaitė yra drovi, jautri, ją traumuotų atitraukimas nuo artimų šeimos narių ir daugiau kaip parai atidavimas į nepažįstamą aplinką. Atkreipė dėmesį į ieškovo elgesį, linkusį į smurtą. Be to, mano, kad ieškovų reikalavimas vaikus kas mėnesį vežioti į Lietuvą, iš esmės reiškia reikalavimą vaikus grąžinti į Lietuvą, o toks reikalavimas išeina už ieškinio ribų.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai su motina šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovų prašymo 1 ir 3 punktai neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų (kas mėnesį pristatant juos į Lietuvą savaitgalio bendravimui su seneliais, su kuriais ilgą laiką nebendravo). Pažymėjo, kad mergaičių ryšį su seneliais reikėtų kurti palaipsniui, todėl neprieštarauja dėl jų bendravimo su seneliais nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad mažamečių vaikų motina geriausiai žino dukrų dienotvarkę, jų užimtumą, Tarnybos vertinimu, atsakovės atsiliepime į laikinąsias apsaugos priemones siūlomas ieškovų bendravimo su anūkėmis laikas nuotoliniu būdu labiau atitiktų mažamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad nagrinėjama byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, kuris turės reikšmės ir senelių bendravimui su anūkėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų, informacijos, pateiktos atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose, matyti, kad ieškovams suderintu su atsakove laiku buvo siūloma bendrauti su anūkėmis, tačiau jie su siūlytu laiku nesutiko. Tokiu būdu ieškovams bendrauti su anūkėmis nebuvo trukdoma. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, kad būtų pažeidžiamos ieškovų teisės bendrauti su anūkėmis ar mažamečių mergaičių teisės ir teisėti interesai bendrauti su savo seneliais (ieškovais).
9. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atkreipė dėmesį, kad yra nustatyta aptariamų nepilnamečių vaikų bendravimo su jų tėvu D. V. tvarka, kuri, nors ir vyksta ginčai, yra galiojanti. D. V. yra ieškovų sūnus, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog turi pagrindą pagrįstai manyti, kad ieškovai gali bendrauti su vaikaitėmis jų tėvo, ieškovų sūnaus, bendravimo su vaikais metu, nes prioritetinis interesas yra tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus, nėra paneigiama ieškovų teisė ir galimybė bendrauti su anūkėmis. Nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kad dėl bendravimo su ieškovų anūkėmis ginčas kilo ne tik šioje byloje tarp ieškovų, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ir atsakovės, bet ir ieškovų sūnaus ir atsakovės, siekiant pakeisti nustatytą santuokos nutraukimo byloje vaikų ir tėvo bendravimo tvarką. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai, siūlydami laikiną jų bendravimo su vaikaičiais tvarką, siekia grąžinti nepilnametes mergaites į Lietuvos Respubliką, o toks prašymas išeina ne tik už šios bylos ribų, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.
10. Teismas atkreipė dėmesį į vaikų amžių, tai, kad D. V., teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 1331- 981/2021, nurodė, jog vaikai dėl savo amžiaus negali susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio bendraujant su ieškovu nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, ieškovų anūkės yra per mažos kokybiškai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl prašymas leisti ieškovams trečiadieniais visą valandą nuo 18.30 val. iki 19.30 val. bendrauti su jomis per Messenger programėlę nelaikytinas tinkamu ir efektyviu ieškovų ir anūkių bendravimo būdu, atitinkančiu mažamečių vaikų emocines galimybes ir geriausius jų interesus.
11. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams galimai palankus teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdomas, ar, jog gali nukentėti jų ar jų vaikaičių geriausi interesai. Teismas pažymėjo, kad šalių elgesys, tarp vaikų ir senelių susiklostę santykiai, vaikų ryšys su jais, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos, nustatytos ir įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o iki tol nėra pagrindo nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovai (apeliantai) O. V. ir A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
12.1. Mano, kad skundžiama nutartis pažeidžia sąžiningo proceso principą, paneigia laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, mažamečių vaikų prioritetinius interesus; nutartyje padarytos išvados neatitinka objektyvios tikrovės.
