Civilinė byla Nr. e2-111-892/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03547-2017-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

        2.4.2.5.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos Vardu

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovei A. Š.

ieškovės atstovei advokatei A. S.

atsakovams A. K., A. K., jų atstovui advokato padėjėjui V. K.

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. M.

            trečiajam asmeniui K. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. K. ir A. K., Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys K. Š., SB „Karklas“ 

Teismas

    n u s t a t ė :

1. Ieškovė patikslinusi reikalavimą prašė (DOK -18768): 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, projektinis Nr. 78, adresas SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliko UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininkas Ž. N.; 2) panaikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 48SK-2978 (14.48.111) Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4154/0211:68), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis; 3) priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi byla pagal priimtą reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiais žemės sklypo, projektinis Nr. 78, adresas SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliko UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininkas Ž. N., buvo nutraukta.

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui K. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2002 metų priklauso du sklypai, esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).; kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (projektinis sklypo nr. 76, plotas 0,620 ha, 2017 m. rugpjūčio 4 d. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai); sklypas (projektinis Nr. 77, plotas 0,1166 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastarasis sklypas įregistruotas atlikus preliminarius matavimus. 2017 metų rugsėjo mėnesį gretimo sklypo buvę savininkai M. G. ir V. S. atliko savo sklypo, kurio projektinis sklypo Nr. 78, adresas SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kadastro numeris 4154/0211:0068, kadastrinius matavimus. Juos 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliko UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ direktorius R. M., kuris neturi licenzijos, bet juos patvirtino - matininkas Ž. N., kuris turi licenziją Nr. G-711-(7330), tačiau pats matavimuose nedalyvavo. Šio žemės sklypo planas buvo suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje 2017 m. rugsėjo 11 d., o 2017 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-2978(14.48.111.) buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys. Ieškovė teigė, kad atlikti matavimai pažeidžia jos teises, nes sklypai Nr. 77 ir Nr. 78 tarpusavyje persidengia, abiejų sklypų savininkų pastatai lieka už matuojamų sklypų ribų, ieškovė netenka namelio pamatų su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu, 40 kv. m. šiltnamio su įbetonuotais giliai žemėje pamatais, daug tonų atvežto juodžemio, taip pat ieškovė netenka 415 kv. m. žemės ploto sklypo, jai lieka tik 7,51 a., ieškovės sklypas Nr. 77 stumiamas už bendrijos pabaigą žyminčio riboženklio į mišką, kuris išlikęs mūsų sklypo šiaurės vakariniame kampe, ieškovė pirko sklypą sodininkų bendrijoje, pirkimo dokumentuose miško paskirties žemės nebuvo. Ieškovė teigė, kad pagal privatizavimo schemą sklypo Nr. 77 kraštinės buvo: 42 m, 28 m, 35 m, 25 m. Pagal šiuos išmatavimus trūko apytiksliai 1,5 a. Po atliktų ginčijamo sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų ribos tapo atitinkamai 32,81 m, 26,00 m, 20,07 m ir 21,15 m ilgio. Tai sudaro 7,51 a. Ginčijamo sklypo Nr. 78 ūkiniai pastatai atsiduria 1992 m. rugsėjo 30 d. generaliniame plane pavaizduotoje žalioje zonoje (bendro naudojimo žemėje). Aplinkybę, kad nuo Centrinės gatvės iki riboženklio (šiaurės vakarų kampe) visada buvo sodininkų sklypai įrodo 1987 m., 1991 m. gen. planų fragmentai, taigi nebuvo jokios žaliosios zonos. Sklypo Nr. 78 plotas kartu su faktiškai naudojamu plotu ir pastatais padidėja ir tampa virš 20 arų. Nekilnojamojo turto registre minėtas sklypas įregistruotas su 29, 40, 31, 40, o generaliniame plane jo kraštinės visiškai kitokios: 34, 31, 28, 30. Ieškovė pažymėjo, kad trijuose kadastriniuose matavimuose dalyvavo, nes kartu su sklypo Nr. 78 matavimais buvo atliekami ir besiribojančių 73, 74, 75 sklypų kadastriniai matavimai. Visus tris kartus buvo teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidimų nenustatė ir 78 sklypo matavimai bus tęsiami. Į ieškovės pastabas R. M. nekreipė dėmesio. 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovė gavo raštą, kad matavimai nestabdomi, savininkai pateikė prašymus dėl sklypų atidalijimo pagal pirkimo pardavimo sutartyse nurodytą plotą nepažeidžiant mūsų abiejų teisių. NŽT pageidavo projekto, bet atsakovas pasidarė kadastrinius matavimus, kurie galutinai pažeidė ieškovės teises. 2017 m. sausio 2 d. ieškovė pateikė prašymą NŽT netvirtinti 78 sklypo kadastrinių matavimų. 2017 m . sausio 30 d. rašte Nr. 48 SD-947-(14.48.104) nurodoma, kad nustatyti trūkumai ir į ieškovės  pastabas bus atsižvelgta, tačiau atsižvelgta nebuvo, pastatų perkelti neįmanoma. Sklypai kraštiniai, todėl reikėjo tiksliai nustatyti jų ribas, kadangi kartu buvo atliekami aplinkinės ribos tikslinimo darbai. Ieškovė pažymėjo, kad ginčijamo žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte nurodė pastabas ir po jomis pasirašė, tačiau nepaisant daugybės raštų, pastabų, atsakovai kadastrinius matavimus be ieškovės ir jos sutuoktinio sutikimo, suderino, patvirtino Nacionalinėje žemės tarnyboje ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Sodininkų bendrijos pirmininkas taip pat minėtame akte nepasirašė, o turėjo, nes sklypas ribojasi su bendro naudojimo žeme bei sodininkų bendrijos riba. Nacionalinė žemės tarnyba, patvirtindama kadastrinius matavimus neužtikrino, kad nebūtų pažeista teisė į nuosavybę ir ieškovės sklypo plotas nesiskirtų daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų plotų. Jei sklypai tarpusavyje „persidengia“ (persidengia 4,15 aro) gali būti atidalinami pagal faktinį naudojimą, tik negali keistis nupirkto sklypo plotas, negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės. 1992 m. generaliniu planu vadovautis negalima todėl, kad jau 2013 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje 2A-1925-392/2013 buvo pripažinta, kad bendrijos plotas ne 8,5 ha, o 8,1072 ha. Netikslumų generaliniame plane yra ir daugiau. 1992 metais V. S. tvirtindamas ieškovės 77 ir savo 78 sklypų planus neužtikrino jų tikslumo. 2008 m. gegužės 11 d. sodininkų bendrijos valdybos sprendimo protokolo išrašas, pasirašytas pačio V. S., kad sklypai 76 ir 77 pasislinko į miško pusę dėl elektros linijų tiesimo, galimai suklaidino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Šį „melagingą“ sprendimą 2017 m. spalio 14 d. valdybos posėdyje nutarta paneigti, nes V. S. priklausantys pastatai yra prie Centrinės g., t. y. ne jo sklype. Pagal 1992 m. bendrijos pirmininku dirbusio V. S. patvirtintą 77 sklypo planą buvusiai sklypo savininkei Z. P. lieka 7,51 a vietoj 11,66 a. Sklypas Nr.78, registruotas buvusio uošvio V. U. vardu - padidėja iki 22 arų. Pečkių šeima buvo apgauta, nes faktiškai naudojamo sklypo ribos buvo pažymėtos kitaip nei 77 sklypo plane. 78 ir 77 sklypus skyrė įstriža linija, todėl buvo nuspręsta užtverti tvorą tiesiai. Slėpdamas įrodymus, prieš atvykstant komisijoms, V. S. savavališkai išardė bendromis lėšomis statytą tvorą. Taip buvo panaikinta sklypus skyrusi riba (tai patvirtina matininko J. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. kad. matavimų schema). Pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. generaliniame plane pavaizduotas kraštines šie sklypai tarpusavyje nepersidengia. Jie nupirkti 1992 m. rugsėjo 4 d. pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį 1233 p „Dėl sodų pardavimo“. 1996 m. vasario 26 d. 26 VĮ Registrų centro pažymoje rašoma, kad 78 sklypo duomenys koreguoti 1994 m. rugsėjo 6 d., praėjus 2 metams po privatizacijos. Buvo koreguota be pagrindo, nes 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio pagrindu buvo nupirkta 12 arų. R. M., atlikdamas kadastrinius matavimus, pastebėjęs, kad faktiškai naudojamas plotas neatitinka, abiejų šeimininkų pastatai lieka už sklypų ribų, privalėjo kreiptis dėl ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente. Apie kreipimąsi dėl tokios išvados ieškovė nebuvo informuota. Atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte klaidingai nurodoma, kad svetimų statinių atsakovo 78 sklype nėra. Taip pat atsakovo kadastrinių matavimų byloje nėra trečiojo asmens K. Š. 2017 m. gegužės 24 d. pareiškimo, kuriame nurodyta, kodėl nepasirašo šiame akte, tada nėra ieškovės matininko parengtos mūsų sklypo schemos, pagal kurią 77 sklypo plotas išliktų 11,66 a. Tokiu būdu buvo pažeisti LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nuostatų 21 punktą, 1 priedą), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (Taisyklių 11 punktas).

