Civilinė byla Nr. 2-1361-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21080-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei, Ingridai Žuraitei, Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės A. M. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Zablackui, atsakovo Lietuvos sporto centro atstovams A. T., advokatui Pauliui Snukiškiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos sporto centrui dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė A. M. reiškia reikalavimus atsakovui Lietuvos sporto medicinos centrui (toliau ir LSMC), kuris buvo reorganizuotas į Lietuvos sporto centrą (toliau ir LSC arba centras) bei 2021 m. vasario 25 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pradinį atsakovą Lietuvos sporto medicinos centrą pakeitė į naująjį atsakovą – LSMC teisių perėmėją Lietuvos sporto centrą.

2.       Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad 2018 m. spalio 30 d. LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-135 ieškovei buvo teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis; pripažinti, kad 2020 m. vasario 28 d. LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-25 ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokesčio sumažinimas yra neteisėtas; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodo, kad yra laimėjusi konkursą į laisvą darbo vietą ir nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pavaduotojos pareigose. LSMC direktoriaus pavaduotojos pareigybės paskirtis yra įstatymų nustatyta tvarka padėti LSMC direktoriui organizuoti ir kontroliuoti įstaigos darbą bei ūkinę ir finansinę veiklą, užtikrinant LSMC direktoriaus sprendimų ir nurodymų įgyvendinimą, vykdyti LSMC direktoriaus funkcijas, laikinai jam nesant (2018 m. sausio 2 d. LSMC direktoriaus įsakymu Nr. V-1 patvirtinto direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 punktas).

4.       Teigia, kad LSMC darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta LSMC direktoriaus 2018 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintame apraše. Nurodo, kad pagal tuo metu galiojusį aprašą LSMC direktoriaus pavaduotojui gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ribose nuo 4,32 iki 11,52 dydžio, kurį nustato LSMC direktorius įsakymu vadovaudamasis aprašo 4,8-10 punktais.

5.       Nurodo, kad ieškovei pradedant dirbti direktoriaus pavaduotojos pareigose (duomenys neskelbtini) LSMC direktoriaus įsakymo Nr. P-71LSMC pagrindu jai nustatytas 7,8 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis. Nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-90 buvo padidintas nustatant 8,1 dydžio koeficientą.

6.       Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Kūno kultūros ir sporto departamento (toliau ir KKSD arba departamentas) generalinio direktoriaus įsakymu LSMC direktorius E. Š. buvo atleistas iš užimamų pareigų, kadangi pasibaigė direktoriaus terminuota darbo sutartis. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė kaip direktoriaus pavaduotoja, pagal savo pareigybes, pradėjo vykdyti LSMC direktoriaus funkcijas kaip ir yra numatyta LSMC direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme. (duomenys neskelbtini) KKSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-64 atsakovei pavesta laikinai, kol bus paskirtas Lietuvos sporto medicinos centro direktorius, atlikti centro direktoriaus funkcijas; funkcijos ieškovei perduotos visa apimtimi.

7.       Ieškovė teigia, kad, kaip laikinai einanti direktoriaus pareigas ir vykdydama LSMC direktoriaus funkcijas bei vadovaudamasi aprašu, 2018 m. spalio 30 d. LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-135 dėl darbo sutarčių sąlygų pakeitimo nuo 2018 m. lapkričio 2 d. septyniems centro darbuotojams tarp jų ir centro direktoriaus pavaduotojai pakeitė (padidino) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžius. Darbuotojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžiai buvo padidinti vadovaujantis aprašu ir ribose, kurios yra įtvirtintos aprašo priede Nr. 1. Ieškovei kaip LSMC direktoriaus pavaduotojai įsakymu Nr. P-135 buvo nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis.

8.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) KKSD įsakymu Nr. P-115 nuo (duomenys neskelbtini) į LSMC direktoriaus pareigas buvo priimtas E. Š. Įsakyme yra nurodyta, kad E. Š. į biudžetinės įstaigos direktoriaus pareigas priimamas terminuotai, t. y. iki <...> bus priimtas ir pareigas pradės eiti naujas įstaigos vadovas.

9.       Pažymi, kad 2020 m. vasario 28 d. LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-25 dėl direktoriaus pavaduotojos A. M. pastoviosios atlyginimo dalies koeficiento ieškovei buvo nustatytas 8,1 pareigybinės algos pastoviosios dalies koeficientas, t. y. pareigybinės algos pastoviosios dalies koeficientas sumažintas nuo 10,5 iki 8,1 dydžio. Taip pat įsakyme yra nurodyta, kad LSMC direktorius pripažįsta <...> negaliojančiu Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P-135 jo pasirašymo dieną <...>. LSMC direktorius įsakymą Nr. P-25 motyvavo tuo, kad <...> Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pavaduotoja A. M., laikinai eidama direktoriaus pareigas, 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-135 paskyrė sau 10,5 dydžio pastoviosios atlyginimo dalies koeficientą, neturėdama teisinio pagrindo (t. y. nesant savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo <...>). Ieškovė su LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-25 nesutiko, šią faktinę aplinkybę patvirtina LSMC direktoriaus pavaduotojos įrašas ant įsakymo.

