Civilinė byla Nr. e2A-283-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00084-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.6; 2.6.9.2; 2.6.16.11; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G., S. G. ir atsakovų D. M., D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-985-638/2021 pagal ieškovų R. G. ir S. G. ieškinį atsakovams D. M. ir D. M. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų, skirtų atsakovų nekilnojamojo turto pagerinimui, priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir D. M. ieškovei S. G. 28 240 Eur avansą ir 162,48 Eur 5 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, ieškovui R. G. 19 500 Eur avansą ir 112,19 Eur 5 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, ieškovui R. G. 2 376,32 Eur nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas, ieškovei S. G. 3 566,60 Eur nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas, pripažinti ieškovo R. G. 2020 m. liepos 1 d. išduotą vekselį atsakovui D. M. negaliojančiu, priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir D. M. ieškovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad 2019 m. kovo 15 d. tarp ieškovės S. G. ir atsakovo D. M., atstovaujančio svečių namams (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išsinuomojo namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. nuomos mokestis mėnesiui – 166,66 Eur. Bendras nuomos mokestis visam nuomos laikotarpiui – 2 000 Eur. Tačiau tikrasis šalių susitarimas buvo sudarytas apie 2019 m. gegužės mėn., kurio esmė ta, kad ieškovai nusprendė pirkti pastatą (duomenys neskelbtini)už aptartą 345 000 Eur kainą.

3.       Ieškovė S. G. pradėjo mokėti kiekvieną mėnesį įmokas į atsakovo sąskaitą, po 1 570 Eur, kuriomis turėjo būti dengiamas atsakovo kreditas bankui. Šios įmokos turėjo būti įskaičiuotos į pastato pirkimo kainą ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2020 m. spalio 20 d. iš viso sudarė 28 240Eur. Kai kurių bankinių pavedimų paskirtyje yra nurodoma „už patalpų nuomą“, o kai kurių – „avansas už sodybą“, tačiau visi šie pavedimai buvo mokėjimai už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą.

4.       Ieškovas R. G. paaiškino, kad sumokėjo atsakovui D. M. 19 500 Eur įmokų už turtą. Įmokas mokėjo grynais pinigais, per keletą kartų įvairiose vietose. Įmokų gavimą atsakovas patvirtino parašydamas raštelius. Taip pat nurodė, kad 2020 m. liepos 1 d. atsakovui išdavė vekselį 15 000 Eur sumai, kurio sumokėjimo terminas 2021 m. rugsėjo 1 d. ir kuris nėra apmokėtas. Vekselis išduotas, nes 2020 m. liepos mėnesį atsakovai pradėjo kelti nekilnojamojo turto pardavimo kainą bei nurodė, kad tokiu būdu bus užtvirtinama pakelta pardavimo kaina. Tačiau atsakovui pardavus turtą trečiajam asmeniui, visos egzistavusios prievolės pagal vekselį pasibaigė.

5.       Ieškovai nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio pagrįstai tikėdamiesi, jog nekilnojamasis turtas atiteks ieškovų nuosavybėn, turėdami atsakovų žodinį pritarimą, atliko nekilnojamojo turto remontą, nupirko dalį naujų baldų, t. y. atliko nekilnojamojo turto pagerinimus bendrai 5 942,92 Eur sumai. Dalis pagerinimų sumos yra apmokėta ieškovo, kita dalis – ieškovės.

6.       Atsakovai nekilnojamąjį turtą pardavė kitam asmeniui ir iš ieškovų gautų sumų (net dalies) ieškovams negrąžino, vekselio originalo ieškovui R. G. negrąžino iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 6 926,60 Eur be pagrindo gautų lėšų, 142,33 Eur palūkanų, 3 566,60 Eur už turto pagerinimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 493,20 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 638,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 4 813,40 Eur be pagrindo gautų lėšų, 100,22 Eur palūkanų, 2 376,32 Eur už turto pagerinimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7 189,72 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino negaliojančiu 2020 m. liepos 1 d. ieškovo R. G. išduotą 15 000 Eur sumos vekselį. Likusią ieškinio dalį atmetė.

8.       Konkrečių rašytinių įrodymų apie namo perdavimą iš ieškovų valdymo atsakovams šalys nepateikė, todėl teismas, remdamasis jų paaiškinimais, nustatė, kad namo perdavimo data yra 2020 m. gruodžio 31 d. ir konstatavo, jog ginčo namu ieškovai naudojosi 21 mėnesį.

9.       Teismas sprendė, kad šalių santykių kvalifikavimas kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai nėra įmanomas, nes daikto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė, sutartyje turi būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.413 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, šalių santykių kvalifikavimas kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai nevisiškai atitiktų buvusį realų tų santykių turinį ir nebūtų pakankamas, nes ieškovai ne tik mokėjo įmokas už ketinamą įsigyti turtą, bet ir tuo turtu naudojosi, subnuomojo poilsiautojams, o turto savininkas tuo metu savo nuosavybe nesinaudojo. Teismas vertino, kad realus šalių santykių turinys pagal tikslus, naudojimo pobūdį, labiau atitiko turto išperkamosios nuomos teisinius santykius (CK 6.503 straipsnis).

