Civilinė byla Nr. 2-252/2008
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-83-44/2005 pagal AB „Turto bankas“ ieškinį O. S. dėl skolos priteisimo ir O. S. priešieškinį AB „Turto bankas“, atsakovams UAB „Luokė“, likviduotam komerciniam bankui „Balticbank“, (tretieji asmenys UAB „Kirsta“, G. R. ) dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais (civ. byloje Nr. 2-504-382/2008).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 1 d. sprendimu atmetė ieškovo AB „Turto bankas“ ieškinį ir patenkino pareiškėjo priešieškinį: pripažino 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64, sudarytą tarp KB „Balticbank“ ir pareiškėjo, dėl 1 500 000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažino, kad ši paskos sutartis buvo sudaryta tarp kreditoriaus KR „Balticbank“ ir skolininko UAB „Luokė“; pripažino, kad 1994 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartis tarp KB „Aurabankas“ ir KB „Balticbank“ buvo sudaryta siekiant užtikrinti skolininkui UAB „Luokė“ suteiktos paskolos, priskaičiuotų palūkanų ir galimų netesybų pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64 grąžinimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 20 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį patenkino, o pareiškėjo priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui AB „Turto bankas“ iš atsakovo O. S. 1 657 732,89 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Pareiškėjas O. S. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė: 1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-83-44/2005; 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo AB „Turto bankas“ ieškinį ir patenkinti O. S. priešieškinį: pripažinti 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64, sudarytą tarp KB „Balticbank“ ir O. S. dėl 1 500 000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti, kad 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis Nr. 94-64 buvo sudaryta tarp kreditoriaus KB „Balticbank“ ir skolininko UAB „Luokė“ (naujas pavadinimas UAB „VIRSMAS“); pripažinti, kad 1994 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartis tarp KB „Aurabankas“ ir KB „Balticbank“ buvo sudaryta, siekiant užtikrinti skolininkui UAB „Luokė“ suteiktos 1 500 000 Lt paskolos, priskaičiuotų palūkanų ir galimų netesybų pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64 grąžinimą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis tik praėjus keliems mėnesiams po kasacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo atsitiktinai sužinojo, kad KB ,,Balticbank” valdybos pirmininkas R. J. , kuris KB „Balticbank“ vardu pasirašė ginčijamą paskolos sutartį su pareiškėju, galėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėtų veiksmų sudarant apsimestinius sandorius ir suteikiant paskolas fiziniams asmenims, t.y. didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. 2007 m. liepos 2 d. pareiškėjo atstovė gavo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/03 dokumentų kopijas, patvirtinančias KB „Balticbank“ valdybos pirmininko R. J. kaltę, atlikus baudžiamąją veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, būtent nuo šios datos, pareiškėjo nuomone, ir turi būti skaičiuojamas momento, nuo kurio galima pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, terminas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismo sprendimą keistų šios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos: 1) KB „Balticbank“ nuolatos bendradarbiavo su UAB „Luokė“, formaliai išduodant paskolas tretiesiems asmenims, kurios būdavo naudojamos UAB „Luokė“ ir su ja susijusių asmenų veikloje; 2) KB „Balticbank“, atstovaujamas valdybos pirmininko R. J. , nuolatos (sistemingai) išduodavo banko kreditus UAB „Luokė“ akcininkų nurodytiems asmenims, suvokdamas, kad pinigai realiai skolinami UAB „Luokė“ reikmėms. Kredito sutartys buvo formaliai sudaromos su UAB „Luokė“ statytiniais, tokiu būdu KB „Balticbank“ valingai sudarydavo apsimestinius sandorius; 3) UAB „Luokė“ negalėjo tiesiogiai gauti kreditų iš KB „Balticbank“, todėl, siekdama gauti daugiau lėšų investicinei veiklai, sistemingai organizuodavo KB „Balticbank“ kreditų išdavimą fiziniams asmenims. Gautos piniginės lėšos buvo naudojamos UAB „Luokė“ ir su ja susijusių trečiųjų asmenų reikmėms; 4) KB „Balticbank“ neišduodavo paskolų fiziniams asmenims būsto statybai, bankas specializavosi verslo finansavime; 5) KB „Balticbank“ kreditai, sistemingai suteikiami UAB „Luokė“ akcininkų nurodytiems asmenims, buvo grąžinami pačios UAB „Luokė“, faktiniam kredito gavėjui UAB „Luokė“ grąžinus paskolas, bankas niekada nekėlė reikalavimų dėl paskolų grąžinimo oficialiems paskolų gavėjams, tuo