Civilinė byla Nr. 2A-1205-232/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13273-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 116.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,
teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui S. M., institucijai, teikiančiai išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
NUSTATĖ:
I.GINČOESMĖ
Ieškovė pradiniu ieškiniu (b. l. 1-2) prašė LR civilinio proceso kodekso (toliau CK) 3.55 straipsnio 1 dalies 4 punkto (kai sutuoktinis atlieką laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą) pagrindu prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. M. ir atsakovo S. M., nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei gražinti ieškovei ikisantuokinę pavardę. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinį – prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės - CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu (kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą). Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 14 d. Netrukus po santuokos sudarymo, 2008 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas aštuonerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme. Atsakovas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Ieškovė nurodė išlaikymo sau iš sutuoktinio nereikalaujanti, jokio turto santuokos metu šalys neįsigijo. Prašė, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką (nuo vaiko gimimo yra atsiuntęs tik 150 Lt vaikui), priteisti Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Papildomai paaiškino, kad, jos nuomone, sūnui išlaikyti reikia maždaug 1 000 Lt per mėnesį, tiek kainuoja vaiko rūbai, vaistai, būreliai. Kadangi atsakovas melavo bei grasino ieškovei, ji nematė galimybės išsaugoti šeimą. Teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 15), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad nesutinka su ieškovės prašymu dėl santuokos nutraukimo, kadangi nenori ardyti šeimos. Taip pat nurodė, kad po kelių mėnesių jis bus pristatytas lygtiniam paleidimui iš įkalinimo įstaigos už gerą elgesį.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nesutinka nutraukti santuokos, nes nenori ardyti šeimos. Prieš kurį laiką atsakovas iš kaimynės sužinojo, kad ieškovė gyvena kartu su narkomanu, kuris anksčiau ateidavo pas atsakovą, ieškovei ir atsakovui kartu gyvenant. Atsakovas nurodė, kad galėtų vaiko išlaikymui skirti po vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio išmoką per mėnesį. Atsakovo teigimu, jo močiutė padeda išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas šių metų gruodžio mėnesį planuoją prašyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos.
Institucijos, teikiančios išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ieškove J. M., taip pat prašė tenkinti ieškovės prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iki jo pilnametystės. Priteisiant vaikui išlaikymą, prašė atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO IŠVADOS IR ARGUMENTAI.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „Z“, atsakovui pavardę „M“. Nepilnamečio vaiko M. M., gimusio 2008 m. rugpjūčio 21 d., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. M.. Priteisė iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., gimusiam 2008 m. rugpjūčio 21 d., periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. M.. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2008 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (b. l.11), joje 2008 m. rugpjūčio 21 d. gimė sūnus M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis su ieškove (b.l.3,19-21,23). Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu yra nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme už tyčinį sunkų nusikaltimą (b. l. 28-32).
Teismas taikydamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnį atsižvelgė, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nenori taikytis, priėjo išvados, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes pasikeisti, tačiau to nepadarė, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susitaikyti, todėl sprendė esant netikslinga nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, nes laikė jog santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Vadovaudamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovo patvirtinimais, kad ieškovė jau kurį laiką nelanko jo laisvės atėmimo vietoje atsakovas nuteistas už tyčinius sunkius nusikaltimus, aštuonių metų laisvės atėmimo bausme, bylos nagrinėjimo metu Alytaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 5, 32) ir neįrodė, kad ir nuteistas laisvės atėmimo bausme tinkamai atliko pareigas, numatytas sutuoktiniui ir tėvui, priėjo išvados, jog atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: visapusiškai nesirūpino šeima bei nepilnamečiu vaiku, nors pateikė įrodymus apie pinigų mokėjimą, tačiau neįrodė, kad reguliariai teikė vaikui išlaikymą, šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Nustatydamas išlaikymo priteistino iš atsakovo dydį teismas rėmėsi CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, Aukščiausio Teismo, formuojama praktika, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės sutiko mokėti mėnesines 150 Lt dydžio išmokas vaiko išlaikymui. Spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į vaiko amžių, į abiejų tėvų vienodą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, kad ieškovė gyvena nuosavame bute, bylos nagrinėjimo metu nedirba, jos gaunamas pajamas tesudaro socialinė pašalpa 252 Lt per mėnesį ir 380 Lt socialinė stipendija (b. l. 6, 7, 8, 19), o atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba (b. l. 4, 5). Tačiau pabrėžė, kad tokioje padėtyje (laisvės atėmimo įstaigoje) jis yra ne dėl objektyvių aplinkybių, o išimtinai dėl savo kaltės. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustatė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt.
III. APELIACINIO SKUNDO MOTYVAI.
Apeliaciniu skundu apeliantas prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki išlaikymo mokamo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 50 Lt per mėnesį arba 50 procentų nuo jo uždarbio, atleisti nuo priteisto 139 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoti ieškovę sudaryti jam sąlygas matytis su sūnumi Mantu, remiantis CK 3.176 straipsnio 1 dalimi.
Apeliantas nurodė jog laisvės atėmimo vietoje jis dirba pagal galimybes, tačiau jo darbo užmokestis nėra pastovus, kartais tesudaro 50 Lt per mėnesį, jis uždirbtais pinigais remia dar ir savo neįgalią močiutę. Teismas nustatydamas tokį išlaikymo dydį pažeidė CK 1.5. straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus. Nurodė jog buvusi sutuoktinė nevykdo pareigos sudaryti sąlygas jam matytis su sūnum, nuo 2011 metų gegužės mėnesio nebuvo atvežusi sūnaus į pasimatymą su tėvu, grasina apribosianti jo tėvystės teises. Teismas, priteisdamas iš apelianto žyminį mokestį neatsižvelgė į CPK nuostatas, pagal kurias socialiai remtini asmenys atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų.
IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO IŠVADOS IR ARGUMENTAI.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje yra kilęs ginčas iš šeimos santykių. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu jam nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikų dydį, prašo įpareigoti užtikrinti jo bendravimą su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, bei pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl išlaikymo dydžio.
Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigas numato CK Trečios knygos Antrojo skirsnio normos. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2, 3 dalys numato jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK196 straipsnis). Šiuo atveju teismas nustatęs jog apeliantas lėšas vaiko išlaikymui teikia nereguliariai, kaip matyti iš pataisos namų pažymos (b.l. 43), laikotarpiu nuo 2009 03 01 iki 2011 07 25, per daugiau nei du metus ir keturis mėnesius yra pasiuntęs tik 1057, 95 Lt, kai LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingą sumą sudaro minimalus atlyginimas, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu sudaręs 800 Lt., pagrįstai konstatavo, kad jo skiriamų lėšų aiškiai nepakanka kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad vaiko motina bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbė, vertėsi iš pašalpų, į tai, kad turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas apeliantas neturi ir parinko tinkamą išlaikymo būdą periodinėmis išmokomis ir tinkamą išmokų dydį. Apeliantas teigia jog priteista iš jo išlaikymo suma yra per didelė, kad bausmės atlikimo vietoje, kurioje jis randasi bylos nagrinėjimo teisme metu jis dirba, bet jo darbo užmokestis kai kuriais mėnesiais netgi nesiekia sumos, kuri iš jo priteista (200Lt). Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 5) atsakovas yra nuteistas 8 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmės pabaiga 2016 08 15. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu registruota darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmokas ir socialinę pašalpą, gyvena vieno kambario nuosavame bute, jos mėnesines pajamas sudarė apie 500 Lt. Apeliantas yra pateikęs pažymą apie jo uždirbamas laisvės atėmimo vietoje lėšas (b.l. 63) už keturis mėnesius, iš kurios matyti, kad kai, kuriais mėnesiais jo uždirbtos lėšos neviršijo 200 Lt, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturi galimybių uždirbti daugiau. Be to, apeliantas teigia privaląs teikti išlaikymą savo nedarbingai močiutei, nors teismo posėdyje (b.l. 53) teigė atvirkščiai jog jo močiutė padeda ieškovei išlaikyti vaiką.
Kolegija atsižvelgdama į suminėtas faktines aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į apelianto laikinai ribotas galimybes uždirbti lėšų reikalingų sūnaus išlaikymui ir priteisė pusę nusistovėjusioje teismų praktikoje iš vieno iš tėvų priteisiamos sumos, kuri esant vienodai abiejų tėvų finansinei padėčiai, paprastai priteisiama. Todėl mažinti šios sumos nėra galimybių.
Dėl bendravimo su vaiku.
Apeliantas teigia, kad ieškovė neatveža sūnaus į pasimatymus su juo, neleidžia bendrauti telefonu ir prašo įpareigoti ieškove sudaryti jam sąlygas matytis ir bendrauti su sūnumi. Šiuo klausimu kolegija pritaria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakyme apeliantui išsakytai pozicijai, jog pasimatymai su tėvu, kalinčiu laisvės atėmimo vietoje gali turėti neigiamos emocinės įtakos vaiko raidai (b.l. 25,26). Be to ieškovei įpareigojimas reguliariai atvežti vaiką į kitame mieste esančią pataisos įstaigą, atsižvelgiant į jos gaunamas mažesnes nei minimalus darbo užmokestis lėšas pašalpų pavidalu, bei priteito išlaikymo dydį ir kelionės išlaidas, gali tapti nepakeliama finansine našta. Ieškovė būtų priversta, dalį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti skirtų lėšų išleisti kelionei. Todėl toks apelianto prašymas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliantas nurodo jog jis, kaip socialiai remtinas asmuo turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo tarpu teismas iš jo išieškojo 129 Lt šio mokesčio nepagrįstai ir prašė jį nuo priteisto žyminio mokesčio atleisti. Šiuo klausimu Kolegija išaiškina, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio tvarka nustatyta CPK 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik ieškovai. Tuo tarpu šiuo atveju iš apelianto žyminis mokestis buvo priteistas priimant sprendimą byloje, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija
NUTARIA :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Teisėjai Aldona Tilindienė
Andrius Ignotas
Liuda Uckienė