10.       Teismas nustatė, kad šalys sutiko, jog nuomos sutarties nuostatos dėl nuomos kainos neatitiko realaus šalių susitarimo, nes minėta 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartis buvo raštu sudaryta tik dėl to, kad ieškovė S. G. galėtų registruoti Mokesčių inspekcijoje kambarių nuomos veiklą. Nuomos sutarties nuostatos prieštaravo viena kitai (2.2 ir 2.6 punktai leido nuomininko teisėtą veiklą ginčo turte, 3.3 ir 5.6 punktuose nustatytas papildomas raštiškas nuomotojo leidimas subnuomoti), todėl šiomis nuomos sutarties nuostatomis teismas nesivadovavo kaip akivaizdžiai neatitinkančiomis realių šalių susitarimų. Teismas sprendė, kad esant situacijai, kai šalys nenustatė konkretaus nuomos mokesčio dydžio ar įrašė akivaizdžiai tariamą nuomos mokesčio dydį, jis turi teisę nustatyti nuomos mokesčio dydį pagal kriterijus, nurodytus CK 6.313 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, nuomos mokestis už ginčo turtą turėjo būti 1 800 Eur per mėnesį. Per visą turto nuomos laikotarpį (20 mėnesių, nes šalys susitarė nuomos mokestį pradėti skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 1 d.) atsakovai turėjo gauti 36 000 Eur (1 800 x 20 mėn.).

11.       Kadangi atsakovas neprieštaravo, kad vekselis būtų pripažintas negaliojančiu, todėl teismas, įvertindamas, jog turto pirkimas–pardavimas neįvyko, tenkino reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

12.       Teismas pripažino, kad rašteliai, kuriais ieškovas R. G. įrodinėjo grynųjų pinigų perdavimą atsakovui, neaiškūs, dviprasmiški, neparodė, kas, kada ir kokias sumas sumokėjo. Teismas įvertino, kad jeigu atsakovas antruoju rašteliu būtų norėjęs nurodyti bendrą gautą iš ieškovo sumą 10 000 Eur, tai turėjo antrame raštelyje aiškiai aptarti ryšį su pirmuoju rašteliu, patvirtinančiu 9 500 Eur gavimą arba atsiimti pirmąjį raštelį iš ieškovo. Šiuo atveju atsakovas ryšio tarp abiejų raštelių nenurodė, pirmojo raštelio neatsiėmė. Teismas sutiko, kad pirmuoju rašteliu atsakovas patvirtino gavęs 9 500 Eur, t. y. 1 500 Eur yra įtraukti į 9 500 Eur sumą. Tačiau antrasis raštelis, teismo nuomone, su pirmuoju jokios akivaizdžios sąsajos neturėjo, todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad  9 500 Eur yra įtraukti į 10 000 Eur sumą, kaip kad teigė atsakovas. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas grynais iš ieškovo yra gavęs iš viso 19 500 Eur. Bendra atsakovo iš abiejų ieškovų gauta suma yra 47 740 Eur (28 240 Eur + 19 500 Eur).

13.       Kadangi atsakovas kaip nuomos mokestį turėjo gauti iš viso 36 000 Eur, todėl skirtumą (11 740 Eur) jis turėjo grąžinti kaip be pagrindo gautą turtą (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), nes rašytinė sutartis dėl turto pirkimo išsimokėtinai nebuvo sudaryta, tačiau ieškovai, tikėdamiesi tokios sutarties sudarymo, mokėjo atsakovams didesnes sumas, negu kad nuomos mokestis kaip dalį kainos už ketinamą pirkti namą. Teismas suskaičiavo ieškovams tenkančias atsakovams sumokėtos sumos proporcijas ir ieškovei S. G. priteisė 6 926,60 Eur, ieškovui R. G. – 4 813,40 Eur.

14.       Teismas įvertino, kad atsakovas, kuris pats pripažino, jog ginčo pastatą buvo išnuomojęs 21 mėnesį, nutraukdamas nuomos santykius turėjo raštu įspėti ieškovus, kad sutartį nutraukia, nustatyti terminą ieškovams pasiimti daiktus, kurie galėjo būti atskirti nuo patalpų. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad elgėsi apdairiai, sąžiningai ir laikėsi bendrųjų nuomos sutarties nutraukimo reikalavimų, nustatytų CK 6.497 straipsnyje. Todėl teismas, neturėdamas įrodymų apie atsakovo pastangas išvengti ginčų, bendradarbiauti su nuomininkais, tinkamai atlikti turto perdavimą, sprendė, kad ieškovų reikalavimai dėl turto pagerinimo išlaidų yra tenkintini visiškai. Nuomotojas (atsakovas) nutraukė nuomos sutartį nenurodęs jokių pateisinamų priežasčių, raštu neįspėjęs nuomininkų, todėl net pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, jis turėjo atlyginti daikto pagerinimo išlaidas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Skundžiamo sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir 36 000 Eur sumos ieškovams nepriteisimo yra neteisėta, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad tarp ginčo šalių susiklostė išimtinai nuomos teisiniai santykiai, iškreipė realius tarp ginčo šalių buvusius susitarimus bei ketinimus ir netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Tikrieji ginčo šalių ketinimai buvo tai, kad atsakovų perdavimas valdyti ir naudotis turtu bei gauti pajamas iš ginčo turto buvo viso bendro nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje susitarimo dalis, o ieškovų mokėtos sumos atsakovams laikytinos avansu už nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą ateityje. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad šalių susitarimas turėtų ar neturėtų būti laikomas susitarimu dėl avanso už namo pirkimą.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino arba visiškai nevertino byloje esančių įrodymų ir jų įtakos civilinės bylos baigčiai, spręsdamas, kad nuomos mokestis už ginčo turtą turėjo būti 1 800 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis ir 329 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nesutikdamas su nuomos sutartyje šalių aiškiai nustatytu nuomos mokesčio dydžiu, turėjo teisę kreiptis į teismą siekdamas nuginčyti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį dalyje dėl nuomos mokesčio dydžio. Šiuo atveju šalys buvo raštu ir aiškiai susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl atsakovas net negalėjo kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti, kadangi, remiantis CK 6.487 straipsnio 2 dalimi, nepriklausomi ekspertai nuomos mokesčio dydžiui nustatyti gali būti skiriami tik tada, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika. Teismas neturėjo vadovautis CK 6.313 straipsnio 2 dalimi, nes minėta teisės norma yra taikoma pirkimo–pardavimo, o ne nuomos teisiniams santykiams. Skundžiamame sprendime turėjo būti vadovaujamasi bendrąja CK 6.198 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad rašytinėje nuomos sutartyje aiškiai šalių bendru sutarimu įtvirtinta nuomos kaina, teismas neturėjo pagrindo ja nesivadovauti, kadangi ji yra galiojanti. Teismas skundžiamame sprendime be jokio teisinio pagrindo savavališkai nustatė, kad nuomos mokesčio dydis sutartyje nenustatytas ir nepagrįstai pripažino neva šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio 1 800 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė šalims skirti nepriklausomus ekspertus kainai nustatyti, savo iniciatyva jų taip pat neskyrė, todėl nuomos mokesčio dydį nustatė savavališkai, nesant byloje jokių aktualių ar pagrįstų duomenų tokiai kainai nustatyti. Atsakovai tarp šalių egzistavusių santykių metu niekada neginčijo nuomos sutartyje nustatytos kainos, nesiekė jos pakeisti. Be to teismas, nustatydamas nuomos kainą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo turtas buvo nuomojamas ne tik sezono metu, kai iš jo buvo galimybė gauti pajamų, tačiau ir ne sezono metu, taip pat neįvertino ginčo pastato būklės nuomos sutarties sudarymo metu. 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartyje nurodyta, kad patalpų nuomos kaina yra 166,66 Eur, todėl nuomos kaina už 20 naudojimosi turtu mėnesių turėtų siekti maksimaliai 3 333,20 Eur (166,66 Eur x 20 mėn.).

16.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 6 926,60 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 3 566,60 Eur už turto pagerinimą, ieškovui iš atsakovų priteista solidariai 4 813,40 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 2 376,32 Eur už turto pagerinimą, ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Visi mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad iš ieškovo buvo gauta tam tikra pinigų suma patys savaime leidžia spręsti, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, t. y. buvo suderinta abiejų sandorio šalių valia dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo, o ne kiti teisinio pobūdžio santykiai tarp šalių.

16.2.                      Atsakovas nepripažino, kad yra gavęs iš ieškovo 19 500 Eur, nurodė, jog grynais pinigais yra gavęs tik 10 000 Eur. Tokia atsakovo pozicija buvo nuosekli tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovo paaiškinimai buvo logiški ir suprantami. Nurodyti to ko nebuvo – 9 500 Eur gavimo fakto – hipotetiškai nėra galima.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Teismų praktikoje akcentuojamos septynios šio instituto taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta dviejų sąlygų (atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); ieškovai turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais). Byloje yra nustatyta, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, todėl laikytina, jog turto gavimo pagrindą šioje byloje atsakovai įrodė.

16.4.                      Atsakovai pažymi, kad leidimo pagerinti patalpas, niekada nėra davęs. Ieškovai nepateikė nei sąmatos, nei statybos leidimų, nei rangos sutarčių, nei kokių nors kitų dokumentų, patvirtinančių daikto pagerinimo kaštus. Byloje nėra įrodymų, kad pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo turto remontui. Nuomos sutartis suėjus jos terminui tapo neterminuota, todėl jos 5.8 punktas, numatęs, kad nuomotojui savo iniciatyva (ne dėl nuomininko kaltės) nutraukus šią sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje, jis privalo padengti visas nuomininko remonto, patalpų pagerinimo išlaidas bei atlyginti dėl to kilusius nuostolius – akivaizdžiai neteko galios. Teismas, nepriimdamas teismo posėdyje atsakovo atstovo pateiktos 2020 m. kovo 31 d. naujos nuomos sutarties, užkirto kelią teisingo sprendimo priėmimui. Ši sutartis buvo rengta ieškovų, iš ieškovo R. G. el. pašto atsiusta į atsakovo el. paštą, todėl reikėtų remtis iš šia sutartimi.

16.5.                      Palūkanos apskaičiuotos neprotingai didelės, nepagristai reikalaujama ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, ir kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų.

17.       Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad tarp šalių susiklosčiusius nuomos teisinius santykius patvirtina bankiniai pavedimai, dalies kurių paskirtyje yra nurodyta, jog 1 570 Eur yra mokama „už patalpų nuomą“, kadangi byloje esantys įrodymai, šalių teismo posėdžių metu pateikti paaiškinimai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad mokėjimai buvo atliekami siekiant ateityje pirkti atsakovų nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, kaip dalis turto kainos. Šalių sudarytas susitarimas laikytinas susitarimu dėl avanso, o perduotos sumos negali būti laikomos nuompinigiais, kaip kad teigia atsakovai.

17.2.                      Atsakovų dėstoma pozicija byloje yra prieštaringa ir nenuosekli, kadangi atsakovas 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 1:58:28), taip pat procesiniuose dokumentuose nurodė, kad „Mano skaičiavimu mes buvom susirašę 350 000 Eur, t. y. bankinė įmoka ir 80 000 man asmeniškai, viso 350 000 Eur“. Tokiais savo teiginiais D. M. pripažino, kad atsakovams mokėtos mėnesinės bankinės įmokos buvo susijusios išimtinai siekiant nupirkti nekilnojamąjį turtą, kaip dalis turto kainos, ir visiškai nesusijusios su sudaryta nuomos sutartimi.

17.3.                      Kartu su ieškovų ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai yra perdavę iš viso 47 740 Eur sumą, o ne 38 240 Eur sumą, kaip teigia atsakovai. Vien lingvistiškai vertinant antrojo raštelio turinį, akivaizdu, kad atsakovas nenurodė, jog gavo iš viso 10 000 Eur iš R. G.. Atsakovas raštelyje, kuris buvo parašytas vėliau, nurodė, kad iš R. G. gavo dar 10 000 Eur. Atsižvelgiant į minėtų raštelių turinį, į tai, kad jų pasirašymo data skiriasi apie pusę metų, konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad iš ieškovų yra gavęs mažesnę, nei rašytiniuose rašteliuose nurodytą, sumą.

17.4.                      Nagrinėjama situacija visiškai atitinka nepagrįstą praturtėjimą leidžiančias prielaidas, t. y.: 1) atsakovai yra praturtėję dėl ieškovų veiksmų – ieškovai perdavė pinigines lėšas atsakovams siekdami įsigyti nekilnojamąjį turtą ateityje, bet turtas buvo parduotas kitam asmeniui, o atsakovai pasiliko sau visas ieškovų sumokėtas sumas už turto pirkimą; 2) atsakovai yra praturtėję ieškovų sąskaita – ieškovų perduotos piniginės lėšos buvo gautos atsakovų; 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovų turto sumažėjimo ir atsakovų praturtėjimo; 4) atsakovų praturtėjimui nėra teisinio pagrindo – ieškovai, tikėdamiesi ateityje sudaryti namo pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovais, mokėjo atsakovams dideles sumas, kaip dalį kainos už ketinamą pirkti namą, o ne kaip nuompinigius, todėl atsakovų praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo; 5) nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį; 6) ieškovai nebuvo prisiėmę nuostolių atsiradimo rizikos – šalys nebuvo sudarę jokio susitarimo, kad esant kokioms nors sąlygoms, ieškovai prisiimtų nuostolių atsiradimo riziką; 7) ieškovai šiuo atveju negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais – remiantis teismų formuojama praktika, kai pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį.

17.5.                      Ieškovai turėjo teisę atlikti patalpų pagerinimus ir remontą, kadangi atsakovai buvo suteikę žodinį leidimą juos atlikti, niekada nereiškė pretenzijų dėl atliktų turto pagerinimų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovai privalo kompensuoti ieškovų patirtas pagrįstas išlaidas dėl atlikto patalpų pagerinimo.

17.6.                      Atsakovų naujai pateiktas įrodymas – 2020 m. kovo 31 d. nuomos sutartis, galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme, nevilkinant bylos nagrinėjimo ir sąžiningai naudojantis bei nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tačiau atsakovai šio įrodymo tinkamai nepateikė, juo savo atsikirtimų, nurodytų procesiniuose dokumentuose, negrindė.

18.       Atsakovai atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas šis esminis argumentas:

18.1.                      Sugretinus ieškovo pervedamų sumų eiliškumą ir dydžius, periodus, atsakovo ir ieškovo sudarytus raštelius ir susirašinėjimus, labiau tikėtina, kad ieškovas pinigus pervedė ir perdavė atsakovui už faktinį naudojimąsi patalpomis, nei kaip avansą ar kažką kito.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų solidariai priteista 6 926,60 Eur be pagrindo gautų lėšų, 142,33 Eur palūkanų, 3 566,60 Eur už turto pagerinimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 493,20 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 638,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 4 813,40 Eur be pagrindo gautų lėšų, 100,22 Eur palūkanų, 2 376,32 Eur už turto pagerinimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7 189,72 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažintas negaliojančiu 2020 m. liepos 1 d. ieškovo R. G. išduotas vekselis 15 000 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis). Ieškovai skundu prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovai – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 6 926,60 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 3 566,60 Eur už turto pagerinimą, ieškovui iš atsakovų priteista solidariai 4 813,40 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 2 376,32 Eur už turto pagerinimą, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

21.       Ieškovai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog tarp ginčo šalių susiklostė išimtinai nuomos teisiniai santykiai, iškreipė realius tarp ginčo šalių buvusius susitarimus bei ketinimus ir netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Pasak ieškovų, šalių tikrieji ketinimai buvo susitarimas dėl ginčo turto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo ateityje, todėl visos ieškovų perduotos piniginės lėšos buvo šalių laikomos kaip avansas už nekilnojamojo turto pirkimą. Pasak atsakovų, visi mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad iš ieškovų buvo gauta tam tikra pinigų suma, patys savaime leidžia spręsti, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo nuomos santykiai tarp ieškovų ir atsakovų, kaip nurodė atsakovas ir vertino pirmosios instancijos teismas.

22.       Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovė S. G. ir atsakovas D. M. yra sudarę 2019 m. kovo 15 d. rašytinę turto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas kaip nuomotojas perduoda ieškovams kaip nuomininkams 339 kv.m bendrojo ploto patalpas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Sutarties 4.4 punktas nustatė, kad nuomos mokestis už patalpas pradedamas skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 1 d. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas mokės už nuomą po 166,66 Eur per mėnesį, o visas nuomos mokestis bus 2000 Eur. Ieškovė nuo 2019 m. birželio mėnesio pradėjo mokėti atsakovui D. M. į sąskaitą po 1570 Eur. Banko pavedimuose 2019 m. liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, 2020 m. gegužės, rugpjūčio mėn. ieškovė buvo nurodžiusi paskirtį „už patalpų nuomą“, kiti pavedimai (2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn.) atlikti paskirtį nurodant „įmoka“ arba „avansas už sodybą“. Taip pat byloje pateikti du atsakovo D. M. surašyti rašteliai: 1) pirmojo raštelio tekstas yra toks (kalba netaisyta): „R. davė 1500 Eur viso davęs 9500 Eur. Sutarimas: iki 2019.10.01 p. R. sutinka ir įsipareigoja sumokėti minimum 30 000 Eur. Po to p. R. įsipareigoja iki 2020.01.03 grąžinti visus likusius pinigus be kredito. Tai yra dar 40 000 Eur. Viso iki metų pabaigos viso sumoka 80 000 Eur. Taip pat p. R. įsipareigoja dengti bankines įmokas, kol nebus perrašytas kreditas“. Prierašas kita rašysena: „sutinku su visu tekstu ir pasižadu laikytis įsipareigojimų. R. G.“; 2) antrojo raštelio tekstas yra toks: „Aš, D. M., esu gavęs iš R. G. 10 tūkst. eurų grynais už namo pirkimą ir taip pat yra pervesta už 5 mėnesius iš S. G. bankinės įmokos už namo pirkimą (duomenys neskelbtini). D. M.“.

24.       Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

25.       Šioje byloje šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl ginčo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovai tai, kad šalys buvo susitarusios dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ateityje, įrodinėja mokėjimo nurodymais, rašteliais, patvirtinančiais, jog jie atsakovams tiek į atsakovo banko sąskaitą (ieškovė pervedė iš viso 28 240 Eur), tiek grynais (19 500 Eur perduoti ieškovo) perdavė iš viso 47 740 Eur. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad realus šalių santykių turinys pagal tikslus, naudojimo pobūdį, labiau atitiko turto išperkamosios nuomos teisinius santykius (CK 6.503 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti.

26.       Kaip minėta, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas įvairių teisinių santykių pagrindu. Nors dalyje ieškovės atsakovui atliktų bankinių pavedimų paskirtis nurodyta „už patalpų nuomą“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo pervedama suma, kuri aiškiai neatitiko šalių sulygtos patalpų nuomos kainos (166,66 Eur), darytina išvada, jog tikroji šalių valia nebuvo nukreipta vien į nuomos santykius; šalys taip pat buvo susitarę dėl ketinimo ateityje sudaryti turto pirkimo–pardavimo sandorį (pažymėtina, kad ir atsakovai neneigia tokio ketinimo, tačiau laikosi pozicijos, jog visos ieškovų sumokėtos sumos turėtų būti laikomos nuomos mokesčiu vien dėl tos priežasties, kad patys ieškovai nesilaikė šalių aptartų mokėjimo už turto įsigijimą terminų bei mokėtinų sumų dydžio).

27.       Ieškovė ginčo laikotarpiu atlikdavo panašaus dydžio piniginius bankinius pavedimus atsakovui (1 250 Eur– 1 600 Eur) paskirtyje nurodama, kad pavedimas atliekamas už nuomą arba kaip įmoka, avansas už sodybą. Taigi, viena vertus, visus šiuos mokėjimus laikyti nuomos mokesčio mokėjimais negalima dėl to, kad ieškovės atliktų pavedimų dydis akivaizdžiai neatitiko šalių sulygtos nuomos kainos; antra vertus, aiškiai apibrėžtu laikotarpiu, panašaus dydžio, to paties asmens tam pačiam gavėjui atliekami mokėjimai tarpusavyje negali būti vertinami skirtingai, t. y. tik kaip mokėjimai už nuomą (kaip teigia atsakovas) arba tik kaip avansiniai mokėjimai už nekilnojamąjį turtą (kaip tvirtina ieškovai). Bankiniai mokėjimai, nors jų paskirtyje nurodoma, kad apmokama nuoma, labiau tikėtina, buvo atliekami ir siekiant padengti atsakovų kreditą bei avansu sumokant atsakovams už ieškovų ketinamą ateityje pirkti nekilnojamąjį turtą, kaip dalis turto kainos. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo surašyto bei ieškovo pasirašyto 2019 m. liepos 2 d. raštelio turinys, kuriame ieškovas įsipareigojo dengti atsakovo bankines įmokas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, surašydamas antrąjį raštelį savo ranka, nurodė, jog pinigus paėmė už ginčo namą (t. y. namo pardavimą, o ne kaip nuomos mokestį). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalis siejo ne tik nuomos teisiniai santykiai, bet tarp šalių buvo sudarytas susitarimas ir dėl avanso sumokėjimo už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovės perduotos sumos negali būti laikomos vien tik nuompinigiais arba vien tik avansu. Šie aptarti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovų atlikti mokėjimai kvalifikuotini ir kaip avansas, sumokėtas pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovams, tačiau tarp šalių galiojant nuomos sutarčiai, ieškovai taip pat turėjo mokėti ir sutartyje nustatytą nuomos kainą.

28.       Byloje nustatyta, kad namas ieškovams nebuvo parduotas. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai (tiek nuomos, tiek susitarimas dėl namo įsigijimo ateityje), o ieškovai byloje įrodė esmines aplinkybes, jog jie atliko ir avansinius mokėjimus už nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad esant galiojančiai tarp šalių sudarytai ir nenuginčytai patalpų nuomos sutarčiai, nei vienai iš šalių šios sutarties neginčijant, teismas neturėjo teisinio pagrindo savavališkai, nesant byloje jokių aktualių duomenų kitokiai negu nurodyta sutartyje nuomos kainai pagrįsti, nustatyti kitos turto nuomos kainos nei šalys buvo susitarusios nuomos sutartyje. Šalys neginčijo, kad turto nuomos laikotarpis buvo 20 mėnesių, todėl, nesudarius turto pirkimo–pardavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovų atsakovams sumokėtas pinigines lėšas grąžinti ieškovams kaip atsakovų įgytas be teisinio pagrindo atitinkamai atėmęs ieškovams pagal nuomos sutartį nustatytą nuomos sumą (166,66 Eur x 20 mėn.).

29.       Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė ieškovų atsakovams sumokėtą sumą: atsakovas nepripažįsta, jog yra gavęs iš ieškovo 19 500 Eur ir nurodo, kad grynais pinigais yra gavęs tik 10 000 Eur.

30.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad raštelių turinys  nėra aiškus, jį galima vertinti kaip dviprasmišką, aiškiai neparodantį, kada ir kokios sumos buvo mokamos. Todėl vertinant abiejų raštelių įrodomąją reikšmę, vadovaujamasi CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmajame raštelyje atsakovas yra aiškiai nurodęs, jog ieškovas davė jam 1 500 Eur, iš viso yra davęs 9 500 Eur, taigi, pirmajame raštelyje yra nurodoma, kokia suma perduodama jo surašymo momentu ir kokią sumą iš viso atsakovas yra gavęs iš ieškovo. Tokioje situacijoje, tuo atveju, jei ieškovas antro raštelio surašymo metu atsakovui būtų perdavęs tik 500 Eur, logiška būtų analogiškai kaip ir pirmojo raštelio atveju, tai nurodyti paties atsakovo surašytame raštelyje ir įvardinti galutinę iš ieškovo gautą grynųjų pinigų sumą. Šiuo atveju atsakovas antrajame raštelyje jokio jo ryšio su pirmuoju rašteliu nenurodė, o tik patvirtino, kad yra gavęs iš ieškovo 10 000 Eur, taip pat, perduodamas ieškovui antrąjį raštelį, patvirtinantį jame nurodytos sumos gavimą, nepareikalavo, jog ieškovas grąžintų jam pirmąjį raštelį, kuriuo buvo patvirtintas ankstesnis 9 500 Eur sumos gavimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad tokioje situacijoje nėra pagrindo daryti išvados, jog anksčiau gauti 9 500 Eur yra įtraukti į 10 000 Eur sumą, kaip kad tvirtina atsakovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad raštelių turinys, laikotarpis tarp jų surašymo, šalių elgesys suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas grynais pinigais iš ieškovo yra gavęs iš viso 19 500 Eur, t. y. 9 500 Eur sumos gavimą patvirtinęs pirmuoju jo ieškovui išduotu rašteliu ir 10 000 Eur sumos gavimą yra patvirtinęs antruoju rašteliu.

32.       Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka ir su namo pagerinimo išlaidų priteisimu, pažymėdami, kad niekada nėra davę leidimo pagerinti patalpas, o ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių daikto pagerinimo kaštus (sąmatos, statybos leidimų, rangos sutarčių). Atsakovai laikosi pozicijos, kad terminuota nuomos sutartis, suėjus jos terminui, tapo neterminuota, todėl jos 5.8 punktas, numatęs, jog nuomotojui savo iniciatyva (ne dėl nuomininko kaltės) nutraukus šią sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje, jis privalo padengti visas nuomininko remonto, patalpų pagerinimo išlaidas bei atlyginti dėl to kilusius nuostolius, neteko galios.

33.       Šalių sudarytoje nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad patalpų nuomos trukmė nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (sutarties 1.2 punktas). Pasibaigus nuomos terminui, nei viena iš sutarties šalių jos nenutraukė, nuomininkai ir toliau naudojosi turtu, o nuomotojas nepareikalavo jo grąžinti, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Atsakovas ginčo pastatą ieškovams buvo išnuomojęs 21 mėnesį, todėl, vadovaujantis CK 6.480 straipsniu, turėjo teisę nuomos sutartį nutraukti tik įspėjęs ieškovus prieš tris mėnesius, atitinkamai turėjo nustatyti terminą ieškovams pasiimti daiktus, kurie gali būti atskirti nuo patalpų, tačiau šių reikalavimų nesilaikė, o apie nuomos santykių pasibaigimą pranešė ieškovams jau po to, kai turtą pardavė kitam asmeniui, taigi, ieškovams nebuvo sudarytos galimybės pasiimti net name esančius baldus ar kitus daiktus, kurie galėjo būti atskirti be žalos pastatui. Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.8 punktas nustatė, kad nuomotojui savo iniciatyva (ne dėl nuomininko kaltės) nutraukus šią sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje, nuomotojas privalo padengti visas nuomininko remonto, patalpų pagerinimo išlaidas bei atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Taigi, šalys sutartyje buvo numačiusios nuomininko teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą, sutartį nutraukiant nuomotojo iniciatyva, kai nėra nuomininko kaltės. Šiuo atveju atsakovas byloje neįrodinėjo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, jog nuomininkai netinkamai vykdė nuomos sutartį (atsakovas nurodė, kad turtą pardavė kitam asmeniui, nes ieškovai nesilaikė savo įsipareigojimų dėl turto kainos mokėjimo terminų bei mokėtinų sumų, taigi, nuomos sutarties nutraukimą lėmė ne nuomos sutarties, o kitų sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas). Ta aplinkybė, kad nuomos sutartis iš terminuotos tapo neterminuota, savaime nereiškia, jog nuomos sutarties sąlygos (jos 5.8 punktas) neteko galios. Atsakovui nutraukus nuomos sutartį, nesant nuomininkų kaltės, sutartyje aptarta pareiga atlyginti turto pagerinimo išlaidas išliko (CK 6.501 straipsnis).

34.       Ieškovai nurodė, kad atliko ginčo pastato pagerinimo darbus, ieškovė S. G. išleido pagerinimams 3 566,60 Eur, ieškovas R. G. – 2 376,32 Eur, iš viso 5 942,92 Eur. Ieškovai pateikė įvairių statybos medžiagų, interjero detalių, buitinės technikos įsigijimą patvirtinančius kvitus, sąskaitas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ieškovai neįrodė pagerinimo kaštų. Paprastojo remonto darbams atlikti statybos leidimas nėra reikalingas, o tokio pobūdžio darbai, kokius nurodo atlikę ieškovai, gali būti atliekami ir ūkio būdu, todėl rangos sutarčių, sąmatų nepateikimas savaime nepaneigia turto pagerinimo fakto, tuo tarpu įrodymai apie išlaidas įsigyjant statybos medžiagas, minėta, yra pateikti. Be to, pats atsakovas skunde teigia, kad ieškovai patalpose buvusius baldus ir interjero detales pakeitė medžio drožlių presuotais baldais ir pan., taigi, atsakovas neneigia paties remonto atlikimo bei kitų pagerinimų fakto, tik laikosi pozicijos, jog už juos neturi ieškovams atlyginti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nors atsakovas ir teigia, jog nedavė sutikimo dėl patalpų remonto, tačiau šalių sudarytoje nuomos sutartyje ir nebuvo numatyta ieškovų pareiga prieš atliekant remonto darbus gauti raštišką atsakovo leidimą šiems darbams atlikti. Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad nuomininkas savo sąskaita ir jėgomis įsipareigoja atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą, tačiau, kaip minėta, pagal 5.8 punktą nuomotojui nuomos sutartį nutraukus nuomotojo iniciatyva, jis turi atlyginti nuomininkui jo atliktų remonto darbų išlaidas. Raštiškas nuomotojo leidimas buvo būtinas tik patalpų perplanavimui ir rekonstrukcijai (3.3 punktas), tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo įrodinėjamos.

35.       Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo prie bylos pridėti 2020 m. kovo 31 d. nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepridėti prie bylos medžiagos šios nuomos sutarties, nes, visų pirma, ji buvo pateikta pavėluotai: atsakovo atstovas ją pateikė tik per paskutinį teismo posėdį – 2021 m. gegužės 25 d., t. y. jau po 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu paskirto termino (iki 2021 m. gegužės 21 d.) papildomiems įrodymams pateikti, antra, vien ta aplinkybė, kad, pasak atsakovo, jis šią nuomos sutartį gavo iš ieškovo el. pašto, nelemia būtinybės ją pridėti prie bylos medžiagos, nes pats atsakovas neigė tokią sutartį pasirašęs, kadangi tuo metu buvo išvykęs. Taigi, pirmosios pagrįstai minėtos nuomos sutarties prie bylos medžiagos nepridėjo ir ja nesirėmė, nes ji šalių nebuvo sudaryta. Atitinkamai nėra ir pagrindo minėtą sutartį pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme.

36.       Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo priteistomis palūkanomis, nurodydami,  kad jos apskaičiuotos neprotingai didelės, nepagristai reikalaujama ir mokėjimo funkciją atliekančių, ir kompensuojamųjų palūkanų.

37.       Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

38.       Kompensacinių palūkanų mokėjimo tvarką ir dydį nustato CK 6.210 ir 6.261 straipsniai. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, straipsnis). Palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).

39.       Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai, atsakovams praleidus piniginės prievolės įvykdymą – negrąžinus avanso dalies, turi teisę reikalauti sumokėti kompensacines palūkanas.

40.       CK 6.37

Dėl bylos baigties

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus ir kitus apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies suklydo vertindamas bylos įrodymus bei aiškindamas šalių sudarytų sutarčių sąlygas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas iš atsakovų priteistiną nepagrįsto praturtėjimo sumą padidinant. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas kaip nuomos mokestį turėjo gauti iš viso 3 333,20 Eur, o ieškovai atsakovui yra sumokėję iš viso 47 740 Eur sumą, todėl ieškovams grąžintina suma (kainos dalis už ateityje ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą) sudaro 44 406,80 Eur (47 740 – 3 333,20) (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kaip jau nustatyta, ieškovė S. G. yra sumokėjusi 28 240 Eur, ieškovas R. G. yra sumokėjęs 19 500 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų proporcijos atsakovams sumokėtoje sumoje pasiskirstę kaip 59:41 (S. G. sumokėta 28 240 Eur suma sudaro 59 procentus nuo bendros sumokėtos 47 740 Eur sumos, R. G. dalis – atitinkamai 41 proc.). Taikant 59:41 proporciją grąžintinai 44 406,80 Eur sumai, ieškovei S. G. priteistina 26 200,01 Eur, ieškovui R. G. – 18 206,79 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovų prašytas priteisti palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį, nes palūkanas skaičiavo iki teismo sprendimo priėmimo, o ne iki civilinės bylos iškėlimo. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas). Todėl ieškovei S. G. priteistina palūkanų suma iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 150,74 Eur (nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. vasario 24 d.), ieškovui R. G. priteistina palūkanų suma sudaro 104,75 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir pirmosios instancijos teisme.

44.       Apeliaciniu skundu atsakovai neginčijo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).

45.       Laikytina, kad ieškovų ieškinys turėjo būti tenkintas 95,14 proc. (prašė priteisti iš viso 68 957,59 Eur, priteisiama iš viso 65 605,21 Eur (grąžinti 44 406,80 Eur, sumokėti už pagerinimus 2 376,32 + 3 566,60, pripažįstamas negaliojančiu vekselis 15 000 Eur, 150,74 Eur ir 104,75 Eur palūkanos).

46.       Ieškovės S. G. bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 297 Eur žyminio mokesčio ir 2 500 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš viso 3 797 Eur. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei priteistina iš atsakovų 3 612,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo D. M. bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 010 Eur už advokato pagalbą. Atsakovui proporcingai atmestiems reikalavimams priteistina iš ieškovų 49,07 Eur. Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistina 3 563,40 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis), t. y. po 1 781,70 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47.       Ieškovai skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovams nebuvo priteista 36 000 Eur, kaip be pagrindo atsakovų gautos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytą nuompinigių sumą sumažino iki 3 333,20 Eur, taigi, ieškovų apeliacinis skundas tenkintas 90,74 proc. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 765 Eur žyminis mokestis. Byloje ieškovų apeliacinį skundą tenkinus 90,74 proc., ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 694,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48.       Atsakovų apeliacinį skundą atmetus (skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 6 926,60 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 3 566,60 Eur už turto pagerinimą, ieškovui iš atsakovų priteista solidariai 4 813,40 Eur kaip be pagrindo gautos lėšos, 2 376,32 Eur už turto pagerinimą) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jiems neatlyginamos.

49.       Ieškovams ir atsakovams bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, neatlyginamos, nes nepateikti įrodymai apie tokių išlaidų turėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. G., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 26 200,01 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus eurų ir 1 centą) be pagrindo gautų lėšų, 150,74 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 74 centų) palūkanų, 3 566,60 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 60 centus) už turto pagerinimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (29 766,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 1 781,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 18 206,79 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtus šešis eurus ir 79 centus) be pagrindo gautų lėšų, 104,75 Eur (vieną šimtą keturis eurus ir 75 centus) palūkanų, 2 376,32 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 32 centus) už turto pagerinimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (20 583,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 1 d. ieškovo R. G. išduotą vekselį 15 000 Eur sumai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 347,08 (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 8 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                        Asta Radzevičienė