Administracinė byla Nr. eAS-124-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02083-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. A. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo priteisti 150 Eur turtinei žalai ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei įstatyme nustatyto dydžio (5 procentų) procesines palūkanas. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto teisinio reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir apie oficialaus dokumento suklastojimo faktą informuoti prokurorą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jis 2024 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu iš Administracinių nusižengimų registro gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) pareigūnės surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24252893847 (toliau – ir Nutarimas). V. A. J. nuomone, Kauno apskrities VPK suklastojo minėtą oficialų dokumentą, į jį įrašydama daugybę žinomai neteisingų teiginių, pradedant teiginiais, kad apie administracinės bylos nagrinėjimą pareiškėjui buvo pranešta tinkamai, kad asmeniui buvo tinkamai išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, kad jo kaltė buvo įrodyta byloje surinktais duomenimis, bei baigiant nepagrįstu teiginiu, jog pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 21 d. šviesoforu reguliuojamą sankryžą pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Atsižvelgęs į tai, kad dėl Kauno apskrities VPK sistemingai vykdomo oficialių dokumentų klastojimo administracinių nusižengimų bylose teismuose yra nagrinėjamos net trys V. A. J. inicijuotos bylos, jis teigė, jog aptartą dokumento klastojimą, į oficialius dokumentus įrašant žinomai neteisingus ir nepagrįstus teiginius, Kauno apskrities VPK įvykdė siekdamas neteisėtai patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn ir taip jam daryti psichologinį spaudimą. V. A. J. nuomone, tokiais neteisėtais institucijos veiksmais neabejotinai buvo siekiama jam padaryti neturtinę žalą ir tokia žala buvo padaryta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad oficialių dokumentų suklastojimas yra kriminalinis nusikaltimas. Skunde V. A. J. nurodė, kad Administracinių nusižengimų kodekso prieštaravimas Konstitucijai ir Kauno apskrities VPK neteisėti veiksmai, suklastojus oficialius dokumentus, jam padarė milžinišką neturtinę žalą ir 150 Eur dydžio turtinę žalą, kuri bus padaryta, įsiteisėjus Kauno apskrities VPK priimtam nutarimui, kadangi jo V. A. J. ginčyti neketina. Pareiškėjo nuomone, turtinė žala yra labiau teorinė, kadangi jos iš pareiškėjo, jam gyvenant užsienyje, niekas priverstinai neišieškos, tačiau ši žala vis tiek turi būti atlyginta. Skunde V. A. J. taip pat aptarė Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, kurios, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai.

Regionų administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2024 m. spalio 28 d. nutartimi V. A. J. nustatė terminą iki 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui naują patikslintą skundą, surašytą pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus, t. y. pateikti papildytą skundą ir tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, nurodant konkrečius viešojo administravimo institucijos neteisėtus veiksmus, pateikti įrodymus (dokumentus), pagrindžiančius patirtą turtinę žalą, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos atsiradimą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nurodė painiai ir neaiškiai formuluojamas aplinkybes, susijusias su prašomomis priteisti turtine ir neturtine žala, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečios aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. V. A. J. buvo pasiūlyta sukonkretinti skundo aplinkybes, jas išdėstant aiškiai, suprantamai ir nuosekliai. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad nurodytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi bus jam grąžintas.

V. A. J. pateikė teismui 2024 m. lapkričio 6 d. patikslintą skundą, kuriame suformulavo tuos pačius, kaip ir pirminiame skunde (toliau abu kartu įvardijami skundu) nurodytus, skundo reikalavimus bei juos grindė iš esmės tais pačiais argumentais. Patikslintame skunde pareiškėjas akcentavo, kad jis apie jokius įtarimus, įvykdžius administracinį nusižengimą, apie protokolo administracinėje byloje surašymą ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas bei kaltės, įvykdžius administracinį nusižengimą, nėra pripažinęs. V. A. J. nuomone, Kauno apskrities VPK pareigūnė, priimdama Nutarimą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir jo teises, kadangi teisingumą vykdo tik teismai. Pareiškėjas pažymėjo, kad dokumento suklastojimas yra įstatymu uždrausta veika, o neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji buvo padaryta dėl nusikaltimo. V. A. J. nuomone, dokumentų klastojimą Kauno apskrities VPK įvykdė tiesiogine tyčia, o įžūliu ir tyčiniu pareigūnų vykdomu baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimu pareiškėjui padaryta neturtinė žala nėra mažareikšmė.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo V. A. J. skundą laikė nepaduotu.

