Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-478/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10806-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. (D. V.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. 

1.1.                      2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 17 d.  Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 26 d.

3.       2018 m. lapkričio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad  nuteistasis turi paskatinimų, neturi drausminių nuobaudų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius ryšius su šeima. Komisija pripažino stebimus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, todėl sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. V. darydamas išvadą, kad nuteistojo asmenybė įvertinta kaip linkusi nusikalsti, ir jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės negalima. Per visą bausmės atlikimo laiką jis nuosekliai ir pastoviai nedarė pakankamos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, net ir taikant intensyvią priežiūrą, neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

5.       Nuteistasis D. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1.                      Skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai. Apylinkės teismas neįteikė nuteistajam prokuroro pateikto atsiliepimo, priėmė priešingą ir siurprizinę nutartį netvirtinti Komisijos nutarimo, tuo pažeidė D. V. teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir teisę į aiškų ir motyvuotą baigiamąjį teismo aktą. Skundo autoriaus vertinimu, apylinkės teismas Komisijos jau išspręstą klausimą nagrinėjo pakartotinai bei vienasmeniškai, netikrino Komisijos nutarimo teisėtumo, kas nesuderinama su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis. 

5.2.                      Skunde apeliantas kritikuoja apylinkės teismo teiginius, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba, ir nurodo, kad ši jo teisė dėl darbo aprūpinimo nebuvo realizuota. Apylinkės teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą, nes skundžiamoje nutartyje išvardijo ne tik nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, bet ir nusikalstamas veikas ir bausmes, kurias jis jau atlikęs. Toks teismo baigiamojo akto motyvavimas nepriimtinas ir verčiantis manyti, kad į šias aplinkybes, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, buvo atsižvelgta.

5.3.                      Nuteistasis tvirtina, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 Lietuvos Respublikai yra ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomojo, kadangi Lietuva yra Europos Tarybos narė, o LR tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis nustato visų tarptautinių sutarčių nuostatų viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Skunde nurodo, jog valstybė turi pareigą nepažeisti ne tik piliečio teisių, bet ir jo teisėtų lūkesčių. Skundžiama apylinkės teismo nutartis  nemotyvuota, joje teismas neįvardijo aiškių ir tikslių reikalavimų nuteistajam bei nepateikė motyvų, jog D. V. jų neatitinka. Europos Tarybos rekomendacijų nepaisymas yra piliečio teisėtų lūkesčių pažeidimas. 

5.4.                      Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad nėra visumos aplinkybių teigti, jog D. V. pakeitė nusikalstamą gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi tik Komisija, vadovaujantis BVK 164 straipsniu, minėta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22, Komisijos nuostatais, gali priimti nekaltumo prezumpcijos principui prieštaraujantį verdiktą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.5.                      Nuteistasis tvirtina, jog teismas jį diskriminuoja, kadangi yra patvirtinęs eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni. Be to, nelogiškas teismo teiginys, jog lygtinis paleidimas <...> neužtikrintų skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo teiginiu teismas kvestionuoja įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.     

6.       Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. atsiliepimas į nuteistojo D. V. skundą, kuris prokuroro nepasirašytas.   

7.       Nuteistojo D. V. skundas atmetamas.

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

9.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). 

10.       Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei teismui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, D. V. savo skunde nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino D. V. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

11.       Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Nuteistasis atliko įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei įvykdė individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog D. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

12.       Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad D. V. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis pradėjo mokytis profesinio rengimo centre apdailininko (statybininko) specialybės, palaiko ryšius su visais artimaisiais, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose yra skatintas du kartus, drausmine tvarka nebaustas, yra gauta pažyma dėl nuteistojo galimo įdarbinimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ autošaltkalvio padėjėju. Be to, nuteistasis sėkmingai baigė pozityvaus elgesio kaitos programas, savanoriškai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose „Padėk sau“, ,,Pilietiškumo ugdymo kelias“, ,,Žalioji oazė“. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pripažintina, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos bei sričių, kurias vis dar būtina koreguoti.

