Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-148-832/2018

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00034-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 18.13; 21.9.10.; 21.9.11.

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 5 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

nustatė:

V. J. 2018 m. vasario 15 d. 17.51 val., būdamas girtas (nustatytas 3,21 promilės girtumas), paskambino mobiliuoju telefonu į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, ir pranešė, kad nori sumušti mamą V. J.. Policijos pareigūnai nustatė, kad V. J. būdamas girtas išsikvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad jokia pagalba jam nereikalinga. Tokiais savo veiksmais V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

V. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad 2018 m. vasario 15 d. apie 17.51 val., būdamas girtas namuose, nesiorientuodamas aplinkoje paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus, mamos sumušti neketino, prieš ją smurto nenaudojo ir policijos pagalba jam nebuvo reikalinga. Gailisi dėl buvusio įvykio.

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju, V. J. kaltę padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo asmeniško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2018 m. vasario 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-1067-2018, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės; 2018 m. vasario 15 d. įvykio registravimo duomenys, iš kurių matyti, jog pranešėjas V. J. paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad nori sumušti savo mamą; 2018 m. vasario 15 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinis pranešimas dėl informacinio pranešimo ROIK: 0118000077711, kuriame nurodomos įvykio aplinkybės; išrašas iš Administracinių nusižengimo registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia kviesti specialiąsias tarnybas žinant, kad jos nereikalingos, tačiau vis vien iškvietė policijos pareigūnus), asmenybę (neteistas – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; ne kartą baustas administracine tvarka).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nurodytos baudos minimumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. J., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 18078788330 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas              Mindaugas Klemenis