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad byloje keliamas ginčas iš esmės dėl bendros ribos tarp žemės sklypų kadastro Nr. 4154/0211:68 ir Nr. 4154/0211:13. Žemės ūkio paskirties, 0,12 ha ploto, žemės sklypas kadastro Nr. 4154/0211:68, projektinis Nr. 78, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkį Nr. 1299p, buvo skirtas V. U., 1994 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P41/94-1489 parduotas. Ginčo sklypas buvo parduotas pagal 1992 rugpjūčio mėn. parengtą planą (privatizavimo schemą), kurioje nurodomas plotas 1 200 kv. m, kraštinių atstumai nurodyti atitinkamai 40, 29, 31 ir 40 metrų. Ginčo sklypą 2016 m. kovo 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DA-1247 nuosavybės teise įgijo atsakovai M. G. bei V. S.. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 48SK-2978 (14.48.111) buvo patvirtinti ginčo sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės ūkio paskirties, 0,1166 ha ploto, žemės sklypas kadastro Nr. 4154/0211:13, projektinis Nr. 77, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkį Nr. 1299p, buvo skirtas Z. P.. Šis žemės sklypas 1994 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P41/94-1489 buvo parduotas pagal 1992 rugpjūčio mėn. parengtą planą (privatizavimo schemą), kurioje nurodomas plotas 1166 kv. m, kraštinių atstumai nurodyti atitinkamai 35, 28, 42, 25 metrų. Žemės sklypą kadastro Nr. 4154/0211:13 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5437 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ieškovė A. Š. su sutuoktiniu K. Š.. Jie žemės sklypą įsigijo pagal 1992 m. atliktus preliminarius matavimus. Ieškovė A. Š. su sutuoktiniu K. Š. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. spalio 6 d. kvietimu buvo pakviesti į ginčo sklypo vyksiantį ženklinimą. Ginčo sklypą 2016 m. spalio 17 d. vietovėje paženklino UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininkas Ž. N., vietovėje buvo užpildytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Šiame akte A. Š. su sutuoktiniu K. Š. pareiškė pastabas, kad su ginčo sklypo pažymėtomis ribomis nesutinka, nes buvo vadovautasi V. S. suklastotu generaliniu planu. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2016 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kad ieškovės pastabos nepagrįstos ir kadastriniai matavimai nestabdomi. Sodininkų bendrijos „Karklas“ ir savo paties vardu K. Š. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui ir UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pateikė prašymą netvirtinti žemės ginčo sklypo kadastrinių matavimų, nes buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-10489-142/2016). 2016 m. lapkričio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ pateikė ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui tikrinimui (reg. Nr. 48GK-5923). Ginčo sklypo kadastrinių matavimų byloje trūkumai buvo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM-113927, 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 48KAM-127575, 2017 m. liepos 25 d. 48KAM-61430, 2017 m. rugpjūčio 29 d. 48KAM-74132. Galiausiai pašalinus nustatytus tikrinimo metu trūkumus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. vedėjo sprendimu Nr. 48SK-2978 (14.48.111) buvo patvirtinti kadastro duomenys nustatytus pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Iki ginčijamo šioje byloje sprendimo priėmimo ieškovė, jos sutuoktinis savo ir sodininkų bendrijos „Karklas“ vardu teikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui įvairius prašymus dėl ginčo sklypo kadastro duomenų netvirtinimo, dėl generalinio plano sprendinių, dėl žemės sklypų perdalijimo. Į nurodytus aukščiau prašymus atsakovas pateikė išsamius atsakymus šiais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštais. Atsakovas nurodė, kad ginčo sklypas, o taip pat aplinkiniai sklypai buvo tikrinti vietoje, 2016 m. gegužės 6 d. užpildytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-234-(14.48.73.), atlikta fotofiksacija. Taip pat dar kartą ginčo sklypas buvo vietoje tikrintas 2016 m. gegužės 31 d. Ieškovei atsižvelgiant į vietovėje atliktus patikrinimus 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo pateiktas atsakymas Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. lSS-2486-(10.5.). Šiame rašte ieškovei paaiškinta, kad aplink ginčo sklypą esančių žemės sklypų Nr. 74 (kadastro Nr. 4154/0211:22), Nr. 75 (kadastro Nr. 4154/0211:75) ir Nr. 76 (kadastro Nr. 4154/0211:59) faktiškai naudojamos ribos atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas šių žemės sklypų ribas, o žemės sklypų Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) ir Nr. 78 (kadastro Nr. 4154/0211:68) faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų šių žemės sklypų ribų. Minėtame atsakovo rašte nurodoma, kad specialistų komisija, 2016 m. gegužės 31 d. atlikusi patikrinimą vietovėje, nustatė, kad ieškovei „priklausantys pamatai ir dalis šiltnamio patenka į gretimo žemės sklypo Nr. 78 (kadastro Nr. 4154/0211:68) ribas, o dalis pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) dalyje esančio šiltnamio patenka į valstybinę žemę“. Nacionalinės žemės tarnybos rašte 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nr. lSS-2486-(10.5.) taip pat pažymima, kad ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypus Nr. 76 (kadastro Nr. 4154/0211:59) ir Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) įgijo 2002 m. birželio 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 6-4488 ir 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 5437 pagrindu. Taigi, įgijusi minėtus žemės sklypus, ieškovė su sutuoktiniu įgijo ir visas su šiuo turtu susijusias teises ir pareigas. Žemės sklypų Nr. 76 (kadastro Nr. 4154/0211:59) ir Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) ribos vietovėje nustatytos ir šių žemės sklypų planai (privatizavimo schemos) parengti iki minėtų sandorių priėmimo, t. y. ieškovei dar nesant žemės sklypų Nr. 76 (kadastro Nr. 4154/0211:59) ir Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) savininku. Atsižvelgdama į tai, komisija darė prielaidą, kad A. Š. naudojasi žemės sklypu Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) ne teritorijų planavimo dokumente suprojektuotomis, o galimai buvusio žemės sklypo savininko nurodytomis klaidingomis šio žemės sklypo ribomis. Kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.1.1 punktu, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys). Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkte nurodyta, kad kviestiniams asmenims pareiškus pastabas raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Jeigu priimamas sprendimas netikslinti paženklintojo žemės sklypo ribų, apie tai vykdytojas raštu informuoja pastabas pateikusius kviestinius asmenis. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 65 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius gavęs ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylas, patikrino ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas, ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Kadastro nuostatų 64 punkte. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius priimdamas ginčijamą sprendimą nenustatė trūkumų dėl atliktų ginčo sklypo kadastrinių matavimų, todėl nebeturėjo pagrindo pagrįstai atmesti pateiktas tikrinimui kadastrines bylas. Naujai parengtas ir šiuo metu galiojantis ginčo sklypo planas visiškai atitinka galiojantį sodininkų bendrijos „Karklas“ generalinį planą, žemės sklypo privatizavimo pirminius dokumentus: sutampa tiek kraštinių ilgiai, tiek plotas. Ginčo sklypo konfigūracija ir ribos gretimų sklypų atžvilgiu nepakitusi - ginčo sklypo pietvakarių posūkio taškas yra bendras ir žemės sklypui projektinis Nr. 73 kadastro Nr. 4154/0211:20. Šio žemės sklypo rytinė kraštinė generaliniame plane nurodoma 20 m, o atlikus kadastrinius matavimus šios kraštinės ilgis VĮ Registro centro duomenyse nurodomas 20,04 m. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo sklypas nuo šalia esančios Centrinės gatvės nėra pasislinkęs savo ribomis į šiaurę, t.y. į ieškovės valdomo žemės sklypo kadastro Nr. 4154/0211:13 pusę. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad ginčo sklypo ribos pakito, buvo pakeistos. Ginčo žemės sklypo šiuo metu galiojantis planas visiškai jį atitinka, konfigūracija nepakitusi, ribos aiškios. Tai, kad ieškovė suprato ir pripažino esamų ginčo sklypo ribų teisingumą ir kad jos naudojami pamatai ir dalis šiltnamio patenka į gretimo ginčo sklypų ribas, pagrindžia žemės sklypų kadastro Nr. 4154/0211:13 ir Nr. 4154/0211:68 savininkų pasirašytas bendras prašymas dėl atidalinimo pagal faktinį naudojimą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje gautas 2017 m. kovo 13 d. Nr. 48FP-2020).  Pažymėjo, kad ieškovei nėra užkertamas kelias sutarti su ginčo sklypo savininku dėl atidalinimo pagal faktinį naudojimą nerengiant projekto pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 6 punkto nuostatas. Nustačius ploto trūkumą savininkams kompensavimo pinigais procedūros numatytos Privačios žemės, miško sklypo ploto kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“. Taip pat ieškovei nėra užkertamas kelias savo tariamai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatas nustatant bendrą žemės sklypų ribą. Prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

