Bylos Nr. 1S-1555-319/2013

Procesinio sprendimo kategorija:

              2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2013-08-27 nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir 

n u s t a t ė:

A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , bausmę atlieka pagal 2005-09-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1d. – laisvės atėmimu devyneriems metams.

Bausmės pradžia:  2005-06-22, bausmės pabaiga - 2014-06-22

Komisija kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime dėl Komisijos nutarimo prašė atsisakyti jį tvirtinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013-09-25  nutartimi Komisijos nutarimą atsisakė patvirtinti. Teismas savo sprendimą  motyvavo tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Nuteistasis A. J. skundu prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo komisijos nutarimu, kuris surašytas remiantis socialinio tyrimo išvada, o vadovavosi įstatymiškai nepagrįstomis išvadomis apie jo padarytą sunkų nusikaltimą. Nurodo, kad negalima netaikyti lygtinio paleidimo tik dėl to, kad nuteistasis atlieka bausmę už atitinkamą nusikalstamą veiką, nes įstatymas to nenumato. Teismas nemotyvavo, kokiu būdu bus pažeisti visuomenės interesai, jo nepaleidus lygtinai. Nuteistasis teigia, kad už padarytą nusikaltimą jis buvo nubaustas itin griežta laisvės atėmimo bausme, taip jau buvo įgyvendintas teisingumo principas. Teismas  visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę, laisvėje turės kur dirbti ir gyventi.

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

A. J. teigia, kad teismo netinkamai buvo įvertintas jo elgesys bausmės atlikimo metu, nes jis mokėsi, įgijo specialybę, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones,  šios aplinkybės aptartos ir Komisijos nutarime, tačiau iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nerodo jo noro taikytis: vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus A. J. pažeidė 11 kartų, už ką 10 kartų baustas drausmine tvarka, jo padaryti pažeidimai yra grubūs – administracijos reikalavimų nesilaikymas, uždraustų daiktų laikymas, gaminimas, už ką jis ne kartą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, o už fizinio smurto naudojimą ir paslaugų reikalavimą iš kitų nuteistųjų, nuteistasis buvo perkeltas vieneriems metams į drausmės grupę. Nors Komisijos nutarime nurodyta, jog akivaizdūs nuteistojo elgesio pokyčiai į teigiamą pusę, tačiau tą paneigia paties A. J. elgesys - jau po Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo priėmimo, jis 2013-09-09 ir vėl pažeidė nustatytą tvarką. Pažymėtina ir tai, kad ir Komisijos nariai nebuvo vieningos nuomonės dėl nuteistajam taikytino lygtinio pakleidimo - iš 5 komisijos narių už  galimybę A. J. taikyti  lygtinį paleidimą balsavo 4 nariai, vienas buvo prieš. Iš socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis apibūdinamas kaip negebantis atskirti probleminių, jo nusikalstamumui turėjusių įtakos sričių, bendrai sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau sau asmeniškai tai pritaikyti nesugeba, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 40 balai, tačiau jau artima vidutinei (žema rizika laikoma nuo 0 iki 40 balų, vidutinė laikoma nuo 41 iki 99 balų).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes jame daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

A. J. bausmę atlieka už tyčinę, smurtinę veiką, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, jos pasekmės negrįžtamos. 

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laiku, jo asmenybės, mąstymo ypatumai, nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nuteistąjį paleidus A. J. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teismas

n u t a r i a :

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                    Rimas Švirinas

Teisėjai:                                                                                                                    Jūratė Jakubonienė

                                                                                                                  Egidijus Jonas Grigaravičius