VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 16 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės (pranešėjos) ir Marijono Greičiaus,

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

atsakovui D. K. ir jo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2258-821/2010 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

   Ieškovas AB DnB NORD bankas 2009-08-03 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti 16179,87 Lt negrąžintos paskolos, 932,19 Lt palūkanų, nemokamų nuo 2008-10-24, 71,16 delspinigių, priskaičiuotų už 161 dieną bei 9 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (16179,87 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-08-03 išdavė teismo įsakymą. 2009-09-03 buvo gauti skolininko prieštaravimai. 2009-09-23 nutartimi buvo panaikintas 2009-08-03 teismo įsakymas, priimant ieškinį.

Ieškovas AB DnB NORD bankas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš D. K. 16179,87 Lt negrąžinto kredito, 932,19 Lt nesumokėtų palūkanų, 71,16 Lt delspinigių, iš viso 17183,22 Lt skolą pagal 2006-03-20 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (2007-11-21 Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 9 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-20 AB DnB NORD bankas ir atsakovas D. K. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas 40000 Lt kreditas vartojimo reikmėms su 6 proc. dydžio metine palūkanų norma terminui iki 2010-02-28. Atsakovas įsipareigojo minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku, tačiau savo įsipareigojimų AB DnB NORD bankui (toliau - Bankas) tinkamai nevykdė. 2009-02-13 raštu Nr. 30.58.17/158 Bankas paragino atsakovą padengti susidariusią skolą, tačiau atsakovas skolos negrąžino. 2009-06-04 raštu Nr. 30.58.17/3481 kreditorius, vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 31 p. įspėjo atsakovą, kad iki įspėjime nurodyto termino atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Vadovaudamasis Sutarties specialiosios dalies 5 p. už gautą kreditą atsakovas privalo mokėti Bankui 6 proc. metines palūkanas, o praleidus nustatytus kredito terminus, papildomai mokėti palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos, kurių dydis yra pusė kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. nustatytų metinių palūkanų dydžio. Vadovaujantis 2007-11-21 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitusiu Sutarties bendrosios dalies 21 p., už laiku nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas kredito gavėjas privalo mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (LR CK 1.138 str., 6.1 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.154 str., 6.209 str., 6.256 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str., 6.886 str., LR CPK 5 str., 80 str., 98 str., 130 str., 135 str.).

            Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo tenkinti. Atidėti bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atidedant ieškovui priteistą 17183,22 Lt skolos grąžinimą vieneriems metams bei išdėstyti priteistos skolos ieškovui grąžinimą lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 715,97 Lt kas mėnesį, ieškinį dalyje, kurioje ieškovas prašo priteisti 9 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti. Nurodė, kad atsakovas apie savo pasikeitusią finansinę padėtį informavo banką, prašydamas atidėti kredito mokėjimą. Šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki, gaunamos pajamos per mėnesį yra 38 Lt, registruotas Vilniaus darbo biržoje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Keičiant (mažinant) sutarties metines palūkanas, atsižvelgiama į LR CK 6.223 str. nuostatas. Ieškovas yra juridinis asmuo, teikiantis bankines ir finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ieškovas, būdamas verslininkas ir stipresnė sutarties šalis numatė kredito sutarties finansavimo sandorių sąlygas, terminus bei sankcijas už terminų pažeidimą. Atsakovas yra ekonomiškai silpnesnė, neturinti derybų patirties ir mažiau informuota sutarties šalis. Ieškovo prašomas priteisti 9 proc. metinių palūkanų dydis yra ženkliai per didelis (LR CK 6.223 str., 6.228 str., LR CPK 284 str.).

