Civilinė
byla Nr. 3K-3-57/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos:
11.9.10.8;
15.3.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos
pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ kasacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“ dėl
drausminės nuobaudos panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio
už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas
klausimas dėl darbuotojo padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip
šiurkštaus, kuris yra pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą –
atleidimą iš darbo.
Ieškovė E. P. prašė panaikinti atsakovo UAB
„Nemuno vaistinė“ personalo direktoriaus
2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos
skyrimo Nr. IV-19-076 bei 2009 m. rugpjūčio 12 d.
įsakymą dėl atleidimo iš darbo Nr. IS-09-661, grąžinti į darbą ir
priteisti iš atsakovo po 5174,78 Lt per mėnesį už visą priverstinės pravaikštos
laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip
pat 5 proc. palūkanų nuo visos prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje nustatyta,
kad pagal 2008 m. sausio 2 d. darbo sutartį ieškovė buvo
priimta į darbą UAB „Nemuno vaistinė“ Radviliškio filiale farmakotechnike; 2008 m. sausio 2 d.
ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1949 dėl antraeilių filialo
vedėjos pareigų; 2008 m. sausio 7 d. sudaryta darbo
sutartis Nr. 1960 dėl antraeilių farmakotechniko pareigų. 2009 m. rugpjūčio 5 d.
buvo atliktas atsakovo vidaus auditas, kurio tikslas – nustatyti, ar
vaistiniai preparatai teisingai išduodami (parduodami) pagal kompensuojamuosius
receptus. 2010 m. rugpjūčio 10 d. Vidaus audito neatitikties
akte Nr. 1 nurodyta, kad, išanalizavus 130915797, 114618206, 125082786,
069694423, 160223156, 155073076, 154591221, 147347181 serijų receptus, daroma
prielaida, jog vaistinėje nepalaikomas pastovus kompensuojamųjų prekių likutis;
pacientams išduodami kito stiprumo vaistai, nei išrašyti gydytojo recepte;
tokiais veiksmais pacientui galėjo būti sukelta grėsmė sveikatai ir gyvybei;
įmonei padaryta žala; iš patikrintų 37 kompensuojamų vaistų receptų vaistai teisingai
išduoti tik pagal 2 receptus, juose taip pat atlikti koregavimo veiksmai;
padaryta išvada, kad ieškovė savo darbo veikloje nesilaiko pareiginių nuostatų
reikalavimų, geros vaistinių praktikos procedūrų teisės aktų nustatytų
reikalavimų, darbą atlieka neatidžiai; personalo direktorė įpareigota priimti
sprendimus dėl žalos įmonei atlyginimo ir įvertinti ieškovės tinkamumą einamoms
pareigoms. Atsakovo personalo
direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. IV-09-076
ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; 2009 m. rugpjūčio 12 d.
priimtas įsakymas Nr. IV-09-661 dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą. Remdamasi ieškovės pareiškimu, Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos įmonių
inspekcija 2009 m. rugsėjo 10 d. atliko tikslinį atsakovo vaistinės
filialo farmacinės veiklos patikrinimą (2009 m. rugsėjo 15 d.
pažyma Nr. 13F-68); jo metu nustatyta, kad farmacinės veiklos auditas
atliktas nesilaikant įmonės vadovo patvirtintos procedūros, tačiau pažymėta, jog
audito metu nustatytos neatitiktys yra teisingos. Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi
UAB „Nemuno vaistinė“ darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius
reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, 2009 m. rugsėjo 2 d.
Reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. R1 0395-0965 nustatė atsakovui terminus
išvardytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimai dėl ieškovės buvo pašalinti, jai
už viršvalandinį darbą išmokėta 2962,16 Lt darbo užmokesčio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d.
sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“
personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. IV-19-076
dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2009 m. rugpjūčio 12 d.
įsakymą Nr. IS-09-661 dėl ieškovės atleidimo iš darbo; nusprendė negrąžinti
ieškovės į darbą ir jos darbo sutartį su UAB „Nemuno vaistinė“ laikyti
nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė
ieškovei iš atsakovo išeitinę 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išmoką (iš viso 10 349,56 Lt), taip pat 5174,78 Lt vidutinio darbo
užmokesčio per mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš
darbo dienos (2009 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo
įsigaliojimo dienos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo; kitus reikalavimus atmetė.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei 2005 m. rugsėjo 13 d.
išduota licencija Nr. 2500FP verstis farmacijos praktika, o Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 22 d.
