Civilinė byla Nr. e2S-337-1043/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23644-2017-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       3.1.7.4; 3.2.6.10.; 3.3.2.3; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biurui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Ž. R., S. S., A. T., U. J., J. L., V. P., Š. L., D. M., A. S., I. S., V. M., V. K., E. S.-Kimtienė, V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Grožio chirurgijos centras“, daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio pasažas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Baltic I. C., veikianti per AAS BTA Baltic I. C. filialą Lietuvoje.       

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies, o ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) ieškinį tenkino visiškai. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. 1901-0130-0115, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys; leido atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice&water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės KMSA lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice&water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės KMSA (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

2.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą pakeitė ir leido atsakovei UAB „Juice & water group“ per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo 2022 metų kovo 7 dienos savo lėšomis (35 procentai išlaidų), atsakovės KMSA lėšomis (60 procentų išlaidų) ir atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų KMSA (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

3.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pratęsė atsakovei UAB „Juice & water Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui.

4.       Atsakovė UAB „Juice & water group“ 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam keturių mėnesių laikotarpiui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas padidino prašymo reikalavimą – prašė pratęsti terminą papildomam aštuonių mėnesių laikotarpiui.

5.       Atsakovė UAB „Juice & water group“ nurodė, kad per naujai nustatytą laikotarpį ji kelis kartus kreipėsi į KMSA su prašymu įvertinti naujai pakoreguotus projektinius dokumentus. Į visas išsakytas KMSA pastabas tiek Ž. R. projektavimo biuras, tiek atsakovės atstovai savalaikiai reaguodavo ir projektinius dokumentus papildomai koreguodavo. Tačiau per Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytą laikotarpį nepavyko pašalinti vienos esminių kliūčių, kuriai esant, iš esmės nėra galimas naujo statybas leidžiančio dokumento gavimas, kas objektyviai užkerta kelią atsakovei įvykdyti teismo procesinius dokumentus. Pirmą kartą kreipiantis į Kauno apylinkės teismą dėl termino pratęsimo atsakovė buvo nurodžiusi aplinkybes, susijusias su neteisėta Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyriaus veikla, atsisakant duoti sutikimą statyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), arčiau kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), normatyvinės ribos. Šių atsakovės atstovų argumentų pagrįstumas buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3327-1026/2022, kuriuo NŽT Kauno skyrius buvo įpareigotas duoti tokio pobūdžio sutikimą atsakovei, taip sudarant teisines prielaidas tinkamam teismo procesinių dokumentų realiam įvykdymui ir objekto užbaigimui. Iki šio momento NŽT Kauno skyrius tokio sutikimo neišduoda, todėl atsakovė neturi galimybių imtis kokių nors procesinių veiksmų priverstiniam Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo įvykdymui, nes teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo įsiteisėjimo faktas yra aktualus, sprendžiant naujo statybas leidžiančio dokumento išdavimo procesus. Tokio fakto atsiradimas yra būtina naujo statybas leidžiančio dokumento išdavimo sąlyga. Susiklosčius minėtai situacijai, atsakovė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo įvykdyti teismų procesinių dokumentų iki 2022 m. rugsėjo 6 d. imtinai, kas lemia būtinybę pakartotinai kreiptis su prašymu pratęsti dokumentų įvykdymo terminą.

6.       Atsakovė KMSA pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja statytojo prašyme nurodyto termino pratęsimui, nes įvertinus tai, kad atsisakymas duoti sutikimą yra ginčijamas teisme ir yra apskųstas apeliacine tvarka, kvestionuotinas statytojo prašymo pratęsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam keturių mėnesių laikotarpiui, taip pat įvertinus vidutinę civilinių bylų trukmę ir tai, kad, net ir laimėjus bylą, statytojui reikia turėti projektą atitinkantį teisės aktų reikalavimus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir įvykdyti pagal jį statybos darbus, ketverių mėnesių laikotarpis yra neracionaliai trumpas.

7.       Ieškovas V. J. atsiliepime prašė atsakovės prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, skirtingai nei nurodyta atsakovės prašyme, pirmasis 8 mėnesių sprendimo įvykdymo terminas buvo pratęstas ne iki 2022 m. rugsėjo 6 d., o iki 2022 m. birželio 7 d., 24.00 val. Būtent iki šio termino pabaigos atsakovė turėjo galimybę pateikti naują prašymą dėl termino pratęsimo. Atsakovei nepateikus naujo prašymo dėl termino pratęsimo, yra laikoma, kad atsakovė neįvykdė reikalavimo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 5 d. Atitinkamai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos nutarties priėmimo dieną. Nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo dienos iki atsiliepimo surašymo dienos, nei atsakovė, nei jai atstovaujantys asmenys nei karto nesikreipė į ieškovą ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos. Kadangi Kauno apygardos teismo nustatytas aštuonių mėnesių terminas šiai dienai yra pasibaigęs, neginčytina, jog atsakovė neįvykdė ir net nesistengė įvykdyti teismų jai priskirtų įpareigojimų. Atsakovei gavus įpareigojimą per aštuonis mėnesius ištaisyti visus teismų nustatytus pažeidimus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą bei perstatyti ar pertvarkyti ginčo pastatą taip, kad jis visas atitiktų teisės aktų reikalavimus, toks įpareigojimas apėmė ir aukščiau aptarto pažeidimo – ribos iki kaimyninio sklypo (t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) išsprendimą. Tam, kad atsakovė galėtų ištaisyti teismų procesiniuose sprendimuose nustatytus pažeidimus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, ji privalėtų pateikti susitarimą su gretimo žemės sklypo savininkais – ieškovu bei NŽT. Tiek atsakovės veiksmai, tiek prašyme dėstomi argumentai patvirtina, jog vienintelis atsakovės tikslas yra kuo ilgesnis teismų sprendime numatytos alternatyvos atidėjimas, vilkinant sprendimo vykdymą ir tęsiant savo sukurtos neteisėtos situacijos egzistavimą.

8.       Ieškovė VTPSI atsiliepime prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrįstas būtinumas atidėti teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo terminą, nes nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Be to, teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo atidėjimas pažeistų Inspekcijos ir atsakovės kaip statytojo teisėtų interesų pusiausvyrą, suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei. Atsakovė turi įrodyti realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismų sprendimus iki prašomo nustatyti termino, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą yra nešalinama padaryta žala. Tokia situacija iš esmės paneigia teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties privalomumo pobūdį, pažeidžia bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, daro žalą teisės autoritetui, nes statytojas, kuris nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdęs statybos darbus valstybinėje žemėje, įgyja nepagrįstą pranašumą visos valstybės atžvilgiu, nes gali neribotą laiką tęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.

9.       Trečiasis asmuo NŽT pateiktame atsiliepime į prašymą prašo atsakovės prašymą atmesti. NŽT sutikimus išduoda tik tuomet, kai prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie dar tik bus atlikti ateityje. Nustačius, kad žemės sklype esantis statinys jau statomas, NŽT teisėtai atsisakė išduoti sutikimą, nes teisės aktai nenumato galimybės išduoti sutikimą jau pastatytam / statomam statiniui. NŽT, kuri faktiškai atlieka tik administravimo funkciją – žemės valdymo, negali vienašališkai patenkinti tik atsakovės siekį jai vienai optimaliausiai išnaudojant žemės sklypą ir įteisinti tokią savavališką statybą, taip pažeidžiant teisės aktus ir neatsižvelgiant į trečiųjų šalių interesus. Šiuo atveju nėra pagrįstas būtinumas atidėti teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo terminą, nes nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės UAB „Juice & water group“ prašymo netenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Juice & water group“ ieškovui V. J. 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei priteisė valstybės naudai 58,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.  

11.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamas prašymo reikalavimas, nors ir suformuluotas kaip prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą, savo esme yra reikalavimas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, todėl nagrinėjamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021, nustatyti terminai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nėra procesiniai terminai CPK I dalies VII skyriaus prasme (terminai procesiniams veiksmams atlikti), todėl šiame skyriuje numatyta procesinių terminų pratęsimo tvarka nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. CPK 284 straipsnyje neįtvirtintas draudimas kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tais atvejais, kai sprendime nurodytas jo įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs. Teismas nereikšminga aplinkybe laikė tai, jog prašymas pratęsti sprendimu nustatytą terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti (atidėti sprendimo įvykdymą) buvo pateiktas teismui jau pasibaigus šiam terminui.

12.       Teismas nurodė, jog spręsdamas sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, o šalių interesus vertino 2022 m. birželio 6 d. nutartyje, todėl šio vertinimo nekartoja. Teismo sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo nutartimi, privalėjo būti įvykdytas iki 2022 m. kovo 5 d., o pratęsus šį terminą trims papildomiems mėnesiams 2022 m. birželio 6 d. nutartimi – iki 2022 m. birželio 7 d., 24.00 val., ir šios nutarties priėmimo dieną (2022 m. lapkričio 29 d.) vis dar nėra įvykdytas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog priešingi šalių interesai nėra lygiaverčiai.

13.       Teismas sprendė, kad jog nėra tikėtina, kad, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą prašomam terminui, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas. Atsakovė reikalauja dar kartą pratęsti terminą papildomam 8 mėnesių laikotarpiui, tad skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 7 d., 24.00 val., šis 8 mėnesiais pratęstas terminas baigtųsi 2023 m. vasario 7 d., 24.00 val. Nutarties priėmimo dieną jau yra praėję beveik 6 iš šių 8 mėnesių, todėl tenkinus prašymą, atsakovė turėtų kiek daugiau nei 2 mėnesius neteisėtos statybos padariniams pašalinti sprendime nurodytu būdu, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus.

14.       Teismas laikė, jog mažai tikėtina, jog tenkinus atsakovės prašymą ir atidėjus sprendimo įvykdymą papildomam 8 mėnesių terminui, iki 2023 m. vasario 7 d., 24.00 val. įsiteisės atsakovei palankus Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3327-1026/2022 bei būsimas sprendimas dėl šios atsakovės skundo administracinėje byloje Nr. eI3-10716-414/2022, kurioje tikėtinas dar ir apeliacinis procesas, t. y. bus pašalintos visos ar dalis trūkumų, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Iš atsakovės skundo, nagrinėjamo administracinėje byloje Nr. eI3-10716-414/2022, turinio matyti, kad vienas iš atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagrindų buvo tai, kad pateiktu projekte pjūvių a-a ir b-b brėžiniu neišlaikomi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto reikalavimai dėl atstumo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių kaip šį trūkumą ji ketina šalinti. Teismui pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. A-4144 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“ bei su juo susiję dokumentai (DOK-143669), tačiau iš šių įrodymų turinio nenustatyta, kad būtų ketinama atsisakyti galiojančiame detaliajame plane nustatyto reikalavimo kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Nežiūrint to, kad KMSA sprendimo teisėtumo klausimas šiuo metu yra nagrinėjamas teismine tvarka administracinėje byloje, minėto projekto trūkumo pašalinimo tikimybė visgi laikytina labiau hipotetine nei reali.

