Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-574/2023

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08878-2022-0

     Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1.2.1;      

 (S)

     2.4.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,

nuteistojo D. B. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       D. B.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo teismo pripažinti, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas ir perduoti bylą policijos pareigūnams, kadangi nusikaltimo padarymo metu jis buvo komos būsenoje ir ne vienas.

2.1.       Nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautines konvencijas, netinkamai nustatė ir pritaikė nusižengimo esmę ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

2.2.       Skunde apeliantas teigia nuo gimimo esantis neįgalus, turintis lengvą protinį atsilikimą, emocijų ir elgesio sutrikimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo komos būsenoje ir, kiek žino, buvo ne vienas, todėl nesupranta, kodėl atsakomybėn patrauktas tik jis.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė D. B. skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

          Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliacinio proceso ribas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6.       Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis ginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, teigia, jog BK 178 straipsnio 2 dalis jam pritaikyta neteisingai. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė jo poziciją ir nurodė, jog atviroji vagystė yra ne tada, kai vagiantį asmenį stebintis asmuo supranta, kad jis vagia ar daro vagystę, bet kai pats asmuo, kuris vykdo vagystę, stengiasi išvengti to, kad būtų pamatytas. Iš filmuotos medžiagos ir D. B. parodymų matyti, kad jis imdamas 6 butelius alaus, atsitūpęs prie lentynų, juos slapta dėjosi į krepšį ir bandė išeiti pro vartelius, kai apsaugos darbuotoja jam liepė atiduoti maišelį. Įvyko susistumdymas, po ko, nuteistasis su maišeliu pabėgo. Tai neatskleidžia objektyvaus požymio, kad D. B. įvykdė nusikalstamą veiką suprasdamas ir norėdamas, kad jį kažkas stebėtų ar matytų, priešingai – jis stengėsi įvykdyti vagystę nematant kitiems asmenims.

7.       Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. B. veiksmus vertino kaip atvirąją vagystę, motyvuodamas tuo, kad ne tik liudytoja L. T. suprato, kad D. B. vykdo vagystę iš parduotuvės, bet ir nuteistajam tapo aišku, kad jis pastebėtas, kai liudytoja L. T. jį, bandantį išeiti iš parduotuvės su alumi už jį nesumokėjus, bandė iš pradžių nukreipti į kasas, kad šis susimokėtų, po to, jį sprunkantį, aktyviais veiksmais bandė sulaikyti. Taigi, nors vagystė pradėta slaptai, tačiau kaltinamajam supratus, kad parduotuvės darbuotoja suprato jį norint pagrobti alų ir būtent dėl to jį stabdo, pastarasis tęsė savo nusikalstamą sumanymą ir, prasibrovęs pro jį bandančią sustabdyti parduotuvės darbuotoją, pabėgo, t. y. užbaigė vagystę atvirai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

8.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. B. teigė, kad jau prie išėjimo atėjo darbuotoja ir pasakė „Stop“, jis ėjo toliau nežiūrėdamas. Ji atbėgo ir sugriebė už rankos, jis maišelį patraukė link savęs ir pabėgo. Darbuotoja bandė jį laikyti, bet nebuvo paėmusi maišelio rankenos į savo rankas. Nežino kodėl ji jį stabdė, gal matė situaciją ar suprato, kuomet paėmė alų, bet jis stengėsi, kad nepamatytų. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad žinojo, jog parduotuvėje yra filmavimo kameros, tikėjosi, kad jo nepastebės, stengėsi, kad nesimatytų. Nuo lentynos pasiėmė 6 butelius alaus ir nuėjo prie kasos, norėjo išeiti iš parduotuvės kai parduotuvės darbuotoja pasakė, kad jis nesumokėjo už prekes. Jis pasakė, kad daiktai yra jo, tačiau parduotuvės darbuotoja sugriebė už jo rankose laikyto maišelio ir tempė į savo pusę sakydama, jog prekės ir maišas yra parduotuvės. Jis stipriau truktelėjo maišelį link savęs, kasininkė paleido ir jis išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už alų (b. l. 79).

9.       Tuo tarpu liudytoja L. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė, kai nuteistasis krovėsi alų į maišą, ji atėjo prie išėjimo durų pažiūrėti, ar jis susimokės už prekes. Tuomet, kai vaikinas praėjo pro kasas nesumokėjęs už alų, ji bandė jį sustabdyti, tačiau jis priešinosi iš išrovęs jai iš rankų maišą su alumi pabėgo pro duris į lauką (b. l. 13). Apklausta teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog matė, kad asmuo į maišą krovėsi alų, kaip paskui stovėjo prie kasos, ir kai jis nesumokėjo už alų, bandė jį sulaikyti, tačiau jis išėjo. Liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose akivaizdžiai matyti jog nuteistasis bando praeiti pro kasas nesusimokėjęs už prekes, jį sustabdo prie durų esanti parduotuvės darbuotoja, jis stabteli, vyksta pokalbis, tačiau jam bandant pabėgti, pardavėja sučiumpa už maišelio rankenų ir bando sustabdyti asmenį ar atimti prekes, tačiau nuteistasis ištraukia maišelį ir pabėga iš parduotuvės.

10.       Pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015 ir kt.).

11.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvirosios vagystės, nes byloje nustatyta, kad D. B. stebėjo apsaugos darbuotoja, kuri bandė jį sulaikyti, todėl nuteistasis suprato, kad vagystę daro atvirai. Kaip matyti iš įvykių eigos, veiką daryti jis pradėjo stengdamasis veikti slaptai (nors ir žinodamas, kad parduotuvė stebima vaizdo kameromis), pritūpęs prie lentynos ir slapta dėdamas gėrimus į maišą, bandydamas nepastebėtas praeiti pro kasas. Vis dėl to, parduotuvės darbuotoja jį pastebėjo ir sustabdė prie išėjimo, t. y. jau praėjusį pro kasas nesusimokėjus, bandydama jį sulaikyti ir paimti prekes, tačiau nuteistasis, nepaisydamas to, ištraukė maišelį ir pasišalino. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas ir pačiam D. B. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir pasišalinus iš parduotuvės su pagrobtu alumi, teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai.

12.       Slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai apsaugos darbuotoja pastebėjo D. B. veiksmus, bandė jį sustabdyti, tačiau pastarasis kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę turtu disponuoti. Taigi visa tai patvirtina, kad nuteistasis D. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 9,54 Eur.

13.       Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog jis buvo ne vienas. Visgi, iš skundo turinio neaišku ar nuteistasis teigia, jog jis veikė bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, ar jam žinoma apie kito asmens įvykdytą vagystę, nesusijusią su nagrinėjama byloje. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip jau minėta aukščiau, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su apeliantu būtų veikęs bendrininkas ar būtų kitos, nuteistajam neinkriminuotos nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymiai ir apeliacinės instancijos teismas turėtų į tai nustatyta tvarka reaguoti.

14.       D. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog darydamas veiką, buvo komos būsenoje, nuo gimimo jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis veikos padarymo metu būtų buvęs tokios psichinės būsenos, jog visiškai ar iš dalies negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme tokių abejonių nebuvo kilę, jų nekilo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. B., atsižvelgė į visas teisingos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. 

16.       Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados dėl D. B. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai argumentuotos ir pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

   Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

   Nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

              Teisėjai                                                                                                          Audrius Cininas                        

                                                                                                                                     Daiva Kazlauskienė

                                                                                                                                     Jurgita Mačionytė