de facto pripažindamas sandorių apsimestinumą ir tikrąją kredito sutarčių šalį – UAB „Luokė“; 6) KB „Balticbank“ sistemingai išduodavo kreditus įvairiems fiziniams asmenims, esantiems juridinių asmenų statytiniams, kurie buvo tik formalūs banko kreditų gavėjai, t.y. KB „Balticbank“ kreditų išdavimas, realiai pinigus išmokant įmonėms, o kredito sutartis formaliai sudarant su įmonių darbuotojais ar kitais asmenimis, buvo nuolatos sistemingai vykdoma banko praktika ne tik bendradarbiaujant su UAB „Luokė“ bet ir kitomis įmonėmis; 7) Pareiškėjo gautas kreditas, pervestas G. R. , UAB „Kirsta“ ir KB „Aurabankas“ realiai buvo panaudotas UAB „Luokė“ reikmėms, kadangi minėti asmenys yra susiję su UAB „Luokė“.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal AB „Turto bankas“ ieškinį O. S. dėl skolos priteisimo ir O. S. priešieškinį AB „Turto bankas“, UAB „Luokė“, likviduotam KB „Balticbank“, (tretieji asmenys UAB „Kirsta“, G. R. ) dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino prašymui paduoti, nes apie KB „Balticbankas“ valdybos pirmininko R. J. kaltę atlikus baudžiamąją veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., galėjo sužinoti 2007 m. liepos 2 d., kai pareiškėjo atstovė gavo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/03 dokumentų kopijas. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių, turinčių esminę reikšmę bylai, aplinkybių reikalavimų. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-09/20 R. J. nebuvo inkriminuotas veikos epizodas dėl 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutarties Nr. 94-64 sudarytos tarp pareiškėjo O. S. ir KB “Balticbank“, atstovaujamo R. J. . Pagal šį epizodą R. J. net nebuvo pareikšti įtarimai ir jis nebuvo nuteistas. Taip pat Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-16/2002 nėra nustatyta, kad R. J. pasirašė su pareiškėju O. S. paskolos sutartį Nr. 94-64, pažeisdamas tuo laiku galiojančius teisės aktus. Pagal šį epizodą R. J. net nebuvo pareikšti įtarimai ir jis nebuvo nuteistas. Šiose bylose O. S. taip pat nebuvo apklaustas liudytoju ar patrauktas nukentėjusiuoju ir nebuvo kviestas į teismo posėdį. Be to, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04, kurioje O. S. (su kitais asmenimis) buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. ir išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, teismas nustatė, kad O. S. paskolą Nr. 94-64 iš KB „Balticbank“ gavo teisėtai, tačiau panaudojo ne pagal paskirtį. Teismo manymu, O. S. 1994 m. lapkričio 28 d. išduota paskola nebuvo analogiškomis sąlygomis išduota kaip aukščiau paminėtose baudžiamosiose bylose pažeidžiant nustatytą paskolų išdavimo tvarką. Teismo išreikalautose baudžiamosiose bylose nėra jokių esminių ir naujų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. J. , veikdamas KB „Balticbank“ vardu pasirašė su O. S. paskolos sutartį ir už tai buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėtų veiksmų sudarant apsimestinius sandorius suteikiant paskolas fiziniams asmenims. Teismo manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, nėra naujos jau išnagrinėtos bylos kontekste ir nekeičia konkrečių nustatytų faktinių duomenų nuo ankščiau turėtųjų. Teismas pažymėjo, kad O. S. be paskolos sutarties Nr. 94-64 dar pasirašė 8 priedus, kuriais pareiškėjas pratęsdavo paskolos sutarties grąžinimo terminus ir sumas. Remiantis tuo, teismas sprendė, kad O. S. bendradarbiavo su komerciniu banku „Balticbank“ ir po paskolos pasirašymo su R. J. ir stengėsi toliau vykdyti prisiimtą prievolę.
Pareiškėjas O. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-83-44/2005. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Vien ta aplinkybė, kad minėtose baudžiamosios bylose R. J. nėra pateikti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto išvaistymo sudarant 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64, negali būti laikoma pagrindu vertinti pateiktų baudžiamųjų bylų medžiagą kaip neturinčią įrodomosios reikšmės išnagrinėtos civilinės bylos kontekste. Iš teismui pateiktų baudžiamosios bylos medžiagos nuorašų galima konstatuoti sąmoninai ir sistemingai vykdytą KB „Balticbank“ ir UAB „Luokė“ bendradarbiavimą, apibusiu sutarimu sudarant apsimestinius sandorius. Pateikti baudžiamosios bylos nuorašai įrodo KB „Balticbank“ valią sudaryti apsimestinius sandorius su fiziniais asmenimis, realiai paskolą suteikti faktiniam kredito gavėjui – UAB „Luokė“. Pažymi, kad civilinę bylą, kurios atnaujinimo siekia pareiškėjas, nagrinėjant apeliacine tvarka, pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis negalėjo įrodyti KB „Balticbank“ kryptingos valios sudaryti apsimestinį sandorį su pareiškėju.
- Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, nėra naujos jau išnagrinėtos bylos kontekste ir nekeičia konkrečių nustatytų faktinių duomenų nuo anksčiau turėtųjų. Įvertinus tą aplinkybę, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu KB „Balticbank“, kaip ginčijamos paskolos sutarties šalis, jau buvo likviduotas, jo atstovai negalėjo teismui paaiškinti tikrosios paskolos davėjo valios. Pateiktoje baudžiamųjų bylų medžiagoje konstatuojamas sistemingas KB „Balticbank“ valdybos pirmininko bendradarbiavimas su tikruoju paskolos gavėju UAB „Luokė“. Kadangi tas pats asmuo KB „Balticbank“ vardu pasirašė sutartį ir su pareiškėju, šios baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip nauji įrodymai civilinėje byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, kadangi juose fiksuoti duomenys paneigia išnagrinėtoje civilinėje byloje esančius įrodymus ir kelia abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
- Teismui pateikti įrodymai turi būti traktuojami kaip duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo argumentus dėl KB „Balticbank“, kaip ginčijamos paskolos sutarties šalies, valios sudaryti apsimestinį sandorį. Naujai paaiškėjusios aplinkybės aiškiai ir neginčijamai įrodo banko valdybos pirmininko ir tikrojo paskolos gavėjo UAB „Luokė“ sistemingą bendradarbiavimą sudarant apsimestinius sandorius, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis, todėl teismas, vertindamas pateikiamus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (įrodymų) turinio, kadangi bet kokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys KB „Balticbank“ valią sudaryti tariamus sandorius su UAB „Luokė“ statytiniais, turi esminę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai.
- KB „Balticbank“ valdybos pirmininko valia sudaryti apsimestinį sandorį su pareiškėju sutampa su paties KB „Balticbank“, kaip juridinio asmens, valia. KB „Balticbank“ niekada neginčijo valdybos pirmininko banko vardu sudarytų sutarčių ir de facto pripažino jas kaip galiojančias. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikti įrodymai, vertintini kaip naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės, neturi esminės reikšmės bylai, nėra naujos jau išnagrinėtos bylos kontekste ir nekeičia konkrečių nustatytų faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų.
- Nepaisant to, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčijamos paskolos sutarties sudarymo aplinkybėmis, įvertinus tai, kad minėti įrodymai patvirtina nuolatinį KB „Balticbank“ ir UAB „Luokė“ bendradarbiavimą bei KB „Balticbank“ sisteminga veikla tapusį apsimestinių sandorių sudarymą su UAB „Luokė“ statytiniais bei visą apsimestinių sandorių sudarymo mechanizmą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybių įrodyti KB „Balticbank“ valios sudaryti apsimestinius sandorius civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismo argumentas, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujos išnagrinėtos bylos kontekste, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „Turto bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teigia, kad apeliantas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, todėl teismas pagrįstai atmetė jo prašymą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio sprendimo ar nutarties teisinių pasekmių ir taip užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Bylos, baigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujintas tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) nagrinėjant bylą pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Nuostata, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę, reiškia neabejotiną teisinę tokių faktų ar įrodymų svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Tad nauji paaiškėję faktai, įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Tokių faktų konstatavimas ir atitinkamų juos pagrindžiančių įrodymų buvimas yra pagrindas priimti kitokį, nei priimtas, sprendimą. Vadinasi, siekiant atnaujinti procesą minėtu pagrindu nepakanka pateikti naujus įrodymus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, neturi esminės reikšmės bylai ir nekeičia konkrečių nustatytų faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų. Apeliantas teigia, kad pateiktoje baudžiamųjų bylų medžiagoje konstatuojamas sistemingas KB „Balticbank“ valdybos pirmininko bendradarbiavimas su tikruoju paskolos gavėju UAB „Luokė“ sudarant apsimestinius sandorius, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis. Tačiau kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, nes apelianto minimose baudžiamosiose bylose nebuvo konstatuota tokia sisteminga banko valdybos pirmininko ir UAB „Luokė“ veikla sudarant apsimestinius sandorius. Apelianto minimose baudžiamosiose bylose įvardinti konkretūs fiziniai asmenys UAB “Luokė“ vardu ėmę paskolas iš KB „Balticbank“ ir tarp šių asmenų pareiškėjas O. S. nėra minimas. Nurodytose baudžiamosiose bylose nebuvo tiriamos tarp pareiškėjo ir KB „Balticbank“ sudarytos paskolos Nr. 94-64 išdavimo aplinkybės. Vien tai, kad tas pats asmuo KB „Balticbank“ vardu pasirašė sutartį ir su pareiškėju neduoda pagrindo teigti, kad KB „Balticbank“ suteikė paskolą apeliantui tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003, Nr. 1-15-16-2002 nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Apeliantas proceso atnaujinimą sieja su baudžiamosiose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Civilinio proceso įstatymas numato ir baudžiamuosius pagrindus atnaujinti procesą, t. y. tam tikros nusikalstamos veikos, kurias patvirtinti gali tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (CPK 366 str. 1 d. 3, 4 p.). Tuo tarpu apeliantas minėtais proceso atnaujinimo pagrindais nesiremia, kadangi tokio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti nusikalstami KB „Balticbank vadovo R. J. veiksmai išduodant paskolą apeliantui, nėra. Priešingai, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04, kurioje pareiškėjas O. S. buvo išteisintas pagal BR 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių, teismas konstatavo, kad paskolą pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64 O. S. iš KB „Balticbankas“ gavo teisėtai, tačiau panaudojo ne pagal paskirtį (t. 2, b. l. 7-8).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Audronė Jarackaitė
Kazys Kailiūnas