Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-159-479/2013
Teisėja D. Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:
30.10; 30.12; 121.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013-02-07
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienė, Broniaus Valiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Gargždelė“ ir B. M. B. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiemo įrenginių nugriovimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovė A. V. 2008-05-12 ieškiniu, 2009-05-11 patikslintu ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir nurodė, kad ji 1985 m. iš B. O. Ž. nusipirko sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Su pardavėja sudarė aktą, kuriame buvo nurodytas parduodamo žemės sklypo plotas – 0,0465 ha. Dėl nelygaus sklypo reljefo, sklypo ribos su greta einančiu keliu ir ribos su kaimyniniais sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atribotos betonuotais šlaitais. 2002 metų pavasarį ieškovė apsilankė jai priklausančiame sodo sklype ir pamatė, jog kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai pasistatė gyvenamąjį namą, statybos metu sunkiasvorės mašinos važinėjo per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Tuo pat metu buvo išardyti išbetonuoti šlaitai, skyrę sklypų ribas. 2003 metais atsakovė I. J. be ieškovės sutikimo pastatė betoninę tvorą tarp sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų ribą perkėlė ieškovės sklypo pusę. Pagal SB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir jų valdomų sklypų plotų sąrašą, pagal SB (duomenys neskelbtini) 1992 m. parengtą sklypo schemą, pagal SB (duomenys neskelbtini) 2005-05-12 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė įsigijo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0466 ha. 2007 metais korporacija „Matininkai“ bei IĮ „Matavimų biuras“ atliko tikslius sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus išryškėjo, jog į jai priklausantį 0,0465 ha sklypą neteisėtai perkelti atsakovei priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) statiniai – betoninė tvora, laiptai, šaligatvis, todėl atsakovės I. J. neteisėtai pastatytais statiniais pažeistos ieškovės sklypo ribos turi būti atkurtos, atsakovei priklausantys kiemo įrenginiai, įsiterpę į ieškovei priklausantį sklypą, turi būti nugriauti. Atsakovei atliekant neteisėtus statybos veiksmus, buvo sunaikinta dalis ieškovės sklype buvusių sodinukų, sunaikinta sklypo derlingo dirvožemio sluoksnio dalis. Ieškovei buvo padaryta žala dėl sunaikinto betoninio bordiūro, sudaužyto šiferio, pažeisto šiltnamio, todėl ieškovė prašė teismo iš atsakovės priteisti 5 995 Lt patirtą žalą. Be to, nepranešus ieškovei, nesuderinus gretimų sklypų ribų, neteisėtai Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymu buvo padidintas atsakovei priklausantis žemės sklypas ir įteisintas ieškovės sklypo sumažinimas. Ieškovė prašė teismo nustatyti jai priklausančio 0,0465 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal IĮ „Matavimų biuras“ 2007-07-24 atliktą sklypo planą, įpareigoti atsakovę I. J. nugriauti ieškovei A. V. priklausančio žemės sklypo dalyje pastatytus įrenginius: tvorą, šaligatvį, laiptus, pažymėtus į dešinę nuo taškų 1–2, priteisti iš atsakovės I. J. 5 995 Lt žalai atlyginti, panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymą.
2012-02-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė perkėlė sklypų ribą į ieškovei priklausančio sklypo pusę ir tuo pažeidė ieškovės turtines teises.
Apeliaciniu skundu ieškovės atstovė adv. S. Baracevičienė prašė teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį patenkinti. Skunde nurodyta, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių apie tai, kad atsakovė be ieškovės sutikimo išardė sklypus skyrusį betoninį šlaitą ir atsakovės nuožiūra pastatė sklypus skiriančią tvorą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog po šių veiksmų atlikimo ieškovei priklausančio ir įregistruoto sklypo ribos sumažėjo. Kadangi teismas neteisingai nustatė sklypų ribą, nepagrįstai atmesta ir ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės I. J. atstovas adv. V.Žylė, Nacionalinė žemės tarnyba prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius ieškovės teisę į didesnio sklypo valdymą. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis galima iš dalies sutikti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji kada nors būtų valdžiusi teisiškai įtvirtintą sklypą, kurio dydis 0,0046 ha, todėl ieškovės teisės nebuvo pažeistos atsakovei pastačius naują tvorą ir tuo nustačius dabartines sklypų ribas. Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribų, teismas sprendime vadovavosi LR CK 4. 45 str., numatančiu teismo teisę nustatyti ginčytinų sklypų ribas, tačiau teismas ginčytinų sklypų ribų nenustatė. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra įsigijusi nuosavybės teise bei teisiškai įregistravusi 0,0465 ha dydžio žemės sklypą, o faktiškai ieškovė naudojasi 0,0410 ha dydžio žemės sklypu. Taigi ieškovės faktiškai valdomas žemės sklypas yra iš esmės mažesnis už teisiškai įregistruotą. Bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra teisiškai įregistravusi 0,0410 ha dydžio žemės sklypą, o faktiškai ji valdo 0,0470 ha dydžio žemės sklypą. Tai taip pat patvirtina, kad atsakovės faktiškai valdomas sklypas yra iš esmės didesnis už teisiškai įregistruotą. VĮ Registrų centro pažymoje yra nurodyta, kad 0,0470 ha dydžio žemės sklypas negali būti įregistruojamas atsakovės I. J. nuosavybės teise, nes šio sklypo ribos dengiasi su ieškovei A. V. priklausančio sklypo ribomis (b. l. 99 t. 1). Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypų ribų ir teismas privalėjo išspręsti šalių ginčą, nustatyti ginčytinų sklypų ribas, patvirtinti tokį sklypų valdymą, kad faktinis sklypų valdymas nesiskirtų nuo teisiškai įregistruoto. Akivaizdu, kad teismas ginčytinų sklypų ribų nenustatė ir šalių ginčo neišsprendė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-453/2010 nurodyta, kad kilus ginčui dėl sklypų ribų, teismas turi taip patikslinti sklypų ribas, kad galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-453/2010 nurodyta ir tai, kad pagal LR CK 4. 45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis yra atsiradęs faktinis sklypų valdymas, kokios priežastys nulėmė sklypų ribų persidengimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iki 2003 metų sklypų ribas nustatė betoninis šlaitas, šiferinė tvorelė ir tai patvirtino ieškovės teisėtai valdomo sklypo ribą. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė, pastatydama tvorą 2003 metais, sklypo ribą perkėlė į ieškovės sklypo pusę. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji, pastatydama tvorą, sklypų ribos nekeitė. Liudytojas J. J. parodė, kad tvora buvo pastatyta ant sklypus skyrusio betoninio pagrindo viršaus, dalį ankstesnės sklypų ribos žymėjo šiferinė tvorelė (b.l. 14 t. 2). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nuotraukose užfiksuoti šiferio likučiai, esantys prie sklypų ribos, reikšmingų bylai aplinkybių dėl ankstesnės sklypų ribos nepatvirtina. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl šiuo įrodymu nesivadovaujama. Akivaizdu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatinėjo aplinkybių dėl to, ar ankstesnė sklypų riba buvo pakeista, ar iš tikrųjų atsakovė nepagrįstai perkėlė sklypų ribą tvoros statybos metu.
Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad faktiškai valdomų ir teisiškai įregistruotų sklypų dydžiai neatitinka dėl atsakovės (duomenys neskelbtini)veiksmų, nes suteikiant sklypus nepagrįstai buvo pakeista jų dislokacijos vieta. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas, atsakovė Klaipėdos viršininko administracija (b.l. 132,194,195 t. 1). Akivaizdu tai, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) sklypas, V. P. (duomenys neskelbtini) sklypas (b.l. 14,15 t. 1). Šį (duomenys neskelbtini) sklypą dabar valdo atsakovė I. J.. Pagal sklypų planus (duomenys neskelbtini) sklypas yra mažesnio dydžio nei (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad jai priklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) sklypas, tačiau iš dešinės pusės ieškovei priklausantis sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu, priklausančiu trečiajam asmeniui M. B. B., o iš kairės pusės ieškovės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu sklypu. Tai patvirtintų, jog sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)dislokacijos vietos buvo pakeistos. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims pateikti vieningo dokumento, kuris patvirtintų dabartinį (duomenys neskelbtini) sklypų išsidėstymą ir būtų galima padaryti išvadą dėl to, ar suprojektuotų (duomenys neskelbtini)sklypų vietos buvo pakeistos, ar dėl apsikeitimo sklypais šalys pradėjo naudotis skirtingo dydžio sklypais, kurių faktiniai dydžiai nesutapo su sklypų skyrimo dokumentais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-453/2010 taip pat yra nurodyta ir tai, kad asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą gali patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartis ir joje nurodytas žemės sklypo dydis. Kol jis nenuginčytas ir teismo nepanaikintas, turi būti vadovaujamasi asmens teise į tokį žemės sklypą, kuris yra nurodytas sutartyje. Jeigu realiai nebuvo tokio dydžio žemės sklypo, sandoris gali būti laikomas niekiniu visiškai ar iš dalies. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo valdomu žemės sklypu, jis turi teikti įrodymus ir ginčyti sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje privalėjo nustatyti priežastis, dėl kurių pasikeitė šalių valdomų sklypų faktiniai dydžiai ir išaiškinti šalių valią dėl sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių teisėtumo.
Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi LR CK 4.45 str., tačiau teismas ginčytinų sklypų ribos teismas nenustatė. Kadangi ieškovė teismui teikė įrodymus apie ieškovei priklausančio sklypo ribą, tokius pat įrodymus dėl ginčytinų sklypų ribos turėjo teisę teismui pateikti ir atsakovė. Tik atsakovei pateikus jai priklausančio sklypo planą, nustačius jo ribas, būtų galima tinkamai įvertinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-21 įsakymo teisėtumą ir nustatyti, ar atsakovė turi teisę į didesnio sklypo įteisinimą.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, neišsprendė šalių ginčo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d.2 p.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius
Kolegijos teisėjai Bronius Valius
Aušra Maškevičienė