Civilinė byla Nr. e2-854-1071/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01822-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.5.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 20 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant atsakovams uždarosios akcinės bendrovės „Liskandas“ vadovui A. N., J. P.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams uždarajai akcine bendrovei „Liskandas“ ir J. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

            Teismas

n u s t a t ė:

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi priimtas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriuo ieškovė prašo: priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liskandas“ ir J. P. solidariai 990,22 Eur išmokėtos draudimo išmokos, priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas J. P. 

Atsakovė UAB „Liskandas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškina, kad eismo įvykis, nurodytas ieškovės ieškinyje, yra padarytas J. P., kuris nėra UAB „Liskandas“ darbuotojas ir eismo įvykio metu nevykdė jokių su UAB „Liskandas“ susijusių darbo funkcijų. Eismo įvykio metu nurodytas asmuo naudojo UAB „Liskandas“ automobilį panaudos pagrindais, nurodytą automobilį valdo jau nuo 2017 m. birželio mėnesio. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės teigimu, UAB „Liskandas“ TPVCAPDĮ 22 straipsnio taikymo aspektu nelaikytina atsakingu už žalą asmeniu, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Todėl nurodo, kad ieškovas pasirinko ne tą asmenį atsakovu, kuris galėtų atsakyti pagal pateiktą ieškinį. Taip pat nurodė, kad pagal nuosekliai plėtojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką, atvejai, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „ PZU Lietuva“ v. UAB „ Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Taigi nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Atsakovės teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-650686/2015). Nagrinėjamu atveju, pasak atsakovės, policijos surašytuose dokumentuose apie aptariamą įvykį ne kartą pažymėta, jog J. P. iš įvykio vietos išvažiavo nepajutęs, kad apgadino svetimą turtą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis – 2020 m. sausio 20 d., 13.30 val., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, Klaipėdos g. 1, Gargždai. Apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovė buvo informuota šaukimu įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 1751 straipsnio 10 dalis).

Į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2020 m. sausio 20 d., 13.30 val., ieškovės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ar bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, negauta.

Atsakovės UAB „Liskandas“ vadovas A. N. ir atsakovas J. P., parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė žodinį prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, ieškovei neatvykus be svarbių priežasčių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

            Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi tais atvejais, kai ieškovas (ar jo atstovas), kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyksta dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokios procesinės pasekmės išplaukia iš proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, siekiant be pateisinamos priežasties nevilkinti proceso bei nedidinti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl priežasčių neatvykimo svarbos, atsižvelgia į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį bei kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovei buvo pranešta tinkamai, laikantis CPK įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Ieškovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje, kuria byla buvo paskirta nagrinėti į parengiamąjį teismo posėdį, šalims, be kita ko, buvo nurodytos ir neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes, numatytas CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 246 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą, taip pat įvertina, jog prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ar bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, ieškovė nepateikė.

Išdėstytų faktinių aplinkybių visetas sudaro teisinį pagrindą ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams UAB „Liskandas“ ir J. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka palikti nenagrinėtą, ieškovei ir jos atstovui nesant suinteresuotam greitu bylos išnagrinėjimu bei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kartu teismas išaiškina ieškovei, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ateityje vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 94 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės UAB „Liskandas“ atstovas pateiktame atsiliepime prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, pateikė įrodymus, kad už suteiktas advokato teisines paslaugas atsakovė patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ARD Nr. 951 ir sekančios dienos advokato sąskaitos išrašas). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu dėl ieškovės kaltės, bei tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių už advokatų ir / ar advokato padėjėjų suteiktas teisines paslaugas, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

 Teismas turėjo 7,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ieškinį palikus nenagrinėtą dėl ieškovės kaltės, minėtos išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės
(CPK 92 straipsnis).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 246 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

n u t a r i a:

 ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams uždarajai akcine bendrovei „Liskandas“ ir J. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka palikti nenagrinėtą.

  Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liskandas“, juridinio asmens kodas 141602488, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, valstybei 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodai LITEKO sistemoje ZI07958 – 14,00 Eur, ZH96423 – 8 Eur, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                   Vytautas Pliuskevičius