5. Pradiniai atsakovai V. S. ir M. G., atsiliepime nurodė, kad ieškovė klaidina teismą ir pateikia teismui klaidingus duomenis iš generalinio plano, siekdama išsaugoti ir įteisinti svetimoje žemėje ieškovės pastatytus be statybos leidimų, suderinimų ir projektų statinius, t. y., siekiama įteisinti svetimoje žemėje neteisėtai pastatytų „namelio pamatų su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu“, bei „40 kv. m. šiltnamį su įbetonuotais giliai žemėje pamatais“. Iš generalinio plano matyti, kad apatinė atsakovams priklausančio sklypo Nr. 78 kraštinė yra 31 m. ilgio. Kairė kraštinė yra 40 m. Sklypo kairė kraštinė ribojasi su sklypais Nr. 74 ir Nr. 75 kurių kiekvienos kraštinių ilgis yra po 20 m. Generaliniame plane mūsų sklypo kairės kraštinės ilgis nurodytas 34 m. tik iki medžių, bet ne iki sklypo pabaigos. Lygiai taip pat ir dešinės kraštinės ilgis nurodytas 28 m tik iki sklype esančių medžių, bet ne iki sklypo pabaigos. Sklypus Nr. 78 ir Nr. 77 skiria vidurinė linija. Kraštinėmis linijomis yra pažymėti sklypuose augantys medžiai virš 20 cm storio, kaip nurodyta žemiau pateikiamame generaliniame plane. Ieškinio 2 lapo 6 pastraipoje ieškovė nurodė, kad mūsų sklypas: „Nekilnojamojo turto registre jo sklypas įregistruotas su 29, 40, 31, 40, o generaliniame plane jo kraštinės visiškai kitokios: 34, 31, 28, 30“. Šis ieškovės teiginys neatitinka tikrovės. Generaliniame plane atsakovams priklausančio žemės sklypo kraštinių ilgis yra 31 m. (apatinė), 40 m. (kairė), 29 m. (viršutinė) ir 40 m. (dešinė). Lygiai tokie patys matmenys įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Generaliniame plane sklypo Nr. 78 plotas nurodytas 1 200 kv. m. Kairės kraštinės ilgį 40 m. ir padauginę iš 31 m. ilgio apatinės kraštinės gauname mūsų sklypo plotą 1200 kv. m. Padauginus siūlomas ieškovės sklypo kraštinės ilgius 34 m. * 31 m. gaunasi, kad sklypo plotas turėtų būti tik 1 054 kv. m. Ieškovės pateiktame generaliniame plane ir atsiliepime pateiktame generaliniame plane sklypo Nr. 78 plotas nurodytas 1200 kv. m. Analizuojant ieškovės teiginius matoma generaliniame plane pažymėtas 3 linijas tarp sklypų Nr. 78 ir Nr. 77. Generaliniame plane pažymėtus kairių ir dešinių sklypų kraštinių matmenis ieškovė vertina dvejopai: a) sklypo Nr. 78 kairės kraštinės 34 m. ilgį ir dešinės kraštinės 28 m. ilgį žiūrint iš apačios į generalinį planą, laikyti iki pirmos linijos, iki medžių, bet ne iki vidurinės linijos; b) tuo tarpu ieškovės kraštines, pavaizduotas generaliniame plane, kairę 35 m. ilgio ir dešinę 42 m. ilgio, ji matuoja nuo viršutinių generaliniame plane jos Nr. 77 sklypo taškų ne iki pirmos linijos žyminčios medžius nuo viršaus, bet iki trečios. Ieškovė vienu atveju matmenis vertina iki pirmos linijos, kitu atveju matmenis vertina iki trečios linijos nuo viršaus prie sklypų Nr. 77 ir Nr. 78 esančių trijų linijų, nors tiek vieno sklypo, tiek kito sklypo kraštinių ilgiui naudojamas tas pats žymėjimas. Patikslinto ieškinio 3 lapo 4 pastraipoje ieškovė nurodo, kad pagal 1992 m. rugsėjo 4 d. generaliniame plane pavaizduotas kraštines šie sklypai tarpusavyje nepersidengia, jie nupirkti 1992 m. rugsėjo 4 d. pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį 1233 p. „Dėl sodų pardavimo“. Atlikus sklypo Nr. 78 kadastriniu matavimus, sklypai Nr. 77 ir Nr. 78 nepersidengia, sklypo Nr. 78 vieta ir padėtis atitinka teritorijos planavimo dokumentus. Sklypai persidengė ieškovei neteisingai skaičiuojant jos sklypo kairės ir dešinės kraštinės ilgius. Jei ji juos skaičiuotų iki vidurinės linijos, esančios iš trijų linijų tarp sklypų Nr. 77 ir Nr. 78, jokio persidengimo nebūtų. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad sklypų Nr. 74, Nr. 75, Nr. 76 (priklauso K. Š.) atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotas šių žemės sklypų ribas (Generalinį planą). Būtina atkreipti dėmesį, kad sklypo Nr. 78 parengti, įregistruoti kadastriniai matavimai visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijos generalinį planą, pirminius žemės sklypo privatizavimo dokumentus, sutampa kraštinių ilgiai, tiek plotas, tiek faktinė padėtis. Sklypo Nr. 78 generaliniame plane kairės kraštinės apatinis kampas sutampa su sklypų Nr. 73 ir Nr. 74 ribomis, tai reiškia, kad mūsų sklypas nepersidengia su sklypu Nr. 77 ir neužima nei vieno centimetro ieškovės priklausančio sklypo bei nepažeidžia jos nuosavybės teisių. Ieškovė patikslintame ieškinyje nutyli, kad ne buvęs sklypo savininkas, o ji pati pastatė statinius mūsų žemėje, turėdama generalinį planą, ir žinodama savo sklypo ribas ir vietą. Be to, ieškovė nepateikė statybos leidimo ir projekto statyti statinius. Ieškovė patikslintame ieškinyje rašo apie nuosavybės teisės pažeidimus, tačiau nenurodo kaip atsakovai pažeidė jos nuosavybės teises. Susipažinus su patikslintu ieškiniu, matyti, kad juo siekiama įteisinti svetimoje žemėje atliktus ieškovės veiksmus be statybos leidimų, suderinimų ir projektų, t. y, siekiama įteisinti svetimoje žemėje be statybos leidimo pastatytų „namelio pamatų su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu“, bei „40 kv. m. šiltnamį su įbetonuotais giliai žemėje pamatais“. Ieškovė remiasi generaliniu planu ir jo matmenimis, tačiau juos interpretuoja neteisingai, vienasmeniškai sau naudingai. Ieškovės teigimu, generalinio plano matmenys galioja tik jos sklypo, o mūsų sklypo matmenys negalioja ir tokiu būdu bando klaidinti teismą. 

6. Tretysis asmuo K. Š. atsiliepime (II t. b.l. 101) nurodė su ieškiniu sutinkantis. Pažymėjo, kad V. S. užtvėrė tvorą, trukdančią naudotis statiniais ir sklypo dalimi, po atliktų kadastrinių matavimų ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 11,66 iki 7,51 aro, tuo tarpu atsakovai nuo 1992 metų naudojasi dideliu nemokamu sklypu (nupirkta 12 arų, naudojasi virš 22 arais). Tarp Centrinės gatvės ir miško yra pakankamai žemės, todėl nebūtina papildomai užimti valstybinės žemės. Po atliktų žemės sklypo Nr. 78 kadastrinių matavimų pakinta žemės sklypo Nr. 77 forma, kraštinių ilgiai, 415 kv. m. stumiama į mišką. Nacionalinės žemės tarnybos raštuose nurodoma, kad statiniai patenka į sklypą, tačiau kadastrinių matavimų byloje, grafoje „kitiems savininkams priklausantys statiniai“ tai nenurodoma, žemės sklypo paženklinimo – parodymų akte nurodoma, kad svetimų statinių 78 sklype nėra, o pamatai priklauso V. S. ir M. G.. Plane aiškiai matosi, kad beveik visas šiltnamis patenka į matuojamą sklypą. Niekur nėra minima, kad 78 sklypo pastatai lieka klaidingai generaliniame plane pavaizduotoje žaliojoje zonoje. Žaliosios zonos nėra, plotas tarp Centrinės gatvės ir miško 1992 metais visas išpirktas. Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad ginčo sklypą vietovėje paženklino Ž. N., tačiau teisme jis pripažino, kad matavimuose nedalyvavo. Matavimus atliko R. M..  

7. Ieškovė dublike nurodė, kad  namelio pamatai su rūsiu ir požeminiu elektros įvadu bei 40 kv. m. šiltnamis su įbetonuotais giliai žemėje pamatais pastatyti teisėtai. Jokia kompetentinga institucija nėra konstatavusi statybos neteisėtumo. Jokių pretenzijų dėl „be statybos leidimų, suderinimų ir projektų“ pastatytų statinių nėra reiškę ir atsakovai. Neaišku, kokiu pagrindu atsakovai teigia, kad generaliniame plane jų sklypo kairės kraštinės ilgis yra 40 m, jeigu aiškiai generaliniame plane matyti, kad jos ilgis yra 34 m. Nepagrįstai atsakovai teigia, kad jų kairės kraštinės ilgis minėtame plane nurodytas tik iki medžių. Toks aiškinimas neatitinka generaliniame plane nurodytų matmenų, nes jame aiškiai matyti, kad atsakovo sklypas Nr. 78 su kaimyniniu sklypu Nr. 75 ribojasi tik dalinai ir baigiasi ties medžiais. Medžiai yra įsiterpę tarp sklypų. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų, kad šiame sklype būtų kitokių naudmenų apart žemės ūkio. Žemės sklypo naudojimo būdas - mėgėjų sodo žemės sklypai. Atsakovo pateikiamas aiškinimas šiuo klausimu niekuo nepagrįstas, atsakovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai neatitinka generalinio plano. 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba tikrino sklypus Nr. 77 ir Nr. 78 vietoje ir nustatė, kad minėtų sklypų faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų šių žemės sklypų ribų. Todėl atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus buvo privalu atsižvelgti į tarp mūsų su atsakovu nusistovėjusį faktinį naudojimąsi, į tai, kad namelio pamatai patenka į atsakovų sklypą. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų plotų. Jei sklypai tarpusavyje „persidengia“ (persidengia 4,15 aro) gali būti atidalinami pagal faktinį naudojimą, tik negali keistis nupirkto sklypo plotas, negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės. 1992 m. gen. planu vadovautis negalima todėl, kad jau 2013 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje 2A-1925-392/2013 buvo pripažinta, kad bendrijos plotas ne 8,5 ha, o 8,1072 ha. Netikslumų generaliniame plane yra ir daugiau. 1992 metais V. S. tvirtindamas 77 ir savo 78 sklypų planus, neužtikrino jų tikslumo. 2008 m. gegužės 11 d. sodininkų bendrijos valdybos sprendimo protokolo išrašas, pasirašytas pačio V. S., kad sklypai 76 ir 77 pasislinko į miško pusę dėl elektros linijų tiesimo, galimai suklaidino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Šį „melagingą“ sprendimą 2017 m. spalio 14 d. valdybos posėdyje nutarta paneigti, nes V. S. priklausantys pastatai yra prie Centrinės g., t. y. ne jo sklype. Pagal 1992 m. bendrijos pirmininku dirbusio V. S. patvirtintą 77 sklypo planą buvusiai sklypo savininkei Z. P., lieka 7,51 a vietoj 11,66 a. Sklypas Nr.78, registruotas buvusio uošvio V. U. vardu - padidėja iki 22 arų. Pečkių šeima buvo apgauta, nes faktiškai naudojamo sklypo ribos buvo pažymėtos kitaip nei generaliniame plane. 78 ir 77 sklypus skyrė įstriža linija, todėl buvo nuspręsta užtverti tvorą tiesiai, tačiau, atvykstant Nacionalinės žemės tarnybos komisijai, V. S. savavališkai išardė bendromis lėšomis statytą tvorą. Taip buvo panaikinta sklypus skyrusi riba. Atsakovų sklypo kadastrinių matavimų byloje yra matininko R. M. parašytas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad jų planai parengti pagal Nacionalinės žemės tarnybos išvadas, nors vienareikšmės išvados daryti negalima, kadangi K. Š. sklypą stumti į mišką tikrai nėra protinga, nes ten jau miškas.

8. Tretysis asmuo  K. Š. dublike nurodė, kad 1992 metais patvirtinami generaliniai planai, kur bendrijos plotas nurodytas 8,5 ha, nors Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiais bendrijai priskirtas plotas – 8,1072 ha, toks plotas nurodytas raudonųjų linijų plane. 2013 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje pripažinta, kad bendrijos plotas yra 8,1072 ha. 1992 metų generaliniuose planuose neteisingai nurodyti daugiau nei 17 sklypų plotai, tačiau plano taisyti nebuvo leista. Atsakovai V. S. ir M. G. naudojasi sklypu nuo 2002 m., tačiau nėra įspėjusi ieškovę ar trečiąjį asmenį, kad jie naudojasi ne savo žeme. Pažymėjo, kad statinius statė jam priklausančiame sklype, pastatyti pamatai yra 16 kv. m. ploto, tai nesudėtingas statinys, kuriame nei leidimo, nei projekto nereikia, kad šiltnamiui, pastatytam iš langų reikia projekto, nežinojo. Atsakovų kadastrinių matavimų byloje pateikiame ne paskutinę generalinio plano kopija, o 1992 m. rugpjūčio 7 d., kiek kartų nuo 1992 metų buvo keičiamas planas – nėra aišku.  