10.       Be to, ieškovė, siekdama, kad jai būtų atstatytas 10,5 dydžio pareiginės algos koeficientas 2020 m. balandžio 1 d. paklausimu, išsiųstu elektroniniu paštu, kreipėsi į LSMC direktorių bei prašė atstatyti jai pareiginės algos koeficientą, tačiau LSMC direktorius E. Š. 2020 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1.16-79 nurodė, kad vadovaujantis KKSD Vidaus audito atlikta 2019 m. rugsėjo 25 d. LSMC veiklos ataskaita Nr. VAA-2, 10,5 dydžio pastoviosios atlyginimo dalies koeficientas buvo paskirtas savavališkai, dėl ko 8,1 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ieškovei buvo nustatytas pagrįstai, o ieškovei nesutinkant su tokiu sprendimu, ji turi teisę jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

11.       Teigia, kad ataskaitoje nėra nurodyta, kokį konkretų teisės aktą ieškovė pažeidė kai LSMC direktoriaus pavaduotojai įsakymu Nr. P-135 buvo nustatytas 10,5 dydžio pastoviosios atlyginimo dalies koeficientas ir iš ataskaitos turinio nėra aišku, kodėl ataskaitoje nurodyta, kad atlyginimas yra paskirtas neteisėtai. Mano, kad LSMC direktoriaus pavaduotojos, darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientas 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-135, buvo priimtas visiškai teisėtai ir pagrįstai, nes direktoriaus pavaduotojo, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus koeficientus nustato biudžetinės įstaigos vadovas. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) į LSMC direktoriaus pareigas buvo grąžintas E. Š., kuris niekuomet nekvestionavo ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio.

12.       Nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. ieškovė administracijos susirinkimo metu informavo LSMC vadovą E. Š. apie tai, kad LSMC bus steigiama darbuotojų profesinė sąjunga, o LSMC darbuotojai dėl minėtos profesinės sąjungos steigimo konsultuojasi būtent su ieškove. Dėl tokių LSMC darbuotojų (bei ieškovės) ketinimų E. Š. išreiškė akivaizdų nepasitenkinimą, dėl ko, tikėtina, vėliau buvo priimtas 2020 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. P-25, kuriuo ieškovei buvo nustatytas 8,1 pareiginės algos koeficientas bei negaliojančiu ab initio pripažintas 2018 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. P-135, ko negalėjo būti. Taigi, ieškovės nuomone, įsakymo panaikinimo pagrindinis motyvas buvo ne tariamas jo priėmimo neteisėtumas, o išimtinai LSMC vadovo E. Š. priešiškas nusistatymas ieškovės atžvilgiu.

13.       Be to, ieškovės įsitikinimu, toks koeficientas, atsižvelgiant į LSMC direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtintą LSMC darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą (bei anksčiau galiojusį LSMC direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintą LSMC darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą), yra diskriminacinio pobūdžio, neatitinkantis ieškovės einamų pareigų, jai keliamų profesinių reikalavimų, darbo pobūdžio bei krūvio, kitų LSMC darbuotojų darbo užmokesčio dydžio. Teigia, kad, vadovaujantis aprašu, A ir B lygio darbuotojų darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų atliekamų darbo funkcijų pobūdžio bei jų atsakomybės laipsnio. 

14.       Ieškovė teigia, kad aprašas, kuriame nustatyti LSMC darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, priemokų, premijų ir materialinių pašalpų mokėjimo tvarka ir sąlygos (darbo apmokėjimo sistema), parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – VSĮDDAĮ), kuriuo yra siekiama sukurti sąžiningą, skaidrią, motyvuojančią, šiuolaikišką, darbo teisės principus atitinkančią biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, be kita ko, neliktų vietos diskriminacinėms nuostatoms. Mano, kad LSMC galiojanti darbo apmokėjimo tvarka ieškovės atžvilgiu yra visiškai nesąžininga bei akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio.

