Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-768/2016

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00369-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,

gynėjai advokatei Dovilei Baniulei,

išteisintajai E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. D. ir prokurorės D. S. – M. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d. (dvi veikos), išteisinta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).

I. D. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

E. B. išteisinta dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d.

Bylą perduodant teismui E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Ž. O. namuose, (duomenys neskelbtini), Ž. O. paprašė patvirtinti grūdų valomosios pirkimą – pardavimą tarp Ž. O. ir jos vyro B. B., (mirusio (duomenys neskelbtini)),  Ž. O. sutikus, surašė pirkimo-pardavimo sutartį tarp Ž. O. ir B. B., įrašė datą 2010-03-04, pasirašė B. B. vardu ir parašu, tokiais veiksmais pagamino netikrą dokumentą, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2013-08-08 pateikdama Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B. vardu.

Be to, E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2013 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, J. K. namuose, (duomenys neskelbtini), J. K. paprašė patvirtinti mėšlo kratytuvo bei traktorinės priekabos pardavimą tarp J. K. ir B. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)), J. K. sutikus, surašė pirkimo sutartį, įrašė datą 2010-03-15, pasirašė B. B. vardu ir parašu, tokiais veiksmais pagamino netikrą dokumentą, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2013-08-08 pateikdama Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B. vardu.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. D. prašo panaikinti skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. B. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. (dvi veikos) ir ją nuteisti, patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį bei priteisti iš E. B. nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas arba E. B. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. (dvi veikos) ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo (BK 37 str.), taikant jai baudžiamojo poveikio priemones ir patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį bei priteisti iš E. B. nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas.

Skunde apeliantė cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su BK 300 str. 1 d. bei BK 37 str. taikymu. Nurodo, kad šioje situacijoje buvo nustatyta, jog išteisintoji E. B. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t.y. pateikė Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dėl paveldėto turto pasidalijimo. Pagaminto netikto ar suklastoto tikro rašytinio įrodymo pateikimas civiliniame procese apsunkina kitos proceso šalies įrodinėjimo galimybes, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, pažeidžia rungimosi principo esmę ir trukdo teismui vykdyti teisingumą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad E. B., pagamindama atitinkamas sutartis ir jas pateikdama teismui, siekė, kad velionio B. B. turto egzistavimo faktas šalims bei teismui būtų žinomas, o ne nuslėptas, tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima. E. B., pateikdama teismui šias sutartis, siekė savo asmeninių tikslų, t.y. siekė, kad jos ieškinys būtų patenkintas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas įrodinėjimo pareiga civiliniame procese tenka šalims ir šalys tai gali daryti remdamosi tikrais, o ne suklastotais įrodymais. Remiantis šioje byloje pateiktu teismo vertinimu, jeigu šalis siekia „gerų tikslų“, pvz. įrodyti daiktų egzistavimo faktą, ji gali dokumentus pagaminti ir tai neva yra visiškai normalu. Toks teismo išaiškinimas prieštarauja civilinio proceso esmei. Taip pat, nors E. B. pateikė teismui jos pagamintus įrodymus, tačiau šalys proceso eigoje sudarė taikos sutartį ir ginčas buvo užbaigtas taikiai. Ji (nukentėjusioji) teismui nurodė, kad dėl E. B. veiksmų padarė ieškovei didesnes nuolaidas pasirašydama minimą taikos sutartį, kadangi baiminosi, kad išteisintoji procese gali pateikti bet ką, t.y. suklastoti ir/ar pagaminti ir kitus nesamus dokumentus, todėl E. B. veiksmai sukėlė pasekmes. Nors E. B. padarytos veikos teismo veiklos nesutrikdė, teismas bendra tvarka išsprendė taikos sutarties patvirtinimo klausimą, o procesas nebuvo užvilkintas, kadangi klausimą dėl dokumentų suklastojimo ji (nukentėjusioji) iškėlė ne civiliniame procese, o pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau akivaizdžiai tokių pasekmių atsiradimo galimybė buvo iškilusi. Atsižvelgdama į tai mano, kad E. B. veika yra pavojinga ir atitinkanti visus baudžiamajame įstatyme numatytus požymius, todėl yra pagrindas panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį ir priimti kitą – apkaltinamąjį nuosprendį ir E. B. nuteisti bei patenkinti civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti atstovavimo išlaidas. Jeigu teismas manys, jog E. B. veika nėra tiek pavojinga, kad jai turėtų būti taikytina baudžiamoji atsakomybė, tuomet prašo apsvarstyti, ar E. B. padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra mažareikšmės, t.y. prašo pripažinti, kad E. B. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo, taikyti teismo parinktas baudžiamojo poveikio priemones, priteisti padarytos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atstovavimo išlaidas.