9. Sodininkų bendrija „Karklas“ dublike nurodė, kad atsiliepime V. S. nenurodo, kad nuo 1992 m. naudojasi nemokamu, daugiau kaip 10 arų sklypu, kad jo statiniai ir šiuo metu stovi prie Centrinės g. už jam suformuoto sklypo ribų. 78 sklypo plotas su faktiškai naudojamu nuo 1992 m. padidėja virš 22 arų, nors iki 2016 m. buvo mokėta tik už 12 arų. 77 sklypo savininkai Pečkių šeima, nuo 2002 m. Šteinių šeima bendrijai ir valstybei mokėjo už 11,66 arus. Po atliktų 78 sklypo kadastrinių matavimų, 77 sklypo plotas sumažėjo iki 7,51 aro. Statiniai liko V. S. suformuotame sklype. Žemės plotas, esantis tarp Centrinės g. ir miško, kuriame yra 77 ir 78 sklypai turėtų būti padalintas abiem savininkams proporcingai pagal nupirktus plotus ir, kad savininkams priklausantys statiniai liktų jų sklypuose (II t. b.l. 124).

10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba triplike nurodė, kad kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018-06-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-4-662/2018). Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius priimdamas ginčijamą sprendimą nenustatė trūkumų dėl atliktų ginčo sklypo kadastrinių matavimų, todėl nebeturėjo pagrindo pagrįstai atmesti pateiktas tikrinimui kadastrines bylas. Naujai parengtas ir šiuo metu galiojantis ginčo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas atitinka galiojantį sodininkų bendrijos „Karklas“ generalinį planą, žemės sklypo privatizavimo pirminius dokumentus: sutampa tiek kraštinių ilgiai, tiek plotas. Ieškovų teigimas, kad negalima vadovautis galiojančiu sodininkų bendrijos „Karklas“ generaliniu planu, nes jis pakeistas, neatitinka ieškovų faktinio žemės sklypo naudojimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Generalinis planas galioja, nepakeistas naujai, nenuginčytas ir atsakovas neturi pagrindo juo nesivadovauti, kvestionuoti jo teisėtumą. Ginčo sklypas buvo parduotas pagal 1992 rugpjūčio mėn. parengtą planą (privatizavimo schemą), kurioje nurodomas plotas 1200 kv. m, kraštinių atstumai nurodyti atitinkamai 40, 29,31 ir 40 metrų. Galiojančiame generaliniame plane sodininkų bendrijos Karklas ginčo sklypo plotas, konfigūracija atitinka, bendra riba tarp ginčo sklypo ir greta esančių žemės sklypų Nr. 74 ir 75 taip pat atitinka generaliniame plane nurodytus kraštinės ilgius: 20 m (žemės sklypo vakarinė kraštinė Nr. 74) ir 20 m (žemės sklypo vakarinė kraštinė Nr. 75). Jas sudėjus gaunasi 40 m, tai atitinka ir pirminius ginčo sklypo privatizavimo dokumentus. Ieškovai nepagrįstai interpretuoja galiojančio sodininkų bendrijos generalinio plano grafinės išraiškos duomenimis, naudmenų pažymėjimu. Ieškovai iš konteksto selektyviai ištraukė atsakovo rašto teiginius, bet nepaminėjo tai, kas svarbiausia - Nacionalinės žemės tarnybos rašte 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nr. lSS-2486-(10.5.) komisija darė prielaidą, kad A. Š. naudojasi žemės sklypu Nr. 77 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ne teritorijų planavimo dokumente suprojektuotomis, o galimai buvusio žemės sklypo savininko nurodytomis klaidingomis šio žemės sklypo ribomis.

11. Atsakovai V. S. ir M. G. triplike nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus m. 12-jame biure sudaryta sutartis kurioje nurodyta, kad Z. P. parduoda, o A. Š., bendrojon jungtinėn nuosavybėn su sutuoktiniu K. Š. perka žemės sklypą, turintį 0,1166 ha ploto su medžiais ir želdiniais, sutarties 2 punkte parašyta, kad sklypas parduodamas pagal „Žemės sklypo planą M 1:00“, sutarties 4 punkte parašyta: „Pardavėja pareiškė, kad parduodamas žemės sklypas niekam nepadovanotas, neparduotas, neįkeistas, neišnuomotas, žinių apie galimas arba reiškiamas trečiųjų asmenų kitas pretenzijas ir teises, kurios apsunkintų arba padarytų neįmanomu pirkėjui įgyvendinti įstatymo suteikiamas savininkų teises į perkamą turtą, neturi, areštų, draudimų ir teisminių ginčų dėl jo nėra“. Perdavimo akto 1 punkte nurodyta: „Žemės sklypas, turintis 0,1166 ha bendro ploto, esantis SB „Karklas“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį, perdavimo metu aiškių defektų nepastebėta. Iš 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduoto sklypo planas. Iš jo matyti, kad sklypų 75, 76, 77 ir 78 kampas yra vienas ir bendras. Žemės sklypo Nr. 78 plane taip pat sklypų 75, 76, 77 ir 78 kampas yra vienas ir bendras. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui K. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2002 metų priklauso du sklypai, esantys SB „Karklas“, (duomenys neskelbtini).; kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (projektinis sklypo Nr. 76, plotas 0,62a ha, 2017 m. rugpjūčio 4 d. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai; sklypas (projektinis Nr. 77, plotas 0,1166 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis sklypas įregistruotas atlikus preliminarius matavimus. Ieškovė visiškai nepaaiškina ir nekalba procesiniuose dokumentuos apie sklypą Nr. 76. Nepaaiškina, ar jo padėtis pasikeitusi ar ne, ar jo kadastriniai matavimai, vieta atitinka visus dokumentus. K. Š. dublike nurodė, kad jų niekas neįspėjo, kad naudojasi ne savo sklypu. Ieškovė dublike nurodė: „Toks aiškinimas neatitinka generaliniame plane nurodytų matmenų, nes jame aiškiai matyti, kad atsakovo sklypas Nr. 78 su kaimyniniu sklypu Nr. 75 ribojasi tik dalinai ir baigiasi ties medžiais. Medžiai yra įsiterpę tarp sklypų“. Palyginus šį ieškovės teiginį su jos gautu žemės sklypo planu sudarant pirkimo – paradavimo sutartį, bei su K. Š. mintimis dublike, matome, kad ieškovė ir K. Š. klaidina teismą. Dar daugiau, analizuojant ieškovės teiginį, „kad atsakovo sklypas Nr. 78 su kaimyniniu sklypu Nr. 75 ribojasi tik dalinai ir baigiasi ties medžiais. Medžiai yra įsiterpę tarp sklypų“, gauname, kad neva tarp sklypų Nr. 77 ir Nr 78, buvo „žalia zona“ – niekieno žemė. Tada neaišku kokiu pagrindu neva laisvoje žemėje buvo pastatyti pamatai ir šiltnamis, bei kodėl „laisva žemė“ negalėjo būti paskirta atsakovui. Ieškovė ieškinyje teigia, kad sklypai „persidengia“. Viename procesiniame dokumente ieškovė nurodo, kad tarp sklypų Nr. 77 ir Nr. 78 yra laisva žemė, kitame jau, kad sklypai persidengia. Toliau ieškovė dublike teigia, kad generaliniu planu naudotis negalima, nes trūksta žemės, tačiau nepaaiškina, kodėl neprašo panaikinti visų kitų sodo bendrijos sklypų kadastrinių matavimų. Taip pat neapaiškina, kodėl jai priklausančio sklypo Nr. 76 kadastrinius matavimus atliko 2017 m. rugpjūčio 4 d., o Nr. 77 neatliko. Ieškovė nurodė, kad atsakovų sklypo kadastrinių matavimų byloje yra matininko R. M. parašytas Aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad jų planai parengti pagal NŽT išvadas, nors vienareikšmės išvados daryti negalime, kadangi K. Š. sklypą stumti į mišką tikrai nėra protinga, nes ten jau miškas. Kadangi ieškovė vienareikšmiškos išvados daryti negali ir galvoja, kad „K. Š. sklypą stumti į mišką tikrai nėra protinga“, atsakovai galvoja, kad nėra protinga naikinti sklypo atliktus matavimus remiantis ieškovės prielaidomis ir pageidavimais.

Teismas

konstatuoja:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Iš 2020 m. kovo 21 d. VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad atsakovams priklauso 0,12 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-2978(14.48.111) buvo patvirtinti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėtas sprendimo teisėtumas yra šios nagrinėjimo dalykas.

13. Ieškovei ir trečiajam asmeniui K. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0620 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, įgytas 2002 m. birželio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

14. Ieškovei ir trečiajam asmeniui K. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1166 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4154-0211-0013, suformuotas atlikus preliminarius matavimus, įgytas 2002 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei perdavimo – priėmimo akto pagrindu (II t. b.l. 7). Prie pirkimo – pardavimo sutarties pridėtoje žemės sklypo schemoje žemės sklypo kraštinės nurodytos 28 m. (riba su atsakovams priklausančiu sklypu), 35 m., 25 m., 42 m. (II t. b.l. 11). 

15. 1992 m. rugpjūčio plane atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 78 kraštinės nurodytos 29 m (riba su ieškovei priklausančiu žemės sklypu), 40 m., 31 m. (I t.. b. l. 49).

16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą, teismas spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo, pvz., ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

18. Pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir pirmiau nurodytą jo taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

19. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). 

22. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis)-(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 26 punktą; kt.).

23. Tuo atveju, jeigu kitos atsakovų žemės sklypų ribos (kraštinės), besiribojančios su ieškovų žemės sklypais negali būti koreguojamos, pagal ieškovų pateiktą planą plotas sumažėja daugiau nei maksimali leistina (ribinė) paklaida, tai atsakovų žemės sklypo (jo ribos su ieškovų žemės sklypu) klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo reiškia elgtis protingai (CK 1.5 straipsnis). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).

24. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovams priklausantys žemės sklypai buvo pradinių savininkų įgyti pagal 1992 m. rugpjūčio mėnesio planus (I t. 49, II tomas, b.l. 11). Iš jų matyti, kad minėti sklypai turi bendrą tašką (ieškovės žemės sklypo pietvakarių), kuris yra ir sklypų, planuose pažymėtų numeriais 75,76 bendras taškas. Minėtame taške ribojasi ieškovės ir atsakovų žemės sklypas pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. 2016 m. spalio 17 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Toks pats sklypų ribojimasis numatytas ir galiojančiame generaliniame sodų bendrijos „Karkas“ plane (I t. b.l. 57, II t. b.l. 122, 2021 m. gegužės 27 d. registruotas DOK - 32675). Iš sodų bendrijos generalinio plano, Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo metu sudarytos schemos, atsakovų žemės sklypo 1992 metų rugpjūčio mėnesio plano matyti, kad vakarinė sklypo kraštinė yra 40 m ir ji ribojasi su dviem sklypais (Nr. 75 ir 74, kurių kraštinės yra po 20 metrų (I t. b.l. 49, II t. b.l. 29)). UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko Ž. N. 2017 m. rugpjūčio 23 d. d. parengtame plane kraštinė 6-4 yra 40 m ilgio, viduryje jos yra taškas 5, skaidantis minėtą kraštinę į dvi dalis (po 20 metrų)-(I t. b.l. 46). Minėti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka pirminius sklypų formavimo dokumentus bei galiojantį sodų bendrijos generalinį planą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktas).

25. Tiesa, UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengtame plane atsakovų žemės sklypo kraštinė 6-1 (riba su ieškovų žemės sklypu) yra 29 metrų ilgio, kaip tai buvo nurodyta ir atsakovų 1992 m. rugpjūčio mėnesio žemės sklypo plane (I t. b.l. 49), tuo tarpu ieškovei priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 77) plane minėta kraštinė yra 28 metrų ilgio (I t. b.l. 46, 49), o tai rodo, kad pirminiai planai nėra tikslūs, visgi, neatitikimai nėra žymūs.  

26. 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje Nacionalinė žemės tarnybos atstovė paaiškino, kad tarnyba turi galiojančio generalinio plano originalą, 2021 m. gegužės 27 d. į bylą pateikė jo aktualaus fragmento kopiją (DOK - 32675). Ieškovai teigė, kad atsakovų nurodytas generalinis planas yra suklastotas, netikslus, todėl juo vadovautis negalima, tačiau minėti argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes ieškovai neįrodė, kad generalinis planas, kuriuo remiasi atsakovai, buvo pakeistas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė taip pat neįrodė, kad jų teikiami generalinio plano projektai, pagal kuriuos atsakovų žemės sklypas neva ribojasi su Centrine gatve (II t. b.l. 34, 36) buvo patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas nėra prie Centrinės gatvės, patvirtina ir atsakovų žemės sklypo 1992 m. rugpjūčio planas (I t. b.l. 49).  

