Civilinė byla Nr. e2-704-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01397-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bendraieškės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu atsakovui S. Z. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) (duomenys neskelbtini) kreditorė, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo S. Z. 36 387,91 Eur žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu, kai atsakovas ėjo LUAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, bendrovė nedeklaravo 100 518,90 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Dėl šios priežasties LUAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuoti 26 336,02 Eur delspinigių, taip pat paskirta 10 proc. PVM bauda (atsakovas yra atsakingas už 17 222,24 Eur baudos dalį, apskaičiuotą proporcingai atsakovo vadovavimo laikotarpiu priskaičiuotam PVM, nuo kurio skaičiuojamas PVM baudos dydis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šias sumas.

2.       Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022. Ieškovė nurodė, kad LUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi patenkino šį pareiškimą, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi. Civilinėje byloje dėl LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu teismo nustatytos aplinkybės turės teisinės reikšmės nagrinėjant ir šią bylą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022.

4.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 patenkino LUAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodęs, jog LUAB (duomenys neskelbtini) vadovų veiksmai jiems apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant PVM laikytini sąmoningai blogu bendrovės valdymu. Ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi. Civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 teismo išnagrinėtos aplinkybės ir nustatyti faktai, susiję su VMI atliktu mokestiniu patikrinimu ir buvusio vadovo S. Z. veiksmais, turės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl egzistuoja pagrindas stabdyti šią bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliantė LUAB (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo sustabdyti bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

5.1.                      Nors abiejose bylose yra vertinamos aplinkybės, susijusios su buvusio įmonės vadovo veiksmais, vien tai nesudaro pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi skiriasi bylų įrodinėjimo dalykai. Tyčinio bankroto byloje tikrinami privedimo prie bankroto požymiai ir prezumpcijos, o konkrečių įmonės valdymo organų atsakomybė nėra nustatinėjama. Tam, kad būtų išspręstas įmonės tyčinio bankroto klausimas, turi būti vertinami ne vien tik konkretūs veiksmai ar sandoriai, lėmę įmonės bankrotą, tačiau taip pat turi būti įvertinta aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visuma. Savo ruožtu žalos atlyginimo byloje sprendžiama išimtinai dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas tyčinio bankroto klausimas, nagrinėjamoje byloje turės būti atskirai įvertintos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. 

5.2.                      Bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai būtų ginami operatyviai, tačiau, teismui sustabdžius šią bylą, jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgai.

6.       Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ginčijamos teismo nutarties pagrįstumą patvirtina tai, kad nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022, buvo vertinamas VMI atliktas patikrinimas ir LUAB (duomenys neskelbtini) vadovų veiksmų neteisėtumas vykdant mokestines prievoles. Šios aplinkybės turės reikšmės ir nagrinėjamoje byloje. Nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), taikytiname nagrinėjant bylą dėl LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, nebuvo įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį, nustatinėjant tyčinio bankroto požymius yra vertinami įmonių vadovų veiksmai, todėl tiek byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek šioje byloje bus vertinamos tos pačios aplinkybės.

6.2.                      Sustabdžius šią bylą, jos nagrinėjimas neužsitęs neproporcingai ilgai. Civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 jau yra priimta pirmosios instancijos teismo nutartis. Nors ji dar neįsiteisėjo, yra labiau tikėtina, kad byla bus išnagrinėta pakankamai greitai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

8.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-809-587/2022 dėl apeliantės LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje nustatinėjamos aplinkybės turės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo sustabdyti bylą. Grįsdama savo poziciją, apeliantė nurodo, kad šios bylos ir teismo nurodytos bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjimo dalykai nesutampa, todėl tos pačios aplinkybės šiose bylose bus vertinamos skirtingais aspektais ir, nepaisant kitos teismo nurodytos bylos baigties, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos turės būti vertinamos ir nustatinėjamos nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apeliantės pozicija yra pagrįsta.

9.       CPK 1623 straipsnyje reglamentuota, kad bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

10.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu. Pagal šią nuostatą, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019). Kita vertus, vien tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais yra vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nesudaro pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

11.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

12.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant tinkamai taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti, kad kitoje byloje teismo gali būti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, ir kad yra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui kai jis gali pats nustatyti byloje visus teisiškai reikšmingus faktus, tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

13.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjama byla yra inicijuota ieškovės netiesioginio ieškinio, pareikšto LUAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagrindu. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio LUAB (duomenys neskelbtini) vadovo, 36 387,91 Eur žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, kad atlikusi LUAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 1 d.–2013 m. birželio 30 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, ji nustatė, jog LUAB (duomenys neskelbtini) netinkamai taikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokėtino PVM, todėl bendrovei nuo jos nedeklaruotos ir nesumokėtos PVM sumos buvo apskaičiuoti delspinigiai ir buvo paskirta 10 proc. PVM bauda. Ieškovės vertinimu, atsakovas, ėjęs LUAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, yra atsakingas už delspinigius ir baudos dalį, apskaičiuotus atsižvelgiant į jo vadovavimo laikotarpiu nesumokėtą PVM, todėl ji prašo šias sumas priteisti kaip atsakovo sukeltą žalą. Taigi, nagrinėdamas šią bylą, teismas turės vertinti, ar šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, ar šie veiksmai sukėlė žalą, ar žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ar atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos.

14.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. B2-1192-924/2022 (ankstesnis Nr. B2-809-587/2022), kurioje LUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorė pareiškė reikalavimą pripažinti LUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. Šioje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, įrodinėdama, kad LUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo tyčinis, be kita ko, remiasi tomis pačiomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybėmis, susijusiomis su LUAB (duomenys neskelbtini) netinkamai deklaruotu ir sumokėtu PVM. Tačiau tokios aplinkybės minėtoje byloje yra vertinamos ne siekiant nustatyti įmonei sukeltą žalą ar už jos atsiradimą atsakingą asmenį (klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu šioje byloje yra nagrinėjamas taikant anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatas, kuriame nebuvo nustatytas toks reikalavimas), bet kitais aspektais. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. birželio 9 d. nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškimas dėl LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, ir grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad, nagrinėdamas šią bylą, teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar šiuo atveju egzistuoja įstatyme nustatyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. jis turi vertinti, ar VMI nustatytas pažeidimas dėl neteisingai taikyto 0 proc. PVM tarifo kvalifikuotinas kaip šio mokesčio vengimas, ar nepagrįstai taikant nurodytą PVM tarifą, buvo siekiama tyčia privesti bendrovę prie bankroto, ar kitų tikslų ir pan. 

15.       Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti ieškovės inicijuotą civilinę bylą dėl LUAB (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo sukeltos žalos atlyginimo iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla, kurioje yra keliamas klausimas dėl LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad abiejose nurodytose bylose yra remiamasis aplinkybėmis, susijusiomis su VMI atliktu LUAB (duomenys neskelbtini) patikrinimu ir jos nustatytais mokestinių teisės aktų nuostatų pažeidimais, iš šios nutarties 13–14 punktuose išdėstytų duomenų matyti, kad aptariamų bylų įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, todėl šios aplinkybės bus vertinamos skirtingais aspektais. Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė, sutikusi su teismo pozicija, nenurodė, kokios konkrečios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės turės būti nustatytos civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nepagrindė, kodėl šių aplinkybių teismas negali nustatyti ir įvertinti nagrinėdamas šią bylą.

16.       Vienas iš civilinio proceso tikslų – tai siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis ). Šis tikslas yra ypatingai reikšmingas bankroto procese, kuriame yra siekiama kuo operatyviau ir didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimus. Todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022). Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrįstų aplinkybių, realiai kliudančių teismui pačiam nagrinėjamoje byloje nustatyti visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkins jos nagrinėjimą ir neatitiks pirmiau nurodyto civilinio proceso tikslo.

17.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl LUAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti ieškovės prašymą sustabdyti bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-1192-924/2022 (ankstesnis Nr. B2-809-587/2022).

Teisėjas                                                        Marius Bajoras