13.       Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog D. V. socialinė aplinka 2018 m. lapkričio 16 d. buvo ištirta „OASys“ metodikos pagalba ir nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas 74 balai. Šis rezultatas pakitęs, jį lyginant su ankstesniu 2018 m. vasario 19 d. atliktu vertinimu, t. y. sumažėjęs 10 balų. Nustatyti ir nusikalstamo elgesio riziką patvirtinantys statiniai (40 balų) bei dinaminiai (34 balai) veiksniai, todėl spręstina, kad 34 balus D. V. dar gali koreguoti ir bent jau priartėti prie žemos rizikos grupės nuteistųjų. Kadangi D. V. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

14.       Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus. Jam kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas nutartyje nevardijo nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis bausmę yra atlikęs, tačiau aptarė vieną iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už du apysunkius nusikaltimus (BK 294 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad dabartinis teisės pažeidimas – būdingas nusikaltimų modelis, nes vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai, taip pat ir apsvaigimo nuo alkoholio faktas. Pastarojo aspekto nuteistasis neneigia, supranta, kad tai yra problema, kad turėtų mažinti alkoholio vartojimą, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis dalyvavo tik vienoje programoje, susijusioje su priklausomybėmis, nedalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, taip pat nelankė jokių smurtinio elgesio mažinimui skirtų reabilitacijos programų, nesikonsultavo su pataisos įstaigoje dirbančiais psichologais dėl mąstymo bei elgesio problemų. Taigi, aktyviai turimų problemų nuteistasis nesprendžia. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad dabartinį nusikaltimą nuteistasis pripažįsta tik dalinai. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, jog kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, nėra prasmės kalbėti apie paskirtos bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimą.

15.        Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti net septyni kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, statuso tarp draugų svarba, alkoholio vartojimo problemos, prognostinių įgūdžių stoka, elgesio pasekmių suvokimo stoka, kontroliuojantis elgesys ir impulsyvumas, tačiau teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis per mažai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, kuriomis jo elgesys būtų keičiamas pozityvia linkme. Ta aplinkybė, jog nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, nes patvirtina, kad jis veikia pagal susiformavusias smurtinio elgesio nuostatas. Nuteistasis laikas nuo laiko nusikalsta, jam svarbus jo statusas draugų tarpe, yra sunkumų atsiribojant nuo jų. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio veiksnius nustatyta, kad nuteistasis suvokia, jog turi problemų, tačiau jas ne visiškai atpažįsta. Savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, jį vertina nesuprantamai ir dviprasmiškai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo dalyvavimas socialinio tyrimo išvadoje nurodytose programose, paskaitų išklausymas ir dalyvavimas sporto renginiuose bei laisvalaikio leidimas skaitant spaudą ar knygas, žiūrint televizorių, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis aktyviai stengiasi sumažinti ar eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Gyvenimo stilius ir draugai yra vienas iš aktualiausių D. V. kriminogeninių veiksnių, tačiau jokių duomenų, ar nuteistasis yra pasiryžęs keisti savo draugų ratą, t. y. vengti nusikalsti linkusių asmenų kompanijos, bylos medžiagoje nėra. Nors nustatyti ir apsauginiai veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, ryšių palaikymas su artimaisiais, aukšta motyvacija nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojimas, savo elgesio priežasčių, pasekmių dalinis suvokimas, gebėjimas išsikelti tikslus ir jų planingai siekti, ganėtina motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie faktoriai egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, t. y. D. V. praktiškai visada turėjo pastovią gyvenamąją vietą, palaikė glaudžius ryšius su artimaisiais, nevartojo narkotinių medžiagų, tačiau vis tiek padarė nusikaltimus, būdingus jo nusikalstamo elgesio modeliui.  