15.       Paaiškina, kad LSMC darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į apraše nurodytus kriterijus bei yra diferencijuojama pagal specialistų lygį (A, B ir C lygio specialistai) (aprašo 5.1.-5.6. punktai, 9.1.-9.3. punktai). LSMC direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu        Nr. V-l patvirtintame LSMC direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme numatyta, kad šios pareigybės lygis – A1 (pareigybės aprašymo 3 p.), pareigybės paskirtis – įstatymų nustatyta tvarka padėti LSMC direktoriui organizuoti ir kontroliuoti įstaigos darbą bei ūkinę finansinę veiklą, užtikrinti LSMC direktoriaus sprendimų ir nurodymų įgyvendinimą, vykdyti LSMC direktoriaus funkcijas, laikinai jam nesant (pareigybės aprašymo 4 p.). Pareigybės aprašyme taip pat nustatyti ir direktoriaus pavaduotojo kvalifikaciniai reikalavimai: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilygintas išsilavinimas); 2) turėti ne mažesnę kaip 1 metų vadovavimo ir administracinio darbo patirtį; 3) žinoti teisinį reglamentavimą, dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos taisykles; 4) gebėti rengti įvairius teisės dokumentų projektus, mokėti kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas ir pasiūlymus, vykdyti ir koordinuoti LSMC direktoriaus įsakymus, nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą; 5) žinoti sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros organizavimo principus; 6) žinoti sveikatos teisės ir medicinos statistikos pagrindus; 7) gerai išmanyti kompiuterines informacines sistemas, mokėti gerai dirbti kompiuteriu, mokėti vieną iš Europos Sąjungos kalbų (anglų, vokiečių ar prancūzų) ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (pareigybė aprašymo 7.1.-7.7. punktai). Pareigybės aprašyme nurodytos LSMC direktoriaus pavaduotojo funkcijos (pareigybės aprašymo 8.1.-8.18 punktai), kurios, be kita ko, apima pavaldžių LSMC skyrių darbo organizavimą ir koordinavimą, tinkamo ir savalaikio užduočių vykdymo kontroliavimą, pavaldžių darbuotojų atitikties aktualiems veiklos reikalavimams prižiūrėjimą ir vertinimą; kontroliavimą, kaip LSMC padaliniai eksploatuoja jiems priskirtą turtą, pastatus ir inžinerinius tinklus, elektros energijos, šildymo ir vandentiekio įrengimus; užtikrina Vilniaus skyriuje mokamų medicinos paslaugų teikimą ir už šias paslaugas gautų lėšų tinkamą apskaitą pagal LSMC patvirtintą tvarką, vykdo daugybę kitų gyvybiškai svarbių sklandžiai LSMC veiklai funkcijų.

16.       Taigi, ieškovės teigimu, ieškovės veikla yra tiesiogiai susijusi su aukštu atsakomybės lygiu, t. y. dokumentų rengimu, aiškinimu ar išvadų teikimu, ar apskaitos tvarkymo arba atsiskaitymų kontrole, ar biudžeto vykdymu ir finansinių ataskaitų sudarymu, ar administravimu, dėl ko ieškovės pareiginės algos pastovioji dalis turi būti nustatoma atsižvelgiant į jos atliekamų darbo funkcijų pobūdį. Nepaisant to, LSMC direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-25 panaikinus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P-135 ir nustačius LSMC direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą į 8,1, LSMC direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas tapo mažesnis nei kitų LSMC darbuotojų. Taigi, šiuo metu LSMC nėra įgyvendinami aukščiau minėti apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo tikslai, ir ieškovei nėra sudarytos sąlygos gauti orų, jos kompetenciją, atliekamas funkcijas, išsilavinimą bei atsakomybę atitinkantį darbo užmokestį.

17.       Ieškovės nuomone jai nustatytas būtent toks pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis yra dėl to, kad ji, laikinai eidama LSMC direktorės pareigas ėmėsi įstaigos pertvarkos, o 2018 m. spalio - gruodžio mėnesiais paaiškėjo, kad LSMC jau ilgą laiką dvi gydytojos (L. K. ir L. Š.) priiminėja savo pacientus, nemokamai naudojasi LSMC įranga, visas lėšas, gautas iš pacientų, pasilikdamos sau. Taigi, 2018 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais dėl nustatytų neteisėtų veiklų iš darbo buvo atleistas E. Š. (pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui), o vėliau iš LSMC buvo atleista ir E. Š. žmona L. Š. bei L. K. Dar daugiau, ieškovė nebeleido šalia dirbančio Lietuvos olimpinio sporto centro (šiuo metu – Lietuvos sporto centras, kuriam vadovauja L. T.) darbuotojams nemokamai naudotis LSMC paslaugomis. Akivaizdu, jog tuomet kilo pirmieji nesutarimai tarp E. Š. ir ieškovės, dėl ko, tikėtina, šiuo metu ieškovė yra diskriminuojama jai mokant mažesnį, jos kompetencijų, kvalifikacijos ir išsilavinimo neatitinkantį darbo užmokestį. Šią aplinkybę patvirtinama ir tai, kad LSMC direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-25 panaikinus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P-135 ir nustačius LSMC direktoriaus pavaduotojos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą į 8,1, tai buvo padaryta tik vienos ieškovės atžvilgiu, o kitiems darbuotojams, kuriems ieškovė padidino darbo užmokesčio koeficientą, jis atstatytas į ankstesnį nebuvo. Todėl tik viena ieškovė buvo neteisėtai išskirta iš visų darbuotojų, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, o vadovaujantis vien nepagrįsta ataskaita, kuri prieštarauja aukštesnės galios aukščiau nurodytiems teisės aktams.

