Civilinė byla Nr. 2S-1813-259/2018
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00475-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.5.;3.4.2.8.3.2.;3.4.2.10.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – V. J., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Pušelė“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė R. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. T., be kitų įpareigojimų teismas taip pat nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. 2018 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai.
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pratęstas bankrutuojančio R. K. mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti teismui terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 11 d.
3. 2018 m. gegužės 24 d. teisme gautas bankroto administratoriaus V. T. prašymas dėl fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriame prašoma netvirtinti patikslinto bankrutuojančio fizinio asmens R. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. įvyko pirmasis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimas dėl pritarimo/nepritarimo plano projektui nebuvo priimtas, kadangi tam nepakako kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. Atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl plano projekto tikslinimo, į kurių dalį bankrutuojantis fizinis asmuo atsižvelgė, 2018 m. balandžio 18 d. administratoriui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 12 d. parengtas patikslintas plano projektas. 2018 m. balandžio 19 d. buvo parengta administratoriaus išvada dėl patikslinto plano projekto įgyvendinimo galimybių, kuria bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, kaip ir pirmą kart, buvo pasiūlyta patikslinti plano projektą bei kuo skubiau jį dar kartą teikti administratoriui išvadai pateikti. Bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nesutikus su administratoriaus išvada, kreditoriams išsiųstas 2018 m. balandžio 12 d. parengtas patikslintas plano projektas, o 2018 m. gegužės 14 d. sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, jog ir šiame kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas nutarimas dėl pritarimo/nepritarimo patikslintam plano projektui, vadovaujantis FABĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatomis, 2018 m. gegužės 22 d. sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių balsų dauguma buvo nutarta nepritarti bankrutuojančio fizinio asmens pateiktam 2018 m. balandžio 12 d. patikslintam plano projektui. Atsižvelgdamas į tai, jog minėtas kreditorių susirinkimas buvo pakartotinis, į tai, jog pagal FABĮ 25 straipsnio 9 dalies nuostatas pakartotiniame kreditorių susirinkime sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių ir iš anksto raštu balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, be to, FABĮ 25 straipsnio 9 dalyje nenumatyta jokių kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo išimčių, todėl pakartotiniame kreditorių susirinkime balsavimas grupėse jau nebetaikomas, bei į tai, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo balsuojama tik pagal neįvykusio antrojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę, taigi FABĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatų buvo laikomasi, ir į tai, kad kreditorių balsų dauguma buvo nutarta nepritarti bankrutuojančio fizinio asmens pateiktam patikslintam plano projektui, kadangi šis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, administratorius prašė netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano ir R. K. bankroto bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino bankroto administratoriaus V. T. prašymą netvirtinti patikslinto bankrutuojančio fizinio asmens R. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano ir R. K. iškeltą bankroto bylą nutraukė.
5. Teismas, analizuodamas pateiktą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą bei jį vertindamas pagal FABĮ 7 straipsnyje nurodytus planui keliamus reikalavimus, sutiko su bankroto administratoriaus išvadoje nurodytais argumentais, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas neatitinka planui įstatymo keliamų reikalavimų, ir pripažino, kad toks mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus, neatitinka bankroto proceso tikslų, todėl negali būti tvirtinamas.
6. Teismas nurodė, kad bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos tikslinės priežiūros kompensacijos 112 Eur per mėnesį lėšos privalo būti įtrauktos į gaunamas pajamas (FABĮ straipsnio 1 punkto 2 dalis). Kadangi plano projekte nėra nurodyta konkrečių kas mėnesį patiriamų minėto dydžio tikslinių priežiūros išlaidų, tai privalo būti padaryta vadovaujantis FABĮ nuostatomis, kurios nenumato jokių išimčių siekiantiems bankrutuoti neįgaliems asmenims.
7. Bankrutuojantis fizinis asmuo nepagrindžia aplinkybių, kodėl jam nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų būti pradėtas pardavinėti tik po 18 plano vykdymo mėnesių, t. y. praėjus 3 kartus ilgesniam laikotarpiui, nei numatyta FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje. Kartu su plano projektu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo nurodytas aplinkybes dėl sunkumų jam (norimoje vietovėje) susirasti nuomojamą būstą, kuris atitiktų jo pageidaujamus ir jam būtinus reikalavimus. Taip pat iš pateikto patikslinto plano projekto neaišku, kokia yra siūloma nustatyti turto pardavimo kaina. Be to, patikslintame plano projekte pasiūlyta nustatyti turto pardavimo tvarka neatitinka FABĮ 27 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 46 punkto reikalavimų.
