Baudžiamoji byla Nr. 2K-61-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27716-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.3;
2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį 9 mėn. viešųjų darbų, dirbant 30 val. per mėnesį, išdirbant 270 val.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. L. paskirta 6 mėn. viešųjų darbų, dirbant 30 val. per mėnesį, išdirbant 180 val.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. L. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. 00.15 val. iki 2016 m. birželio 15 d. 8.20 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant 6 val. viešųjų darbų, ir laikoma, kad neatliktoji bausmės dalis yra 6 mėn. viešųjų darbų, išdirbant 168 val., t. y. 5 mėn. dirbant po 30 val. per mėnesį, šeštą mėnesį išdirbant 18 val.
Civilinės ieškovės UAB „P.“ patikslintas civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš G. L. civilinės ieškovės naudai 465,17 Eur turtinės žalos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atmestas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. G. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 23.50 val., automobilių aikštelėje, esančioje Kaune, Šarkuvos g. 1, panaudodamas plytą, išdaužė automobilio „Mini One“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, taip sugadino svetimą SIA „U.“ Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausantį ir UAB „P.“ valdomą turtą – automobilį „Mini One“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir padarė UAB „P.“ 465,17 Eur turtinę žalą.
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nors turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama, tačiau teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai.
Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010).
Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Svetimo turto užvaldymas padaromas turint tikslą jį pasisavinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).
2.2. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje būtina itin tiksliai įvertinti subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Pagal teismų praktiką, vagystė padaroma tyčia, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks, o jis turės šį daiktą kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kai kaltininkas suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, kartais gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme.
Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori tik laikinai pasinaudoti daiktu ir turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika neturi visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016). Tačiau teismų praktikoje vyrauja ir nuomonė, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponuoti turtu arba ši galimybė yra apsunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016). Be to, neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais.
2.3. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamu atveju G. L. neturėjo jokios teisės į grobiamą automobilį. Nors visuomenei ir reklamuojama, kad „City bee“ prekiniu ženklu pristatoma automobilių nuomos paslauga yra visiems prieinama naudotis, tik reikia per specialią mobiliąją programėlę užsisakyti automobilį, G. L. tokio automobilio mobiliąja programėle neužsisakė. Nuteistasis, išdaužęs lango stiklą ir taip patekęs į automobilį, bandė jį užvesti, tačiau to padaryti nesugebėjo; net ir po to, kai atvykę policijos pareigūnai nuvažiavo ieškoti langą išdaužusio asmens, sugrįžęs iš slėptuvės, jis vėl bandė užvesti automobilį. Tokie nuteistojo veiksmai leidžia pagrįstai abejoti jo parodymais, kad jis ketino tik pasiskolinti automobilį, turėdamas tikslą pasivažinėti. Iš nuteistojo veiksmų turinio galima spręsti, kad jie buvo nukreipti į tai, jog automobilį valdanti bendrovė bent jau kuriam laikui netektų savo valdomo turto.
Kasatorius atkreipia dėmesį į G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, pasivažinėjęs automobiliu, būtų jį kur nors palikęs. Šie parodymai atskleidžia G. L. sumanymą svetimu turtu neatlygintinai pasinaudoti, dėl to ne tik būtų padaryti nuostoliai, bet ir apsunkintas automobilio grąžinimas turto savininkui (ar turtą teisėtai valdančiam asmeniui).
2.4. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas kvestionavo turto savininko disponavimo turtu apsunkinimo įtaką, nelaikydamas to automobilio pagrobimo elementu ir to nekvalifikuodamas kaip vagystės. Dėl to labai svarbus yra teismų praktikoje konstatuotas faktas, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).