12.2. Atkreipia dėmesį, kad išvadą, jog ieškovams nebuvo trukdoma bendrauti su anūkėmis, teismas padarė tik iš atsakovės ir jos šeimos narių atsiliepimų, nevertinęs kitų byloje esančių įrodymų (teismo nutarčių ir jose nustatytų faktų, antstolio konstatuotų faktų ir pan.), nepatikrinęs atsakovės ir jos šeimos narių nurodytų faktų tikrumo. Mano, kad pateikto prašymo interpretavimas, pažodžiui atkartojant aktyviai konflikte dalyvaujančios šalies prasimanymus, savo pozicijos nemotyvuojant ir nepagrindžiant byloje esančiais duomenimis, leidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas yra šališkas.
12.3. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė po 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siūlytų ieškovams kokiu nors būdu bendrauti su anūkėmis ir kad pastarieji atsisakytų. Be to, pažymi, kad nepaisant objektyviai egzistuojančių faktų (dėl vaikų išvežimo iš Lietuvos), Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė priešingą ir prieštaringą išvadą, kad ieškovams nebuvo trukdoma bendrauti su anūkėmis. Laiko, kad neteisėtas ir slaptas vaikų išvežimas iš Lietuvos, vaikų buvimo vietos (tikslaus adreso) nuslėpimas net nuo vaikų tėvo yra akivaizdus trukdymas bendrauti su vaikais.
12.4. Mano, kad jei vaikų motina būtų dėjusi pastangas, kad vaikai bendrautų su seneliais iš tėvo pusės, nebūtų susiklosčiusi situacija, kuomet vaikai nepažįsta savo senelių. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas, šių faktų nevertino. Nurodo, kad iš dalies pritaria atsakovės pozicijai, jog nepilnamečių vaikų ir jų senelių ryšys dabar nebėra toks glaudus, koks buvo. Tačiau, ieškovų nuomone, tokia situacija susiklostė išimtinai dėl pirmosios instancijos teismo formalaus požiūrio ir realios problemos dėl bendravimo, šalių konflikto neigimo.
12.5. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės atkartoja savo 2021 m. spalio 15 d. poziciją, pabrėždamas, kad ieškovai gali matytis su anūkėmis jų sūnaus bendravimo laiku, nes nustatyta bendravimo tvarka yra galiojanti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai ignoruoja faktą ir nevertina į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (ne tik teismo sprendimų, bet ir pačios atsakovės pozicijos, kad iš esmės pastaroji net neketina laikytis teismų nustatytos tvarkos), ignoruoja konfliktą, nesiima priemonių laikinai jį sureguliuoti, o savo formaliais, nepagrįstais ir nemotyvuotais sprendimais didina bylinėjimosi kaštus ir įstumia šalis į naujus teisinius ginčus.
12.6. Kritiškai vertina ir teismo išvadą dėl ieškovų bendravimo su anūkėmis nuotolinio ryšio priemonėmis. Atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-981/2021, pažymėdamas, kad vaikai yra per maži kokybiškam bendravimui nuotolinio ryšio priemonėmis, nors tokia išvada cituojamojoje civilinėje byloje buvo padaryta, kai mergaitėms buvo 2 ir 4 metai, kas įrodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesigilino į turimus įrodymus, neanalizavo faktinių aplinkybių ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą. Pažymi, kad naujai pateiktą ieškovų prašymą teismas išnagrinėjo senais argumentais.
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
13.1. Pažymi, kad ieškovai jai ir vaikams gyvenant Lietuvoje iki pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nei karto neparodė noro nei bendrauti su anūkėmis, nei jas aplankyti, dėl ko ji (atsakovė) neturi jokios pareigos siūlyti ar inicijuoti ieškovams bendravimą su anūkėmis. Atkreipia dėmesį, kad be ieškovų yra ir kiti seneliai, atsakovės sesuo, kurie noriai bendrauja su vaikais ir atsakovei nereikia prašyti to daryti. Tai, kad ji niekada nedarė kliūčių ieškovams bendrauti su anūkėmis, patvirtina bylos duomenys, pateiktas susirašinėjimas su ieškove, kuri su nei vienu pasiūlymu nesutiko. Jokio konstruktyvaus bendravimo su ieškovais nepavyko rasti.