8. Patikslinto plano projekte nurodyta būtinųjų poreikių tenkinimui prašoma nustatyti suma (585,00 Eur) yra iš esmės neparemta jokiais įrodymais, apart keletu kvitų (išlaidos bendrai 10,10 Eur sumai), kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti, ar ši suma yra pagrįstai reikalinga ir būtina bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas pastebėjo ir tai, jog prie šios sumos turėtų būti pridedama 112,00 Eur (kuri, anot bankrutuojančio fizinio asmens, neturėtų būti įtraukiama į gaunamas pajamas), tad bendra pastarojo būtiniesiems poreikiams tenkinti prašoma nustatyti suma būtų 697,00 Eur.
9. Teismas pažymėjo, jog plano projekte yra pasiūlyta nustatyti bankroto administravimo sąmata visam plano įgyvendinimo laikotarpiui, t. y. 36 mėnesiams, neatitinka didžiausio kreditoriaus (UAB „Būsto paskolų draudimas") pasiūlymo, atsižvelgiant į tai, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas (FABĮ 26 straipsnio 4 punktas), ir į tai, jog bankrutuojančio fizinio asmens pasiūlytas procentas (kaip papildomas atlyginimas administratoriui) nuo turto pardavimo kainos palies išimtinai tik hipotekos kreditoriaus interesus.
10. Teismas taip pat nurodė, kad patikslinto plano projekto dalis „Kreditorių sąrašas“ neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimų, kadangi nėra nurodyti visi privalomi pagal įstatymo nuostatas duomenys, o plano dalis „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas" neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei 29 straipsnio reikalavimų, nes nėra nurodyta, kokia apimtimi bus tenkinami bankroto byloje patvirtinti hipotekos kreditoriaus ir antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, ar jie bus tenkinami tik pirmu etapu. Šioje patikslinto projekto dalyje nenurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame būtų pateikti duomenys apie tai, kaip ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą būtų kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog šioje dalyje neaišku kokiais skaičiavimais remiantis yra nurodoma, jog kreditoriams kiekvieną mėnesį bus skiriama iki 30,00 Eur suma, kai tuo tarpu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamas pajamas (vidutiniškai) per mėnesį turėtų sudaryti 832,00 Eur suma, iš kurios pastarasis 697,00 Eur/mėn. prašo leisti skirti jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, o 40,00 Eur/mėn. siūlo nustatyti bankroto administravimui, taigi kreditorių reikalavimams tenkinti turėtų likti ne mažiau kaip 95,00 Eur suma.
11. Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumu, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad bankrutuojantis fizinis asmuo neįrodė FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinės būtinos sąlygos asmeniui bankrutuoti – sąžiningumo. Be to, teismas sprendė, jog pagal pateiktą planą nėra užtikrinama pareiškėjo bei jo kreditorių teisės ir teisėtų interesų pusiausvyra (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 8 straipsnio 8 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėjas R. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti mokumo atkūrimo planą arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka planui įstatymo keliamų reikalavimų, nes pareiškėjo, kaip bankrutuojančio fizinio asmens, gaunamos tikslinės priežiūros kompensacijos 112 Eur per mėnesį lėšos, esą privalėjo būti įtrauktos į gaunamas pajamas. Apelianto nuomone, ši tikslinė kompensacija negali būti įtraukiama į jo gaunamas pajamas ir dalinama bendriems poreikiams bei kreditoriams, nes ji gali būti skirta ir yra išleidžiama tik specialiems apelianto poreikiams kaip neįgaliam asmeniui. Be to, pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, plane turi būti nurodytos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai. Šiame punkte nėra įvardintos tikslinės kompensacijos kaip gaunamos lėšos. Pagal analogiją reiktų vertinti ir kitų įstatymų nuostatas.
12.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, kaip bankrutuojantis asmuo, nepagrindė aplinkybių, kodėl jam nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų būti pradėtas pardavinėti tik po 18 plano vykdymo mėnesių, t. y. praėjus 3 kartus ilgesniam laikotarpiui nei numatyta FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės buvo nurodytos pačiame mokumo atkūrimo plane. Turto pardavimo terminą po 18 mėnesių pareiškėjas prašė nustatyti, atsižvelgiant į FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad turtas gali būti parduodamas ne ankščiau kaip po 6 mėn. po plano patvirtinimo ir dėl to, kad pareiškėjas turi sunkią regėjimo negalią ir vienas augina nepilnametį sūnų B. K.. Pareiškėjui būtų problemiška trumpesniu terminu susirasti kitą būstą, ieškant jo netoli senojo būsto, dabartinėje gyvenamojoje vietoje ir kuo arčiau autobusų, traukinių stoties, kas būtina laiku nuvykti į darbovietę Vilniuje. Pagal turimą regėjimo negalią pareiškėjo naudojamas būstas turi būti pritaikytas nusigauti iki viešojo transporto stoties. Būsto nuoma Vilniuje nebūtų galima dėl itin didelių nuomos kainų. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog kreipėsi į įvairias valstybės institucijas dėl pagalbos siekiant išsinuomoti kitą būstą ar apmokėti nuomos kainą, todėl jo elgesys laikytinas aktyviu ir sąžiningu. Patikslintame projekte aiškiai nurodyta siūloma nustatyti turto pardavimo kaina - 8 109,36 Eur (pirmosiose varžytynėse) ir 6 082,02 Eur (antrosiose varžytynėse). Numatomas antrųjų varžytynių laikas yra suklystas, nurodant, kad jos turi įvykti ne per dvidešimt dienų, tačiau ši klaida neturi esminės įtakos tvirtinant planą.
12.3. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turėjo išsamiai vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus, o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turėjo teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pareiškėjas mokumo atkūrimo plane išdėstė, kad prašė padidinti jo išlaidas būtiniems poreikiams, atsižvelgiant į tai, kad vienas augina nepilnametį sūnų ir į numatomas gauti didesnes pajamas, taip pat atsižvelgiant į infliaciją ir kylančias prekių kainas, prašė padidinti lėšų sumas maistui, rūbams, avalynei, higienos ir buitinėms prekėms, po 10 Eur per mėnesį, įvertinus kelionės išlaidas vykstant į darbą.
12.4. Apeliantas sutinka, kad patikslinto plano projekto dalis „Bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas“, atsižvelgiant į didžiausio kreditoriaus siūlymą, gali būti pakeista ir nustatytas papildomas bankroto administratoriaus atlyginimas už įkeisto turto pardavimą - 4 proc. nuo sumos, gautos už turto pardavimą.
12.5. Teismo argumentas, kad patikslinto plano projekto dalis „Kreditorių sąrašas“ neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimų, kadangi nėra nurodyti visi privalomi pagal įstatymo nuostatas duomenys, apelianto nuomone, yra formalus požiūris, nes kreditoriaus reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, ir visi kreditoriaus duomenys yra nurodyti šioje nutartyje, kas atkartota ir mokumo atkūrimo plane. Todėl vertinant teisingumo, protingumo kriterijus, nepilnas duomenų įrašymas ar neįrašymas nesudaro pagrindo netvirtinti plano.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įvirtinta nuostata, jog plane turi būti nurodytos visos lėšos. Šioje įstatymo normoje nurodytas gautinų pajamų sąrašas nėra baigtinis, nes nurodyta <“ir kita“>, kadangi įstatyme negalima išvardinti visų pajamų rūšių. Be to, nors tikslinė priežiūros kompensacija nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau ji laikytina pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą.
13.2. Mokumo atkūrimo plane nurodytas 18 mėn. terminas po kurio gali būti pradėtas pardavinėti bankrutuojančiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas pažeidžia FABI 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir suteikia bankrutuojančiam asmeniui galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei rodo bankrutuojančio asmens nenorą kuo greičiau ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad toks ilgas terminas nėra pagrįstas. Be to, tokio ilgo termino nustatymas bankrutuojantį asmenį apibudina kaip nesąžiningą fizinį asmenį, norintį užvilkintų išieškojimo procesą bei nepagrįstai ilgą laiką naudotis turtu nekeičiant savo įpročių.
13.3. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turėjo teisę reikalauti papildomų įrodymų, prieštarauja FABĮ įstatymų nuostatoms ir teismų suformuotai plano tvirtinimo praktikai.