15.       Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytas 8 mėnesių terminas neteisėtos statybos padariniams pašalinti vieną kartą jau buvo pratęstas trims mėnesiams, ir per šį terminą šie padariniai nebuvo pašalinti. Dar kartą atidėjus sprendimo įvykdymą prašomam 8 mėnesių terminui, bendras terminas neteisėtos statybos padariniams pašalinti sieks 19 mėnesių, t. y. daugiau kaip dvigubai viršys Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytą terminą. Tokių būdu gali būti pažeisti teisinio apibrėžtumo, bylos šalių lygiateisiškumo, ieškovų V. J. ir VTPSI teisėtų lūkesčių, kad teismo sprendimas bus įvykdytas per nustatytą ir vieną kartą pratęstą terminą, principai. 

16.       Teismas netenkinęs atsakovės prašymo, priteisė ieškovui teisines paslaugas už atsiliepimo į prašymą parengimą.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Juice & water group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria buvo atmestas apeliantės UAB „Juice & water group“ prašymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB „Juice & water group“ prašymą bei pratęsti UAB „Juice & water group“ atstovams 2020 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3129-959/2020, ir 2021 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam aštuonerių mėnesių laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ir / ar atidėjimo klausimus, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko (plačiąja prasme) teisėtų interesų pusiausvyra. Apeliantė turėjo pakankamus teisėtus lūkesčius, jog prie apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių viseto, į jos pateiktą prašymą bus atsižvelgta.

1.2.                      Byloje buvo ginčijamas KMSA apeliantei suteiktas statybos leidimas, kaip administracinis aktas, kurio išdavimui apeliantė šioje stadijoje jokios įtakos daryti negalėjo. Ieškovo V. J. interesų pažeidimas teismų procesiniuose dokumentuose buvo konstatuotas išimtinai tik dalyje dėl per didelio projektuojamo Objekto aukštingumo, kuris Projektuotojo projektiniuose dokumentuose buvo nurodytas nekorektiškai. Ar Objekto statybų metu buvo realiai nukrypta nuo pastato aukštingumo reikalavimų, civilinėje byloje nėra nustatyta, nes tuo metu pats Objektas dar nebuvo baigtas statyti. Šiam momentui Objekto statybų baigtumas siekia apie 95-98 proc. Tačiau pats Objekto aukštis nėra išmatuotas, kas reiškia, kad dabartiniu metu civilinėje byloje apskritai nėra nustatytas faktas, suponuojantis ieškovo V. J. interesų pažeidimą. Atsisakymas tenkinti apeliantės prašymą laikytinas akivaizdžiu apeliantės turtinių interesų suvaržymu, nes teismui atsisakius terminus pratęsti, tiek KMSA, tiek apeliantei, tiek Projektuotojui atsiranda pareiga Objektą griauti. O tai reiškia, kad apeliantės atžvilgiu atsiranda ultima ratio teisinės pasekmės, kurių apeliantė ir siekė išvengti. Tuo tarpu ieškovo V. J. interesų pažeidimas objektyviai egzistuojančiu faktu nėra patvirtintas. Teismų procesiniuose dokumentuose pasisakyta, kad apeliantei civilinėje byloje nagrinėjamų ginčų metu nėra poreikio taikyti pačią griežčiausią neteisėtų statybų pasekmių pašalinimo priemonę – pastato griovimą. Todėl atsisakymas tenkinti prašymą iš esmės laikytinas nukrypimui nuo ankstesnės nuoseklios žemesnės instancijos teismų pozicijos, kuria apeliantės turtiniai interesai šioje proceso stadijoje buvo ginami adekvačiomis priemonėmis.

1.3.                      Po teismų sprendimų apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama realiai įvykdyti ir koreguoti Objekto projektinius dokumentus. Apeliantė net kelis kartus kreipėsi į KMSA su prašymu įvertinti naujai pakoreguotus apeliantės projektinius dokumentus. Į visas išsakytas KMSA pastabas tiek Projektuotojas, tiek apeliantės atstovai savalaikiai reaguodavo ir projektinius dokumentus papildomai koreguodavo. Tačiau per teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytą laikotarpį nepavyko pašalinti vienos esminių kliūčių, kuriai esant iš esmės nėra galimas naujo statybas leidžiančio dokumento gavimas, kas objektyviai užkerta kelią apeliantei įvykdyti teismų procesinius dokumentus. Pripažinus, jog Objekto statyba yra vykdoma nesilaikant normatyvinių reikalavimų iki kaimyninių žemės sklypų ribų ir tokiai statybai NŽT Kauno skyrius sutikimo nėra davęs, apeliantei iškilo poreikis iš NŽT Kauno skyriaus tokį leidimą gauti. Dėl tokių neteisėtų NŽT Kauno skyriaus veiksmų apeliantė buvo priversta inicijuoti teismo procesą Kauno apylinkės teisme. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3327-1026/2022 NŽT Kauno skyrius buvo įpareigotas duoti tokio pobūdžio sutikimą, taip sudarant teisines prielaidas tinkamam teismų procesinių dokumentų realiam įvykdymui ir Objekto užbaigimui, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs.

1.4.                      Teismas priimdamas nutartį turėjo atsižvelgti, į tai, kokias neigiamas teisines pasekmes skundžiama nutartis gali sukelti. Atmestas apeliantės prašymas suponuotų nenumatytai didelės finansinės naštos atsiradimą KMSA biudžetui bei lemtų mokesčių mokėtojų piniginių lėšų panaudojimą ne pagal iš anksto biudžete nustatytą paskirtį, todėl akivaizdu, kad apeliantės prašymas, turi akivaizdžių viešojo intereso pažeidimo požymių, kas lemia savarankišką skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindą.