Apeliaciniu skundu prokurorė D. S.-M. prašo panaikinti skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, E. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., dėl netikro dokumento – grūdų valomosios pirkimo-pardavimo sutarties tarp Ž. O. ir jos mirusio vyro B. B., pagaminimo ir skirti 8 MGL dydžio baudą, taip pat pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., dėl netikro dokumento – mėšlo kratytuvo ir traktorinės priekabos pirkimo-pardavimo sutartį tarp J. K. ir B. B. pagaminimo ir jos panaudojimo ir skirti 10 MGL dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 14 MGL dydžio baudą.

Skunde nurodo, kad teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. E. B. pagamino netikrus dokumentus, šiuos dokumentus panaudojo veikdama tiesiogine tyčia, jos veikoje yra visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymiai. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. E. B. pagamino du netikrus dokumentus. Dėl vieno netikro dokumento pagaminimo ji kaltę pripažino. Teisminio nagrinėjimo metu atlikus rašysenos ekspertizę ir nustačius, kad E. B. mirusio sutuoktinio vardu pasirašė ir pirkimo-pardavimo sutartyje su Ž. O., ji tai neigė. Pagamindama netikrą dokumentą ji įrašė ir sandorio datą – 2010-03-04, nors tuo metu ji net neturėjo įgaliojimo veikti savo sutuoktinio vardu. E. B. pagaminti netikri dokumentai buvo pateikti teismui civilinėje byloje kaip įrodymai ir juose įrašytos dalintinų pinigų sumos buvo kaip pagrindas dalinant turtą paveldėtojams. Neteisingas yra teismo vertinimas, kad E. B. veiksmai nesukėlė pavojingų padarinių, nepadarė žalos. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014). Kvalifikuojant veikas pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. E. B., neturėdama įgaliojimo, surašydama pirkimo-pardavimo sutartis mirusio savo sutuoktinio vardu ir taip pat pasirašydama suklastojant mirusio sutuoktinio parašą, pagamino netikrus dokumentus, pateikė juos teismui kaip įrodymą civilinėje byloje ne šiaip sau, bet aiškiai siekdama teisinių pasekmių. Nukentėjusioji I. D. parodė, kad dėl E. B. pateiktų suklastotų sutarčių ji nukentėjo civilinėje byloje nepaisant to, kad sutiko sudaryti taikos sutartį. Nors teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nustatė, kad E. B. civilinėje byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo išgalvotos, faktiniai duomenys to nepatvirtina. Ž. O. teismo posėdžio metu iš viso paneigė pasirašęs E. B. teismui civilinėje byloje pateiktą sutartį dėl grūdų valomosios mašinos. Pati E. B. tvirtino, kad sutartį pasirašė B. B., nors atlikta rašysenos ekspertizė nustatė, kad sutartyje yra E. B. parašas, o ar kitas parašas yra Ž. O. – neįmanoma nustatyti. Liudytojas Ž. O. neprisiminė ir tikslios sumos, už kurią B. B. pirko mašiną (5000 ar 6000 litų). Pagamintose netikrose sutartyse įrašytos sumos civilinėje byloje dėl turto padalijimo turėjo tiesioginę įtaką. E. B. būdinga sąmoningai klaidinti valstybines institucijas, piktnaudžiauti teisėmis ir galbūt daryti nusikalstamas veikas trikdant teismo darbą, teikiant jam tikrovės neatitinkančius faktus. 2015-01-05 Rokiškio rajono apylinkės teismo ji buvo nuteista už tai, kad pateikė kaimynui raštą, skirtą Rokiškio rajono apylinkės teismui, prašydama šio rašto tekstą perkelti į elektroninę laikmeną bei atspausdinti ir šiame nurodydama tikrovės neatitinkančią, nukentėjusiąją I. D. šmeižiančią ir garbę bei orumą žeminančią informaciją. Teismui raštas nebuvo pateiktas tik todėl, kad kaimynas padarė jo kopiją ir nunešė I. D., kuri savo ruožtu kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižto. E. B. padarytose nusikalstamose veikose yra visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymiai. Teismui pateikdama kaip įrodymus civilinėje byloje pagamintus netikrus dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis – E. B. padarė žalos BK 300 str. 1 d. normomis saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai, buvo pažeistas dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas bei patikimumas. Negali būti nebaudžiama už asmens veiksmus, kai teismui bylose kaip įrodymai pateikiami pagaminti netikri dokumentai, pasirašant mirusio asmens vardu ar kito asmens vardu neturint tam jokio įgaliojimo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, o E. B. ir jos gynėja advokatė Dovilė Baniulė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nukentėjusiosios ir prokurorės apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 300 str., vertindamas dokumentų klastojimo kaip formalios veikos pavojingumą, ir nepagrįstai E. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymas. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008).