įsakymu Nr. 1A-639 ieškovė buvo įrašyta į vaistininkų padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašą, teismas padarė išvadą, jog ieškovė, kaip specialistė,
privalėjo žinoti jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to,
ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „Nemuno vaistinė“ generalinio
direktoriaus 2008 m. birželio 5 d. patvirtintomis Vidaus
darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais vidaus teisės aktais. Teismas taip pat
nustatė, kad atsakovas turėjo pagrindą reikšti pretenzijas dėl ieškovės darbo
kokybės, ieškovė atsakovo argumentų nepaneigė, savo skunde Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai ji pripažino padariusi pažeidimų, kuriuos ginčijo ieškinyje,
ir nurodė, kad tai galėjo padaryti dėl labai didelio darbo krūvio. Be to, Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos 2009 m. rugsėjo 15 d. Farmacinės
veiklos tikrinimo pažymoje Nr. 13F-68 patvirtinta, kad vidaus audito metu
nustatytos neatitiktys yra teisingos. Kita vertus, teismas nustatė, kad atsakovo
vidaus audito metu nustatyti ieškovės darbo drausmės pažeidimai nepatenka į DK
235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytus atvejus ir negali būti laikomi
kitais šiurkščiais nusižengimais pagal 11 punktą. Atsakovo vidaus darbo tvarkos
taisyklių 103 punkte pateiktas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas,
tačiau ieškovės padaryti pažeidimai į jį nepatenka. Pažeidimą kaip šiurkštų
įvertino pats atsakovas, tačiau jis nepateikė įtikinamų teisinių argumentų
(įrodymų), pagrindžiančių tokį pažeidimo kvalifikavimą (CPK 178 straipsnis). Teismas
sprendė, kad viešai paskelbtų teisės aktų, kuriais darbuotojas privalo
vadovautis darbe, ignoravimas dėl neapdairaus ar nerūpestingo elgesio ir dėl to
darbo pareigų nevykdymas kvalifikuotinas kaip kaltas elgesys – neatsargumas.
Teismas pripažino, kad buvo pagrindas ieškovei taikyti drausminę nuobaudą, tačiau
kartu konstatavo, jog paskirtoji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo
per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui (DK 238 straipsnis),
dėl to ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto
pagrindu laikytinas neteisėtu.
Nustatęs, kad dėl užsitęsusio šalių konflikto ieškovei
nebus sudarytos palankios sąlygos toliau dirbti, teismas taikė DK 297
straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą – panaikino
atsakovo personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d.
įsakymą Nr. IV-19-076 dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei 2009 m. rugpjūčio 12 d.
įsakymą Nr. IS-09-661 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, nustatė, kad darbo
sutartis su ieškove laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo
dienos, ir priteisė ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinę dviejų
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką bei procesines palūkanas nuo
priteistos sumos.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą,
2010 m. liepos 1 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės
teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
ieškovei paskirta drausminė nuobauda
– atleidimas iš darbo – buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės
pažeidimui, neatitiko ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir
teisingumo principo. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė anksčiau nebuvo
bausta ir pažeidimų jos darbe nenustatyta, jos veiksmai nesukėlė akivaizdžių padarinių,
o audito išvadoje nurodyti tik kaip galimi. Teisėjų kolegija sutiko su
pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad dėl darbo pareigų nevykdymo
ieškovės kaltės forma neatsargumas, ir toks pareigų nevykdymas vertintinas kaip
nerūpestingas elgesys, nes ieškovė privalėjo vadovautis įmonės lokaliniais
teisės aktais bei suprasti padarinius už jų pažeidimą. Atsakovas nepateikė
įrodymų, kad dėl ieškovės padarytų pažeidimų jam atsirado neigiamų padarinių
(apeliaciniame skunde jis rėmėsi tuo, kad dėl nustatytų pažeidimų galėjo būti nutraukta
sutartis su Teritorine ligonių kasa, sustabdytas licencijos galiojimas ar kt.).
