Baudžiamosios bylos Nr. e1-460-1023/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12410-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

D. B. 2021 m. balandžio 19 d. apie 17.10 val. Prienuose, F. Martišiaus - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2021 m. balandžio 19 d. 18.44 val. jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 1,71 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju D. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad jo bendradarbio R. M. sutuoktinė turi automobilį, o R. M. neturi teisės vairuoti. Todėl jis nueina pas R. M. į namus, esančius Prienuose, (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinei priklausančiu automobiliu „CHRYSLER“, valstybinio numerio ženklų nežino, važiuoja į darbą. 2021 m. balandžio 19 d. galėjo būti apie 09.00 val. jis atėjo pas R. M. į namus ir su automobiliu „CHRYSLER“ kartu su R. M. važiavo į darbą. Šią dieną dirbo Prienuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėjo trinkeles. Dirbo kažkur iki 17.00 val. Dirbdamas R. M. gėrė alaus. Jis alkoholio nevartojo visiškai. Ir tą dieną kažkur apie 17.10 val. išvažiavo namo. Automobilį vairavo jis, o R. M. sėdėjo šalia ant priekinės sėdynės. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. privažiavo prie F. Martišiaus gatvės. Tada jis suko į dešinę, kažkaip kliudė jam iš dešinės pusės, tiesiai važiuojančio vilkiko kairį baką. Po susidūrimo sustojo kelyje. Po to iš vilkiko išlipo vairuotojas, buvo Lenkijos pilietis. Jis kažką kalbėjo, kad nereikia policijos. Tada pamatė, kad čia kažkokia sumaištis ir išėjo namo. Kai vairavo automobilį buvo blaivus. Sugrįžo namo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė. Nesipildė su vilkiko vairuotoju jokių eismo įvykio deklaracijų. Žino, kad įvykus eismo įvykiui, reikia likti eismo įvykio vietoje, tačiau išsigando ir išėjo namo. Grįžęs į namus, niekam nesakė, kad įvykdė eismo įvykį. Namuose pasiėmė brendžio ir gėrė. Išgėrė beveik visą. Gėrė alkoholį dėl to, kad buvo susinervinęs. Po to užmigo. Prabudo nuo to, kad kažkas pradėjo kelti iš miego. Pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasakė, kad reikia važiuoti kartu su jais. Jie jo nieko neklausė. Policijos komisariate jis neprisipažino, kad vairavo automobilį ir įvykdė eismo įvykį, nes bijojo. Policijos komisariate buvo patikrintas blaivumas. Buvo virš 1,51 promilių neblaivumas. Tik kitą dieną atėjęs į policijos komisariatą prisipažino, kad vairavo automobilį, įvykdė eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholį, žinodamas, kad to daryti negalima. Prisipažino dėl to, kad suprato, kad vis tiek reikės atsakyti už tai, ką padarė. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Liudytojas L. R. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2021 m. balandžio 19 d. jis dirbo Prienų r., kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju K. U.. Apie 17 val. 10 min. gavo pranešimą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad adresu Prienai, F. Martišiaus g., į Lenkijos piliečio vairuojamą vilkiką „DAF“, valst. Nr. BF71874 atsitrenkė neblaivus vairuotojas su „Chevrolet“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į eismo įvykio vietą adresu Prienai, F. Martišiaus g., ties pastatu Nr. 38, rado, pagrindiniame kelyje, važiuojamojoje kelio dalyje stovinčią apgadintą transporto priemonę „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „SCHIMTZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Lenkijos pilietis M. R. bei šalutiniame kelyje (duomenys neskelbtini) g., stovinčią apgadintą transporto priemonę „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia transporto priemonės rado akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris prisistatė R. M.. Minėtas asmuo kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę, bei nurodė, kad transporto priemonę vairavo jo bendradarbis D. B., kuris iš eismo įvykio pasišalino. Paklaustas R. M. prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus jis paaiškino, kad maždaug prieš 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,74 prom. girtumas. Informacija buvo perduota kitiems policijos pareigūnams, tai tyrėjai V. P. ir K. N., kurie patikrinę adresą Prienai, (duomenys neskelbtini), kuriame gali būti minėtas iš eismo įvykio vietos pasišalinęs asmuo, jį rado namuose. Asmuo buvo pristatytas į įvykio vietą, tačiau iš karto neigė važiavęs automobiliu „CHRYSLER“. Alkoholio kiekio matuokliu D. B. buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Pakartotinio patikrinimo meta buvo nustatytas 1,83 prom. girtumas. Lenkijos piliečiui, parodžius jam abu vyriškius, kurie dalyvavo šiame eismo įvykyje, nurodė, kad pagal sudėjimą ir išvaizdą, eismo įvykio meta automobilį vairavo vyriškis, kuris yra D. B..

Liudytoja D. M. parodė, kad automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu ir priklauso jai. Jos sutuoktinis R. M. dirba kartu su D., kurio pavardės nežino. Jos sutuoktiniui R. yra atimta teisė vairuoti automobilį. Rytais ateidavo D. į jų namus, esančius Prienuose, (duomenys neskelbtini) 40, ir pasiimdavo jos automobilį, kartu su jos sutuoktiniu važiuodavo į darbą. Jai jos sutuoktinis sakė, kad D. vairuotojo pažymėjimą turi, todėl ji leisdavo jiems važiuoti su automobiliu į darbą. Ji nėra mačiusi, kad jos sutuoktinis būtų kada važiavęs paskutiniu metu su automobiliu prie vairo. 2021 m. balandžio 19 d. ji po 07.00 val., ryte, išėjo į darbą, o D. ateidavo apie 09.00 val. ir tada su jai priklausančiu automobiliu kartu su sutuoktiniu R. važiuodavo į darbą. Tos pačios dienos vakare, apie 17.00 val. būnant namuose kartu su sūnumi A., sūnui paskambino sutuoktinis ir pajautė, kad jis gali būti neblaivus. Sakė, kad pateko į avariją, kad atsimušė į „fūrą“ D. ir D. pabėgo, o jis liko prie automobilio. Tada nuvažiavo jos sūnus į įvykio vietą. Automobilio policijos pareigūnai negražino, tik leido išsiimti daiktus iš automobilio. Su savo vyru policijos komisariate nekalbėjo. Ji pati nematė ir negali pasakyti kas vairavo eismo įvykio metu jai priklausantį automobilį.

Liudytojas R. M. parodė, kad gyvena Prienuose, (duomenys neskelbtini) 40. Jis vykdo individualią veiklą, dirba statybos darbus. Kartu šiuo metu dirba su pažįstamu D. B.. Jis teisės vairuoti automobilį neturi, nes atimta. Dirbant statybose reikalingi įrankiai, todėl jis su D. pasiima jo sutuoktinės D. M. automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja D. ir su juo važiuoja į objektą. 2021 m. balandžio 19 d. apie 09.00 val. į namus atėjo D. ir su jo sutuoktinės automobiliu važiavo dirbti Prienuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, klojo trinkeles. Dirbant jis vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinės. D. alkoholio nevartojo. Tos pačios dienos vakare, galėjo būti apie 17.00 val., jie važiavo namo. Automobilį kaip ir ryte, taip ir vakare vairavo blaivus D., o jis sėdėjo šalia. Jiems privažiavus F. Martišiaus gatvę, D. suko į dešinę ir kažkaip per daug išvažiavo į kelio vidurį ir kairiu kampu užkabino iš dešinės pusės, į kalną kylančio vilkiko kairį šoną. Tada sustojo. Iš vilkiko išlipo vyriškis, kuris kalbėjo lenkiškai. Kol jis kalbėjo su vilkiko vairuotoju D. kažkur dingo. Jis liko prie automobilio. Paskui atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi aplinkybes. Pristatė į policijos komisariatą. Į policijos komisariatą atvežė ir D.. Kaip suprato D. buvo neblaivus. Kada ir kur jis vartojo alkoholį nežino, tačiau eismo įvykio metu buvo blaivus.

Be kaltinamojo D. B. prisipažinimo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

-       2021 m. balandžio 20 d. Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos V. A. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. B. vairavimo kelių transporto priemonės esant neblaiviam ir pasišalinimo iš eismo įvykio;

-       2021 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, schema, kad įvykio vieta yra Prienuose, F. Martišiaus ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje;

-       2021 m. balandžio 19 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo D. B. alkotesteriu 18.44 val. nustatytas 1.71 prom. girtumas, 19.01 val. nustatytas 1.83 promilių girtumas;

-       VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio „Chrysler PT Cruiser“ vidutinė kaina Lietuvoje 1180,00 Eur su PVM;

-       VĮ „Regitra“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra D. M.;

-       2021 m. balandžio 21 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad D. M. grąžintas automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nes jis sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo, t. y. 2021 m. balandžio 19 d. apie 17.10 val. Prienuose, F. Martišiaus - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2021 m. balandžio 19 d. 18.44 val. jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 1,71 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Už D. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis D. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino ir iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. B. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme su jos atidėjimu, todėl teismo vertinimu areštas su atidėjimu yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam (BK 75 straipsnis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas pirmą kartą, taip pat įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos D. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nusikalstama veika žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, asmuo turi socialinius teigiamus ryšius- dirba, todėl teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos D. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis D. B. anksčiau nebuvo teistas, buvo administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu, kaltinamajam nustatytas 1,71 promilės neblaivumas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant artimą BK 68 straipsnyje numatytam vidutiniam dydžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). 

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis vairavo D. M. priklausantį automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino ir iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Automobilį D. M. kaltinamajam vairuoti leido, tačiau nežinojo, jog jis gali sukelti eismo įvykį, iš jo pasišalinti ir iki aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, priešingų duomenų byloje nėra. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1180,00 Eur.

Kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis). BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o):

D. B. pripažinti kaltu paD. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti aštuoniems mėnesiams ir paskirti D. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, visą bausmės atidėjimo laiką būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Prienai, nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (du) metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1180,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct).

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti D. B., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                   Vaida Baumilė