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji tiksliai nenustatytu laiku pagamino netikrus dokumentus, t.y. dvi pirkimo-pardavimo sutartis ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2013-08-08 pateikdama Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą buvo pateiktos dvi minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos. Iš 2010-03-15 pardavimo sutarties kopijos matyti, kad joje yra ranka rašytas tekstas apie tai, kad J. K. pardavė mėšlo kratytuvą už 3,5 tūkstančio litų ir priekabą traktorinę už 2,5 tūkstančio litų B. B., gyv. (duomenys neskelbtini), o prie įrašų „Pirkėjas“ ir „Pardavėjas“ yra asmenų parašai bei nurodyta data – „2010 metų kovo 15 d.“ (1 t.,. 9 b.l.). Iš kitos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis surašyta 2010-03-04, joje yra ranka rašytas tekstas apie tai, kad Ž. O. parduoda grūdų valomąją Fosit-petkus gigant B. B., o po šiuo tekstu yra įrašai: „B. B.“, „Ž. O.“ ir parašai (1 t., 12 b.l.). 2015-11-24 rašysenos ekspertizės aktu Nr. 11-1442(15) buvo nustatyta, kad 2010-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjo Ž. O. ir pirkėjo B. B. dėl grūdų valomosios tekstą parašė Ž. O., o rankraštinius įrašus po tekstu „B. B.“, „Ž. O.“ parašė ir  B. B. vardu pasirašė E. B., taip pat, kad 2010-03-15 pirkimo-pardavimo sutarties tarp pardavėjo J. K. ir pirkėjo B. B. dėl mėšlo kratytuvo ir traktorinės priekabos tekstą ir rankraštinius įrašus „Pardavėjas“, „Pirkėjas“ bei datą po tekstu parašė ir B. B. vardu pasirašė E. B., o  J. K. vardu pasirašė pats J. K. (2 t., 2-7 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai Ž. O. (1 t., 93-94 b.l.) ir J. K. (1 t., 91-92 b.l.) patvirtino, kad B. B. iš tikrųjų iš jų pirko kaltinime nurodytą techniką, o į bylą pateiktos sutartys dėl šios technikos pirkimo-pardavimo buvo pasirašytos gerokai vėliau E. B. iniciatyva. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas Ž. O. taip pat nurodė, kad B. B. pardavė grūdų valomąją mašiną už tokią sumą, kokia nurodyta sutartyje, bet šią sutartį paprašytas E. B. surašė daug vėliau (1 t., 196-197 b.l.). Aplinkybę, kad J. K. su E. B. 2012 metais pasirašė sutartį teismo posėdžio metu patvirtino ir J. K. (liudytojas mirė (duomenys neskelbtini)) dukra L. B. (1 t., 179-180 b.l.). Ir nors šie bylos duomenys patvirtina, kad mėšlo kratytuvas, traktorinė priekaba bei grūdų valomoji mašina buvo iš tikrųjų nupirkti B. B., taigi ginčijamose pirkimo-pardavimo sutartyse yra užfiksuotas realiai įvykusių sandorių faktas, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad E. B. minėtas sutartis dėl žemės ūkio technikos pirkimo sudarė neturėdama tam teisės ir tai žinodama. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t.y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentui, kad E. B., neturėdama įgaliojimo, surašė pirkimo-pardavimo sutartis mirusio savo sutuoktinio vardu ir jas pasirašė suklastodama mirusiojo parašą bei pateikė teismui kaip įrodymą civilinėje byloje ne šiaip sau, bet aiškiai siekdama teisinių pasekmių, t.y. suklastojo sutartis tada, kai tokių sutarčių jai prireikė kilus ginčui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų įrodyti, koks ir kokios vertės turtas priklausė jos velioniui vyrui B. B., nors tas pačias aplinkybes galėjo bandyti įrodyti ir kitomis teisėtomis priemonėmis (pavyzdžiui, prašyti civilinėje byloje apklausti liudytojais šią techniką pardavusius asmenis ar kitus asmenis, žinančius daiktų įsigijimo aplinkybes). Aptarti E. B. veiksmai rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti ir tokiais savo veiksmais pasikėsino į valdymo tvarką, kadangi teisme įrodinėjamas aplinkybes leidžiama grįsti tik teisėtais įrodymais. Be to, nors apylinkės teismas nurodė, kad jokių žalingų padarinių dėl E. B. veiksmų neatsirado, nes buvo sudaryta taikos sutartis dėl turto dalybų ir BK 300 str. saugomas dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas bei patikimumas realiai nebuvo pažeistas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str., sudėtis yra formali ir padarinių atsiradimas nėra būtinas šios veikos požymis. Be to, nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. B. veiksmai surašant vieną iš sutarčių, taip pat pasirašant abi pirkimo-pardavimo sutartis kito asmens vardu neturint tam teisės bei šias sutartis pateikiant teismui civilinėje byloje, laikytini atitinkančiais BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaip matyti iš E. B. pateikto kaltinimo formuluotės, jai inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. BK 63 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 d. pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Nustatyta, kad E. B., klastodama abi pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo vieningą tyčią, t.y. šios sutartys buvo suklastotos siekiant vieningo tikslo – pagrįsti žemės ūkio padargų įsigijimą B. B. vardu civilinėje byloje, abi sutartis B. B. vardu pasirašė pati E. B., be to, abiem pirkimo-pardavimo sutartimis buvo įformintas tikras juridinis faktas – žemės ūkio technikos pirkimas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B. veika turi būti vertinama kaip tęstinė, todėl laikytina, kad E. B. 2012 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Ž. O. namuose, (duomenys neskelbtini), Ž. O. paprašė patvirtinti grūdų valomosios pirkimą – pardavimą tarp Ž. O. ir jos vyro B. B., (mirusio (duomenys neskelbtini)),  Ž. O. sutikus, surašė pirkimo-pardavimo sutartį tarp Ž. O. ir B. B., įrašė datą 2010-03-04, pasirašė B. B. vardu ir parašu, toliau tęsdama savo veiką E. B. 2013 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, J. K. namuose, (duomenys neskelbtini), J. K. paprašė patvirtinti mėšlo kratytuvo bei traktorinės priekabos pardavimą tarp J. K. ir B. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)), J. K. sutikus, surašė pirkimo sutartį, įrašė datą 2010-03-15, pasirašė B. B. vardu ir parašu, tokiais veiksmais pagamino netikrus dokumentus, t. y. dvi pirkimo-pardavimo sutartis, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2013-08-08 pateikdama Rokiškio rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B. vardu.

