Civilinė byla Nr. 2-2238/2014
Proceso Nr. 2-56-3-00935-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija: 121.17.; 126.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria atstatydinus bankroto administratorių paskirtas kitas bankroto administratorius, priimtos civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „HTA statyba“ bankroto byloje, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi UAB „HTA statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto valdymas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikinęs minėtos nutarties dalį UAB „HTA statyba“ bankroto administratore paskyrė J. G..
Kauno apygardos teisme gautas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pranešimas, kad 2014 m. birželio 3 d. J. G. buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.
Kauno apygardos teisme gautas I. S. prašymas skirti ją administruoti BUAB „HTA“ statyba“ bei kreditorių UAB „Lavatas“ bei BUAB „Anlara“ siūlymas bankroto administratoriumi skirti UAB „Renavita“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi atstatydino J. G. iš BUAB „HTA statyba“ bankroto administratoriaus pareigų; BUAB „HTA statyba“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“; nustatė, kad per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo buvusi administratorė J. G. privalo perduoti naujai paskirtam įmonės administratoriui UAB „Renavita“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus BUAB „HTA statyba“ dokumentus.
Teismas konstatavo, kad teisme gautas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pranešimas, jog 2014 m. birželio 3 d. J. G. buvo išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudaro Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatytą administratoriaus atstatydinimo iš pareigų pagrindą. Atsižvelgiant į tai, administratorė J. G. atstatydinta iš UAB „HTA statyba“ bankroto administratorės pareigų.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonės kreditoriai bankroto administratoriumi siūlo skirti UAB „Renavita“, o I. S. nėra priskirtina ĮBĮ nurodytiems subjektams, turintiems teisę siūlyti administratoriaus kandidatūrą, UAB „HTA statyba“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“(sąrašo Nr. BJA062).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Bankroto administratorė I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria BUAB „HTA statyba“ administratoriumi paskirta UAB „Renavita“, ir BUAB „HTA statyba“ administratoriumi paskirti I. S.. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Skundžiama nutarties dalis visiškai nepagrįsta, nes motyvuota vieninteliu argumentu, kad apeliantė nėra priskirtina ĮBĮ nurodytiems subjektams, turintiems teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. ĮBĮ nenumato draudimo bankroto administratoriui įstoti į bylą ir siūlyti savo kandidatūrą.
- Teismas, spręsdamas dėl vieno iš kelių administratorių kandidatūrų paskyrimo, privalo objektyviai įvertinti visas pasiūlytas kandidatūras ir motyvuoti, kodėl yra pasirenkamas būtent tas asmuo, o kitų asmenų kandidatūros atmetamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2643/2011). Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai neanalizavo ir nevertino siūlomų kandidatūrų bei nepateikė pagrįstų motyvų, kuriais remiantis administratoriumi buvo nutarta skirti UAB „Renavita“.
- Nei vienas iš kreditorių, siūliusių administratoriumi paskirti UAB „Renavita“, neturėjo kreditoriaus teisių, nes jų reikalavimai perleisti.
- Remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, apeliantė turi didesnę patirtį, nei UAB „Renavita“, objektyviai vertinant administratorių kandidatūras, bendrovės administratoriumi turėjo būti paskirta apeliantė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „HTA statyba“ kreditorius UAB „Lavatas“ prašo apeliacinį procesą pagal I. S. atskirąjį skundą nutraukti; priteisti iš I. S. UAB „Lavatas“ naudai 500 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Nurodo, kad teisės taikymo precedentą, kai savo kandidatūrą administruoti įmonę siūlo bankroto administravimo paslaugas teikiantis subjektas, yra sukūręs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-309/2014, išaiškinęs, kad ĮBĮ aiškiai apibrėžia subjektų, kurie gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, ratą, o bankroto administravimo paslaugas teikiančiam subjektui teisės pačiam siūlyti savo kandidatūrą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įstatymas nenumato. I. S. neturint teisės siūlyti savo kandidatūrą, pripažintina, kad atskirasis skundas paduotas nedalyvaujančio byloje asmens (CPK 37 str. 1 d., ĮBĮ 11 str. 4 d., CPK 315 str. 2 d. 2 p.), todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai paskirtas BUAB „HTA statyba“ bankroto administratorius UAB „Renavita“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad I. S. neturi subjektinės teisės skųsti teismo nutartį, nes nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Apeliantė nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių paskirtasis administratorius negalėtų tinkamai vykdyti BUAB „HTA statyba“ bankroto procedūrų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atstatydinus bankroto administratorių, paskirtas naujas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. CPK 315 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus antrajame skirsnyje numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje savo kandidatūrą administruoti BUAB „HTA statyba“ pateikė apeliantė I. S..