Atsakovo argumentus, kad kito vaisto, nei nurodyta recepte, išdavimas yra neleistinas
ir gali sukelti pašalinių reiškinių, sutrikdyti paciento sveikatą, teisėjų
kolegija atmetė remdamasi ieškovės paaiškinimais, jog ji vaistus išduodavo taip, kaip suvokė taisyklių reikalavimus,
nes pagal sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą
Nr. 112, jei vaistinėje nėra recepte nurodyto prekinio pavadinimo vaisto,
tai, ligoniui sutikus, vaistininkas turi teisę išduoti to paties pavadinimo
vaistą kitu prekiniu pavadinimu ar to paties bendrinio pavadinimo kito stiprumo
vaistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo išvardyti ieškovės padaryti
pažeidimai yra nustatyti, pripažinti ir pirmosios instancijos teismo sprendime
įvertinti. Byloje nepateikta faktų apie klientų sveikatos sutrikdymą, o audito
išvada apie galimus kilti pašalinius reiškinius yra bendro pobūdžio, nurodoma
beveik kiekvieno vaisto informaciniame
lape, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl skirtos
per griežtos drausminės nuobaudos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį
panaikinti ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Teismų išvada, kad
ieškovės darbo drausmės pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus,
padaryta netinkamai aiškinant DK 235 straipsnio nuostatas. Šiurkščiu darbo
pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma:
a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos
kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo
šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris,
atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo
leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių vertinimo, pagal
savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas
aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo
tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T.
v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005;
2005 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K.
v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005). Ieškovė, kaip
specialistė, kuriai išduota licencija verstis farmacijos praktika, turėjo išmanyti
jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) teisės ir pareigos nurodytos Farmacijos įstatymo 7 straipsnio
4, 5 dalyse, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d.
įsakyme Nr. V-197 „Dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir
pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo“). Be to, teismas nustatė, kad ieškovė
pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „Nemuno vaistinė“ vidaus darbo tvarkos
taisyklėmis ir kitais vidaus teisės aktais. Jos atlikti pažeidimai (iš 37
patikrintų kompensuojamų receptų vaistai teisingai išduoti tik pagal 2
receptus, kuriuose taip pat atlikti koregavimo darbai) byloje taip pat
nustatyti. Taigi teismų nustatyti faktai patvirtina, kad ieškovė šiurkščiai
pažeidė tiesiogiai jos darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių aktų
nuostatas (sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d.
įsakymą Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“
ir 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. V-494 „Dėl geros
vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“) ir atsakovas pagrįstai kvalifikavo jos
pažeidimus kaip šiurkščius, nes, atsakingoms valstybinėms institucijoms
nustačius tapačius pažeidimus, atsakovui grėstų licencijos sustabdymas arba
galiojimo panaikinimas.
2. Tai, kad teismai
kvalifikavo ieškovės kaltės formą kaip neatsargumą, nerūpestingą elgesį,
savaime nedaro negalimo darbo pareigų pažeidimo teisinio kvalifikavimo kaip
šiurkštaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad
darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo
aplaidus veikimas, neveikimas ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip
pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2010;
2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M.
v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; kt.).
3. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtu darbuotojo elgesiu
pripažįstamas elgesys, prieštaraujantis norminių ir lokalinių teisės aktų
nustatytoms taisyklėms; neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik
pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (darbdavio)
subjektyvi teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B.
v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008).
Atsakovo ir teritorinės ligonių kasos sutartyje esant įtvirtintam atsakovo
įsipareigojimui vaistus išduoti ir apskaityti griežtai laikantis šios sutarties
sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, akivaizdu, kad, ieškovės darbo trūkumus
nustačius ne pačiam atsakovui, o kontroliuojančiai institucijai, su atsakovu
gali būti nutraukta sutartis. Dėl to atmestini teismų motyvai, kad tik esant
realiems padariniams – nutrauktai sutarčiai su teritorine ligonių kasa ar
akivaizdžiai nukentėjusiems klientams – atsakovas galėtų vertinti ieškovės
drausmės pažeidimus kaip šiurkščius. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą
tam, kad nusižengimą galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina
nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne; šiurkštus darbo pareigų
pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti
pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to,
realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali
atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005;
2006 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N.
v. UAB „Mabivil Papirius“, bylos Nr. 3K-3-658/2006;
2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
V. M. v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007;
2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch.
v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).
Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovas veikia farmacijos
srityje, t. y. ieškovės, kaip atsakovo darbuotojos, veikla susijusi su
asmenų sveikata ir netinkamai vykdoma gali turėti pacientams ilgalaikių
neigiamų padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos
priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004, yra pabrėžta, kad didelės
atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga,
veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų (pavyzdžiui, ligoninių, vaistų gamybos
įmonių) vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl
jų dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus
skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali
naudotis tik išimtiniais atvejais; nepakankama atliekamo darbo kontrolė,
nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas (ypač
šiurkščių pažeidimų) vertinimas gali lemti neatsakingą požiūrį į darbą ir
aplaidų darbo pareigų atlikimą, t. y. sukelti sunkius padarinius.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovė E. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad ieškovė nesilaikė pareiginių nuostatų reikalavimų ir
geros vaistinių praktikos procedūrų, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Ieškovė nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais (šie patvirtinti
2009 m. balandžio 20 d., kai ji atostogavo), atsakovas
nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad ieškovė buvo su jais supažindinta. Be
to, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
2009 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr. 13f-68 nustatyta,
kad atsakovo farmacinės veiklos auditas atliktas nesilaikant įmonės vadovo
patvirtintos procedūros, UAB „Nemuno vaistinė“ įpareigota patikslinti procedūrą
ir ja vadovautis, taigi ieškovės veiklos patikrinimas atliktas nesilaikant
reikalavimų.