18.       Be to, ieškovės atžvilgiu taikomos diskriminacijos pagrindu gali būti ne tik aukščiau minėti interesų konfliktai bei atleidimai, tačiau ir aplinkybė, kad ieškovė organizavo LSMC darbuotojų profesinės sąjungos steigimą.

19.       Ieškovės vertinimu, jos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėtų būti 10,5, t. y. toks, koks buvo nustatytas 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-135. Toks koeficientas atitiktų LSMC darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį, nebūtų diskriminacinis, tačiau tuo pačiu būtų ir mažesnis už LSMC direktoriaus E. Š. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Toks pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis taip pat atitiktų ir VSĮDDAĮ, bei LSMC apraše įtvirtintus darbo apmokėjimo sistemos reikalavimus bei principus.

20.       Ieškovė teigia, kad yra diskriminuojama savo einamose pareigose, dėl ko sutriko sveikata, atsirado išgyvenimai, ji yra persekiojama. Prieš ją yra nusistatęs LSMC direktorius E. Š., dėl ko ieškovė darbe patiria didžiulį stresą ir spaudimą, prieš ieškovę yra nuteikinėjami kiti LSMC, kitų įstaigų darbuotojai. Dėl neigiamo direktoriaus nusistatymo ieškovė patiria ne tik minėtą neadekvatų elgesį, tačiau yra nukentėjusi ir finansiškai, turi tenkintis gerokai mažesniu darbo užmokesčiu negu kiti LSMC dirbantys asmenys, turintys analogišką ieškovei kvalifikaciją. Tokiu būdu ieškovė nuolat patiria neigiamus išgyvenimus, jaudinasi dėl savo darbo, todėl ieškovei yra padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 3 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

21.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas Lietuvos sporto centras prašo civilinę bylą nutraukti, nenutraukus civilinės bylos, ieškovės ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį turi būti nutraukta, kadangi ieškovė dėl pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, be to, pareiškė materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančius reikalavimus – ieškovė siekia pripažinti faktą, jog ieškovei buvo teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, taip pat pripažinti faktą, jog ieškovei buvo neteisėtai sumažintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Nurodo, kad ieškovės prašomų faktų pripažinimas savaime nesukurs ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi darbdaviui neatsirastų joks pagrindas ieškovei mokėti kitokį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestį nei nurodytas įsakyme Nr. P-25, kuris liktų galioti.

22.       Rašytiniuose paaiškinimuose bei atsiliepime atsakovas teigia, kad ieškovė savavališkai ir neturėdama jokio teisinio pagrindo pasididino savo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 10,5. Departamentui informavus ieškovę, kad departamentas tokiam įsakymui nepritaria, ieškovė turėjo nedelsdama pati pasinaikinti įsakymą Nr. P-135, tačiau to nepadarė.

23.       Nurodo, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkelta į Medicinos centro direktoriaus pavaduotojo pareigas, jai buvo nustatytas 7,8 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis (LSMC direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. P-7I „Dėl darbuotojo perkėlimo į kitas pareigas“). Nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškovei buvo nustatytas 8,1 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis (LSMC direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. P-90 „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“). Departamento generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. P-64 „Dėl Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus funkcijų atlikimo“ ieškovei laikinai, kol bus paskirtas Medicinos centro direktorius, buvo pavesta atlikti Medicinos centro direktoriaus funkcijas.

24.       Paaiškina, kad pagal LSMC nuostatus, patvirtintus departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-788, Medicinos centras yra biudžetinė įstaiga (nuostatų 4 punktas), o Medicinos centro savininko teises ir pareigas įgyvendino departamentas (nuostatų 5 punktas). Pažymi, kad minėtus nuostatų punktus pati ieškovė cituoja patikslintame ieškinyje, tačiau nutyli, jog pagal nuostatų 17 punktą departamento generalinis direktorius nustato Medicinos centro direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei, nuo 2018 m. liepos 24 d. laikinai atlikusiai Medicinos centro direktoriaus funkcijas, klausimą dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo (pakeitimo) galėjo spręsti tik departamento generalinis direktorius. Esant tokiam aiškiam teisiniam reglamentavimui, ieškovė, priimdama įsakymą Nr. P-135, negalėjo pati sau pasididinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 8,1 iki 10,5. Dar daugiau, pačiame įsakyme Nr. P-135 net nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasi ieškovė priėmė ir pasirašė įsakymą Nr. P-135.

25.       Pažymi, kad departamento Vidaus audito skyrius atliko auditą dėl ieškovės veiklos atliekant Medicinos centro direktoriaus funkcijas ir pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d. audito atskaitą Nr. VAA-2 „Lietuvos sporto medicinos centro veiklos vertinimas“. Audito ataskaitoje yra konstatuota, kad ieškovė, priimdama įsakymą Nr. P-135, be kita ko, neteisėtai pasididino sau darbo užmokesčio koeficientą ir dėl to padarė žalą Medicinos centrui. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2020 vasario 25 d. rašto Nr. 4-01-1606 „Dėl pranešimo“, ieškovės veiksmų, susijusių su ieškovės veikla laikinai atliekant Medicinos centro direktoriaus funkcijas, specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu turimomis žiniomis, baudžiamoji byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

26.       Be to, atsakovo manymu, ieškovei priėmus įsakymą Nr. P-135 buvo sukeltas interesų konfliktas, kadangi ieškovė, laikinai atlikdama Medicinos centro direktoriaus funkcijas, priėmė sprendimą (įsakymą Nr. P-135), kuris buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės privačiais interesais, kadangi minėtu sprendimu ieškovė pati sau pasididino pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 8,1 iki 10,5 (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). Toks ieškovės elgesys, atsakovo manymu, neatitiko ieškovės pareigos vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, priimanti sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.

27.       Atsakovas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų nesutikusi laikinai atlikti Medicinos centro direktoriaus funkcijų, ar prieš priimant įsakymą Nr. P-64 būtų kėlusi sąlygą, jog laikinai atliks Medicinos centro direktoriaus funkcijas tik tuo atveju, jeigu departamento generalinis direktorius ieškovei nustatys ne mažesnį kaip 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų ir apie tai, jog ieškovė reiškusi pastabas ar pretenzijas dėl įsakymo Nr. P-64. Taigi, ieškovė, sutikusi laikinai atlikti Medicinos centro direktoriaus funkcijas, turėjo teisę reikalauti papildomo apmokėjimo, tačiau savo valios neišreiškė, nereikalavo, kad jos darbo sutartyje būtų atlikti atitinkami pakeitimai. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, jog vien dėl to, kad ieškovė laikinai atliko Medicinos centro direktoriaus funkcijas, jai turėjo būti padidintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 8,1 iki 10,5.

28.       Pažymi, kad įsakymas Nr. P-135 yra priimtas ir registruotas 2018 m. spalio 30 d. Tačiau pačiame įsakyme Nr. P-135 yra nurodyta, kad Medicinos centro darbuotoja S. K. įsakymą parengė 2018 m. lapkričio 13 d. Taigi, įvertinus įsakyme Nr. P-135 nurodytas datas, įsakymas Nr. P-135 yra parengtas vėliau nei pasirašytas, todėl tai gali turėti dokumento klastojimo požymių vien tam, kad kuo anksčiau ieškovei būtų pradėtas mokėti 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.

29.       Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (8,1) buvo artimas Medicinos centro direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribų vidurkiui. Todėl niekaip negalima sutikti su ieškovės dėstoma pozicija, kad jos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (8,1) buvo diskriminacinis. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių apie tai, kad egzistavo realus pagrindas nustatyti ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didesnį nei 8,1. Pažymi, kad tuometinis Medicinos centro direktoriaus E. Š. įsakymais ieškovei, kaip ir kitiems Medicinos centro darbuotojams, ne kartą skiriami pakankamai solidūs priedai (Medicinos centro direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. P-72 „Dėl priedo nustatymo“, 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. P-159 „Dėl priedo skyrimo“, 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. P-23 „Dėl priedo skvrimo“) taip pat ieškovei buvo paskirta maksimali įstatyme leidžiama 40 proc. pareiginės algos kintamoji dalis (Medicinos centro direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. P-19 „Dėl kintamosios atlyginimo dalies nustatymo“).

30.       Be to, ieškovė niekaip nepaaiškina, kokiu būdu pasireiškė tariamas E. Š. nepasitenkinimas 2020 m. vasario 10 d. vykusiame Medicinos centro susirinkime dėl steigiamos Medicinos centro darbuotojų profesinės sąjungos ir kodėl toks nepasitenkinimas apskritai galėtų būti reiškiamas, kuomet teisę steigti darbuotojų sąjungos garantuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pažymi, kad Medicinos centro darbuotojų profesinė sąjunga buvo įsteigta 2020 m. gegužės 15 d., t. y. po įsakymo Nr. P-25 priėmimo, ir sėkmingai gyvuoja, profsąjungos nariai konstruktyviai bendrauja ir bendradarbiauja tiek su tuometiniu Medicinos centro direktoriumi E. Š., tiek kitais padalinių vadovais. Be to, profesinės sąjungos buveinė yra įregistruota Medicinos centro valdytose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė visiškai nepagrįstai susieja 2020 m. vasario 10 d. pranešimą apie Medicinos centre steigiamą profesinę sąjungą ir įsakymo Nr. P-25 priėmimo faktus, juolab, kad ir pati ieškovė nurodo, jog tik tikėtina, t. y, ieškovė subjektyviai galvoja, kad įsakymas Nr. P-25 buvo priimtas dėl tariamo E. Š. nepasitenkinimo steigiama Medicinos centro darbuotojų profesine sąjunga.