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų bylų nagrinėjimo taisyklių nustato specialus bankroto procedūrų vykdymą reglamentuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kurio reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia ir bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus.
Viena iš civilinės ginčo teisenos šalių procesinių teisių yra teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2010, nurodyta, kad bankroto administratoriaus skyrimą ir jo pareigas skyrimo procese reguliuojančios teisės normos nors tiesiogiai ir neįtvirtina draudimo kandidatui administruoti bankrutuojančią įmonę pačiam savo iniciatyva pasiūlyti teismui savo kaip bankroto administratoriaus kandidatūrą, tačiau sisteminė normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas turėjo ketinimą riboti subjektų, galinčių teismui siūlyti bankrutuojančios įmonės administratoriaus kandidatūrą, ratą. Vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuota pozicija (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-629/2013), kad tik teismas turi įgaliojimus spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562/2012; 2013 m. sausio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-629/2013; 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2529/2013, kt.). Tačiau teismui įstatymu suteikta galimybė parinkti bankroto administratorių, neatsižvelgiant į minėtų subjektų siūlymus, numatyta kaip išimtis iš bendros taisyklės. Tokiu atveju pirmenybė turi būti teikiama kreditorių pasiūlytoms ir įstatymų reikalavimus atitinkančioms administratoriaus kandidatūroms (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2468/2013). Dar vėlesnėje savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad subjektų, galinčių teismui siūlyti bankrutuojančios įmonės administratoriaus kandidatūrą, ratas yra aiškiai apibrėžtas. Nei įstatymas, nei jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato galimybės pačiam bankroto administratoriui siūlyti savo kandidatūrą teismui tiesiogiai. Toks reguliavimas yra pagrįstas bankroto proceso koncentracijos bei operatyvumo aspektais ir atitinka įstatymo leidėjo siekį užtikrinti kuo skaidresnę ir nešališkesnę bankroto administratoriaus skyrimo procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-309/2014, 2014 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2014, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2252/2014, kt.).
Aptartos įstatyminio reglamentavimo bei teismų praktikos nuostatos, suponuoja išvadą, kad I. S. neturėjo teisės siūlyti savo kaip bankroto administratorės kandidatūrą (ĮBĮ 5 str.), atitinkamai ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 37 str. 2 d., 42 str.), todėl neturi ir apeliacijos teisės, kas sąlygoja apeliacinio proceso nutraukimą (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).
Atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties padavimas lėmė, kad kreditorius, pateikdami atsiliepimą į skundą, objektyviai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi (nes apeliacinis procesas nutrauktas), kreditoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą priteistinos iš apeliantės.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, yra išaiškinusi, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Kreditorius UAB „Lavatas“ prašo priteisti iš apeliantės 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindų, leidžiančių spręsti, kad atsiliepimo, kuriuo prašoma nutraukti apeliacinį procesą, surašymas pareikalavo papildomų specialių žinių ar itin daug advokato darbo bei laiko sąnaudų, nėra, todėl egzistuoja pagrindas mažinti Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytą maksimumą, todėl iš apeliantės kreditoriui priteistina 250 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2d. nutarties dalies, kuria atstatydinus bankroto administratorių paskirtas kitas bankroto administratorius, nutraukti.
Priteisti iš apeliantės I. S. (a. k. 301729825) uždarajai akcinei bendrovei „Lavatas“ (į. k. 300587636) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėja Danutė Gasiūnienė