1.5.                      Apeliantei 2022 m. kovo 7 d. pateikus prašymą dėl teismų procesinių dokumentų įvykdymo terminų pratęsimo, tokio termino skaičiavimas turi būti nutraukiamas pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Į tai orientuoja ir CPK 284 straipsnio 2-3 dalių nuostatos. Teismui 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pratęsus apeliantei terminą papildomam trijų mėnesių laikotarpiui, šis terminas privalėjo būti skaičiuojamas nuo 2022 m. birželio 6 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 6 d. Teismui pasirinkus netinkamą CPK 284 straipsnio 1 dalies numatyto teismų procesinių dokumentų įvykdymo termino pratęsimo skaičiavimo aiškinimą, buvo akivaizdžiai pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Vadovaujantis skundžiamoje nutartyje išdėstyta logika, po 2022  m. birželio 6 d. nutarties priėmimo, apeliantė jau 2022 m. birželio 7 d. privalėjo inicijuoti pakartotinį teismų procesinių dokumentų įvykdymo termino pratęsimo procedūrą, nors šiam momentui nebuvo aiški 2022 m. birželio 6 d. nutarties įsiteisėjimo padėtis ir apeliantei dar nebuvo žinoma, ar jos pateiktas prašymas apskritai gali likti patenkintas. Skundžiama nutartimi teismas netinkamai aiškino CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas teismų procesinių dokumentų įvykdymo terminų skaičiavimo kontekste, todėl skundžiama nutartis pripažintina neteisėta ir dėl esminio CPK 263 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

18.       Atsakovė KMSA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas netinkamai ir neišsamiai vertino šalių interesų pusiausvyrą, t. y. vienintelis teismo šalių interesų pusiausvyros vertinimas buvo laiko aspektu. Net ir vertinant tik laiko aspektu, teismas privalėjo įvertinti, kiek užtrunka pakeisti detaliojo plano sprendinius, tam, kad galima būtų taisyti projektą esamai situacijai įteisinti, tačiau teismas nevertino kiek gali užtrukti bylinėjimasis dėl gretimybių sutikimų davimo ar statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir statybos darbai. Teismo išvada – „kad projekto trūkumų pašalinimo tikimybė visgi laikytina labiau hipotetine nei realia“, iš esmės prieštarauja paties teismo priimtam sprendimui, kuriuo teismas suteikė teisę statytojui įsiteisinti ir laikė, kad įteisinimui ir statybos darbams iš esmės pakanka 3 mėnesių (kurį Kauno apygardos teismas pakeitė į 8 mėnesius). Priimdamas sprendimą, teismas matė realią, o ne hipotetinę galimybę įteisinti ir nustatė itin trumpą terminą tą atlikti. Spręsdamas prašymą minėto sprendimo vykdymo procese, tas pats teismas jau nebemato galimybės pašalinti nustatytus projekto trūkumus per statytojo prašomą pratęsti terminą.  

19.       Ieškovas V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismo sprendimo įvykdymo pakartotinis atidėjimas akivaizdžiai neteisėtos statybos požiūriu turėtų būti grindžiamas tik itin svarbomis, išimtinėmis priežastimis, kurios negalėtų kelti abejonių dėl statytojo paslėpto siekio vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau šiuo atveju yra priešingai – nenuoseklūs, chaotiški atsakovės-statytojos veiksmai, bylų kėlimas ginčijant institucijų sprendimus patvirtina faktą, kad statytoja siekia ne pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatant ar pertvarkant pastatą, bet laimėti kuo daugiau laiko, vilkinant teismo sprendimo įvykdymą.

3.2.                      Apeliantė neįrodinėja, jog yra pradėjusi ar vykdo bent vieną iš nurodytų teismo įpareigojimų, t. y. reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus arba jų pagrindui gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Priešingai, jos nurodomos priežastys, dėl kurių prašoma atidėti teismo sprendimo įvykdymą, patvirtina priešingą faktą, kad atsakovė siekia ne jį įvykdyti, o pageidauja, kad kitos sudėties teismas nustatytų priešingus faktus, nei jie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

3.3.                      Nors atsakovė statybą leidžiančio dokumento gavimą sieja tik su NŽT sutikimu / nesutikimu, tačiau vadovaujantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, atsakovė buvo įpareigota reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ne tik dėl pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Pagrindinis pažeidimas, kurio pagrindu teismai panaikino statybą leidžiantį dokumentą, buvo ribos iki kaimyninio sklypo neišlaikymas. Per visą laiką šis pažeidimas nebuvo ištaisytas – byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi nors vieną veiksmą, siekdamas išspręsti pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, klausimą: būtų parengusi naują projektinę dokumentaciją, gavusi leidimą ir pertvarkiusi statinį, kad šis atstumas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo dienos iki atsiliepimo surašymo dienos, atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovą ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos. Kadangi Kauno apygardos teismo nustatytas 8 mėnesių terminas šiai dienai jau yra pasibaigęs, akivaizdu ir neginčytina, jog atsakovė neįvykdė ir net nesistengė įvykdyti teismų jai priskirtų įpareigojimų.

3.4.                      Ieškovui atsisakant suteikti tokį leidimą, akivaizdu, jog tolimesnis sprendimo įvykdymo termino pratęsimas neturės jokios prasmės, nebus niekaip pagrįstai išnaudojamas ir neatneš realių rezultatų, galinčių užkirsti teismo nustatytą alternatyvą – ginčo pastato nugriovimą. Nors apeliantė teigia, jog buvo pakankamai rūpestinga savo siekiuose savalaikiai įvykdyti teismų procesinius dokumentus, tačiau faktiškai susiklosčiusi situacija patvirtina, ji pasyviai ir selektyviai atlieka pagal neaiškius kriterijus pasirinktus menamus veiksmus, ir nevykdo teismų priskirtų įpareigojimų, nesiekia ištaisyti nustatytų norminių teisės aktų pažeidimų, netvarko projektinės dokumentacijos ir nededa pastangų realiam rezultatui pasiekti. 

