Administracinė byla Nr. N444-90/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus
(pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo I. A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties I. A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t
a t ė :
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos
komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. lapkričio
19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. A.
P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau
– ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2007
m. lapkričio 4 d. aikštelėje vairuodama automobilį, važiuodama atbula, nesiėmė
visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tarpo iš šono, užkliudė stovintį
automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.
Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau
– KET) 53, 54, 171, 271 punktų reikalavimus.
2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo
priežiūros tarnybos pareigūnas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė Irenai A. P. 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000
Lt baudą, o vadovaudamasis 33 straipsnio 2 dalimi paskyrė galutinę nuobaudą - 3000
litų baudą. Nutarime nurodyta, jog I.A. P. dėl padaryto
pažeidimo gailisi, anksčiau paskirtų nuobaudų neturi.
I.A. P. skundu prašė teismą nutarimą
dėl administracinės nuobaudos jai paskyrimo panaikinti ir bylą nutraukti.
Nurodė, kad prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš
stovėjimo vietos išvažiavo atbula, nes priekyje stovėjo automobilis. Važiuodama
atgal, praleido automobilį ir baigė manevrą. Pareiškėjos teigimu, ji galbūt per
daug susuko vairą, tačiau jokių susidūrimo požymių nejautė. Tik parvažiavusi
namo pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis iš kairės pusės. Policijos
teigė nekvietusi, nes nežinojo, kokiomis aplinkybėmis automobilis apgadintas.
Mano, kad automobilio „Ford“ apgadinimai padaryti anksčiau ir kitomis
aplinkybėmis. Pažymėjo, kad skiriasi jos ir automobilio „Ford“ apgadinimų
pobūdis ir aukštis, kad byloje apklausto liudytojo Z. V. parodymai
dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo prieštarauja automobilių apgadinimų
pobūdžiui ir dislokacijai. I.A. P. manymu, esant
prieštaringiems parodymams, pareigūnas, nagrinėdamas bylą, turėjo vadovautis
nekaltumo prezumpcijos principu.
Nukentėjusysis skundo patenkinimo klausimą prašė spręsti
teismo nuožiūra. Jo manymu, pareiškėja automobilių kontaktą turėjo pajusti. Nurodė,
kad jo automobiliui sugadintos priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės
pusės durys, sparnas, galinis bamperis, o iki šio eismo įvykio ant jam
priklausančio automobilio jokių sugadinimų nebuvo. Apie apgadintą transporto
priemonę paaiškino sužinojęs, kai surado ant priekinio automobilio stiklo
raštelį, kuriame buvo nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris.
II.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog I. A. P. pažeidė KET 53, 54, 171 punktų reikalavimus, tai
patvirtina policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 12), pareiškėjos ir
nukentėjusiojo paaiškinimų (b. l. 15, 16), liudytojo parodymų (b.l.14), eismo
įvykio vietos schemos (b.l.11), transporto priemonių techninės apžiūros akto
(b.l.26) duomenys, fotolentelė (b.l. 17-19). Nukentėjusysis I.
Č. paaiškino, kad paliko automobilį stovėti automobilių stovėjimo
aikštelėje, prie „Topo centro“, o grįžęs prie automobilio, rado jį apgadintą
bei raštelį su automobilio, apgadinusio jo automobilį ir pasišalinusio iš
įvykio vietos, valstybiniu numeriu. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota,
kad forminant eismo įvykį, prie pareigūnų priėjo liudininkas Z.
V., kuris nurodė matęs eismo įvykį. Šiame procesiniame dokumente užfiksuoti
ir automobilio „Ford“ sugadinimai: sugadintos dešinės pusės abejos durelės,
įbrėžtas galinis dešinės pusės sparnas, įbrėžtas galinis dešinės pusės
bamperis, sugadinimų aukštis nuo 0,28 iki 0,62 (b. l. 12). Teismo posėdyje
apklaustas policijos pareigūnas J. O. patvirtino minėtame
tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad
fotolentelėje užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų tęstinis pobūdis rodo, kad
automobilių kontaktas buvo juntamas. Analogiškai eismo įvykio aplinkybes nurodė
ir liudytojas E. J.
Teismas, remdamasis eismo
įvykio vietos schemoje užfiksuotais nukentėjusiojo vairuojamo automobilio
sugadinimais (b. l. 11), automobilio „Opel Astra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjimo aktu (b.l.26),
fotonuotraukose (b.l.17-19) užfiksuotais transporto priemonių apgadinimais,
liudytojo Z. V. paaiškinimais (jis apibūdino iš eismo
įvykio vietos pasišalinusio automobilio vairuotoją, automobilio modelį, spalvą,
nurodė tikslų valstybinį numerį), taip pat I. A. P. paaiškinimu
(b. l. 16; ji pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole
nurodytu laiku buvo atvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę šalia
parduotuvės „Topo centras“, o grįžusi namo pastebėjo, kad apgadintas jos
automobilis), padarė išvadą, kad pareiškėja pagrįstai patraukta
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Byloje duomenų, kad
automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimai atsirado anksčiau ir dėl kitų aplinkybių,
nesurinkta.
Iš tarnybinio pranešimo,
nukentėjusiojo I. Č. paaiškinimo, liudytojų parodymų
nustatyta, kad I. A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Atsižvelgdamas į eismo įvykio schemoje, transporto priemonių apžiūros aktuose
ir vaizdinėje medžiagoje užfiksuotų automobilių apgadinimų pobūdį, liudytojų J. O. ir E. J. parodymus, teismas padarė
išvadą, kad automobilių kontaktas buvo aiškiai juntamas, todėl pareiškėjos
aiškinimai, kad ji nepajuto automobilių susidūrimo, vertintini kaip duoti,
siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nustatyta, kad pareiškėja,
būdama susijusi su eismo įvykiu, apie jį nedelsiant nepranešė policijai,
pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdama KET 271 punkto reikalavimus ir
padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Aplinkybių, darančių
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (ATPK 250
straipsnis). Konstatuota, jog bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė tam
įgaliotas pareigūnas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o I. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji dėl
padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgus į
pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jai pagrįstai paskirti minimalūs
inkriminuotų teisės pažeidimų sankcijose nustatyti baudų dydžiai. Paskirtų
nuobaudų rūšys ir dydžiai atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pareiškėjos
asmenybę.
III.
Apeliaciniu
skundu I. A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo
tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliantė
teigia, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 53
straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 81 straipsnio, 86 straipsnio
1, 2 dalių, 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjęs bylą jai
nedalyvaujant, pažeidė jos teises, numatytas Administracinių bylų teisenos
įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje bei 53 straipsnio 2 dalyje. Apeliantė
paaiškina, jog atplėšusi tėvo rastą voką su pranešimu apie teismo posėdį,
įmestą į pašto dėžutę, ji išsiaiškino, kad teismo posėdis jau įvyko. Kadangi
korespondencijos neužsisakinėja, pašto dėžutės netikrino, o iš teismo laukė
registruotos korespondencijos su įteikimu. Todėl negalėjo dalyvauti teismo
posėdyje, posėdžio metu pateikti savo argumentų, užduoti klausimų liudininkui,
susijusių su eismo įvykio aplinkybėmis, mechanizmu, o taip pat pasinaudoti
teisine advokato pagalba.
Apeliantė
pažymi, kad liudininko Z. V., kurio parodymai byloje itin
svarbūs, teismas neapklausė, o policijai tyrimo metu duotų jo parodymų,
apeliantės manymu, nepakanka. Šio liudininko 2007 m. lapkričio 4 d. paaiškinimas,
kaip teigiama, skiriasi nuo policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime
perpasakotų jo paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, dėl to teismas privalėjo
teisminio nagrinėjimo metu jį apklausti ir pašalinti prieštaravimus, užduodamas
eilę apeliantės nurodomų klausimų. Apeliantės teigimu, jos išdėstytų aplinkybių
nustatymas padėtų nustatyti objektyvią tiesą ir pašalintų abejones dėl
automobilio „Ford“ apgadinimų, kurie galėjo būti padaryti anksčiau, nes
neatitinka jos automobilio apgadinimų. Apeliantės teigimu, Europos Žmogaus
Teisių Teismas yra konstatavęs, kad policijos pareigūnų pateikta surinkta
medžiaga negali būti prilyginama tiesioginei liudytojų apklausai, „paprastai
įrodymai turi būti pateikti viešame posėdyje, dalyvaujant kaltinamiesiems,
siekiant užtikrinti rungtynišką nagrinėjimą“.
Bylos
nagrinėjimo policijos įstaigoje metu apeliantė teigia atkreipusi dėmesį į
automobilio „Ford“ apgadinimų dydį, kurie akivaizdžiai neatitiko jos
automobilio priekinio bamperio apgadinimo dydžio, ir tikėdamasi, kad pareigūnas
atidės nagrinėjimą iki bus ištirti apgadinimai, sustatant automobilius, nepateikė
liudininkui klausimų. Tačiau pareigūnas, išklausęs ją ir liudininką, priėmė
sprendimą. Po sprendimo priėmimo pasamdytas advokato padėjėjas nurodė klausimus,
kuriuos reikėtų užduoti liudininkui teisminio nagrinėjimo metu. Teismas
nutartyje nepasisakė, kodėl atmeta jos argumentus dėl automobilių apgadinimų
neatitikimo. Apeliantės teigimu, sulyginus automobilių apgadinimus, darytina
išvada, kad jos vairuotas automobilis negalėjo tokių apgadinimų padaryti (tai įrodo
jos automobilio apžiūros aktas ir fotolentelė). Apeliantės nuomone, ant jos
automobilio turėjo pasilikti ženklūs trijų juostų apgadinimai kaip ir ant
automobilio „Ford“, o taip pat dažų likučiai nuo automobilio „Ford“, tačiau jų
pareigūnai nenustatė, kaip ir taisymo požymių. Apgadinti kito automobilio apeliantė
teigia negalėjusi ir dėl automobilio judėjimo trajektorijos, automobilių
išsidėstymo. Apeliantė remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286
straipsniu, mano, jog, šalindamas prieštaravimus dėl automobilių apgadinimų, teismas
turėjo grąžinti bylą Eismo priežiūros tarnybai, kad jos pareigūnai, sustatę
automobilius, identifikuotų apgadinimus. Teigia, kad neginčytinų jos kaltės
įrodymų byloje nesurinkta.
Vilniaus miesto
vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos
Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, jog tyrimo
metu apeliantė raštu paaiškino, važiuodama atbula, į automobilio priekinę dalį
nežiūrėjusi, o sugrįžus namo, pastebėjusi apgadinimus ant automobilio kėbulo.
Institucijos teigimu, pastebėjusi apgadinimus, kurių atsiradimo priežastis jai
nebuvo žinoma, I. A. P. privalėjo pagal Saugaus eismo
automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 3 punktą pranešti apie eismo įvykį
policijai. Bylą tiriančiam pareigūnui abejonių dėl automobilio „Opel Astra“
neseniai padarytų apgadinimų nekilo, pagal apgadinimų pobūdį I. A.
P. kontakto nepajusti negalėjo, todėl, institucijos manymu, priimtas
nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymima, jog nagrinėjant bylą policijoje,
apeliantė dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išaiškinti.
Teisėjų
kolegija
k o n s
t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnis
suteikia teisę proceso šalims dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, pareikšti
prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems
proceso dalyviams, liudytojams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir
samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir
samprotavimams ir kt. Tinkamai nepranešus apie teismo posėdį, asmuo šiomis
teisėmis pasinaudoti negali.
Byloje nėra patikimų duomenų, kad Irenai A.
P. buvo laiku pranešta apie teismo posėdį - teismo šaukimas su grąžinama
šaknele jai nebuvo siunčiamas, pranešimas apie teismo posėdį buvo siunčiamas
neregistruotu laišku. Apeliantė nurodo, kad vokas su pranešimu apie teismo
posėdį 2008 m. vasario 6 d. jai buvo įteiktas jau po bylos nagrinėjimo teismo
posėdyje. Todėl teismas vertina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog jai
nebuvo laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, įrodyta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2
dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami
tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo
nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo
posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį
skundą. Šios procesinės klaidos apeliacinės instancijos teismas negali
ištaisyti, kadangi bylos nenagrinėja pirmosios instancijos teismo proceso
tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, grąžinant bylą
tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a
r i a :
Irenos A. P. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario
19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui
išnagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius