Civilinė byla Nr. 2SP-4286-329/2020
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01814-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.2.10.; 3.1.18.3.; 3.2.7.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. birželio 12 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą antstolės S. Ž. žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės procesiniai sprendimai dėl vykdymo procesų nutraukimo dėl senaties šioje bylose: baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašyme nurodoma, jog antstolė S. Ž. pareiškėjo P. L. atžvilgiu atlieka vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, vykdymo procesai pradėti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų procesinių sprendimų pagrindu. Vykdymo procesai visose trijose vykdomosiose bylose vykdomi išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Nurodo, kad pareiškėjas minėtose trijose bylose yra pateikęs atskirus prašymus dėl vykdymo procesų nutraukimo dėl senaties. Pareiškėjas pateikė antstolei prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Antstolė (duomenys neskelbtini) d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininko prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo atmetė, o (duomenys neskelbtini) d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką iki (duomenys neskelbtini) d. informuoti apie tai, kur šiuo metu saugoma areštuota transporto priemonė – motociklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (areštuotas (duomenys neskelbtini) d. turto arešto aktu), siekiant iki (duomenys neskelbtini) d. atlikti transporto priemonės apžiūrą, vėliau ją įvertinti ir realizuoti viešųjų varžytinių būdu. Pareiškėjas pateikė antstolei skundą, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), o teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi mano, jog paskelbiant varžytines ir realizuojant jam priklausantį turtą, kai minėtose bylose bus priimti sprendimai dėl vykdymo proceso nutraukimo dėl senaties, gali kilti sunkumų atgaunant išieškotas lėšas, kas pažeistų pareiškėjo kaip skolininko ir antstolės bei išieškotojos interesų pusiausvyrą.
Prašymas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikymą – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo išlaikyti ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Įstatymas numato, jos prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas (pareiškėjas) turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Tam būtina prima facie (iš lot. preliminarus vertinimas) įvertinti pareiškimu (skundu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje pareiškimo (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog vykdymo procesas dėl trijų vykdomųjų bylų: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyksta nuo 2008 metų. Pareiškėjas nurodo, jog vykdymo procesas vyksta neteisėtai, o antstolė priima nemotyvuotus ir nepagrįstus patvarkymus, be to, tikina, jog paskelbiant varžytines ir realizuojant jam priklausantį turtą, o minėtose bylose priėmus palankų sprendimą dėl vykdymo proceso nutraukimo senaties pagrindu, gali kilti sunkumų atgaunant išieškotas lėšas, kas pažeistų jo kaip skolininko teises.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertina tai, jog prašyme nebuvo pagrįstos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog vykdymo procese vykdymo veiksmai atliekami neteisėtai, nepateikė jokių motyvų ar rašytinių įrodymų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad vykdymo procese veiksmai nuo 2008 metų nebuvo atliekami, be to, pareiškėjas neįrodė ir neįtikino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo kaip skolininko teisės bus pažeistos.
Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas neturi galimybės įsitikinti, ar dėl paduoto skundo pareiškėjui galėtų / negalėtų būti priimtas palankus procesinis sprendimas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių preliminariai pagrįstų reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą taip vertini preliminarų jo skundo pagrįstumą, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė pareiškėjo atžvilgiu galimam neigiamų pasekmių atsiradimui bei nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti.
Be viso to, atkreipiamas dėmesys, jog vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą sumokėti CPK 80 straipsnyje numatyto dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 80 straipsnio 5 dalyje numatyto žyminio mokesčio nesumokėjo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti skolos išieškojimą vykdymo procese, be to, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra sumokėtas žyminis mokestis, todėl prašymas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, 147 straipsniu, 151 straipsniu, 335 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjo P. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Teisėja Virginija Šeškuvienė