20.       Ieškovė VTPSI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Šiuo atveju nebuvo pagrįstas būtinumas atidėti teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo terminą, nes nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimų vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Teismo sprendimų vykdymo atidėjimas pažeistų VTPSI ir atsakovės, kaip statytojo teisėtų interesų pusiausvyrą, suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei.

4.2.                      Atsakovė turėjo įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį šiuo metu, kitas svarbias aplinkybes, nurodytas CPK 284 straipsnyje, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo nustatyti termino (CPK 178 straipsnis). Atsakovės prašyme nurodyti argumentai, kad ji buvo aktyvi ir atliko daug veiksmų, siekdama įvykdyti sprendimą, bet kuriuo atveju negali reikšti, kad atsakovės atlikti statybos pažeidimai gali tęstis neribotą laiką.

4.3.                      Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

23.       Ieškovas V. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė portalų www.kaunas.kasvyksta.lt ir ww.lrytas.lt straipsnius apie apeliantės statomą daugiabutį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad byla yra rezonansinė ir ja domisi spauda.  

24.       Apeliantė 2023 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti prie civilinės bylos Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-16117-1041/2022 kopiją bei Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti apeliantės inicijuoto detalaus plano dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pakeitimus. Poreikį priimti į bylą minėtą nutartį apeliantė grindžia tuo, kad nutartyje yra pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išaiškinimas ir tiksli pozicija, kaip apeliantės atžvilgiu turėtų būti vertinamos teisiškai svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su apeliantės inicijuotais teismų procesais, kuriais yra siekiama sudaryti teisines prielaidas, įgalinančias apeliantę užbaigti procedūras, apimančias statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo apeliantei (skolininkei) nevykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius – ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 7 d. savo lėšomis išardyti betono trinkelių dangos aikštelę. Taigi aptariamoje byloje buvo sprendžiama dėl kito objekto savavalinės statybos padarinių šalinimo, o pateikiamoje nutartyje nėra nustatyti jokie nagrinėjamai bylai prejudiciniai faktai. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakyme pritarti detalaus plano keitimo rengimo etapo sprendiniams nenurodomos jokios naujos aplinkybės, kurios iki šiol nebuvo žinomos.

25.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 180 straipsnis). Aplinkybės, kurias gali patvirtinti naujai teikiami įrodymai portalų www.kaunas.kasvyksta.lt ir ww.lrytas.lt straipsniai bei apeliantės Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-16117-1041/2022 kopija nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Kadangi pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų, nes nei pavirtina nei paneigia jokios aplinkybės turinčios reikšmės bylai bei neegzistuoja pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, atsisakomi priimti. Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti detalaus plano pakeitimus priėmimo į bylą akcentuotina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, o reiškiamų reikalavimų vertinimui reikšminga ne teikiamų įrodymų apimtis, o jų pagrįstumas. Įvertinus tai, kad šiame dokumente nėra jokių naujų aplinkybių, bet to niekaip nėra pagrindžiama kodėl šis dokumentas teikiamas tik prieš pat posėdį, kai iš metaduomenų matyti, kad jis parengtas 2023 m. vasario 13 d., nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, jis taip pat atsisakomas priimti. Nagrinėjamo klausimo kontekste kartu akcentuojant ir tai, jog naujų įrodymų pateikimas prieš pat teismo posėdį byloje, kuri nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, todėl neturint galimybės pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų, neatitinka proceso koncentruotumo ir rungtyniškumo principų. 

V.       Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

27.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

28.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). 

29.       Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). 

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys bei leido atsakovei UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės KMSA lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės KMSA (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų). Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeitė ir leido atsakovei per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo 2022 m. kovo 7 d. savo lėšomis (35 procentai išlaidų), atsakovės KMSA lėšomis (60 procentų išlaidų) ir atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų KMSA (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

31.       Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 5 d. Taigi atsakovė privalėjo iki 2022 m. kovo 7 d. pašalinti neteisėtos statybos padarinius vienu iš nurodytų būdų: gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą arba nugriauti ir sutvarkyti statybvietę (CPK 331 straipsnio 6 dalis, 18 straipsnis).

32.       2022 m. kovo 8 d. teisme buvo gautas atsakovės UAB „Juice & water group“ 2022 m. kovo 7 d. prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir pratęsė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Atsakovė UAB „Juice & water group“ 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą antrą kartą pratęsti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties įvykdymo terminą aštuonių mėnesių laikotarpiui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino, konstatuodamas, jog nėra tikėtina, kad, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam 8 mėnesių terminui, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas.

33.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad įsiteisėjus 2022 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismo nutarčiai, apeliantė pagrįstai manė, kad terminas teismų procesiniams dokumentams įvykdyti yra apibrėžtas 2022 m. rugsėjo 6 d. imtinai data, nes apeliantei 2022 m. kovo 7 d. pateikus prašymą dėl teismų procesinių dokumentų įvykdymo terminų pratęsimo, tokio termino skaičiavimas turėjo būti nutraukiamas pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam apeliantės terminų skaičiavimui. Apeliantės remiasi CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pagal analogiją taikyti ieškinio senaties terminų eigą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvirtinta kada įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas. Kaip jau buvo minėta įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas. Vienintelė galimybė teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti įtvirtinta CPK CPK 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta, kad skolininko kreipimasis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo įtakotų teismo sprendimo vykdytinumo savybę ar sustabdytų sprendime nustatytų terminų eigą. Visiškai pritartina apeliantės pozicijai, kad jai iki nutarties priėmimo negalėjo būti žinoma, kokį procesinį sprendimą priims pirmosios instancijos teismas. Be to, net ir patenkinus jos prašymą – terminas pasibaigė kitą po nutarties einančią dieną. Tačiau pati apeliantė teismui pateikė tokio turinio prašymą – pratęsti terminą papildomam trijų mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis CPK 1. 119 straipsnio 2 dalimi, patenkinus prašymą ir pratęsus terminą trijų mėnesių laikotarpiui, termino pabaiga buvo 2022 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikšto prašymo ribų ir pratęsti terminą ilgesniam laikotarpiui nei prašė pati skolininkė.

34.       Kauno apylinkės teismas, pirmą kartą spręsdamas apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo termino atidėjimo, 2022 m. birželio 6 d. nutartyje nurodė, jog tenkindamas atsakovės prašymą ir pratęsdamas 2020 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendime bei 2021 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam trijų mėnesių laikotarpiui, atsižvelgė į tai, kad: 1) atsakovė dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo į teismą kreipėsi pirmą kartą; 2) nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai būtų vilkinusi sprendimo įvykdymo procesą; 3) pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d., pratęstas terminas sueitų 2022 m. birželio 7 d., 24.00 val. Nors pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 6 d. rezoliucinėje dalyje ir nenurodė iki kada yra pratęstas atsakovei terminas įvykdyti teismo sprendimus, tačiau iš teismo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad terminas buvo pratęstas iki 2022 m. birželio 7 d. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties neskundė, kas reiškia, kad su teismo nutartyje išdėstytais motyvais sutiko.

35.       2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovė UAB „Juice & water group“ kreipėsi į teismą pašydama pratęsti nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam keturių mėnesių laikotarpiui, teismo posėdžio metu pailgino terminą prašydama terminą pratęsti papildomam 8 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas 8 mėnesių termino eigos pradžią skaičiavo nuo 2022 m. birželio 7 d., 24.00 val., todėl darė išvadą, kad šis 8 mėnesiais pratęstas terminas baigtųsi 2023 m. vasario 7 d., 24.00 val. Kadangi nutarties priėmimo dieną jau yra praėję beveik 6 iš šių 8 mėnesių, teismas sprendė jog visiškai tenkinus prašymą (jau antrą kartą), atsakovė JWG turėtų kiek daugiau nei 2 mėnesius neteisėtos statybos padariniams pašalinti sprendime nurodytu būdu, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pagal jį perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Su tokiu pirmosios instancijos teismo terminų skaičiavimu nesutinka apeliantė, teigdama, jog termino eiga turėjo būti skaičiuojama nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. Dėl terminų skaičiavimo yra pasisakyta aukščiau šioje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas išdėstytų argumentų nekartoja. Be to iš atskirojo skundo nėra aišku kodėl antruoju atveju termino eigos pradžią atsakovė sieja su paskutine teismo pratęsto termino (jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo) diena (2022 m. rugsėjo 6 d.), o pirmojo prašymo atveju – termino eigos pradžią nuo kurio skaičiuojami 3 mėnesiai jau sieja su teismo nutarties priėmimo data. Be to, nors pati apeliantė teigia, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo, tačiau nurodydama paskutinę termino dieną 2022 m. rugsėjo 6 d. neįvertina, kad nutartis, kuria buvo pratęstas terminas buvo priimta rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, jog vadovaujantis civilinio proceso kodekso nuostatomis jis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Įstatymas neriboja termino, kuriam skolininkas gali prašyti atidėti teismo sprendimo vykdymą taip pat nekliudo prašyti teismo atidėti teismo sprendimo vykdymą nurodant konkrečią datą ar nurodant dienomis, mėnesiais ir pan, apibrėžtą terminą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir per ilgesnį terminą (tokį kaip jį suprato apeliantė). Tačiau akcentuoja, kad įstatyme yra įtvirtinta į teismą besikreipiančio asmens pareiga aiškiai suformuluoti reikalavimą tam, kad tiek bylą nagrinėjančiam teismui, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims būtų aišku ko yra siekiama pateiktu prašymu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šiuo atveju tokia pareiga teko apeliantei, siekiančiai teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

36.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje neįtvirtintas draudimas kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tais atvejais, kai sprendime nurodytas jo įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs dėl ko nagrinėjo atsakovės pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Dėl to termino eigos pradžia nagrinėjamu klausimu yra aktuali tik tuo aspektu, kiek tai liečia teismo vertinimą ar egzistuoja tikimybė, jog per papildomą apeliantės prašomą laiko tarpą bus įvykdytas teismo sprendimas, t. y. gautas statybą leidžiantis dokumentas.

37.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo grindžia aplinkybe, jog ji per naujai nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, net kelis kartus kreipėsi į KMSA su prašymu įvertinti naujai pakoreguotus UAB „Juice & water group“ projektinius dokumentus, bei į visas išsakytas KMSA pastabas reaguodavo ir projektinius dokumentus papildomai koreguodavo, tačiau atsakovei nepavyko pašalinti vienos esminių kliūčių – gauti sutikimą iš NŽT statyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) arčiau kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), normatyvinės ribos, kuriai esant iš esmės nėra galimas naujo statybas leidžiančio dokumento gavimas, kas objektyviai užkerta kelią atsakovei įvykdyti teismo procesinius dokumentus.

38.       Byloje nustatyta, jog objekto statyba yra vykdoma nesilaikant normatyvinių reikalavimų iki kaimyninių žemės sklypų ribų ir tokiai statybai NŽT Kauno skyrius nėra davęs sutikimo. Apeliantei iškilo poreikis iš NŽT Kauno skyriaus tokį leidimą gauti. NŽT 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.125E.) atsisakė duoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme. Atsakovė šį sprendimą apskundė teismui ir Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3327-1026/2022 apeliantės ieškinį tenkinto ir panaikino 2021 m. rugpjūčio 20 d. NŽT sprendimą Nr. 8SD-(14.8.125E.), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Juice & water group“, statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), kaip nepagrįstą ir neteisėtą; įpareigojo NŽT Kauno skyrių duoti sutikimą UAB „Juice & water group“, statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 1901/130:116, Kauno m. k. v., kurio bendras plotas - 0,4780 ha, ribos. NŽT dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d., sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamas Panevėžio apygardos teisme civilinė byla Nr. e2A-74-425/2023, teismo posėdis paskirtas 2023 m. kovo 8 d. Tačiau aplinkybė, kad UAB „Juice & water group“ kreipėsi į teismą dėl NŽT sutikimo statyti statinį nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendros teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarkos. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi apeliantė buvo įpareigota reikiamai pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ne tik dėl pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, bet ir dėl V. J. teises pažeidžiančio atstumo iki pastarajam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nesilaikymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas V. J. būtų davęs savo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant atstumo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė, siekdama išspręsti pažeisto atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, būtų parengusi naują projektinę dokumentaciją, gavusi leidimą ir/ar pertvarkiusi statinį, kad šis atstumas atitiktų teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantė taip pat buvo įpareigota gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pagrindinis pažeidimas, kurio pagrindu teismai panaikino statybą leidžiantį dokumentą, buvo ribos iki kaimyninio sklypo neišlaikymas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas.

39.       2022 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Juice & water group“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. KMSA 2022 m. rugsėjo 7 d. nurodė pastabas dėl statinio projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)). Viena iš pastabų nurodyta tai, kad pateiktu projekte pjūvių a-a ir b-b brėžiniu neišlaikomi STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto reikalavimai dėl atstumo iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra byloje pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių kaip šį trūkumą ketina pašalinti. Be normatyvinių atstumų nesilaikymo nurodytos šios pastabos dėl pateikto projekto: „atlikti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūras, kaip tai nustato STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas; „numatyti privalomą automobilių stovėjimo vietų skaičių pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelę 1 vieta vienam butui; „bendrojoje dalyje pateikti skaičiavimus apie pastato (jo dalies) atitiktį A++ energinio naudingumo klasei“. Atsakovė UAB „Juice & water group“ aptartas pastabas dėl projekto yra apskundusi Regionų apygardos administraciniam teismui (civilinės bylos Nr. eI3-337-414/2023, senas Nr. eI3-10716-414/2022), byloje posėdis paskirtas 2023 m. kovo 7 d.

40.       Svarbi aplinkybė (kriterijus) vertinant, ar yra pagrindas atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą papildomam terminui, yra prašyme nurodomas (prašomas nustatyti) teismo sprendimo įvykdymo pratęsimo terminas. Apeliantė teismui pateiktame prašyme prašė atidėti sprendimo įvykdymą papildomam 8 mėnesių terminui. Apeliantė prašydama nustatyti tokį terminą turėjo pagrįsti, jog jis yra realus ir protingas, jog teismo sprendimas iki minėto termino bus įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais ir dėl atsakovės nurodomo termino pakankamumo. Apeliantė neįrodė, kad iki jos nurodyto termino ne tik neabejotinai būtų sudarytos sąlygos teismo sprendimo vykdymui, bet ir kad jis realiai būtų įvykdytas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad NŽT Kauno skyriui atsisakius duoti sutikimą statyti objektą arčiau kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), normatyvinės ribos, nėra galimas naujo statybas leidžiančio dokumento gavimas, kas objektyviai užkerta kelią apeliantei įvykdyti teismų procesinius dokumentus. Tačiau kaip minėta, apeliantė turi gauti ne tik NŽT Kauno skyriaus sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, bet ir ieškovo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų ribų iki kaimyninio sklypo. Ieškovas V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo dienos iki atsiliepimo surašymo dienos, atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovą ir neprašė suteikti sutikimo ginčo statinį statyti (rekonstruoti) arčiau teisės aktais nustatytos ribos. Ieškovas pažymėjo, jog atsižvelgdamas į itin didelį atsakovės nesąžiningumą ir piktybiškumą, savo sutikimo dėl mažesnio atstumo negu numatyta norminiuose teisės aktuose, jis nesuteiks. Apeliantė ir neginčija aplinkybės, kad nėra kreipusis į ieškovą dėl jo sutikimo gavimo. Vietoj to, teigia, kad ieškovo V. J. interesų pažeidimas objektyviai egzistuojančiu faktu nėra patvirtintas. Priešingai apeliantės teiginiams, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota aplinkybė, kad V. J. teises pažeidžia atstumo iki jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nesilaikymas (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties 41, 45, 53, 61 punktus. Ši aplinkybė konstatuota ir 2020-07-28 sprendime ir ši sprendimo dalis aukštesnės instancijos teismo nebuvo pakeista). Šiuo atveju apeliantė ne imasi priemonių ištaisyti trūkumus dėl kurių buvo panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, bet iš esmės ignoruoja teismo priimtą sprendimą, pateikdama savo subjektyvų teismo sprendimu nustatytų prejudicinių aplinkybių vertinimą. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia bus teisminių procesų, kuriuose sprendžiami klausimai dėl NŽT sutikimo bei KMSA 2022 m. rugsėjo 7 d. pastabų dėl statinio projekto baigtis, dalis teismo nustatytų pažeidimų vis tiek nebus pašalinti, nes pati atsakovė nesiekia jų pašalinti.