13.2. Nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus apie specialiai į bylą įstojusius trečiuosius asmenis. Mano, kad pagrindinis ieškovų tikslas yra padėti savo sūnui bendrauti su vaikais, bet ne jiems patiems bendrauti su anūkėmis. Pažymi, kad ieškovai visiškai nevertino fakto, kad šiuo metu yra pasikeitusios jos ir dukrų gyvenimo aplinkybės, jos gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ieškovų prašoma nustatyti bendravimo su anūkėmis tvarka yra faktiškai neįmanoma. Atsakovės vaikai (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, joms yra privaloma pamokas lankyti nuosekliai, taip yra užtikrinamas sklandus vaikų vystymasis ir ugdymas. Be to, kelionės į Lietuvą trunka apie 20 valandų, todėl ilgos ir dažnos kelionės ne tik fiziškai bei psichologiškai vargintų mažas mergaites, tačiau ir neatitiktų jų geriausių interesų. Laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodomų faktų tikrumo.
13.3. Pažymi, kad ieškovai jos vaikams visada buvo svetimi, vaikai ieškovų neatsimena. D. ieškovus matė vos kelis kartus, kai buvo kūdikis, todėl akivaizdu, kad vaikai neturi jokio ryšio su seneliais, o šie priešišku elgesiu ir patys nesistengia sukurti gerų santykių bei tarpusavio ryšio.
13.4. Laiko pagrįsta teismo išvadą, kad vaikai yra per mažo amžiaus bendrauti su seneliais nuotolinio ryšio priemonėmis. Akcentuoja vaikų amžių ir tai, kad tokio amžiaus vaikai nesugeba ilgai išlaikyti dėmesio, blaškosi, o bendravimas su svetimais žmonėmis joms kelia stresą. Nors vaikams yra sukurta atskira paskyra ir įgytas individualus asmeninis telekomunikacijų įrenginys, kad vaikai galėtų patys netrukdomai bendrauti, tačiau dėl savo amžiaus jie neturi tam įgūdžių. Mano, kad ieškovų anūkės yra per mažos kokybiškai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl ieškovų prašymą leisti jiems nurodytu laiku bendrauti su anūkėmis nuotoliniu būdu nelaikytinas tinkamu ir efektyviu bendravimo būdu.
14. Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime su ieškovų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Remdamasi atsakovės į bylą pateiktais įrodymais dėl ieškovo smurtavimo, laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl faktų tikrumo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai netgi bendraudami nuotoliniu būdu užgaulioja jos šeimos artimuosius, dėl ko ieškovų bendravimas su mergaitėmis nuotoliniu būdu yra negalimas, kadangi dėl vaikų amžiaus bendravime turėtų dalyvauti ir motina ar kitas vaikams artimas žmogus. Taip pat, atkreipdama dėmesį į byloje pateiktus įrodymus (atsakovės susirašinėjimą su ieškove), pažymi, kad ieškovams buvo siūlyta daug kartų atvykti bendrauti su vaikais, tačiau ieškovai principingai nevykdavo bendrauti su mergaitėmis, dėl ko emociniai ryšiai tarp mergaičių ir ieškovų yra nutrūkę. Sutinka su ieškovų pozicija, kad mergaitės nepažįsta savo senelių iš tėvo pusės, t. y. ieškovų, tačiau tai atsitiko dėl ieškovų kaltės, jų nenoro bendradarbiauti, daryti kompromisus, ieškoti sutarimo. Mano, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti atmestos, nes jos neatitinka geriausių vaikų interesų.
15. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime su ieškovų atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Laiko nepagrįstais ieškovų teiginius, kad vaikų motina nedėjo pastangų, jog vaikai bendrautų su ieškovais. Iš pateikto susirašinėjimo su ieškovais akivaizdu, kad atsakovė dėjo pastangas ir sudarė ieškovams sąlygas bendrauti su vaikais, tačiau ieškovai į siūlymus neatrašydavo ir bendravimo su vaikais patys atsisakė. Jie nepateikė jokių įrodymų, kad pastaruosius metus dėjo pastangas, jog galėtų susitikti ir bendrauti su anūkėmis. Mano, kad tenkinus minėtą ieškovų prašymą būtų pažeisti vaikų interesai bei jų teisė į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
18. Sprendžiant byloje aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pirmiausia būtina akcentuoti tam tikras faktines aplinkybes, nustatytas be kita ko ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko). Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-356-981/2022, panaikinęs D. V. ir A. V. santuokos apskaitos įrašą, išsprendė ir kitus su šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus, t. y. šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė vaikams iš tėvo išlaikymą, nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir kt. Šalims apskundus minėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka (dalyse dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo), Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2378-855/2022, apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą pakeitė, be kita ko nustatė vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką (iš esmės šioje tvarkoje aptartas vaikų bendravimas su tėvu Lietuvoje). Byloje taip pat nustatyta, kad šiuo metu atsakovė su vaikais yra išvykusi gyventi, dirbti į (duomenys neskelbtini), kur vaikai lanko ugdymo įstaigą. Šios aplinkybės kontekste Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-2378-855/2022) buvo iš dalies patenkintas D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir siekiant užtikrinti galimo palankaus tiek vienai, tiek kitai bylos šaliai galutinio procesinio sprendimo byloje įvykdymą, uždrausta vaikų motinai be vaikų tėvo raštiško sutikimo išvežti vaikus į kitą valstybę tuo metu, kai pagal galiojančią nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra nustatytas ieškovo bendravimas su vaikais.
19. Iš Liteko duomenų civilinėje byloje Nr. e2-1754-869/2023, iškeltoje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui D. V. dėl teismo leidimo išvežti vaikus gyventi į užsienį be tėvo sutikimo išdavimo, matyti, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimo bei tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023 m. sausio 26 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną D. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V. ir D. V. tvarką, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val.
20. Ieškovai, dar 2021 m. birželio 29 d. kreipęsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl bendravimo tvarkos su anūkėmis A. V. ir D. V. nustatymo, 2022 m. gruodžio 8 d. byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su anūkėmis tvarkos nustatymo, numatant ieškovams teisę bendrauti su anūkėmis nuotoliniu būdu, taip pat kartą per mėnesį ir tiesiogiai, įpareigojant atsakovę užtikrinti vaikų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ieškovų bendravimo su anūkėmis metu. Ieškovai savo prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad jų anūkės slaptai ir neteisėtai išvežtos į kitą šalį, atskirtos nuo jiems artimų ir pažįstamų asmenų, dėl ko, anot ieškovų, pažeidžiamos tiek ieškovų, tiek jų anūkių teisės. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, neįžvelgęs pagrindo nustatyti laikinos ieškovų bendravimo su anūkėmis tvarkos, spręsdamas, kad esant nustatytai vaikų tėvo (ieškovų sūnaus) bendravimo su vaikais tvarkai, yra pagrindo manyti, kad ieškovai gali bendrauti su anūkėmis jų bendravimo su tėvu metu; nėra paneigiama jų teisė ir galimybė bendrauti su anūkėmis, be kita ko ir nuotolinį bendravimo būdą šiuo atveju nelaikant tinkamu ir efektyviu, atitinkančiu mažamečių vaikų emocines galimybes ir geriausius jų interesus.
21. Apeliantai skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį laiko nepagrįsta, neatitinkančią objektyvios tikrovės, paneigiančia vaikų prioritetinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų atskirąjį skundą laiko iš dalies pagrįstu.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
23. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.
24. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.
25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19554/09, par. 79, ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju, aptariamų vaikų šeimoje (santykyje su artimaisiais giminaičiais) yra susiklosčiusi gana sudėtinga situacija. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į kitą valstybę, neturėdama vaikų tėvo sutikimo, dėl ko, kaip jau minėta, vyksta ir teisminis ginčas dėl teismo leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimo, kartu sprendžiant ir vaikų bendravimo su jų tėvu tvarkos nustatymo klausimą. Taigi, apeliantų šioje byloje akcentuotas (ne)teisėtas vaikų išvežimas iš jų kilmės šalies nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Kita vertus, į paminėtą susiklosčiusią faktinę situaciją negalima neatsižvelgti sprendžiant dėl ieškovų prašomos nustatyti laikinos bendravimo su anūkėmis tvarkos 1 ir 3 punktų, numatančių jų tiesioginį bendravimą su anūkėmis vieną kartą per mėnesį, įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, tai, kad šiuo metu ieškovų anūkės su motina gyvena kitoje šalyje, ginčas dėl teismo leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę išdavimo bei bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo tarp vaikų tėvų dar nėra išspręstas, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų, šiuo atveju negali būti tenkinami ir minėti ieškovų prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktų reikalavimai, kartu pažymint, kad tokios pozicijos laikosi ir vaiko teisių apsaugos institucija, savo išvadoje nurodžiusi, kad tai neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų (kas mėnesį pristatant juos į Lietuvą savaitgalio bendravimui su seneliais, su kuriais ilgą laiką nebendravo). Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu net ir aptariama pagal ieškovų ieškinį iškelta civilinė byla Vilniaus misto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-26069-869/2022 ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas, teismui nusprendus, kad laikantis teisinio nuoseklumo, ieškovų O. V. ir A. V. bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymas negalimas neišsprendus vaikų tėvų civilinio ginčo dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokiam vertinimui (dėl ieškovų 1 ir 3 punkto reikalavimų) esminės reikšmės neturi apeliantų ir kitų bylos dalyvių akcentuotos aplinkybės dėl atsakovės siūlymų ieškovams bendrauti su anūkėmis buvimo / nebuvimo, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, kartu pažymint, kad tokias aplinkybes, esant poreikiui vertins bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Šiuo aspektu teismas akcentuoja, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų vertinimas, nevertinamas ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Aptartame kontekste dar atkreiptinas dėmesys, kad ir patys ieškovai, suvokdami susiklosčiusią situaciją, vaikų amžių, atstumą nuo jų dabartinės gyvenamos valstybės iki kilmės šalies ir reikalaudami užtikrinti, kad kas mėnesį jų bendravimas su vaikais būtų užtikrintas Lietuvoje, akcentuodami mažamečių vaikų prioritetinius interesus, visgi nekėlė klausimo, jog ir jie galėtų bendravimui patys nuvykti pas anūkes.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tai, kad šiuo metu ieškovų anūkės su atsakove gyvena kitoje valstybėje, dėl ko ginčas yra nagrinėjamas ir teisme, kartu paneigia ir pirmosios instancijos teismo išvadą, teismo nustatytos vaikų bendravimo su jų tėvu tvarkos pagrindu, dėl ieškovų neva įmanomo bendravimo su anūkėmis jų tėvo (ieškovų sūnaus) bendravimo su vaikais metu. Juolab, kad kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė paties vaikų tėvo laikiną bendravimo su vaikais tvarką, numatant bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis.
