Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-380/2022

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09013-2020-0

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;

 (S)

        1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Daliaus Jocio ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,

nuteistojo J. T. gynėjui advokatui Mariui Venckui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Išaiškinta nuteistajam, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka. Taip pat išaiškinta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendžiu priimtas nukentėjusiojo E. K. civilinio ieškinio dalies dėl 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymas ir bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutraukta. Kita nukentėjusiojo E. K. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinta.

Iš nuteistojo J. T. priteista 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       J. T. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019-12-01, apie 09.34 val., (duomenys neskelbtini) plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, J. T., vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Meyerling“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų, tos pačios krypties, eismo juostų kelyje su greitėjimo juosta dešinėje, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiuojančiam automobiliui „Iveco 35S13V“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Iveco 35S13V“ vairuotojas E. K., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ), 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 106 p. (Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2021-12-01 nuosprendžiu. Mano, kad byloje yra daug netikslumų, o jam paskirtos baudos dydis yra nepagrįstai didelis.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo J. T. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas atmestinas. 

5.       Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis iš esmės ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (teigiama, jog nuteistajam paskirta bauda yra nepagrįstai didelė). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6.       Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7.       Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam J. T. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parinko šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas skirdamas bausmę J. T. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, yra Čekijos Respublikos pilietis, dirba, neigiamai J. T. asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinęs aptartas J. T. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam už neatsargius nusikaltimus. Teismas nuteistajam nustatė 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).  

9.       Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į visas J. T. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu J. T. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, taip pat atsižvelgdama ir į tai, jog nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. T. paskirta bausmė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytam baudos bausmės dydžiui ir kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas 2 mėnesiams, yra aiškiai per griežta.

10.       Apeliaciniame skunde lakoniškai ir nenurodant visiškai jokių motyvų teigiama, jog šioje baudžiamojoje byloje „yra daug netikslumų“, tačiau išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija jokių netikslumų nenustatė, todėl neturi teisinio pagrindo plačiau pasisakyti dėl šio nuteistojo argumento.

11.       Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl jam paskirtos baudos bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl J. T. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021-12-02 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                       Eugenijus Antanauskas

               Dalius Jocys

               Aurelija Sadauskaitė