BK 11 str. 1 d. ir 12 str. nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo už šiuos nusikaltimus, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, klausimą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos.

BK 37 str. nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-416/2012, 2K-180-693/2015). Taigi net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant klausimą apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis.

BK 300 str. numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant dokumentus, disponuojant juo, yra apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos veiklą. Nagrinėjamu atveju E. B. neturėdama teisės savo vyro vardu pasirašė dvi pirkimo-pardavimo sutartis bei šiuos dokumentus pateikė teismui civilinėje byloje. Pasekmės – civilinėje byloje buvo sudaryta taikos sutartis dėl B. B. turto padalijimo. Duomenų, kad teismui ar civilinėje byloje Nr. 2-980-233/2013 dalyvavusiems asmenims būtų padaryta žala, nėra. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad E. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, kuris apima padarytą žalą BK 300 str. 1 d. norma saugomoms vertybėms, yra nereikšmingas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad E. B. padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, jog atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Taigi pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino E. B. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d. kaip mažareikšmės ir bylos jos atžvilgiu nenutraukė, nors skundžiamame nuosprendyje ir pasisakė dėl E. B. veiksmų pavojingumo, tokiu būdu pripažindamas jog veika iš tikrųjų buvo padaryta (priešingu atveju, t.y. nesant nusikalstamos veikos sudėties, nebūtų pagrindo spręsti, ar tokia veika yra pavojinga).

Nustačiusi, kad E. B. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 37 str. nuostatas, jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina. Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 37 str. numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d.). Įvertinusi tai, kad E. B. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai, t. y. žala padaryta teisėtai dokumentų apyvartai, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, E. B. asmenybę – veikos padarymo metu buvo neteista, nebausta administracine tvarka, nagrinėjamos veikos padarymas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, teisėjų kolegija mano, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra pakankama priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus, todėl E. B. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Nukentėjusioji I. D. baudžiamojoje byloje pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį motyvavo tuo, kad prieš ją buvo inicijuota civilinė byla, kurioje dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, klastojimo galėjo būti priimtas nepalankus sprendimas. Dėl dokumentų klastojimo pasijuto pažeidžiama, padarė ieškovei nuolaidų, pasirašydama taikos sutartį, juto stresą, prarado pasitikėjimą, baimę ir savo padėties netikrumą (1 t., 86-87 b.l.).  Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiosios I. D. civiliniame ieškinyje išdėstyti motyvai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Neįtikinami yra ieškinio argumentai, kad dėl E. B. teismui pateiktų dviejų suklastotų sutarčių, kuriose buvo užfiksuoti realiai įvykę juridiniai faktai, nukentėjusioji galėjo patirti, kaip ji teigia, stresą, baimę ir savo padėties netikrumą. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios I. D. civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 115 str. 1 d.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant pagrindui taikyti BK 37 str. nuostatas ir E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti, pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį panaikinti.

E. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str., dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Nukentėjusiosios I. D. civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Donatas Jatužis

Teisėjai              Bronė Vidzėnienė

              Algirdas Gaputis