Civilinė byla Nr. e2S-723-613/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00194-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.26

                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1289-549/2020 antstolio M. D. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Antstolis M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti, ar vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 yra įvykdytas, o jei neįvykdytas, išaiškinti, kokie konkretūs veiksmai turi būti atlikti skolininko tam, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1806-588/2018 sprendimas būtų įvykdytas.

2.       Antstolis nurodė, kad gavo išieškotojo paaiškinimus, kad skolininkas G. S. nevykdo 2018 m. spalio 16 d. nutarties – G. S. nepasirašo dokumentų, todėl projekto negalima įkelti į „Infostatyba“, o kol dokumentai neįkelti į „Infostatyba“, Palangos savivaldybė neišduoda leidimo atskirti turtą į du butus ir dėl to negalima įregistruoti VĮ Registrų centre. Antstolis 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu. Teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8349-862/2019 antstolio pareiškimas buvo tenkintas ir skolininkui paskirta 100,00 Eur baudą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė skolininko prašymą dėl baudos panaikinimo ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Antstolis 2019 m. birželio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė antstolio M. D. prašymą skirti skolininkui G. S. baudą, taip pat atmetė antstolio R. V. prašymą skirti skolininkui V. J. S. baudą. Teismas konstatavo, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis 2018 m. spalio 24 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registrų centre, t. y. taikos sutarties 5 punktas, yra įvykdytas, kitų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomajame dokumente nenurodyta. Antstolis, įsitikinęs kad taikos sutarties 5 punktas yra įvykdytas, nesant kitų priverstinio vykdymo veiksmų, neturėjo pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismai priėmė skirtingas nutartis, antstolis prašo išaiškinti sprendimo įvykdymo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi antstolio M. D. prašymą tenkinti iš dalies – išaiškino, kad vykdomasis dokumentas Nr. e2-1806-588/2018, išduotas pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 patvirtintą taikos sutartį, nėra įvykdytas.

5.       Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinta 2018 m. spalio 5 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo V. J. S., atsakovo G. S. ir trečiųjų asmenų D. S. ir R. V. S., kuria šalys išsprendė ginčą, kilusį tarp šalių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio vieno buto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo namas),  tvarkos. Ir be kita ko, susitarė: jog iš vieno buto gyvenamojo namo atidalinami du butai, formuojant du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, šioje taikos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (1 punktas).

6.       Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ištaisyti Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.2.2.6 ir 4.2.2.7. punktuose nustatyti netikslumai, įrašant patalpų 1-26 ir 1-27 plotus, šiuos punktus išdėstant taip: „4.2.2.6. Koridorius 1-26 (plotas 1.78 m2); 4.2.2.7. Koridorius 1-27 (plotas 6,25 m2);“.

7.       Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovui V. J. S. išduotas 2019 m. sausio 4 d. vykdomasis raštas pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. O teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, vykdomasis raštas išduotas atsakovui G. S..

8.       Teismas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarka yra aiški ir suprantama. Tačiau teismas papildomai paaiškino, kad, Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys išsprendė ginčą, kilusį tarp šalių dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui V. J. S., atsakovui G. S., tretiesiems asmenims D. S. ir R. V. S. priklausančio Ginčo namo tvarkos. Šalys susitarė, jog iš Ginčo namo atidalinami du butai, formuojant du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus, sudarant atskirą nekilnojamo turto vienetą, adresu (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1, kuris atitenka ieškovui V. J. S., ir sudarant atskirą nekilnojamo turto vienetą adresu (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2, kuris atitenka trims bendrasavininkams: atsakovui G. S. ir tretiesiems asmenims D. S. ir R. V. S. (2., 4. punktai). Taip pat 5 punktu šalys įsipareigojo pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, VĮ Registrų centre. Taigi, atsižvelgiant į ginčo esmę, pagrindinis taikos sutarties tikslas buvo išspręsti klausimą dėl šalių dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šiuo klausimu šalys sutarė, kad bus suformuoti du atskiri nekilnojamo turto kadastro objektai, t. y. du atskiri butai, kiekvienam jų priskiriant tam tikras patalpas pagal kadastrinių matavimų plane pažymėtus indeksus. Taigi, šalys, vykdydamos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 ir 4 punkto sąlygas, privalo atlikti teisės aktais reglamentuojamus veiksmus, kuriais būtų įgyvendinti taikos sutarties tikslai – bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui V. J. S., atsakovui G. S., tretiesiems asmenims D. S. ir R. V. S. priklausančio Ginčo namo atidalijimas į du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus – du butus.

9.       Teismas iš VĮ Registrų centro pažymos nustatė, kad taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos – Ginčo namo atidalijimas į du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus nėra atliktas. Be to, taikos sutarties 5 punktas taip pat nėra įvykdytas, nes teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį VĮ Registrų centrui įregistruoti perdavė teismas, kai ši nutartis įsiteisėjo, nes ši nutartis turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir tai nėra susiję su šalių pareiga įvykdyti taikos sutarties 5 punkto reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas Nr. e2-1806-588/2018 nėra įvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo dokumento Nr. e2-l806-588/2018, išduoto pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 patvirtintą taikos sutartį, spręsti iš esmės – konstatuoti, jog vykdomasis dokumentas neteko galios ir įpareigoti antstolį M. D. nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes — panaikinti visas vykdymo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Skundžiama Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl to, kad vykdomasis dokumentas, priėmus Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018, yra netekęs teisinės galios ir dėl to jo įvykdymo ar neįvykdymo klausimas negali būti apskritai keliamas, nes įsiteisėjusia Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 iš esmės buvo pakeistos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas V. J. S. prašo atmesti suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad netikslumai taikos sutartyje atsirado būtent dėl suinteresuoto asmens G. S. kaltės. Atsidalinus viena butą į du butus bus privaloma abiem butams atlikti naujus kadastro matavimus ir juose visada bus patalpų plotų paklaida. Taikos sutartyje teisingai užfiksuoto patalpų priklausomybė kiekvienam savininkui, o ne plotams, kurie dažnai gali keistis. Todėl suinteresuoto asmens G. S. atskirojo skundo motyvas nėra rimtas norint panaikinti Palangos teismo rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartį To norima, kad G. S. galėtų išsisukti nuo baudos, kuria skirs antstolis M. D. ir teismas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       CPK 334 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kada pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą: 1) Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

14.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo G. S. apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš dalies tenkintas antstolio M. D. prašymas išaiškinti, ar vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 yra įvykdytas, o jei neįvykdytas, išaiškinti, kokie konkretūs veiksmai turi būti atlikti skolininko tam, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1806-588/2018 sprendimas būtų įvykdytas.

15.       Vykdymo dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).

16.       Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei pastarasis CPK straipsnis, nei CPK 589 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje 2-2253/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-407/2015, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1493-516/2017).

17.       Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek suinteresuotiems asmenimis, tiek teismui. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).

18.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog tais atvejais, kai skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 338 straipsnis). Jei CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

        apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties nutraukti.

Teisėja                                                                                Giedrė Seselskytė