28. Šiuo atveju taip pat manytina, kad ieškovų prašymo dalis dėl jų bendravimo su anūkėmis nuotolinio ryšio priemonėmis, yra svarstytina ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti taikoma. Šiuo aspektu kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada (tokia išvada padaryta be kita ko atkreipus dėmesį į tai, kad D. V., teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 1331- 981/2021, nurodė, jog vaikai dėl savo amžiaus negali susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio bendraujant su ieškovu nuotolinio ryšio priemonėmis), kad ieškovų anūkės yra per mažos kokybiškai bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Pirmiausia, neneigiant, kad abi ieškovų anūkės yra mažametės, visgi pažymėtina, kad nuo teismo paminėtos aplinkybės jau yra praėję daugiau nei vieneri metai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės prieštaringą poziciją šiuo klausimu. Viena vertus, savo atsiliepime į ieškovų prašymą ji pati akcentavo siūliusi ieškovams bendravimą su anūkais nuotoliniu būdu, tačiau vėliau, atsiliepdama į ieškovų atskirąjį skundą savo poziciją pakeitė, tokį bendravimo būdą jau nelaikydama tinkamu ir efektyviu. Negana to, pastebėtina, kad jau minėtoje civilinėje byloje pagal vaikų motinos ieškinį atsakovui D. V. dėl teismo leidimo išvežti vaikus gyventi į užsienį be tėvo sutikimo išdavimo, ji pati prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną vaikų tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant bendravimą būtent nuotolinio ryšio priemonėmis, taigi, tokį bendravimo būdą su vaikų tėvu visgi laikydama tinkamu. Aptariamu klausimu būtina pažymėti ir tai, kad šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų apie apeliantų netinkamą bendravimą su savo anūkėmis, o konfliktiški apeliantų ir atsakovės (vaikų motinos) ar jos giminaičių santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti senelių ir anūkių bendravimą, juolab, kad kaip nurodo ir bylos šalys, tie ryšiai šiuo metu ir taip nėra itin glaudūs ir artimi, taigi, būtų tikslinga juos pamažu stiprinti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, šiuo metu siekiant bent minimaliai užtikrinti įstatyme įtvirtintą nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su kitais giminaičiais (šiuo atveju seneliais), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškovų prašymas dėl bendravimo su anūkėmis nuotolinio ryšio priemonėmis neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir gali būti tenkinamas. Tokiai pozicijai pritarė ir vaiko teisių apsaugos institucija. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad vaikų ryšį su seneliais reikėtų kurti palaipsniui, todėl neprieštarauja dėl jų bendravimo su seneliais nuotolinio ryšio priemonėmis. Sutiktina su Tarnybos pozicija, jog visgi vaikų motina geriausiai žino dukrų dienotvarkę, jų užimtumą, todėl atsakovės atsiliepime į laikinąsias apsaugos priemones siūlomas ieškovų bendravimo su anūkėmis laikas sekmadienį nuo 12 val. iki 13 val. nuotoliniu būdu labiau atitiktų mažamečių vaikų interesus, nei ieškovų siūlomas bendravimas darbo dieną vakare, t. y. trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Įvertinus tai, jog šiuo metu santykiai tarp mažamečių vaikų ir senelių (ieškovų) yra nutolę ir turi būti kuriami iš naujo bei palaipsniui, bendravimo intensyvumas – kartą per savaitę, teismo vertinimu, atitiks abiejų šalių interesus. Kartu pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas šalims neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms ar nusprendus dėl kito bendravimo su vaikais modelio (kito bendravimo laiko, ilgesnės bendravimo trukmės, dažnesnio bendravimo ir pan.), kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
29. Be to, atsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl vaikų amžiaus ir įgūdžių nuotoliniam bendravimui neturėjimo, akcentuotina, kad ji, kaip vaikų motina, su kuria šiuo metu ir gyvena vaikai, privalo sudaryti vaikams minėtam bendravimui su seneliais reikalingas sąlygas ir užtikrinti, kad sulygtu laiku vaikai per nuotolinio bendravimo programėlę būtų matomi ir prieinami bendravimui su ieškovais (CK 3.172 straipsnis).
30. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pakeisti ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies, dalyje dėl bendravimo su anūkėmis nuotolinio ryšio priemonėmis. Kitos šalių ginče akcentuotos aplinkybės, pavyzdžiui dėl atsakovės kitų teismo procesinių sprendimų nevykdymo, ar kt., neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti ir ieškovų O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovų O. V. bei A. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant ieškovams teisę bendrauti su anūkėmis A. V. ir D. V. vieną kartą per savaitę, sekmadieniais nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Lietuvos Respublikos laiku nuotoliniu būdu, per Messenger programėlę.
Kitoje dalyje atskirojo skundo netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok