Baudžiamoji byla Nr. 1-723-903/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07978-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Indrei Valaitytei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. įstatyminei atstovei J. B.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. B. ir jo atstovui advokatui D. L.,

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui G. D.,

kaltinamajam S. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

s.v., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

S. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2019 m. sausio 18 d., apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgėsi neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę- esant šlapiai, apsnigusiai asfaltuotai kelio dangai, meteorologines sąlygas - tamsiu paros metu bei vietovės reljefą, ties nestaigiu nusukimu į dešinę, kuris buvo pravažiavus L. gatvę, pradėjo slysti, taip prarasdamas automobilio valdymo kontrolę, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio tapo nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Dėl šio eismo įvykio automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kartu su juo važiavusiai keleivei A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad važiavo mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“, pasikrovė pilnai krovinį (duomenys neskelbtini) ir vyko į Šilutę. Buvo labai pravažiuotas kelias, šlapio sniego ant kelio, provėžų, labai slidu. Nepasirinko greičio ir jį užmetė į priešpriešinę juostą. Susidūrė su nukentėjusiojo automobiliu, po susidūrimo nukentėjusiojo automobilis nulėkė į griovį. Jis sustojo, pasimetė, todėl nebuvo nuėjęs į griovį pažiūrėti. Tai pirmas toks nutikimas, ir jis labai pasimetė. Jo vairavimo stažas 1,5 metų. Išlipo iš automobilio tada, kai atvyko pareigūnas, davė pūsti. Kitame automobilyje buvo nukentėjusysis su dukra. Po įvykio darbdavys jį atleido, o paskui vėl priėmė atgal į darbą. Su nukentėjusiais po įvykio nebendravo. Jis įvykio dieną turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau nebuvo praėjęs kursų, kur privalu, todėl pasirodo negalėjo vairuoti. Po įvykio jam uždrausta vairuoti transporto priemonę. Sutinka su pateiktais ieškiniais, nori dalimis juos atlyginti ir susitaikyti su nukentėjusiaisiais.

Iš nukentėjusiojo G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. sausio 18 d., apie 07.15 val., jis važiavo žmonai J. B. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su dukra A. B. (12 metų), kuri sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Jie važiavo iš namų K. į vaiko mokyklą, kuri yra B. prospekte. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo geros, kelio danga slidi, padengta sniegu ir ledu. V. R. gatve apie 30-40 km/h greičiu. Tuo metu jo važiavimo kryptimi buvo intensyvus eismas ir susidariusi automobilių spūstis. Jie važiavo automobilių kolonoje. Atstumas buvo apie dviejų automobilių ilgis. Priešinga eismo kryptimi, tai yra nuo Klaipėdos miesto pusės, automobilių daug nebuvo. Priešinga kryptimi važiavo melsvos spalvos automobilis, markės ir modelio nepamena, už kurio dideliu greičiu link to automobilio artėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priartėjęs prie melsvos spalvos automobilio galimai stabdė, dėl ko jis tapo nevaldomas, pradėjo slysti taip išvažiuodamas į jo važiavimo eismo juostą. Atstumas nuo jo iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 10-15 metrų. Tai pamatęs, iškart pajuto smūgį į automobilio kairės pusės priekinę dalį. Matomai buvo praradęs sąmonę, nes nepamena, kas įvyko toliau. Pabudo tik būdamas dešinės pusės kelkraščio griovyje. Automobilis stovėjo ant ratų, skersai, priekiu į važiuojamą kelio dalį. Prabudęs pajuto, kad iš automobilio sklinda dūmai, pradėjo kviesti dukrą. Dukra atsiliepė į jo šaukimą ir abu staigiai išlipo iš automobilio. Dukra nesiskundė jokiais skausmais. Jam tuo metu iš galvos bėgo kraujas, svaigo galva, blogai matė. Akyse buvo miglotas vaizdas. Matė, kad ant kelio stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, prie jo buvo trys asmenys. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas su juo nebendravo. Jo ir dukros sveikata pasidomėjo pašaliniai asmenys, iš kurių, mano, kažkas pranešė apie įvykį policijai. Kol laukė policijos, iš įvykio vietos pasišalino du vyriškiai, kurie stovėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Vienas vyriškis, kuris liko įvykio vietoje, sėdėjo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo telefonu. Atvykus greitajai, jį ir dukrą išvežė į ligoninę. Kas vyko toliau, nežino. Jo dukrą nuvežė į vaikų ligoninę, o jį į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jis ligoninės reanimacijos skyriuje praleido parą laiko, po to jį perkėlė į neurochirurginį skyrių, kur praleido dvi dienas. Po to jį išleido gydytis namuose. Nedarbingas buvo 5 (penkias) savaites. Tuo metu lankėsi pas šeimos gydytoją „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Jautė skausmus kairiame šone, ūžė ausyse, skaudėjo kaklą. Vartoja kraujagysles plečiančius vaistus. Skauda priekinius viršutinius dantis. Naktimis blogai miega (1 t., 50-53 b. l.).

Iš nepilnametės nukentėjusiosios A. B. įstatyminės atstovės J. B. (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji yra mažametės A. B. mama ir G. B. žmona. 2019 m. sausio 18 d., apie 07.30 val., į jos asmeninį telefoną paskambino nepažįstamas numeris. Atsiliepusi suprato, kad kalba su dukra A. B.. Dukra pasakė, kad kartu su tėčiu pateko į avariją ir tėtis yra sužalotas, bėga kraujas. Tuo metu ji buvo namie kartu su pusbroliu, kurio paprašė, kad ją nuvežtų iki įvykio vietos. Avarija buvo įvykusi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant iki įvykio vietos, dar kartą paskambino dukra, tik jau iš savo telefono numerio. Ji pasakė, kad ją kartu su tėčiu veža greitoji į ligoninę. Pravažiavusi eismo įvykio vietą pastebėjo, kad griovyje stovi jos vyro vairuojamas automobilis, taip pat šalikelėje stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priekiu stovėjo į Klaipėdos miesto pusę. Įvykio vietoje nebuvo sustoję. Iškart važiavo pas dukrą į vaikų ligoninę. Atvykusi pamatė, kad dukra išoriškai nėra sužalota, ji tik skundėsi kojos ir krūtinės skausmu. Medikai paaiškino, kad yra daugybiniai sumušimai, dukra buvo paguldyta į ligoninę, kurioje ji praleido parą laiko. Po to gydėsi namuose. Į mokyklą negalėjo eiti dvi su pusę savaitės. Tuo metu jos lankėsi pas šeimos gydytoją Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centre. Jos dukra yra patyrusi fizinę, turtinę ir neturtine žalas, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Žala nėra atlyginta, dėl žalos išmokėjimo kreipėsi į draudimo bendrovę. Civilinio ieškinio esmė jai suprantama (1 t., 83-86 b. l.)

Iš liudytojo T. G. (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 metais sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, penktadienį, apie 07.40 val., vienas savo nuosavu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link Klaipėdos. Tą dieną buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo geros, šalta. Kelio danga buvo padengta ledu. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo apie 50 km/h greičiu. Prieš jį važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio nepamena. Nuo to automobilio iki jo automobilio buvo apie 15 metrų atstumas. Jie važiavo negreit, nes eismas jų važiavimo kryptimi buvo intensyvus. Kelias slidus. Privažiavus nedidelį kalniuką, kilo juo, pakilus buvo nestaigus (nedidelis) nusukimas į kairę pusę. Prieš pasukus tuo posūkiu pamatė, kaip dideliu greičiu nuo Klaipėdos miesto pusės parvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris būdamas posūkyje pradėjo slysti, taip išvažiuodamas skersai gatvės į jo važiavimo juostą. Kadangi priešais jį važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į to automobilio kairės pusės priekinę dalį. Po smūgio automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nubloškė į dešinės pusės griovį ir ten sustojo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuo smūgio nublokštas atgal į jo važiavimo eismo juostą ir ten sustojo priekiu, kryptimi į L. pusę. Jis sustojo prieš įvykio vietą, dešinės pusės kelkraštyje. Paskambino į pagalbos centrą. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlipo mergaitė ir vyras. Matė, kad vyrui bėga kraujas, galvos srityje. Nematė išoriškai, kad mergaitė būtų sužeista. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nebuvo sužeistas. Jis visą laiką buvo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir mergaite. Atvykus greitajai, išvažiavo iš įvykio vietos. Dėl įvykusio eismo įvykio mano, kad yra kaltas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, nes jis, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko posūkyje tapo nevaldomas, slydo, išvažiavo į priešingą, tai yra į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo juostą ir atsitrenkė į jį (2 t., 28-31 b. l.)

Iš liudytojos V. K. (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šių metų sausio 18 dieną 07.40 val. dirbo kartu su tyrėju M. J.. Iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. yra įvykęs eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą, paaiškėjo, kad eismo įvykis įvyko kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 5,6 km. Įvykio vietoje pastebėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra nuvažiavęs nuo kelio, į pakelės griovį, dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo Šilutės kelio link Klaipėdos miesto. Ant važiuojamosios kelio dalies, priešpriešinėje eismo juostoje, stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jo priekinė dalis buvo kryptimi nuo Šilutės kelio link Klaipėdos miesto. Prie automobilio stovėjo ir jo vairuotojas, kuris paaiškino, kad lenkdamas automobilį nesuvaldė savojo ir slysdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini“. Su kalte sutiko. Automobilyje važiavo vienas. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivė ir vairuotojas, kurie, iki jiems atvykstant, greitosios pagalba buvo nuvežti į ligoninę. Ji ir M. J. įformino eismo įvykį. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ „Velkos“ pagalba nuvežė į Klaipėdos RPK automobilių saugojimo aikštelę. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėjus M. J., grąžino savininkui (2 t., 28-31 b. l.)

Iš 2019 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 07.40 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas registruotas PRĮR ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog už pervažos (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, susidūrė 2 automobiliai, vienam vyrui kraujuoja iš galvos, susidūrė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris ???113, ir autobusiukas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pranešė liudininkas, informavo GMP, AVPK. Atvykus įvykio vietoje jau buvo ekipažas „1802“, kurie nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo Klaipėdos m. link Šilutės kelio ir dėl slidžios kelio dangos išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo Šilutės kelio link Klaipėdos m., automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo G. B. (alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. blaivumas). Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. V. (alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. blaivumas), vairuotojas su kalte sutiko. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. B. ir keleivė A. B., kuriuos GMP išsivežė į ligoninę. Eismo įvykis įformintas ROIK: (duomenys neskelbtini) (1 t., 7 b. l.).

Iš 2019 m. sausio 18 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta Klaipėdoje, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), 5,6 km (1 t., 11-17 b. l.)

Iš 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 19-22 b. l.).

Iš 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., 23 b. l.).

Iš 2019 m. sausio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 24-27 b. l.).

Iš 2019 m. sausio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus vedėjo A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidos sudarė 50,34 eurus (1 t., 31-34 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. sausio 18 d. 09.32 val. gautas pranešimas iš Universitetinės ligoninės, jog G. B. nukentėjo eismo įvykyje kaip vairuotojas. Diagnozė – politrauma, paguldytas į reanimaciją (1 t., 36 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. sausio 18 d. 09.34 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos vaikų ligoninės, jog apie 07.30 val. GMP atvežė A. B., nukentėjo eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) g. Diagnozė – galvos, krūtinės, rankos sumušimai, paguldyta į traumatologijos skyrių (1 t., 37 b. l.).

Iš 2019 m. vasario 20 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimu smakre, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai kairio raktikaulio, kairio klubakaulio bei pilvo kairėje apatinėje srityse, krūtinkaulio kūno lūžimas. Nustatytus sužalojimus G. B. galėjo patirti 2019 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – G. B. patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1t., 44-45 b. l.)

Iš 2019 m. vasario 20 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: krūtinės ląstos, dubens kairės pusės ir dešinio kelio sumušimai, skersinės poodinės kraujosruvos pilvo srityje. Nustatytus sužalojimus A. B. galėjo patirti 2019 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje A. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 68-69 b. l.)

Tuo būdu kaltinamojo S. V. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2019 m. sausio 18 d., apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgėsi neatsargiai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę- esant šlapiai, apsnigusiai asfaltuotai kelio dangai, meteorologines sąlygas - tamsiu paros metu bei vietovės reljefą, ties nestaigiu nusukimu į dešinę, kuris buvo pravažiavus L. gatvę, pradėjo slysti, taip prarasdamas automobilio valdymo kontrolę, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio tapo nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Dėl šio eismo įvykio automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kartu su juo važiavusiai keleivei A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo S. V. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. 

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. V. padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti du asmenys (vienas nesunkiai, kitas nežymiai), anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo jo atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles. Kita vertus, nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, turi šeimą, augina 7 vaikus, gauna minimalią algą.  Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jo dydį, šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, sumažinant vienu trečdaliu ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jos vykdymą atidedant, paskiriant du įpareigojimus - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. B. bei A. B. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl: 1) 4 000 Eur neturtinės žalos ir 563,23 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo G. B., 2) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo A. B., iš kaltinamojo S. V. bei civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 99-138 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji G. B. bei A. B. pateikė pareiškimą dėl dalies civiliniu ieškiniu keliamų reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodo, kad G. B. atsisako tos turtinės žalos atlyginimo reikalavimo dalies, kurios neatlygino draudimo kompanija, t. y. 192,67 Eur, ir įvertinus tai, kad draudimo kompanija atlygino G. B. 2000 Eur neturtinės žalos, o A. B. 400 Eur neturtinės žalos, prašo priteisti iš civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. B. 2000 Eur neturtinės žalos, o A. B. 1600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismas

Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nežymūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos ir virš 1 000 Eur: kasacinės bylos 2K-320/2008 (1281,43 Eur (4424,54 Lt) - kraujosruvos krūtinės ląstoje, kaklo nubrozdinimas, krūtinės ir dešiniojo peties sumušimas; 1281,43 Eur (4424,54 Lt) - daugybinės poodinės krūtinės ląstos ir pilvo kraujosruvos), 2K-605/2011 (579,24 Eur - pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių; 2K-95-222/2017 (pirmosios instancijos teisme priteista vienai nukentėjusiajai 1 000 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sienos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve, kitai 500 Eur - dešinės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dėl didelio vairuotojos neatsargumo šios sumos LAT sumažintos atitinkamai iki 650 Eur ir 350 Eur); 2K-368-489/2018 (300 Eur - krūtinės ląstos sumušimas).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimu smakre, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai kairio raktikaulio, kairio klubakaulio bei pilvo kairėje apatinėje srityse, krūtinkaulio kūno lūžimas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. dėl neturtinės žalos parodė, kad jo prašoma 4000 Eur suma atitinka jo išgyvenimus, kuriuos patyrė. Jis parą laiko gulėjo reanimacijoje, o vėliau neurochirurginiame skyriuje. Jam buvo nustatyti šie sužalojimai – galvos sutrenkimas, hematomos, krūtinkaulio skilimas. Operacijų nedarė, lūžusio krūtinkaulio negipsavo, todėl reikėjo labai ramiai gulėti. Po to išleido gydytis ambulatoriškai. Po kelių dienų vėl teko vykti į ligoninę dėl skausmų, nes sumušimai palietė visą jo organizmą. Krūtinkaulis praėjo skaudėti po 2-3 mėnesių. Maudimas dar ir dabar būna per oro permainas. Galvoje ūžesys dar dabar yra. Tabletes dar geria, su koja viskas dabar kaip ir gerai. Nedarbingume išbuvo 6 savaites. Dėl pasekmių turi riboti keliones, bendravimą su draugais. 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: krūtinės ląstos, dubens kairės pusės ir dešinio kelio sumušimai, skersinės poodinės kraujosruvos pilvo srityje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. įstatyminė atstovė J. B. parodė, kad po įvykio dukros pilvas buvo visas mėlynas, buvo susidariusios didelės hematomos, kurios 3 mėnesius neišsivaikščiojo, ji labai daug gėrė nuskausminamųjų, patyrė daug skausmo, iki šiol dar bijo važiuoti su mašina, nes jai visada atrodo, kad visos mašinos važiuoja į ją, nebenori važiuoti iš namų (net ir pas senelius), mieliau lieka namie. Iki įvykio ji buvo labai aktyvi, dalyvaudavo įvairiose veiklose, renginiuose, dabar nebenori bendrauti, bendrauja tik telefonu ir internetu, tiesiog bijo, kad niekas nenutiktų.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusieji G. B. bei A. B. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jie kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai juos slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad S. V. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - tamsiu paros metu, esant slidžiam keliui, artėdamas prie nestaigaus nusukimo į dešinę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir sužalojo nukentėjusiuosius, šis eismo įvykis, kurį padarė S. V., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus. Be to, nukentėjusiesiems nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad jiems būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, G. B. padarytas nesunkus sveikatos o A. B. padarytas nežymus sutrikdymas, kuris jiems nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Taip pat įvertintina ir tai, kad S. V. yra vedęs, turi septynis vaikus, gyvena tik iš gaunamų minimalių pajamų.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi Palangos reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiojo G. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 500 Eur, o nukentėjusiosios A. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur. Įvertinus, kad dalį 2 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam G. B. bei 400 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai A. B. jau atlygino civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam G. B. priteistina 1 500 Eur, o nukentėjusiajai A. B. 600 Eur neturtinė žala iš to pačio civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 Eur).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. B. bei A. B. pateikė prašymą priteisti jų naudai iš kaltinamojo 838 Eur patirtų atstovavimo išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, į tai, kad kaltinamasis turi 7 vaikus, gauna minimalų atlyginimą, teismo nuomone, prašomos priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, juolab, kad atstovo valandinis įkainis viršija nustatytus koeficientus, nurodytus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Taigi prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažinama iki 600 Eur.

Dėl kitų proceso išlaidų

Iš 2019 m. sausio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus vedėjo A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo paslaugos išlaidos sudarė 50,34 eurus (1 t. 31-34 b. l.), kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. V..

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti S. V. galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant S. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. B. ir A. B. patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam G. B. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus  eurų), o nukentėjusiajai A. B. 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo S. V. nukentėjusiajam G. B. 600 Eur (šešių šimtų eurų) išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo S. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 50,34 eurų (penkiasdešimt eurų 34 euro centus) patirtų išlaidų dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo paslaugos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                             Gintaras Stonkus