41.       Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad apeliantė tikrai galės ir iki nurodyto termino įvykdyti teismo sprendimą, o apeliantės nurodyti argumentai, kad ji buvo aktyvi ir atliko daug veiksmų, siekdama įvykdyti sprendimą, negali reikšti, kad atsakovės atlikti statybos pažeidimai gali tęstis neribotą laiką.

42.       Apeliacinės instancijos teismas laiko nepaneigiančiais skundžiamos nutarties išvadų atskirojo skundo teiginius, jog teismas priimdamas nutartį turėjo atsižvelgti, į tai, kokias gi neigiamas teisines pasekmes skundžiama nutartis gali sukelti, t. y. atsisakymas tenkinti apeliantės prašymą ir pratęsti teismų procesinių dokumentų įgyvendinimo terminus laikytinas akivaizdžiu apeliantės turtinių interesų suvaržymu, nes teismui atsisakius terminus pratęsti, tiek KMSA, tiek apeliantei, tiek Projektuotojui atsiranda pareiga objektą griauti, o tai reiškia, kad apeliantės atžvilgiu atsiranda ultima ratio teisinės pasekmės, kurių apeliantė ir siekė išvengti. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje nustatytas terminas leidžiantis įteisinti neteisėtą statybą, turi būti vertinamas kaip suteikta išimtinė teisė per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, o ne kaip absoliuti teisė neribotą laiką naudotis šia teise. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Teismo procesiniais sprendimais apeliantei buvo suteikta papildoma galimybė, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastatyto statinio įteisinimui. 

43.       Teisinio pagrįstumo stokoja apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas aiškiai pasisakė, kad apeliantei civilinėje byloje nagrinėjamų ginčų metu nėra poreikio taikyti pačią griežčiausią neteisėtų statybų pasekmių pašalinimo priemonę – pastato griovimą. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (jo parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma taisyklė, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis). Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2–3 punktai, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Nurodytos savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės), taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius. Konstitucinėje doktrinoje pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-10 nutartis civilinėje byloje e3K-3-221-1075/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Neteisėtai pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2022-11-10 nutartis civilinėje byloje e3K-3-221-1075/2022). Kauno apygardos teismui nustačius apeliantei 8 mėnesių terminą, per kurį apeliantei buvo sudaryta galimybė gauti objekto statybas leidžiantį dokumentą, o Kauno apylinkės teismui pratęsus šį terminą dar trims mėnesiams, neteisėtos statybos padariniai nebuvo pašalinti, o įrodymų, kad teismui antrą kartą atidėjus sprendimo įvykdymą, apeliantės prašomam aštuonių mėnesių terminui, apeliantė įvykdys Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).  

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei šalių nurodytus motyvus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantė neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, ir kad turi būti suteiktas papildomas terminas jo įvykdymui, taip pat išvadai, kad prašymo patenkinimas ir termino pratęsimas dar ilgesniam papildomam terminui neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų. Kauno apygardos teismas, nustatydamas 8 mėnesių terminą „pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus“ įvertino, kad toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į objektyviai egzistuojančias faktines bylos aplinkybes dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, todėl teismo procesinių sprendimų įvykdymo atidėjimas nebegali priklausyti nuo atsakovės nurodomų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

45.       Atskirojo skundo argumentas, jog prašymo atmetimas lems nenumatytai didelės finansinės naštos atsiradimą Kauno miesto savivaldybės biudžetui, niekaip nepagrindžia apeliantės pozicijos, kad priimta nutartimi pažeidžiamas viešasis interesas ir tai sudaro savarankišką nutarties neteisėtumo pagrindą. Atsakomybės dėl neteisėtai išduoto leidimo paskirstymo proporcijos klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nebegali būti kvestionuojamas. Atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl būsimų kaštų ir jų dengimo iš biudžeto nėra susiję su apeliantės teisių gynimu. Apeliantei neturint subjektinės teisės reikalauti kitų asmenų teisių (interesų) teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja šių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad apeliantė nepagrįstai siekdama termino atidėjimo apeliuoja į pastato baigtumo procentą. 2018 m. vasario 15 d. atskirajame skunde DOK-19530 dėl pritaikytų laikinų apsaugos priemonių – statybų sustabdymo, pati nurodė, kad yra pasirengusi prisiimti riziką dėl tęsiamų statybų siekdama, kad bylos nagrinėjimo metu statybos būtų toliau vykdomos. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-879- 343/2018 patenkino atsakovės JWG atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir atmetė ieškovo V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir statybos leidimo galiojimą. Tokiu būdu pačios apeliantės iniciatyva buvo vykdomos statybos dėl kurių teisėtumo buvo sprendžiamas ginčas teisme. Apeliantei sąmoningai prisiėmus tęsiamų statybų rizika, nėra pagrindo jos elgesį vertinti kaip suteikiantį jai teisę į papildomas lengvatas vykdant priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.

46.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

48.       Ieškovas V. J. pateikė teismui prašymą priteisti 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą.  

49.       Rekomendacijų 8.15–8.16 numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2022 m. III ketvirčio bruto – 1 799,00 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 719,60 Eur.

50.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovui priteisia advokato pagalbos išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ne didesnės nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis, t. y. 719,60 Eur (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice&water group“, juridinio asmens kodas 302604415, ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 719,60 Eur (septynių šimtų devyniolikos eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Anita Sereikienė