13.4. Suinteresuoto asmens nuomone, Fizinių asmenų bankroto įstatymas neturi būti taikomas formaliai, todėl plano nepatvirtinus per įstatymo nustatytą terminą ir pirmos instancijos teismo pratęstą terminą, gal būt neturėtų būti užkirstas kelias ir toliau vykdyti bankroto procedūras, tačiau šiuo konkrečiu atveju praėjus 5 mėnesių naikinamajam terminui planas nebuvo patvirtintas ir bankrutuojantis asmuo nesiekė jo patvirtinti, nes neatsižvelgė nei į bankroto administratoriaus, nei į kreditorių pastabas, t. y. plane nesiekė įtvirtinti teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, bei nenorėjo kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių interesų, nes norėjo gyventi kreditorių sąskaita, turint tik vienintelį tikslą - bankroto proceso pagalba nusirašyti skolas.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad tikslinės kompensacijos 112 Eur suma negali būti įtraukiama į jo gaunamas pajamas. Apelianto gaunama kompensacija patenka į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos turinį bei, atsižvelgiant į jos periodiškumą, turėjo būti nurodoma mokumo atkūrimo plane kaip gaunamos lėšos.
14.2. Nors apeliantas nurodo, kad jam būtų problematiška per trumpesnį nei 18 mėnesių terminą susirasti kitą būstą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad toks ilgas terminas nėra pagrįstas. Prašymas nustatyti tokį ilgą terminą rodo akivaizdų bankrutuojančio asmens nesuinteresuotumą kaip įmanoma greitesniu atsiskaitymu su kreditoriais.
14.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui nesutinkant su būtinųjų poreikių tenkinimui prašoma nustatyti suma dėl to, kad ji neparemta jokiais įrodymais, nebuvo nurodyta, kokia ir kaip konkrečiai būtinųjų poreikių eilutė keistina, kokius įrodymus jis galėtų pateikti. Šiuo atveju bankrutuojantis asmuo prašė nustatyti net 585 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Suinteresuoto asmens nuomone, tokio dydžio išlaidos asmeniui, siekiančiam bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, yra per didelės.
14.4. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos argumentais dėl plano dalies „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ neatitikimo FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei 29 straipsnio reikalavimams. Plane turi būti nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Šiuo gi atveju, kreditoriaus įsitikinimu, planui šioje trūksta aiškumo, neužtikrinama teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra.
15. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatvirtino bankrutuojančio R. K. mokumo atkūrimo plano bei šio fizinio asmens bankroto bylą nutraukė.
18. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 dalys).
19. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
20. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Taigi, tokiu atveju įstatyme bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nenustatyta galimybė patikslinti plano projektą.
21. Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedūra, o įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Įstatyme nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
23. Nurodytoje kasacinėje byloje konstatuota, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime.
24. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui R. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. T., be kitų įpareigojimų teismas taip pat nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (t. 5, b. l 190-200). 2018 m. vasario 2 d. nutartimi teismas patvirtinto kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus bendrai 37 696,94 Eur sumai (t. 6, b. l. 52-53). Bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas buvo parengtas 2018 m. kovo 5 d. ir pateiktas administratoriui išvadai pateikti. 2018 m. balandžio 4 d. įvykusiame kreditorių susirinkime nutarimas dėl pritarimo/nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo priimtas, nesudarius kvorumo. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Intrum Lietuva“ balsuodamos dėl plano projekto pateikė savo pastabas ir pasiūlymus. Pareiškėjas parengė 2018 m. balandžio 12 d. patikslintą plano projektą. 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi pratęstas mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti teismui terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. birželio 11 d. (t. 6, b. l. 59). 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime nutarimas dėl pritarimo/nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo priimtas, nesudarius kvorumo, o 2018 m. gegužės 22 d. vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, jame balsų dauguma nutarta nepritarti patikslintam pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui (t. 6, b. l. 90-99). Pareiškėjo patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 61,12 proc. balsų, ir UAB „General Financing“, turinti 9,01 proc. balsų, ir pateikė savo pastabas bei pasiūlymus.
26. 2018 m. gegužės 24 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, taip pat pateikė kreditorių susirinkimo protokolus ir administratoriaus išvadą (6 t. b. l. 65-105). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino pareiškėjo R. K. bankroto administratoriaus V. T. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinimo ir bankroto bylą, iškeltą R. K., nutraukė (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatavęs, jog fizinio asmens mokumo atkūrimo planas neatitinka planui įstatymo keliamų reikalavimų, pažeidžia kreditorių interesus ir neatitinka bankroto proceso tikslų.
27. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymą netvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukė, vadovaujantis šios nutarties 24 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, būtina patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros.
28. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nepatvirtino patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto remdamasis faktu, jog teismui yra pateikti atitinkami dokumentai – administratoriaus prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto nepatvirtinimo, patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas ir 2018 m. balandžio 19 d. išvada dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, su kuria pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės sutiko. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, bylos medžiagą bei spręsto ginčo nutartimi klausimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pateiktą bankroto administratoriaus prašymo dėl patikslino mokumo atkūrimo plano netvirtinimo pagrįstumą vertino formaliai taikydamas FABĮ nuostatas bei atitinkamai neatsižvelgęs į nustatytą įstatyme klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nepritarus kreditorių susirinkimui, sprendimo teisinį reglamentavimą.
29. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui iš esmės buvo teikiamas tris kartus, tačiau iš to skaičiaus 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimuose nutarimas dėl pritarimo/nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui priimtas nebuvo. Be to, po 2018 m. balandžio 4 d. įvykusio kreditorių susirinkimo pareiškėjo teiktas 2018 m. balandžio 12 d. patikslintas plano projektas buvo tikslinamas ne vien pagal kreditorių pateiktas pastabas, o dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. įsidarbino UAB „Liregus“, dėl ko savo pasirinkimu pareiškėjas tikslino kelias mokumo atkūrimo plano dalis. 2018 m. balandžio 12 d. patikslintas plano projektas, kuriam 2018 m. gegužės 22 d. nepritarė kreditorių susirinkimas, kreditorėms nurodžius nesutikimo su šiuo projektu pastabas, taisomas nebuvo. Taigi, pripažintina, jog iš esmės pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjo patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam tik vieną kartą nebuvo pritarta pakartotiname antrame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2018 m. gegužės 22 d., pateikiant kreditorėms šiuo darbotvarkės klausimu atitinkamas pastabas. Pažymėtina, jog administratorius teikė teismui prašymą netvirtinti patikslinto plano projekto dar nepasibaigus teismo nustatytam (po pratęsimo) mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti teismui terminui. Aplinkybę, jog 2018 m. balandžio 12 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas tikslintinas/keistinas, iš dalies pripažino ir pats pareiškėjas atskirajame skunde.
30. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „General Financing“ 2018 m. gegužės 22 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu nepritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui ir prieduose prie balsavimo raštu biuletenių pateikė savo pastabas, susijusias su planui keliamais reikalavimais. Iš kreditorių nepritarimo argumentų matyti, jog kreditorės iš esmės nesutiko su pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodoma informacija apie pareiškėjo gaunamas pajamas, nes į jas neįtraukta pareiškėjo gaunama tikslinė priežiūros kompensacija; bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimu; pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti numatoma reikalinga lėšų suma; turto pardavimo tvarka ir terminais; kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiku bei kreditorių reikalavimams tenkinti numatoma skirti suma. Nurodytos priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenka į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7, 10 ir 12 punktuose nustatytus mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus, todėl toks planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, gavęs administratoriaus prašymą, turėjo atsisakyti jį priimti, o jį priėmęs – palikti nenagrinėtą.
31. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto netinkamai sprendė dėl įstatyme nustatytos neteisminės mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir administratoriaus prašymą palieka nenagrinėtą, suteikdamas galimybę pareiškėjui pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus ir nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros tenka būtent bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas pareiškėjui mokumo atkūrimo plano pateikti teismui terminą, konstatavo, jog pareiškėjas aktyviai bendravo su bankroto administratoriumi dėl mokumo atkūrimo plano parengimo, kontaktavo su pagrindinės skolos kreditore UAB „Būsto paskolų draudimas“, teikdamas savo siūlymus dėl būsto išsaugojimo, taip pat teikė užklausas dėl būsto išsaugojimo į įvairias institucijas. Tačiau pažymėtina, jog tokios pastangos nėra pakankamos tam, jog būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra. Pareiškėjas, siekdamas, kad mokumo atkūrimo planas būtų patvirtintas, turi pataisyti mokumo atkūrimo planą taip, kad šis labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, ir tik po to kreiptis į teismą dėl plano tvirtinimo (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis).
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, dėl to Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo bankroto administratoriaus teismui pateiktas prašymas netvirtinti mokumo atkūrimo plano paliktinas nenagrinėtas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. K. bankroto administratoriaus V. T. prašymą netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas