Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-13/2012 Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00565-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.4;
45.4.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, susipažinusi su byla,
n u s t a t ė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimu J. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.
J. D. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 17.30 val., Molėtų r. sav., kelio Vilnius–Utena 44 km, vairavo automobilį „Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, t. y. lenkdamas kitus automobilius, spaudė juos į kelkraštį, lenkimą atliko, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 punktą, 3 priedo 1.3 punktą.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimu panaikintas 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimas, kuriuo J. D. buvo nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-15-732/2011 nutraukta.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimu panaikintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 4, 6 dalimis, priimtas J. D. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimą ir palikti nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Prašyme nurodoma, kad šioje byloje buvo padarytas esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas priėmė 2011 m. lapkričio 14 d. nutarimą nesant nustatyta tvarka surinktų įrodymų. Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo esminių Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje nustatytų įrodymų rinkimo taisyklių pažeidimo.
Pareiškėjas teigia, kad administracinėse bylose pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo valdymo organo nustatytas taisykles, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamas pasekmes ir pareigūnų veiksmus daro neteisėtus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 5-V-546 patvirtintų Laikinųjų pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punkte nurodyta, kad „anoniminiai pranešimai policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjami, tačiau policijos generalinis komisaras arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti pranešimą patikrinti“. Šiuo atveju Molėtų rajono policijos pareigūnai, kuriems buvo perduotas anoniminis pranešimas, Taisyklėse nustatyta tvarka jo netikrino ir pateiktus anonimo duomenis panaudojo administracinėje byloje kaip faktinių aplinkybių įrodymą. Vilniaus apygardos teismas visiškai nepasisakė dėl J. D. atsiliepime į Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą pateiktų argumentų dėl Taisyklių netaikymo, nenurodė, kodėl į juos neatsižvelgia, savo išvadų detaliai nemotyvavo, taip pažeidė nutarimo priėmimo taisykles. Šis teismas tenkino apeliacinį skundą, nesant byloje faktinių duomenų apie padarytą pažeidimą.
Pareiškėjas pažymi, kad byloje pateiktas anonimo pranešimas su nuotrauka negali būti laikomas leistinu įrodymu, nes jis nepatikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Taikant analogiją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnį įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais veiksmais. Pareiškėjo manymu, šioje byloje pateiktas elektroninis anoniminis pranešimas ir prie jo pridėtos nuotraukų kopijos yra nepatikrinamos bei nepatikrintos, kuriais remiantis negalima nustatyti 2011 m. lapkričio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, t. y. kad „vairavo transporto priemonę, padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui, sukėlęs pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, t. y. lenkdamas kitus automobilius spaudė juos į kelkraštį, lenkimą atliko kirsdamas dvigubą ištisinę liniją“. Taigi pareigūnai ir Vilniaus apygardos teismas padarė procesinių normų pažeidimų, nes nemotyvuotai panaudojo ir rėmėsi neleistinais bei neteisėtais įrodymais.
Pareiškime nurodoma ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, ar padarytas nusižengimas nekelia jokių abejonių. Pareiškėjo manymu, to šioje byloje nebuvo padaryta. Be to, nagrinėjant šią bylą labai svarbu suformuoti praktiką, kaip reikėtų patikrinti ir vertinti anoniminius įrodymus, pateiktus elektroniniu būdu, ar tokie įrodymai yra leistini.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 259/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 64–67). Ši teismų praktika aktuali ir šioje byloje, teismas turėjo į ją atsižvelgti, nes negali būti pažeidžiamas teisingumo principas ir asmuo būti nubaustas už nusižengimą, kurio nepadarė.
Atsiliepime Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo skundo netenkinti, palikti nepakeistus ir nepanaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimo. Administracinė nuobauda J. D. paskirta teisėtai ir pagrįstai. J. D. padarytas pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu, elektroniniu paštu gauta informacija bei prie jos pridėtomis nuotraukomis (iš kurių akivaizdžiai matyti, kad vairuotojas padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, dėl to krovininio automobilio vairuotojas buvo priverstas trauktis į dešinį kelkraštį ir šiam vairuotojui buvo sukelta grėsmė), tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. J. D., susipažinęs su surinkta medžiaga, paneigė padaręs pažeidimą, tačiau tai vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės nuobaudos. Tačiau J. D. tiek įforminant pažeidimą, tiek skunde nurodė, kad automobiliu „Volvo“ be jo niekas kitas nevažinėja, ir iš to darytina išvada, kad jis vairavo automobilį ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsiliepime pažymima, kad norint pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, tikslinga J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. prašymas iš dalies tenkintinas.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimu J. D. nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams. J. D. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 17.30 val., Molėtų r. sav., kelio Vilnius–Utena 44 km, vairavo automobilį „Volvo S80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), padarydamas kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, t. y. lenkdamas kitus automobilius, spaudė juos į kelkraštį, lenkimą atliko, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, taip pažeidė KET 4 punktą, 3 priedo 1.3 punktą.
ATPK 1242 straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų litų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Nutarime skirti administracinę nuobaudą taip pat nurodyti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o būtent: lenkiant kitus automobilius, spaudimas jų į kelkraštį, dvigubos ištisinės ženklinimo linijos kirtimas, ir tai įvardijama kaip chuliganiškas vairavimas.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl KET 122 punkto ir 3 priedo 1.3 punkto pažeidimo (dėl dvigubos ištisinės ženklinimo linijos kirtimo). Tai akivaizdu iš byloje esančių nuotraukų. Nors pareiškėjas teigė, kad iš nuotraukų neįmanoma nustatyti automobilio numerio ir kad toks įrodymas yra neteisėtas, kolegija laiko, kad nuotraukos yra pakankamai kokybiškos, jose užfiksuota kelio situacija, jų tikrumo iš esmės neginčija ir pareiškėjas, todėl jos gali būti laikomos įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Savo ruožtu automobilio „Volvo“ numeris yra matomas ir identifikuojamas, jei ne plika akimi, tai panaudojus didinamąjį stiklą. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas skundą, pagrįstai atmetė J. D. argumentą, kad jis lenkė stovintį automobilį, nes tiesiog neįtikėtina, kad sunkvežimis tokioje vietoje stovėtų. Be to, tai, kad sunkvežimis juda, parodo ir jo padėtis kelyje: jis iš dalies užėmęs antrąją eismo juostą. Taigi, kolegijos manymu, pakanka įrodymų dėl ATPK 1241 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo – kelio ženklinimo nesilaikymas. Tačiau sprendžiant dėl kaltinimo – nevienkartinio kitų automobilių spaudimo į kelkraštį, juos lenkiant, – iš byloje esančių nuotraukų tokios išvados padaryti neįmanoma. Atvirkščiai, nuotraukose matyti, kad lenkiamas sunkvežimis iš dalies užėmęs antrąją eismo juostą, sudarydamas kliūtį jį lenkti J. D. vairuojamam automobiliui „Volvo“. Jokių kitų įrodymų, išskyrus anonimo pranešimą, kuris tuo požiūriu netikrintas ir asmuo byloje neapklaustas, nėra. Taigi nėra pagrindo išvadai dėl kelių KET 4 punkto pažeidimų, padarytų J. D.
Nesant neabejotinai nustatytų bent dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, veikos kvalifikacija pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta. Byloje neabejotinai nustatytas tik vienas KET 122 punkto ir 3 priedo 1.3 punkto pažeidimas. Dėl to Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimai keistini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimą J. D. administracinėje byloje.
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarimo dalis dėl J. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį.
Pripažinti J. D. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 150 Lt (šimtas penkiasdešimt litų) baudą.
Kitas sprendimų dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Vytautas Piesliakas