Civilinė byla Nr. e2A-972-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.16; 2.6.10.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6717-955/2023 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui S. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo S. K. (toliau – atsakovas) priteisti 418,89 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       2023 m. vasario 13 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5416-955/2023 ieškinys buvo patenkintas visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2023 m. vasario 13 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, t. y. priteista ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437, buveinė A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, a. s. Nr. LT584010042403495020, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) iš atsakovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kauno r.) 418,89 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 89 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas S. K. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-348/2008 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad atsakovas S. K. (duomenys neskelbtini) tyčia nužudė savo brolį V. K.. 2021 m. rugsėjo 7 d. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrių kreipėsi nužudytojo V. K. sutuoktinė I. K. su prašymu ir papildomais dokumentais skirti jai socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija). VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.VPE_SP1E-60091 I. K. buvo paskirta 28,63 Eur per mėnesį našlių pensija nuo 2021-08-06. I. K. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo priskaičiuota 418,89 Eur našlių pensija.

5.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės iš už žalą atsakingo asmens – atsakovo, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios buvo išmokėtos. Šioje byloje nenagrinėjamas klausimas dėl atsakovo prievolės I. K., todėl atsakovo S. K. motyvai, kad jis nesutinka mokėti jai jokių pinigų, nes ji nesirūpina nužudytojo kapais, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šią bylą. Sprendimą asmeniui mokėti socialinio draudimo našlių pensiją priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, įvertinusi visus pateiktus įrodymus, tame tarpe ir įrodymus apie tai, kad nužudytas asmuo buvo V. K. sutuoktinis, todėl teismas abejoti ieškovės priimtu sprendimu mokėti jai socialinio draudimo našlių pensiją, neturi pagrindo.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovo S. K. išdėstyti motyvai ir nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus regreso teise, todėl teismas neturi faktinio ir juridinio pagrindo pakeisti preliminaraus teismo sprendimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2023 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo galutinį spendimą civilinėje byloje Nr. e2-6717- 955/2023 ir priimti naują sprendimą - pakeisti 2023 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5416-955/2023 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atmesti, priteisti valstybei išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                        neginčijant ieškovo teisės kreiptis j teismą regreso tvarka dėl išmokėtų sumų išieškojimo, privalo būti atsižvelgta į objektyvias susiklosčiusias aplinkybes ir spręsti klausimą ar asmuo, kuriam išmokėta našlės pensija, šiuo atveju - I. K., turi teisę gauti šią piniginę išmoką;

7.2.                        šioje civilinėje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas iš esmės - ar gali I. K. gauti našlės pensiją, jei su mirusiuoju V. K. negyveno daugiau kaip metus laiko, dar daugiau metų prieš įvykusį nelaimingą atsitikimą, nevedė bendro ūkio. Ir tik išsprendus šį klausimą, spręsti klausimą ar pagrįstai priteistos piniginės lėšos regreso tvarka iš manęs, kaip atsakovo;

7.3.                        I. K. tik 2021 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių su prašymu ir papildomais dokumentais skirti jai socialinio draudimo našlių pensiją (nuo 2007 metų iki minėtos dienos ji nelaikė, jog yra našlė ir jai priklauso našlės pensija). VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. VPE SP1E-60091 I. K. buvo paskiria 28,63 Eur per mėnesį našlių pensija nuo 2021-08-01. I. K. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo priskaičiuota 418,89 Eur našlių pensija, nevertinant aukščiau nurodytos aplinkybės bei nevertinant, jog santuoka tarp šalių buvo nutrūkusi ilgus metus dar iki nelaimingo atsitikimo dienos.

8.       Atsiliepime ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir skundžiamą 2023 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

8.1.                        2021 m. rugsėjo 7 d. į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi nužudytojo V. K. sutuoktinė I. K., gim. 1958-04-06, su prašymu skirti jai socialinio draudimo našlių pensiją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, jog socialinio draudimo našlių pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama mirusio asmens sutuoktiniui, jeigu tenkinamos šio įstatymo nustatytos sąlygos. Tos sąlygos (dėl mirusiojo įgytos teisės gauti netekto darbingumo ar senatvės pensiją; dėl mirusiojo minimalaus stažo atitinkamos rūšies pensijai gauti; dėl teisės gauti našlių pensiją našliams, sukakus senatvės pensijos amžiui, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu; dėl teisės gauti našlių pensiją našliams tapus nedarbingais ar iš dalies darbingais; dėl našlių pensijos neskyrimo, o paskirtosios pensijos mokėjimo nutraukimo dar kartą susituokus ir kt.) yra nustatytos Pensijų įstatymo 35 ir 36 straipsniuose. Jokių kitų sąlygų, aplinkybių ar išimčių dėl našlių pensijos skyrimo bei mokėjimo nei Pensijų įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog sutuoktiniai I. ir V. K. iki V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) daugiau kaip metus kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, konfliktavo ir pan., nėra ir negalėjo būti pagrindu ar priežastimi I. K. neskirti našlių pensijos. Pažymėtina, jog tik sukakus senatvės pensijos amžiui (žr. Pensijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas), mirusio asmens V. K. sutuoktinė našlė I. K. galėjo kreiptis dėl našlių pensijos skyrimo ir mokėjimo, ką ji ir padarė, nes anksčiau ji tos teisės ir neturėjo, tokią teisę įgijo tik sukakus senatvės pensijos amžiui – 63 m. 4 mėn. (Pensijų įstatymo 7 priedas senatvės pensijos amžiaus lentelės II skyrius). Taigi, ieškovas VSDFV Kauno skyrius 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr.VPE_SP1E60091 teisėtai ir pagrįstai paskyrė I. K. 28,63 Eur per mėnesį našlių pensiją nuo 2021-08-06, t. y. nuo to momento, kai I. K. sukako nustatytas senatvės pensijos amžius. Tuo pačiu, kadangi našlių pensija I. K. paskirta ir mokama nuo 2021-08-06, akivaizdu, ieškovas nereiškė ir negalėjo reikšti atsakovui civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1163348/ 2008;

8.2.                       apeliacinio skundo argumentai, jog ,,santuoka tarp šalių buvo nutrūkusi ilgus metus dar iki nelaimingo atsitikimo dienos“, jog ,,2006 metais I. K. išvijo savo sutuoktinį, faktiniai santuokos santykiai galutinai nutrūko“ taip pat yra teisiškai nemotyvuoti ir teisinės reikšmės byloje neturi. V. K. ir I. K. santuoka pasibaigė vienam iš sutuoktinių (V. K.) mirus, t. y. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie santuokos nutraukimą nėra;

8.3.                        atsakovo (apelianto) S. K. neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo turtinės žalos ieškovui VSDFV Kauno skyriui atsiradimą. Tarp šalių kilę žalos atlyginimo santykiai, todėl ginčui spręsti taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje (ankstesnės įstatymo redakcijos 18 straipsnio 1 dalyje) numatyta, kad juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi dėl atsakovo (apelianto) smurtinių veiksmų buvo nužudytas V. K. ir dėl to I. K. tapo našle, kuriai VSDFV Kauno skyrius paskyrė ir moka našlių pensiją, yra pagrindas taikyti VSD įstatymo 21 straipsnio 1 dalį;

8.4.                        I. K. už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-01-31 buvo priskaičiuota 418,89 Eur našlių pensija. Našlių pensija atlieka žalos atlyginimo (nuostolių kompensavimo) funkciją, todėl šioje konkrečioje situacijoje susiklostė visos teisinės prielaidos jos reikalauti iš kaltininko pagal CK 290 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. šią žalą turi atlyginti atsakovas (apeliantas) S. K., kadangi žala atsirado dėl jo tyčinių nusikalstamų veiksmų (CK 6.248 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinis skundas atmestinas.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11.       Byloje nustatyta, kad apeliantas S. K. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-348/2008 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad apeliantas S. K. (duomenys neskelbtini) tyčia nužudė savo brolį V. K.. 2021 m. rugsėjo 7 d. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių kreipėsi nužudytojo V. K. sutuoktinė I. K. su prašymu ir papildomais dokumentais skirti jai socialinio draudimo našlių pensiją. VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-60091 I. K. buvo paskirta 28,63 Eur per mėnesį našlių pensija nuo 2021-08-06. I. K. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo priskaičiuota (išmokėta) 418,89 Eur našlių pensija, kurią ieškovo prašymų pirmosios instancijos teismas (regreso teise) priteisė iš apelianto.

Dėl ginčo esmės

12.       Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja tuo, kad  galimai I. K. neturi teisės gauti našlės pensijos, nes ji su mirusiuoju V. K. negyveno daugiau kaip metus laiko, dar daugiau metų prieš įvykusį nelaimingą atsitikimą nevedė bendro ūkio.

13.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliantui teigiant, jog ieškovė nepagrįstai mokėjo našlės pensiją I. K., turi įrodyti šią aplinkybę, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-60091, kuriuo I. K. buvo paskirta 28,63 Eur per mėnesį našlių pensija yra negaliojantis ar akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko turėtų būti laikomas negaliojančiu.

14.       Apelianto nurodomos aplinkybės, kad „I. K. su mirusiuoju V. K. negyveno daugiau kaip metus laiko, dar daugiau metų prieš įvykusį nelaimingą atsitikimą nevedė bendro ūkio“, nėra reikšmingos sprendžiant našlės pensijos skyrimo klausimą. Pensijų įstatymo (galiojusio sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, jog socialinio draudimo našlių pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama mirusio asmens sutuoktiniui, jeigu tenkinamos šio įstatymo nustatytos sąlygos. Šio įstatymo 35-36 straipsniuose numatytos sąlygos, kurioms esant sutuoktinis turi teisę gauti našlių pensiją. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, jog I. K. neatitinka kurios nors iš sąlygų. Taigi, našlių pensiją turi teisę gauti mirusiojo asmens sutuoktiniai, nepriklausomai nuo to, ar iki sutuoktinio mirties sutuoktiniai gyveno kartu ar atskirai, ar vedė bendrą ūkį ar nevedė, t. y. svarbu, kad šalių santuoka nebūtų nutraukta.

Dėl procesinės bylos baigties

15.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

16.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                            Evaldas Burzdikas