31.       Taip pat, ieškovė vos priėmusi į Medicinos centrą dirbti savo seserį D. B., pastarajai paskyrė 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoką už papildomą darbo krūvį (Medicinos centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. P-148 „Dėl priedo mokėjimo“). Be to, ieškovė yra sau pasiskyrusi priedą (Medicinos centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. P-159 „Dėl priedų mokėjimo“), pati save išleidusi kasmetinių atostogų (Medicinos centro direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-48 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“). Visa eilė ieškovės pareigų pažeidimų yra konstatuota departamento 2019 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. TR-61.

32.       Mano, kad ieškovės išdėstyti teiginiai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, neįrodyti ir nesudarantys pagrindo teismui tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovė nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė jos patirta neturtinė žala ir nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų.

33.       Teismo posėdžio metu ieškovės A. M. atstovas advokato padėjėjas Artūras Zablackas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė 2020 m. vasario 28 d. įsakymą pripažinti neteisėtu, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

34.       Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos sporto centro atstovas advokatas Paulius Snukiškis prašė bylą nutraukti, jeigu byla nebus nutraukta – ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

35.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nesuteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

37.       Kasacinio teismo nurodyta, kad, priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą, teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje                             Nr. 3K-3-27-701/2019).

Dėl atsakovo prašymo dalį reikalavimų palikti nenagrinėtais.

38.       Atsakovo teigimu, komisijoje ir teisme pareikšti ieškovės reikalavimai kardinaliai skiriasi ir neturi nieko bendro, todėl prašo ieškovės reikalavimus dėl fakto pripažinimo (jog ieškovei buvo teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, taip pat neteisėtai sumažintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas) palikti nenagrinėtus, kadangi dėl šių reikalavimų nebuvo laikytasi ikiteisminės tvarkos.

39.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

40.       Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41.       Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Visais CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą, net kai toks prašymas pareikštas iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti ir nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo remtis jau ieškinio pareiškime. Bylos nagrinėjimo užvilkinimo sąvoka yra pateikta CPK 181 straipsnyje.

42.       Kadangi pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu, tai jam neturi būti šioje stadijoje užkertama galimybė tai daryti. Ieškinio reikalavimo – ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Pirmiau minėta, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio; dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, tačiau atlikdamas šiuos veiksmus taip pat turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų.

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslino ieškinio dalyką – reikalavimą, tačiau iš esmės faktinis ieškinio pagrindas liko nepakeistas. Tiek ieškovės reikalavimas įpareigoti centrą, kad jis nustatytų ieškovei koeficientą, kuris atitiktų centre galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į centro direktoriaus pavaduotojo atliekamų funkcijų sudėtingumą, ieškovės turimą aukštą kvalifikaciją, didelį atsakomybės lygį ir kuris ieškovės nuomone turėtų būti ne mažesnis kaip 10,2-10,5, tiek reikalavimai pripažinti faktą, jog ieškovei buvo teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, taip pat pripažinti faktą, jog ieškovei buvo neteisėtai sumažintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais įrodymais.

44.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, atsakovo prašymas dėl dalies reikalavimų palikimo nenagrinėtais netenkintinas.

Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo (ne)teisėtumo.

45.       Byloje nustatyta, kad ieškovė A. M. (duomenys neskelbtini) terminuotos darbo sutarties Nr. 255 su atsakove Lietuvos sporto medicinos centru (po reorganizacijos – Lietuvos sporto centras) pagrindu dirbo Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vedėja (darbo sutarties 1.1 ir 1.2 punktai, (duomenys neskelbtini) LSMC direktoriaus įsakymas Nr. P-37). Darbo sutarties 1.3 punktu sulygta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai 7 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestį.

46.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. P-71 pagrindu ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) perkelta į LSMC direktoriaus pavaduotojos pareigas, jai nustatytas 7,8 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-90 nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškovei nustatytas 8,1 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. (duomenys neskelbtini) departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-64 ieškovei pavesta laikinai, iki kol bus paskirtas LSMC direktorius, atlikti LSMC direktoriaus funkcijas. 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-135 ieškovei nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. (duomenys neskelbtini) departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-114, įsakymas Nr. P-64 pripažintas netekusiu galios, nes (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. P-115 pagrindu į direktoriaus pareigas grąžintas E. Š.

47.       Byloje kilo ginčas dėl 10,5 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ieškovei nustatymo bei po to sumažinimo teisėtumo. Atsakovo teigimu, ieškovė savavališkai ir neturėdama jokio teisinio pagrindo pasididino savo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 10,5, todėl jai buvo paliktas (atstatytas) 8,1 koeficientas, koks buvo nustatytas anksčiau, priimant dirbti pavaduotojos pareigose.