16.        Teisėjų kolegija pažymi, kad sėkminga probacija verčia abejoti ir nuteistojo darbinė motyvacija. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis motyvuotas dirbti, tik jei būtų mokamas normalus atlyginimas, pataisos namuose įdarbintas nebuvo dėl darbo trūkumo. Toks požiūris į darbą atspindi nuteistojo abejingumą siekti pozityvaus darbinio užimtumo ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Nors pateikta medžiaga liudija, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas autošaltkalvio padėjėju, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šios specialybės ir tokio pobūdžio darbo patirties nuteistasis neturi, todėl sėkmingo realaus įsidarbinimo galimybė mažai tikėtina. Nuteistajam būdingas ne tik smurtinio, bet ir turtinio nusikalstamo elgesio modelis, todėl netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą. Pataisos įstaigoje nuteistasis gyvena iš artimųjų atsiųstų pinigų, priteistų ieškinių pagrindu kiekvieną mėnesį savanoriškai moka po 10 Eur, sumokėta 60 Eur. Taigi, ir nuteistojo finansinius įsipareigojimus, nors ir maža dalimi, atlygina ne jis pats, o jo artimieji. Tai rodo, jog D. V. yra linkęs elgtis savanaudiškai, savo interesus iškelti aukščiau kitų asmenų interesų. Nors lėšų tvarkymas ir pajamos Socialinio tyrimo išvadoje neįvardyta kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai neabejotinai artimas kriminogeniniams veiksnys, kadangi D. V. bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, įvykdytą būtent dėl finansinių motyvų.

17.       Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kas rodo, jog pataisos namų administracija jo elgesio nevertina kaip itin pažangaus, leidžiančio bausmę toliau tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateikta bylos medžiaga nerodo nuteistojo akivaizdžios ir reikšmingos pažangos, patvirtinančios pakankamą pagrindą manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio modelius, kurie padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį. 

18.       Tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka D. V. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas yra taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai (0-40 balų), vidutinei (41-99 balai) arba aukštai (100-168 balai) rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su aukšta ar vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, lygtinis paleidimas netaikomas.

19.       Aukštesnysis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą non bis in idem principą ar veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Savo įgalinimų ribose ir vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apylinkės teismas vertino Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo D. V. ir savo teisinę išvadą pakankamai aiškiai motyvavo. Tai, kad apylinkės teismo padaryta išvada buvo priešinga Komisijos išvadai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai įgyvendino savo pareigą – patikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

20.       Nepagrįstas yra ir skundo argumentas dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ privalomumo. Tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

21.       Priešingai, nei nurodoma skunde, aukštesnysis teismas nenustatė, jog apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei daromą pažangą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl, sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste), įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą veiką, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti tinkamai nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Lygtinis paleidimas yra išimtinis institutas, kuris taikomas tuo atveju, jei yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti asmeniui būnant laisvėje. Jei tokiam manymui pagrindo nėra, teismo sprendimu paskirta bausmė turi būti vykdoma visa apimtimi, kadangi bausmė paskiriama įvertinus visumą bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pan., bei nusprendus, kokio dydžio ar trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Iš to seka, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, nekvestionavo įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau įvertino lygtinio paleidimo klausimui reikšmingus duomenis bei padarė išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negalimas.

22.       Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog nuteistojo teisės buvo pažeistos, neįteikiant jam prokuroro atsiliepimo. BPK 360 straipsnyje, reglamentuojančiame Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėjimo tvarką, numatyta tik nuostata, suteikianti prokurorui teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nagrinėjimą išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą. Šia teise prokuroras pasinaudojo. Minėtame BPK straipsnyje nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti, todėl teigti, jo buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, nėra jokio pagrindo. 

23.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei teisėtų lūkesčių principai nėra pažeisti, apylinkės teismo nutartis neprieštarauja nei Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai, Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai. Skundžiamą nutartį naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo D. V. (D. V.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                     Jūratė Jakubonienė

Darius Kantaravičius

Algirdas Remeika