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi V. A. J. nustatė terminą iki 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. 

Teismas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, tačiau jame teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Teismas sprendė, kad jam pateiktas procesinis dokumentas yra iš esmės analogiškas pirminiam skundui, be kita ko, nebuvo pateikti skundo dalyką patvirtinantys įrodymai.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje bei 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Teismas V. A. J. išaiškino, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu.

III.

Pareiškėjas V. A. J. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad žala jam buvo padaryta neteisėtais Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmais, suklastojant oficialų dokumentą – nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 24252893847. Klastojimas pasireiškė daugybės išgalvotų ir žinomai neteisingų teiginių įrašymu į šį dokumentą.

V. A. J. pažymi, kad skunde taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl daugybės Administracinių nusižengimų kodekso trūkumų, kurie ne tik padarė galimu tokį dokumento suklastojimą, bet ir pareiškėjui padarė tiesioginės žalos. V. A. J. nuomone, dokumentus klastojusio pareigūno asmeninė nuomonė, išreikšta suklastotame Nutarime administracinio nusižengimo byloje, ydingomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis yra paverčiama privaloma ir priverstinai vykdytina, nors sutikimo su dokumentus klastojusio pareigūno asmenine nuomone pareiškėjas nėra išreiškęs. V. A. J. nuomone, jo skunde išvardinti Administracinių nusižengimų kodekso trūkumai tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, be to, neteisėtai sukuria prievoles administracinio nusižengimo nepadariusiam asmeniui, taigi pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją bei konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo skunde buvo aiškiai nurodyta, jog Kauno apskrities VPK pareigūno veiksmų neteisėtumas pasireiškė kriminaliniu nusikaltimu – oficialaus dokumento suklastojimu. Skunde buvo aiškiai nurodyta, kad turtinė žala yra V. A. J. neteisėtai skirta bauda. Pareiškėjo nuomone, teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartis buvo deklaratyvi ir jo skundo tekstas jokio pagrindo tokiai nutarčiai priimti nesudarė. V. A. J. pažymi, kad neturtinė žala yra nemateriali, todėl jokie materialūs neturtinės žalos buvimo įrodymai paprastai neegzistuoja. Tik ypatingais atvejais, esant itin sunkiai neturtinei žalai, gali egzistuoti netiesioginiai neturtinės žalos įrodymai, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis kriminaliniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą įvardina privalomu visais atvejais, nepriklausomai nuo neturtinės žalos sunkumo. V. A. J. nuomone, atsižvelgus į tai, jog tai, kas yra akivaizdu, įrodinėjimo nereikalauja – pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartis, kuria buvo reikalaujama įrodinėti akivaizdžius dalykus bei pateikti neturtinės žalos įrodymus, vienareikšmiškai yra nepagrįsta.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2024 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame, atsižvelgdamas į teismo deklaruojamą nenorą suprasti painiai ir neaiškiai formuluojamas aplinkybes, dar aiškiau išdėstė Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą bei dar aiškiau aprašė Konstitucijai prieštaraujantį Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų ydingumą, tačiau skundžiamoje 2024 m. lapkričio 11 d. nutartyje teismas pažymėjo, jog patikslintame skunde teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti, bei nusprendė V. A. J. skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, jog jo teisės buvo pažeistos, teisę kreiptis į teismą. Vadovaujantis oficialiąja konstitucine doktrina, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. V. A. J. nuomone, teismo deklaruojamas nenoras suprasti „painiai ir neaiškiai formuluojamas aplinkybes“, o tiksliau tokio vertinimo prasimanymas – akivaizdžiai yra nulemtas nenoro apsikrauti darbu, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, nenoro kvestionuoti akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančias Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, nenoro informuoti prokurorą apie valstybės pareigūnų įvykdytą kriminalinį nusikaltimą – oficialaus dokumento suklastojimą, tačiau oficiali konstitucinė doktrina teigia, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, jog Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartimi akivaizdžiai buvo pažeista Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta absoliuti jo teisė ginti pažeistas teises teisme. Anot V. A. J., be jokios abejonės tai yra deliktas. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Konstitucijos 7 straipsniu, skundžiama nutartis, kaip aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra niekinė ir negalioja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. A. J. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto pirminio skundo turinį, yra akivaizdu, kad šis skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus: pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nebuvo visiškai aiškios: nors jis iš esmės ir nurodė, kokie Kauno apskrities VPK veiksmai, jo nuomone, V. A. J. sukėlė turtinę bei neturtinę žalą, tačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai jam galbūt neteisėtais valstybės institucijos veiksmais padaryta neturtinė žala pasireiškė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą jam suteikti galimybę šias aplinkybes patikslinti, kad tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui būtų aiškiai suprantami tiek skundo dalykas, tiek jo pagrindas. Atsižvelgus į tai, V. A. J. pagrįstai buvo pasiūlyta patikslinti skundą bei išsamiau paaiškinti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Pareiškėjui taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kuriais yra grindžiamas turtinės ir neturtinės žalos jam padarymas. Teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartis V. A. J. buvo tinkamai įteikta ir jis, vykdydamas teismo nutartį, pateikė 2024 m. lapkričio 6 d. patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę bei skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar nurodytos aplinkybės, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, kadangi taip nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Įvertinus V. A. J. pirminio ir šalint teismo nustatytus skundo trūkumus pateiktų skundų turinį, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad buvo pagrindas pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Iš V. A. J. skundo turinio yra akivaizdu, kad jis siekia turtinės ir neturtinės žalos, kurią vertina atitinkamai 150 Eur ir 10 000 Eur sumomis, atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nurodė motyvus, kokiais, jo nuomone, neteisėtais Kauno apskrities VPK veiksmais jam buvo padaryta žala, o būtent – suklastojant Nutarimą; tokie veiksmai pasireiškė žinomai neteisingų teiginių, kuriuos pareiškėjas aptarė skunde, Nutarime surašymu; jis taip pat pažymėjo, kad oficialių dokumentų suklastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, ir nurodė, kuo pasireiškė turtinė žala. Šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, V. A. J. išsamiau paaiškino, jo nuomone, Kauno apskrities VPK pareigūnės veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegijos nuomone, administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos, sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas nurodė ginčo šalis, skundo reikalavimus, taip pat aprašė, iš ko kildina ir kuo grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis yra pakankamai aiškus (žalos atlyginimo reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK), skunde buvo pateikta informacija, leidžianti apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (detalizuoti Kauno apskrities VPK pareigūnės galbūt neteisėti veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą). Atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo stadijoje nėra vertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką; skundo priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas. Laikydamas V. A. J. skundą nepaduotu, teismas neatsižvelgė į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo specifiką, o nustatytų skundo trūkumų, kurie ne visiškai buvo pašalinti, iš esmės negalima laikyti trukdančiais pradėti administracinės bylos teiseną.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas skundo trūkumų negali grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jeigu pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas turėtų pagrindą tokį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis Administracinių 88 straipsnio 1 punktu, tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ar jų pakankamumo ir negali atsisakyti skundą priimti, remdamasis vien tuo, kad skundas nėra pagrįstas įrodymais. Be to, neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visada siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas, skundo priėmimo stadijoje teigdamas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam galbūt kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, iš esmės konstatuotų, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. išspręstų bylą iš esmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo metu netinkamai įvertino skundo pagrindą sudarančias aplinkybes jų pakankamumo administracinei bylai iškelti aspektu, netinkamai pritaikė skundo padavimą administraciniams teismas reglamentuojančias proceso normas, neatsižvelgė į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo specifiką, todėl nepagrįstai V. A. J. skundą laikė nepaduotu. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. A. J. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai            Artūras Drigotas

                                                                                             Jolanta Malijauskienė

                                                                                             Virginija Volskienė