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-05-04 sprendimu ieškinį patenkino visiškai,  nusprendė priteisti iš atsakovo D. K. ieškovui AB DnB NORD bankui - 16179,87 Lt negražinto kredito, 932,19 Lt palūkanų ir 71,16 Lt delspinigių, 2420 Lt atstovavimo išlaidų, 516 Lt žyminio mokesčio, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16179,87 Lt negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atidėti sprendimo vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui. Teismas nustatė, kad 2009-02-13 raštas Nr. 30.58.17/158 ir 2009-06-04 raštas Nr. 30.58.17/3481 (b. l. 11- 12) patvirtina, kad ieškovas įspėjo atsakovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą ir vienašališką sutarties nutraukimą, todėl bankas vadovaudamasis sutarties Bendrosios dalies 28 punktu (b. l. 37) vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 21 punkte (b. l. 37) numatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, kredito gavėjas už kiekvieną pradelstą dieną moka bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal pateiktą pažymą (b. l. 13) apie skolos dydį, su kuriuo atsakovas sutinka, D. K. skola bankui sudaro bendrą 17183,22 Lt sumą ir ją sudaro: 16179,87 Lt negražintas kreditas, 932,19 Lt nesumokėtos palūkanos bei 71,16 Lt delspinigių. Duomenų apie šios skolos sumokėjimą byloje nėra, atsakovas skolą pripažįsta ir su jos dydžiu sutinka. Atsakovas savo prieštaravimuose dėl kreditoriaus reikalavimo ir teismo priimto teismo įsakymo taip pat nenurodė, jog skolos suma yra padengta (b. l. 26). Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veiklos sritis yra pelno gavimas, teikiant paslaugas, todėl sprendžiant LR CPK 284 str. numatyto instituto taikymą, nustatinėti ieškovo turtinę padėtį nėra pagrindo. Atidėti sprendimo įvykdymą galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas. Prašydamas išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, atsakovas, kaip argumentą, nurodė blogą finansinę padėtį, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis pagerės ateityje ir jis teismo sprendimu ieškovui priteistą sumą galės sumokėti dalimis per minėtą laikotarpį. Nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2009-08-03) atsakovas ieškovui nei skolos, nei jos dalies nesumokėjo. Bylos nagrinėjimas užtruko beveik aštuonis mėnesius, todėl atsakovas ir taip naudojosi skolos ieškovui mokėjimo atidėjimu (LR CK 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str., LR CPK 93 str., 284 str.,259 str., 260 str., 270 str., 282 str.).

Atsakovas D. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas tenkinti apeliacinį skundą, iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimą, priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 16179,87 Lt negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovui nesuprantamas teismo sprendimas priteisti 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16179,87 Lt negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus teismo išsakytus argumentus, metinės palūkanos turi būti sumažintos iki 5 proc. Priimdamas įsipareigojimus, atsakovas tinkamai įvertino savo finansinę padėtį, ilgą laiką tvarkingai mokėjo nustatytas įmokas, grąžino daugiau nei pusę suteikto kredito, tačiau negalėjo nuspėti ir įvertinti kaip rizikos faktorių - pasaulinę finansinę krizę. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo finansinė padėtis pagerės ateityje, tačiau byloje yra įrodymų, kad atsakovas dabar negali grąžinti priteistos sumos ir trijų mėnesių atidėjimo laikotarpis yra per trumpas (LR CPK 83 str. 1 d., 14 p., 284 str. 1 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Ieškovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimą nepakeistą. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovui nuo bylos iškėlimo teisme dienos nepadengus nė dalies skolos Bankui, atsakovas ir taip beveik metus naudojasi skolos ieškovui mokėjimo atidėjimu (LR CPK 318 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

            Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Preziumuojama, kad kredito (paskolos) sutartis, kurios dalykas yra pinigai, yra atlygintinė, palūkanos mokamos kas mėnesį iki kredito suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d., 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 išaiškino, kad sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už sutartyje numatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, netaikomos CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos.

  Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi šalių sudaryta 2006-03-20 Sutartimi (b.l. 3, 7-10) ir 2007-11-21 susitarimu (b.l. 34-39) dėl 2006-03-20 Sutarties sąlygų pakeitimo, nes ši Sutartis ar jos pakeitimas nėra nuginčyti nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovas byloje nepareiškė priešieškinio dėl Sutarties dalies, susijusios su palūkanų dydžiu, nuginčijimo ar Sutarties sąlygų modifikavimo, tuo užsitikrinant savo interesų gynimą.

  Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad  9 % sutartinių metinių palūkanų dydis yra ženkliai per didelis, savaime nereiškia, kad teismas, nepateikus atsakovo priešpriešinio reikalavimo, gali peržengti byloje pareikštus ieškovo reikalavimus ir savo iniciatyva modifikuoti kredito sutartį, nes šios kategorijos bylose teismui nėra numatyta procesinė galimybė peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.).  Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini. Atsakovui priešieškiniu neginčijus kredito sutarties dalies dėl palūkanų dydžio, laikytinas sutartinių palūkanų dydis galiojančiu ir taikytinu nagrinėjamu atveju.

            Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytos 2006-03-20 Sutarties specialiosios dalies (b.l. 3) 5 p. už gautą kreditą atsakovas turi mokėti  6 % dydžio metines palūkanas, o pagal 2007-11-21 susitarimą (b.l. 34-39) dėl 2006-03-20 Sutarties bendrosios dalies 15 p. pakeitimą - praleidus nustatytus kredito grąžinimo terminus, papildomai mokėti palūkanas nuo laiku nesugrąžintos kredito sumos, kurių dydis yra pusė kreditavimo sutarties specialiosios dalies  5 p. nustatytų metinių palūkanų. Tai reiškia, kad atsakovas ieškovui turi mokėti 9 % (6 % + 3 %) sutartines metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.210 str. nustatyto 5 % dydžio įstatymines palūkanas. Toks kredito sutarties nuostatų aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir  tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat kredito sutarties prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai, nusprendė priteisti 9 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad prašomos priteisti 9 % metinės palūkanos yra neprotingai didelės ir sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies kaip rašymo apsirikimą (CPK 276 str., 302 str.), nes teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai sutartines palūkanas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl  5 % dydžio įstatyminių palūkanų priteisimo. Tai, kad yra šalinama dalis skundžiamo sprendimo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kredito sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarčių sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių susitarimu numatytos sąlygos, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiško grąžinimo, t. y. tol, kol skolininkas jais naudojasi, todėl tokios sutarčių sąlygos mokėti už naudojimąsi pinigais galioja ir po sutarčių nutraukimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trijų mėnesių sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pakankamas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo finansinė padėtis pagerės ateityje. Pažymėtina, kad atsakovas nėra pateikęs ir apeliacinės instancijos teismui įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas nuo civilinės bylos iškėlimo 2009-08-03 ir iki šiol nėra atlikęs net dalinių skolos mokėjimų, tuo patvirtindamas, kad padėtis, kai nėra vykdomos sutartinės prievolės yra jo tikslas, savo interesus laikant prioritetiniais prieš kreditoriaus interesus.

Situacija, kai prievolę pažeidęs atsakovas gali naudotis ieškovo, kaip kreditoriaus, pinigais ir siekia pagal teismo sprendimą mokėti mažesnio dydžio (5 % metines) palūkanas, nei pagal kredito sutarties sąlygas, ir sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams, neskatina skolininko greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, bet pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti sutartyje sulygtą atlyginimą už naudojimąsi kreditu bei užtikrinti savo minimalių nuostolių atlyginimą (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 313 str., 320 str., 328 str.).

            Nagrinėjamoje byloje atsakovui nepareiškus priešieškinio, teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės įgyvendinti savo procesines teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovas neįgijo pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų dydžio (CPK 80 str., 88 str., 93 str.).

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Alma Urbanavičienė

Teisėjai                                                                                                                 Neringa Švedienė

                                                                                                                           Marijonas Greičius