Vadinasi, nors G. L. ir neturėjo tikslo pagrobti automobilį (tik pasivažinėti), tačiau jis veikė savanaudiškais tikslais suprasdamas, kad turto savininkas (ar teisėtas naudotojas) neteks galimybės kurį laiką turtu naudotis, disponuoti ir jį valdyti, o tai vertintina kaip vagystė. Priešingu atveju asmuo, pavogęs svetimą turtą, pvz., telefoną, juo pasinaudojęs ir jį numetęs, nebus laikomas vagimi, nors akivaizdu, kad jis vagystę padarė, o turto savininkas arba turto neteko visam, arba tik kuriam laikui. Tokia dvilypė teismų formuojama praktika pažeidžia teisingumo principą.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą automobilį nustatymo
4. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė svetimą automobilį. Taigi, automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu.
5. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
6. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą, o jei toks kaltininkas tik pasikėsino užvaldyti automobilį, tai pagal BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina nustatyti, ar veika buvo tiesiogiai pradėta daryti ir nepabaigta nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
7. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
8. Teismų praktikoje išties nurodyta, kad motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų, turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia ir jis apibrėžiamas nevienodai (kasacinė nutartis Nr. 2K-187-895/2017 )
9. Kasatorius teisingai pažymi, kad vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).
10. Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė, ar tokių padarinių siekė ir kokį tikslą turėjo.
11. Šiuo metu galiojančiame BK nėra normos, kuri kriminalizuotų transporto priemonės nuvarymą be pagrobimo tikslo. Pagal teismų praktiką kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti automobiliu daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
12. Todėl, esant byloje nustatytai situacijai, būtina nustatyti kaltininko santykį su svetimu turtu, patikrinti tikruosius kaltininko ketinimus, išsiaiškinti, kokios objektyvios aplinkybės, gyvenimiškos priežastys leidžia teigti, kad buvo siekta ne pagrobti, o tik laikinai pasinaudoti svetimu automobiliu. Jei išdaužiamas svetimo automobilio langas, kitaip neteisėtai patenkama į automobilį, bandoma juo nuvažiuoti, visais atvejais turi būti išsiaiškinami tikrieji kaltininko siekiai.
13. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
14. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog G. L. norėjo tik pasinaudoti svetimu automobiliu, jog vogti neplanavo, ketino tik apvažiuoti ratą ir „kur nors palikti“, nepakankamai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prokuroro apeliaciniame skunde minimų kaltininko veiksmų intensyvumo, neįvertino aplinkybės, kad G. L. įvykio metu pats turėjo nuosavą automobilį, taip pat neatsižvelgė į duomenis, apibūdinančius G. L. asmenybę. Nors apeliacinės instancijos teismas turėjo duomenis apie G. L. sulaikymą ir kalinimą Vokietijoje apeliacinio proceso metu, tačiau nepatikrino, ar G. L. nėra teistas už kitų nusikalstamų veikų padarymą. Teismų nurodytos tokios aplinkybės, kad G. L. neturėjo tyčios pagrobti svetimą automobilį ir jo negrąžinti, nes automobilis specialiai pažymėtas logotipu, yra skirtas automobilių nuomai, jo panaudojimas apsunkintas, lengvai susekamas, nes jame yra GPS sistema, taip pat kad G. L. neturi garažo, neužsiima automobilių išardymu, jų detalių prekyba, yra svarbios kaltininko psichinio santykio su veika nustatymui, tačiau nepakankamos padaryti išvadas, kad G. L. veiksmuose galima įžvelgti tik BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį.
15. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma tikrinti tiek nuosprendžio pagrįstumą, tiek jo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus dėl veikos kvalifikavimo, tačiau visų aplinkybių, kurios leistų tinkamai kvalifikuoti veiką, nepatikrino, taip pat liko išsamiai nepatikrinta G. L. iškelta versija.
16. Pažymėtina, kad tiek nuosprendžio teisėtumas, tiek pagrįstumas yra vienodai svarbūs ir glaudžiai tarpusavyje susiję. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai turi patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar šis teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti.
17. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma prokuroro kasaciniame skunde, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus. Šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir patikrinti G. L. padarytos veikos kvalifikavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas