Baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2008
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.7.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: nuteistojo M. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį paskiriant jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pagal BK 63 straipsnio 4 dalį subendrinus su apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžiu M. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis M. B. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, šioje byloje nuteisti E. P. ir L. R.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
M. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2006 m. vasario mėn. pabaigoje nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 60,528 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 68,585 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ne mažiau kaip 29,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias parsigabeno ir laikė bute, (duomenys neskelbtini), iki 2006 m. kovo 2 d., kai dalį – 2,835 g amfetamino, neturėdamas tikslo parduoti, gabeno iki namo (duomenys neskelbtini), kur šią medžiagą sulaikymo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusi narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalis buvo rasta ir paimta šiame bute 2006 m. kovo 2 d. padarytos kratos metu. Pirmosios instancijos teismas šią M. B. veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad M. B. neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
M. B. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip 0,0717 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir ne mažiau kaip 1,833 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias pardavė kitam asmeniui, ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už žinomai suklastoto dokumento laikymą. Šių nuteisimų M. B. kasacine tvarka neskundžia.
Kasaciniu skundu M. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai aiškino BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtiną požymį – tikslą platinti. Bylos duomenys liudija, kad kasatorius disponavo skundžiamame epizode nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarydamas priešingą išvadą netinkamai įvertino šiuos duomenis, be to, netinkamai aiškino „gabenimo“ ir “tikslo turėjimo“ sąvokas. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl skundžiamo epizodo yra pagrįstos prielaidomis, o teisingas išvadas dėl šios veikos, kasatoriaus nuomone, padarė pirmosios instancijos teismas. M. B. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Kolegijos išvados dėl BK 260 straipsnio 2 dalies nėra pagrįstos išsamia įrodymų analize, be to, teismas, apeliacinio proceso metu nesilaikydamas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo tvarkos ir išsamiai netirdamas bylos aplinkybių, pažeidė BPK 241 ir 242 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Čaplikas prašo nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad M. B. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių bei narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o priešingi kasatoriaus argumentai prieštarauja šiems įrodymams, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl BPK pažeidimų, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl apeliacinio proceso
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, kuriame apeliantas, nesutikdamas su M. B. veikos kvalifikavimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prašė perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo susiję su tuo, kad M. B., apelianto nuomone, turėjo tikslą platinti skundžiamame epizode nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas M. B.. Savo argumentus prokuroras grindė bylos duomenimis, tarp jų – ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai dėl to, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes apylinkės teismas, padarydamas išvadas dėl M. B. veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį, išsamiai neapklausė M. B., neanalizavo jo parodymų ir jų nelygino su kitais bylos duomenimis.
Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija, pateikdama išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo, pati vertino ne visus bylos duomenis, tarp jų – ikiteisminio tyrimo metu duotus M. B. parodymus, o dėl jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 2, b. l. 106-109), kuriais prokuroras taip pat grindė savo apeliacinį skundą, iš viso nepasisakė ir jų neanalizavo. BPK 276 straipsnyje nurodyta, kad kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, gali būti perskaitomi kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad M. B. parodymai, kuriais kolegija grindė savo išvadas dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo, ne tik neanalizuoti ir išsamiai neaptarti, bet nuosprendyje net neišdėstyti, nurodyta tik jų dalis. Iš bylos matyti, kad šie M. B. parodymai nevienareikšmiai, jais nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, be to, šiuose parodymuose yra prieštaravimai kaltinimui, kurie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neaptarti ir nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai neanalizuoti ir kiti duomenys, turintys reikšmės skundžiamos M. B. veikos teisiniam įvertinimui.
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 331 straipsnio reikalavimus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kai padaro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, turi nurodyti motyvus, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, išdėstyti ir analizuoti įrodymus, kuriais remdamasis kitaip negu pirmosios instancijos teismas vertina įrodymus ir konstatuoja visų svarbių bylos aplinkybių buvimą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir reikalavimų privalo ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismas. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas ar keičiamas, nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Bylą nagrinėjantis teismas priimame nuosprendyje privalo pasisakyti dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai, pagal BPK 20 straipsnyje numatytus kriterijus.
Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas.
Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija, privalėdama patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, to nepadarė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Taip pat konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad skundžiamame epizode nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis M. B. neteisėtai disponavo turėdamas tikslą jas platinti ir kad dalį šiuo tikslu įgytos minėtos psichotropinės medžiagos jis nešė perduoti kitam asmeniui. Tuo tarpu išdėstydama įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes kolegija padarė išvadą, kad nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis M. B. disponavo turėdamas tikslą jas platinti, o dalį šiuo tikslu įgytos minėtos psichotropinės medžiagos jis nešė perduoti kitam asmeniui neturėdamas tikslo parduoti. Aplinkybe, kad dalį šios psichotropinės medžiagos M. B. nešė perduoti kitam asmeniui, kolegija grindė savo išvadas, kad visomis skundžiamame epizode nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis M. B. neteisėtai disponavo turėdamas tikslą jas platinti, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje kolegija šią aplinkybę įvertino iš esmės priešingai. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl tų pačių bylos aplinkybių apkaltinamajame nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų.
Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat – yra prieštaringos. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal prokuroro apeliacinį skundą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, kolegija, pažeisdama BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, savo sprendime neišdėstė tinkamai motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su visais M. B. parodymais. Prieštaringas ir neatitinkantis BPK 331 straipsnio reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Minėti pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti prokuroro apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą buvo padaryti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimai, naikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Byloje apeliacinį skundą buvo padavęs ir M. B., kuris skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas M. B. apeliacinį skundą atmetė, šios nuosprendžio dalies M. B. kasacine tvarka neskundžia. M. B. kasacinio skundo argumentai yra susiję tik su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, todėl iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas tik pagal byloje paduotą prokuroro apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendį nuteistojo M. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 2 dalį paskiriant jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pagal BK 63 straipsnio 4 dalį subendrinus su apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
Albinas Sirvydis