2. Atsakovas
nepateikė ieškovei susipažinti jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o tai,
kad ieškovė įtraukta į farmacininkų sąrašus ir jai išduota licencija,
neįpareigoja jos išmanyti teisės aktus. Jeigu ieškovė būtų padariusi labai
šiurkščių pažeidimų, tai pirmiausia jai būtų atimta licencija, tuo tarpu 2010 m. rugsėjo
mėnesį licencijos galiojimas pratęstas. Be to, ieškovė klaidas galėjo padaryti
būdama pervargusi nuo didelio darbo krūvio (viršvalandinio darbo, darbo be
pietų pertraukos, nuolatinės įtampos).
3. Teismai tinkamai
įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kad nustatyti
ieškovės darbo pareigų pažeidimai nepatenka į DK 235 straipsnio 2 dalyje bei
atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 103 punkte išvardytus šiurkštaus darbo
pareigų pažeidimo atvejus ir kad ieškovei skirta drausminė nuobauda –
atleidimas iš darbo – buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės
pažeidimui. Be to, ieškovė prieš tai nėra turėjusi drausminių nuobaudų, tai
buvo pirmas nustatytas jos darbo trūkumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo drausmės
pažeidimo pripažinimo šiurkščiu (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas)
Darbuotojo
drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas,
t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo
kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina
griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš
darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai
darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo
drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo
taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą
šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas).
Nagrinėjamoje
byloje ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto
pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl kasacinio
teismo teisėjų kolegija analizuoja būtent šį drausminės nuobaudos – atleidimo
iš darbo – taikymo pagrindą.
DK 235
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo
drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą
reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip
šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties
straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų
sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių
šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais
pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama
darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal DK
235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti
laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės
etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas,
kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris,
atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo
leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo
pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes
kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio
22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio
autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š.
įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimą,
ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti
darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo
neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius
neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką
šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.
v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas,
atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties
nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus
(teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o
teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi
įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip
šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos
Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos
Nr. 3K-3-669/2005).
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei buvo skirta UAB
„Nemuno vaistinė“ personalo direktoriaus
2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. IV-09-076, remiantis
2009 m. rugpjūčio 5 d. Vidaus audito ataskaita ir Vidaus
audito neatitikties aktu; šių dokumentų pagrindu priimtas ir
2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo
Nr. IS-09-661. Vidaus audito neatitikties akte Nr. 1 pateiktas
patikrintų receptų, pagal kuriuos vaistus išdavė ieškovė, klaidų aprašymas;
2009 m. rugpjūčio 5 d. Vidaus audito ataskaitos išvadoje,
remiantis Neatitikties aktu, daroma prielaida, kad vaistinėje nepalaikomas
pastovus kompensuojamųjų prekių likutis; nurodyta, kad pacientams išduodami
kito stiprumo vaistai, nei išrašyti gydytojo recepte, ir kad, vadovaujantis
Neatitikties akto 5 punkto III dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog pagal
konkretų receptą išduotas vaistas su kita veikliąja medžiaga ir kitu stiprumu,
tokiais veiksmais pacientui galėjo būti sukelta grėsmė sveikatai ir gyvybei.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės
padarytais pažeidimais, byloje teismų yra nustatytos, tai patvirtina tiek
Vidaus audito neatitikties aktas, kuriuo nustatyta, kad ieškovė, pažeisdama
sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo
Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“
reikalavimus, pagal audito metu patikrintus receptus išdavė mažesnį arba
didesnį vaistų kiekį nei išrašyta recepte ir leistina pagal pirmiau nurodytą
įsakymą, taip pat pagal vieną receptą išdavė vaistą su kita veikliąja medžiaga
ir kito stiprumo, nei gydytojo išrašytame recepte, tiek Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos
2009 m. rugsėjo 15 d. surašyta Farmacinės veiklos tikrinimo
pažyma Nr. 13F-68, kurioje nurodyta, kad vidaus audito metu nustatytos
neatitiktys yra teisingos. Taigi byloje sprendžiamas ne ieškovės padarytų
pažeidimų nustatymo, bet jų kvalifikavimo klausimas, t. y. nustačius, kokį
nusižengimą ieškovė padarė, reikia išsiaiškinti, ar jis kvalifikuotinas kaip
šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą taikyti
griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pažymėtina, kad
aplinkybes, pagrindžiančias ieškovės nusižengimo priskyrimą prie šiurkščių
darbo drausmės pažeidimų, turi įrodyti darbdavys (kasatorius), t. y. jis
turi pateikti faktinius ir teisinius duomenis, kurie patvirtintų, jog ieškovės
atlikti veiksmai, įvertinus visas jų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes,
pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir už jį teisėtai
buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda –
atleidimas iš darbo.
Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad kasatorius neįrodė pirmiau
nurodytų aplinkybių. Ieškovės padarytas nusižengimas nepatenka į DK 235
straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nustatytą šiurkščių darbo pareigų pažeidimų
sąrašą, taigi pagal to paties straipsnio 2 dalies 11 punktą turi būti
nustatyta, kad toks pažeidimas pagal kito norminio ar lokalinio teisės akto nuostatas
vertinamas kaip šiurkštus arba, atsižvelgiant į tai, kokie pažeidimai įstatymo
leidėjo a priori įvardijami kaip šiurkštūs, pagal savo pobūdį, padarinius
ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo
šiurkščiai pažeista darbo tvarka. UAB „Nemuno vaistinė“ generalinio
direktoriaus 2008 m. birželio 5 d. įsakymu
Nr. IV-08-025 patvirtintų ir Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto
2008 m. birželio 5 d. posėdžio protokolu
Nr. DSSK-08-01 suderintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis, kaip
nustatė teismai, ieškovė buvo supažindinta, 102 punkte nurodyta, kad darbo
drausmės pažeidimai yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas
dėl darbuotojo kaltės, ir išvardyta, kokie veiksmai laikomi darbo drausmės
pažeidimais. Taisyklių 103 punkte atskirai išskirtas šiurkščių darbo drausmės
pažeidimų sąrašas. Šis sąrašas vertintinas kaip išreiškiantis darbdavio su
darbuotojais suderintą valią dėl to, kokie darbuotojų atlikti veiksmai yra
visiškai netoleruotini ir gali sukelti darbuotojams sunkiausių padarinių,
t. y. atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, taikymą. Teismai
nustatė, kad konstatuoti ieškovės padaryti pažeidimai ne tik nepatenka į darbdavio
(kasatoriaus) Taisyklėse įtvirtintą šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašą,
– tokio pobūdžio veiksmai vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas pagal
Taisyklių 102 punktą. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Vidaus darbo
tvarkos taisyklių nuostatos ne tik nepatvirtina ieškovės padaryto nusižengimo
kvalifikavimo kaip šiurkštaus, bet netgi priešingai, – parodo kasatoriaus
išreikštą valią tokių nusižengimų nepriskirti prie šiurkščių darbo drausmės
pažeidimų. Pirmiau minėta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio
3 dalies 2 punkto (dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo), o ne 1
punkto (dėl darbo drausmės pažeidimo, kai prieš tai jam nors kartą per
paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) pagrindu, be
to, teismai šioje byloje nustatė, kad ieškovė iki tol nė karto nebuvo bausta
drausmine tvarka, taigi jos padaryto pažeidimo pripažinimas darbo drausmės
pažeidimu pagal DK nuostatas, nenustačius pagrindo kvalifikuoti jį kaip
šiurkštų, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes negali sukelti
ieškovei neigiamų padarinių – atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai, spręsdami, jog ieškovės veiksmai
šiuo atveju nepriskirtini prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, rėmėsi ne
tik pirmiau nurodytomis Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, bet ir vertino
kitas bylos aplinkybes: nusižengimų pobūdį, padarymo aplinkybes, padarinius,
t. y. atsižvelgė ir į tai, kad dalis atsakomybės už konstatuotus
pažeidimus tenka darbdaviui (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
2009 m. spalio 2 d. rašte bei Valstybinės darbo inspekcijos
2009 m. rugsėjo 2 d. reikalavime Nr. 2R-1.22-1232
konstatuoti darbdavio padaryti pažeidimai), be to, byloje nepateikta faktų apie
klientų sveikatos sutrikdymą, o audito išvada apie galinčius kilti pašalinius reiškinius
yra bendro pobūdžio, nurodoma beveik kiekvieno vaisto informaciniame lape.
Kasatorius neginčija teismų
nustatytų ieškovės padarytų pažeidimų, t. y. nesiremia tuo, kad teismai
nustatė ne visus ar ne tokius ieškovės nusižengimus. Kasaciniu skundu kvestionuojami
tik teismų argumentai, susiję su nustatytų nusižengimų kvalifikavimu, tačiau
kasatoriaus argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir teismų išvadų
nepaneigia. Kasatorius remiasi tuo, kad ieškovė pažeidė tiesiogiai jos darbą
reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, tačiau, minėta, šie
pažeidimai byloje yra nustatyti, o kasatorius turėtų įrodyti, jog jie
kvalifikuotini kaip šiurkštūs. Aplinkybių, kurios lemtų tokią išvadą, teismai
nenustatė. Kasatoriaus argumentai, susiję su tuo, kad farmacijos veikla yra ypač
jautri pažeidimams, kad ieškovės nusižengimai galėjo sukelti jam žalos
ateityje, lemti licencijos netekimą, atmestini kaip nekonkretūs ir nepagrįsti
jokiais realiais duomenimis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas vien tik
dalyvaujančio asmens samprotavimais apie tam tikros verslo srities ypatumus ir
iš to galinčius kilti padarinius, turi būti remiamasi konkrečiomis
įstatyminėmis nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu, minėta,
nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kasatorius pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismams nepateikė, kasacinio skundo argumentai teismų padarytų
išvadų taip pat nepaneigia. Atmestini ir kasatoriaus argumentai, susiję su
ieškovės kaltės formos nustatymu. Teismai nustatė, kad ieškovė pažeidimus padarė
dėl aplaidumo ir neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais, tačiau nei pirmosios,
nei apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime ši aplinkybė
nenurodyta kaip pagrindas, eliminuojantis galimybę kvalifikuoti padarytą
pažeidimą kaip šiurkštų. Ieškovės kaltės forma (neatsargumu), taip pat aplinkybėmis,
kad ji iki nustatytų pažeidimų nė karto nebuvo bausta už drausminius
nusižengimus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės rėmėsi
spręsdami dėl DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos
parinkimo kriterijus, nuostatų taikymo. Teismai, vadovaudamiesi DK 238
straipsniu, pagal kurį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi
atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius,
darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai,
kaip darbuotojas dirbo anksčiau, padarė išvadą, kad ieškovei skirta drausminė
nuobauda šios normos kontekste vertintina kaip per griežta. Kasatoriaus
argumentai taip pat nepaneigia šių teismų išvadų.
Pažymėtina, kad dėl
pirmiau nurodytų argumentų nėra pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėję teismai
nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos darbo įstatymų, reglamentuojančių
drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimą už šiurkštų darbo drausmės
pažeidimą, aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismų argumentai ir išvados
neprieštarauja suformuotai praktikai, o kasatorius ja remiasi netiksliai,
neatsižvelgdamas nei į šios bylos, nei į pirmiau kasacinio teismo nagrinėtų
bylų, kuriose priimtomis nutartimis grindžia kasacinio skundo argumentus,
ypatumus, konkrečias faktines aplinkybes.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji neanalizuoja ieškovės atsiliepimo į
kasacinį skundą argumentų, jog ieškovė nebuvo supažindinta su jos veiklą
reglamentuojančių lokalinių teisės aktų nuostatomis, neišmanė įstatymų ir jų
lydimųjų aktų reikalavimų ir pan. Šie argumentai yra faktinio pobūdžio, o
kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą
nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, minėta, nustatė, kad
ieškovė padarė pirmiau aptartus darbo drausmės pažeidimus, taip pat kad ji buvo
supažindinta su jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią kasacinę bylą, rėmėsi teismų nustatytomis
aplinkybėmis.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,
nustatę šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir
padarė tiek nustatytomis aplinkybėmis, tiek taikytinų teisės normų nuostatomis
pagrįstas išvadas. Teismų procesiniai sprendimai pripažintini teisėtais ir
paliktini nepakeisti, o kasacinis skundas atmestinas. Kasaciniam teismui
priėmus sprendimą kasatoriaus nenaudai, iš kasatoriaus valstybei priteistinas
kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų atlyginimas – iš viso 48,98 Lt (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134778482)
48,98 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Gintaras
Kryževičius
Vincas
Verseckas