Civilinė byla Nr. e2-979-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. 

2.       UAB „Čelta“ 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Taip pat prašė nagrinėti klausimą dėl proceso atnaujinimo žodžiu, į bylos nagrinėjimą iškviesti kredito ekspertę, kuri 2018 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos pagrindu paruošė kredito sutartį.

3.       Pareiškėja nurodė, kad esminis bylą nagrinėjusio teismo pažeidimas yra tai, kad 2018 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita nebuvo pripažinta negaliojančia, o nauja paaiškėjusi aplinkybė – nurodytos turto vertinimo ataskaitos neatitikimas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui (toliau – TVVPĮ).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (ieškovės) UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

5.       Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, kad pareiškėja jau daugiau nei 20 kartų 2021 metais ir 50 kartų 2020 metais kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Visi jos prašymai Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo netenkinti, arba palikti nenagrinėti, arba juos buvo atsisakyta priimti, arba dėl nepašalintų trūkumų jie buvo grąžinti pareiškėjai.

6.       Teismas, įvertinęs ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo nurodytus pagrindus ir naujo prašymo argumentus, sprendė, kad pastarasis prašymas yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni pareiškėjos prašymai, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, dėl kurių jau ne kartą teismų buvo pasisakyta.

7.       Pareiškėjos akcentuojamą kredito sutarties negaliojimo aplinkybę teismas vertino kaip neesminį ankstesnių pareiškėjos prašymų papildymą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde UAB „Čelta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Prašymas dėl proceso atnaujinimo teiktas remiantis tuo, kad iki šiol nėra patvirtinimo, jog 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita yra sudaryta pagal TVVPĮ. Tokio patvirtinimo ir negali būti, esant neginčytiniems įrodymams, kad turto vertinimo ataskaita sudaryta nesivadovaujant nurodytu teisės aktu.

8.2.       Ginčas tarp šalių vyksta daugiau nei dešimt metų, tačiau joks teismas nėra patvirtinęs, kad 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita būtų parengta įstatymo pagrindu. Teismas ir nenurodė jokios konkrečios nutarties, kurioje būtų konstatuotas šios turto vertinimo ataskaitos teisingumas.

8.3.       Su prašymu buvo pateikti įrodymai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitą galiojančia, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta teisės taikymo klaida, tačiau teismas to nevertino ir nutartyje nepasisakė. Nurodyta klaida, be kita ko, lėmė ir nepagrįstą kredito sutarties pripažinimą galiojančia.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Atskirajame skunde apeliantė iš esmės nurodo tapačius jos prašyme atnaujinti procesą jau nurodytus argumentus, t. y. kodėl, jos manymu, procesas civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 turėtų būti atnaujintas, o pagrindinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Tačiau, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, ir neturėjo procesinės pareigos pasisakyti dėl ginčo esmės.

10.       Pažymėtina, kad prašymo priėmimas ir jo nagrinėjimas yra visiškai skirtingos proceso atnaujinimo instituto stadijos. Kaip apeliantei ne kartą jau buvo išaiškinta (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1510-464/2020, 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-464/2021), tik teismui priėmus prašymą ir paskyrus jam išnagrinėti teismo posėdį galėtų būtų įvertinti argumentai, sudarantys proceso atnaujinimo prašymo faktinį bei teisinį pagrindą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kadangi skundžiama nutartimi buvo išspręstas ne pagrindo atnaujinti procesą buvimo / nebuvimo klausimas, o apeliantės prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje priėmimo klausimas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar apeliantės pateiktas prašymas atitinka formaliuosius jo pateikimo kriterijus (formos, turinio, žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikimo termino), taip pat tai, ar teikiamas prašymas nėra pakartotinis pagal CPK 374 straipsnyje nustatytus kriterijus. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas turėjo tik patikrinti, ar apeliantės paduotas prašymas neturi trūkumų ir ar nėra pakartotinis (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 374 straipsnis), bet ne tai, ar toks prašymas yra pagrįstas.

11.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo prašymo pakartotinumą ir jo nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, juolab kad apeliantė jos iš esmės ir neginčija. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys iš tiesų leidžia įsitikinti, kad tapatūs argumentai dėl 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos neteisingumo ir / ar jos ydingumo, o būtent dėl neatitikimo imperatyvioms TVVPĮ normoms, buvo nurodyti ir anksčiau paduotuose apeliantės ar jos atstovų prašymuose dėl proceso atnaujinimo bei jų atskiruosiuose skunduose, pavyzdžiui, dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. birželio 1 d. nutarčių, kuriomis šiuos prašymus taip pat atsisakyta priimti kaip pakartotinius. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-613-516/2021, 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-745-516/2021 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-806-781/2021, atskirieji skundai dėl, apeliantės vertinimu, nepagrįsto atsisakymo priimti jos prašymus atnaujinti procesą kaip pakartotinius, taip pat jau buvo atmesti.

12.       Nagrinėjamu atveju 2021 m. liepos 21 d. pateiktame savo prašyme apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios suponuotų jos prašymo turinio kitokį vertinimą. Apeliantei siekiant atnaujinti procesą jau ne kartą buvo išaiškinta ir tai, kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus kitiems anksčiau teismo išnagrinėtiems prašymams, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-976-1112/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-553/2019, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1622-790/2020). Kaip matyti iš apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, ji kitaip išdėsto ir aiškina tas pačias teismui jau ne vieną kartą nurodytas aplinkybes, tačiau iš esmės nenurodo jokių naujų faktų ar, apeliantės teigimu, teisės normos taikymo klaidų, dėl kurių teismas dar nebūtų pasisakęs.

13.       Konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su tinkamu apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo neišnagrinėjimu, ir aiškiai nepagrįsti, ir šioje proceso stadijoje visiškai neaktualūs. Identifikavęs prašymo pakartotinumą, pirmosios instancijos teismas galėjo tik atsisakyti tokį prašymą priimti ir neturėjo iš esmės įvertinti jame nurodytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Dalia Kačinskienė