Administracinė byla Nr. I-681-426/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03554-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. N. skunde (b. l. 1–3) teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad Vilniaus PN 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštuose melagingai įrašė teiginius, jog Vilniaus PN lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) susipažino su pareiškėjo prašymu bei išnagrinėjo jo prašymus. Pasak pareiškėjo, melagingo teiginio įrašymas laikytinas neteisėtu valdžios institucijos veikimu. Teigia, kad dėl nurodytų veiksmų buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė gyventi teisinėje valstybėje ir jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Pabrėžia, kad Vilniaus PN nurodyti veiksmai jam sukėlė psichologinį šoką, pažeminimą, bejėgiškumo jausmą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su skundu nesutinka, teigia, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas yra nepagrįstas. Atsiliepime (b. l. 12–17) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus PN pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Vilniaus PN 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. atsakymų, o skundą teismui išsiuntė 2017 m. spalio 18 d. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Vilniaus PN prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad 2014 m. birželio 5 d. ir            2014 m. rugpjūčio 5 d. raštai yra informacinio-paaiškinamojo pobūdžio dokumentai. Teigia, kad pareiškėjui buvo pateikta teisinga informacija. Pažymi, kad piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, jis pateikė skundą, kuris turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Vilniaus PN neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. pateiktų atsakymų, teigdamas, kad juose nurodyti melagingi teiginiai.

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Taigi, pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, kurią kildina iš Vilniaus PN 2014 m. birželio 5 d.  ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. (pareiškėjui įteiktas 2014 m. rugpjūčio 5 d.) pateiktų atsakymų (b. l. 5,             18–19). Vilniaus PN prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs raštus, iš kurių kildina žalą, Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė       2017 m. spalio 18 d. (b. l. 8).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tuo metu, kai gavo raštus, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir šią teisę tinkamai ginti, paduodamas skundą teismui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tuo metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Teismas ex officio nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas, kuris gali būti atnaujinamas tik dėl objektyvių aplinkybių. Pareiškėjui atsiliepimas buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 24 d. (b. l. 25). Jis prašymo atnaujinti ieškinio senatį teismui nepateikė.

Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti pareiškėjo skundo, kas suponuoja, kad ginčo sprendimui nebeturi esminės teisinės reikšmės kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas nepasisako. Tai atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-980-662/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                           Rūta Miliuvienė