48.       Pagal specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – VSĮDDAĮ) 5 straipsnį, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą; 4) premijos (1 dalis). Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Prieš nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (prieš nustatant ar keičiant biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija informuoja apie tai jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovus) (2 dalis). Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, 7 straipsnio 8 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai ir jų dydžiai, 9 ir 14 straipsniuose nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, 10 ir 12 straipsniuose nustatyta priemokų ir premijų skyrimo, 11 straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai (3 dalis). VSĮDDAĮ 7 straipsnio 11 dalyje numatyta prievolė numatyti iš naujo pastoviosios dalies koeficientą, pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirties ar darbo patirties kriterijams, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai. Pagal VSĮDDAĮ 10 straipsnį, už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė, už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą priemokos gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

49.       Remiantis 2018 m. spalio 30 d.  įsakymo Nr. P-135 priėmimo metu galiojusia VSĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalies redakcija, biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus koeficientus nustato biudžetinės įstaigos vadovas, o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

50.       Pagal LSMC nuostatus, patvirtintus departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-788, atsakovė Lietuvos sporto medicinos centras (po reorganizacijos – Lietuvos sporto centras) yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas (iki reorganizavimo, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d.) įgyvendino Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal nuostatų 17 punktą, departamento generalinis direktorius nustato centro direktoriui pareiginį atlyginimą, jo priedus, jį skatina, skiria drausmines nuobaudas, atleidžia iš pareigų.

51.       Centro darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta įstaigos direktoriaus 2018 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintame apraše. Pavaduotojui gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ribose nuo 4,32 iki 11,52 dydžio, kurį nustato LSMC direktorius įsakymu vadovaudamasis aprašo 4,8-10 punktais.

52.       Šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovė eidama įstaigos direktorės pareigas pat sau pasididino koeficientą nuo 8,1 iki 10, 5, nors kaip matyti pagal teisinį reglamentavimą to daryti neturėjo teisės. (duomenys neskelbtini) į centro direktoriaus pareigas buvo grąžintas E. Š., kuris 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-25 pripažino negaliojančiu jo pasirašymo dieną 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P-135. Įsakymu Nr. P-25 ieškovei buvo nustatytas (atstatytas) 8,1 pareigybinės algos pastoviosios dalies koeficientas, kuris jai buvo nustatytas anksčiau, priimant dirbti pavaduotojos pareigose. Ieškovės teigimu, jai mokamas darbo užmokestis yra neadekvatus ir neproporcingas, neatitinkantis jos atliekamų darbo funkcijų pobūdžio, turimos darbinės patirties bei įgytos kvalifikacijos.

53.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo perkelta į centro direktoriaus pavaduotojos pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) jai pavesta laikinai, iki kol bus paskirtas centro direktorius, atlikti centro direktoriaus funkcijas. Ieškovė 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-135 septyniems centro darbuotojams tarp jų ir centro direktoriaus pavaduotojai (ieškovei) pakeitė (padidino) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžius. Taigi, kaip jau minėta, byloje susiklostė situacija kai ieškovė, laikinai eidama centro direktoriaus pareigas, pati sau, kaip direktoriaus pavaduotojai pakeitė koeficientą. Pažymėtina, kad, remiantis VSĮDDAĮ ir centro nuostatomis, ieškovei, paskirtai laikinai atlikti direktoriaus funkcijas, koeficientą galėjo pakeisti įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. šiuo atveju departamento generalinis direktorius. Minėtas aplinkybes patvirtina ir departamento Vidaus audito skyriaus atliktas auditas, kurio 2019 m. rugsėjo 25 d. ataskaitoje Nr. VAA-2 nustatyta, kad ieškovė koeficientą padidino savališkai ir neteisėtai, nelaukdama departamento atsakymo į pateiktą raštą, kuriuo paprašė sudaryti galimybę nuo 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies 11 dydžio koeficientą sau, kaip einančiai centro direktoriaus pareigas. Ataskaitoje minima, kad departamentas informavo, jog laikinas centro direktoriaus funkcijų atlikimas nėra laikomas perkėlimu į direktoriaus pareigas, galėtų būti svarstomas priemokos skyrimas.

54.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal VSĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra įstaigos vadovo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019). Kaip minėta, ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 7,8 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, o nuo 2018 m. liepos 2 d. – 8,1 dydžio. Be to, 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. P-159 nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei skirta 20 proc. priemoka, 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. P-23 nuo 2020 m. vasario 10 d. iki bus priimtas skyriaus vedėjas –20 proc. priemoka.

55.       Taigi, atsižvelgiant į atliekamų darbo funkcijų pobūdį, ieškovei buvo didinamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, skiriamos priemokos. Ieškovė, laikinai eidama centro direktoriaus pareigas, neturėdama jokio teisinio pagrindo pasididino savo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 10,5, todėl pagrįstai centro direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-25 panaikinus 2018 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. P-135, ieškovei buvo nustatytas (grąžintas) 8,1 dydžio pareigybės algos pastoviosios dalies koeficientas.

56.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės koeficiento sumažinimas, t. y. atstatymas yra teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymi, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad 2018 m. spalio 30 d. LSMC direktoriaus įsakymu Nr. P-135 ieškovei buvo teisėtai nustatytas 10,5 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio darbo užmokestis, šiuo atveju yra perteklinis, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė koeficientą buvo nusistačiusi neteisėtai.

Dėl diskriminacijos fakto pripažinimo.

57.       Ieškovės nuomone, jai nustatytas 8,1 dydžio koeficientas, atsižvelgiant į centro direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtintą centro darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą (bei anksčiau galiojusį centro direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintą centro darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą), yra diskriminacinio pobūdžio, neatitinkantis ieškovės einamų pareigų, jai keliamų profesinių reikalavimų, darbo pobūdžio bei krūvio, kitų centro darbuotojų darbo užmokesčio dydžio. Pažymi, kad koeficientas buvo sumažintas tik vienos ieškovės atžvilgiu, o kitiems darbuotojams, kuriems ieškovė padidino darbo užmokesčio koeficientą, jis atstatytas į ankstesnį nebuvo. Taigi, ieškovė nuolat patiria neigiamus išgyvenimus, jaudinasi dėl savo darbo, taip pat turi tenkintis gerokai mažesniu darbo užmokesčiu negu kiti įstaigoje dirbantys asmenys, turintys analogišką ieškovei kvalifikaciją.

58.       Pagal DK 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindą ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. 

59.       DK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat informacijos apie pažeidimą pateikimas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.

60.       Kaip minėta, ieškovei 10,5 dydžio koeficientas buvo nustatytas neteisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, jog koeficientas buvo sumažintas, nes nagrinėjamu atveju jis buvo grąžintas toks, koks buvo teisėtai nustatytas anksčiau. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos 2 d., t. y. įsakymo Nr. P-90 priėmimo, kurio pagrindu ieškovei nustatytas 8,1 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, būtų su tokiu dydžiu nesutikusi, ar jį ginčijusi.Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi į įstaigos vadovą su prašymu nustatyti koeficientą, atitinkantį įstaigoje numatytus kriterijus ir reikalavimus 2020 m. balandžio 22 d., t. y. jau po įsakymo Nr. P-25 priėmimo, kai ieškovei buvo grąžintas 8,1 dydžio koeficientas.  2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 1.16-79 ieškovei buvo atsisakyta pakeisti koeficientą. Kaip minėta, teisė spręsti koeficiento dydžio parinkimo klausimą priklauso išimtinai centro direktoriui. Taip pat nėra nustatyta, kad ieškovės ir įstaigos direktoriaus E. Š. santykiai būtų konfliktiški, vadovas būtų priešiškai nusistatęs ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės patiriamos diskriminacijos fakto, nustatant tariamai mažesnį atlyginimą, todėl ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

61.       Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą. Grįsdama šį prašymą ieškovė nurodo, kad neturtinę žalą vertina 3 000 Eur. Ieškovė teigia, kad prieš ją yra nusistatęs centro direktorius E. Š., ieškovė yra diskriminuojama savo einamose pareigose, turi tenkintis gerokai mažesniu darbo užmokesčiu negu kiti įstaigoje dirbantys asmenys, turintys analogišką ieškovei kvalifikaciją, nuolat jaudinasi dėl savo darbo, dėl ko sutriko ieškovės sveikata, atsirado išgyvenimai. Ieškovė darbe patiria didžiulį stresą ir spaudimą, ji yra persekiojama, prieš ieškovę yra nuteikinėjami kiti centro ir kitų įstaigų darbuotojai. 

62.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

63.       Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

64.       Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

65.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos patyrimo faktą. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog ir pačios darbuotojos elgesys nebuvo nepriekaištingas, ieškovė eidama įstaigos vadovo pareigas, neteisėtai nusistatė sau darbo užmokesčio koeficientą (10,5). Byloje nėra duomenų, kad 8,1 dydžio koeficientas ieškovei buvo nustatytas nepagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

66.       Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė 2021 m. gegužės 18 d. prašymą priteisti 1 400 Eur sumą (300 Eur sumą už teisines konsultacijas, susijusias su ieškiniu, 400 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 100 Eur už teisines konsultacijas, susijusias su patikslintu ieškiniu, bei 600 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą). 

67.       Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

68.       Atsižvelgiant į tai, netenkinus ieškinio reikalavimų, nurodytų būtinų, protingų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas 1 400 Eur atsakovui priteisiamas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). 

69.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos sporto centrui dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo atmesti.

Priteisti Lietuvos sporto centrui, į.k. 188600743, iš ieškovės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Skaistė Cinkutė