27. Tačiau bylos duomenys, tai yra šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ilgą laiką, tai yra nuo pat sklypų formavimo pradžios jais buvo naudotasi kitomis ribomis nei numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Tokia išvadą pagrindžia duomenys apie tai, kad ieškovai yra pasistatę statinius teritorijoje, kuri pagal ginčijamus matavimus priskirta atsakovų žemės sklypui, tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypo buvo tvora, žyminti faktinę naudojimosi ribą, kurią atsakovai (ankstesni žemės sklypo savininkai) nugriovė, atsakovai (pradiniai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai taip pat yra/buvo pasistatę statinius prie Centrinės gatvės, tai yra teritorijoje, kuri pagal pirminius žemės sklypo formavimo dokumentus priklauso ne atsakovams. Teismo posėdyje J. P. parodė, kad riba su pradiniu žemės sklypo, unikalus Nr. 4154-0211-0068 savininku, buvo nustatyta pastatant tvorą šalių sutartoje vietoje, vėliau ji buvo kiek palyginta. Liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad 1992 metais geodeziniai matavimai atlikti nebuvo, todėl su uošve (tuometine žemės sklypo savininke), gretimo sklypo kaimynu Pečkiu nusistatė žemės sklypų ribas (preliminariai, žingsniais) ir ploto pakako. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams atvažiavus, sudarius schemą suprato, kad jų žemės sklypas yra ieškovės naudojamoje teritorijoje.

28. 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad komisija, 2016 m. gegužės 31 d. atlikusi patikrinimą vietovėje nustatė, kad žemės sklypų Nr. 77 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 78 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų šių žemės sklypų ribų; darė prielaidą, kad A. Š. ir K. Š. naudojasi žemės sklypu Nr. 77 ne teritorijų planavimo dokumente suprojektuotomis, o galimai buvusio žemės sklypo savininko nurodytomis klaidingomis ribomis, pareiškėjams priklausantys pamatai ir dalis šiltnamio patenka į gretimo žemės sklypo Nr. 78 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, o dalis pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 77 (kadastro Nr. 4154/0211:13) dalyje esančio šiltnamio patenka į valstybinę žemę.

29. Iš Nacionalinės žemės tarnybos sudarytos schemos matyti, kad pagal sodininkų bendrijos „Karklas“ generaliniame plane pažymėtas ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, dalis ieškovei priklausantis žemės sklypo atsiduria miško teritorijoje (II t. b. l. 29). Tokią aplinkybę nurodė ir UAB „Nekilnojamo turto projektai“ direktorius R. M. 2016 m. lapkričio 21 d. rašte pažymėdamas, kad planai parengti remiantis Nacionalinės žemės tarnybos išvadomis, nors vienareikšmės išvados padaryti negalima, kadangi K. Š. sklypą stumti į mišką nėra protinga, nes ten jau miškas (II t. b. l. 25). 2002 m. rugsėjo 9 d. sutartyje, pagal kurią ieškovai įgijo žemės sklypą, buvo nurodyta, kad žemės sklypas yra 0,1166 ha ploto su medžiais ir želdiniais, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,1166 ha, miško dalis tame žemės sklypo plote nėra nurodyta (II t. b. l. 7, sutarties 1 punkto antra pastraipa). Iš prie sutarties pridėto žemės sklypo plano matyti, kad miško teritorija už sklypo ribų (II t. b. l. 11). Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad toje vietoje, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos schemą yra dalis pagal generalinį planą suformuoto ieškovei priklausančio žemės sklypo, anksčiau miško nebuvo ir jis atsirado (užaugo) dėl žemės sklypo dalies nenaudojimo (jo neprižiūrint). Iš Nacionalinės žemės tarnybos schemos (II t. b.l. 29) matyti, kad minėta dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo yra už tvoros bei riboženklio, kuri/kuris pagal liudytojų parodymus (kurių nepaneigė atsakovai) žymėjo sodų bendrijos teritoriją, ribų. 

30. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypų ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovų žemės sklypo riboženkliai buvo išlikę, tačiau atsakovai nepaneigė ieškovės ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad yra išlikęs vienas riboženklis, žymintis ieškovės/bendrijos žemės sklypo ribą/teritoriją, nuo kurios nustatant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą su atsakovais ji būtų ne UAB „Nekilnojamo turto projektai“ kadastrinių matavimų metu nustatytoje vietoje. Liudytojais apklaustų J. P., V. S. parodymai, kad jie žemės sklypo ribas nustatė savo nuožiūra, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribos sklypų formavimo metu faktiškai paženklintos nebuvo, tuo tarpu liudytoju apklaustas A. B. ir kiti patvirtino, kad tiek išlikęs betoninis riboženklis, tiek tvora ties mišku žymėjo visos sodų bendrijos teritorijos ribas. Todėl nėra aišku, kodėl esminę reikšmę reiktų suteikti teritorijų planavimo dokumentams, bet ne išlikusiam riboženkliui, žyminčiam sodų bendrijos ribą, kuri taip pat yra viena iš ieškovės žemės sklypo ribų (taškų).  

31. Ieškovė teikė jai priklausančio žemės sklypo 2015 m. rugsėjo Žemės ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame nurodyta, jog vadovaujamasi 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu Nr. 1233 p., SB Karklas generaliniu planu (II t. b. l. 23), tačiau pažymėtina, kad ieškovė nepateikė visos kadastrinių matavimų bylos, pateiktas 2015 m. rugsėjo 2 d. matininko J. B. 77 sklypo planas nepasirašytas (I t. b. l. 24), todėl laikytina, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, kur yra jai priklausančio žemės sklypo riba, besiribojanti su atsakovų sklypu (CPK 178 straipsnis). Paminėti ieškovei priklausančio žemės sklypo matavimai nėra teisiškai reikšmingi, nes jie nėra sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra duomenų, kad jie buvo teikti Nacionalinei žemės tarnybai tikrinimui. Dauguma trečiojo asmens K. Š. teiktų rašytinių įrodymų yra tik su paties trečiojo asmens prierašais, nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, neaiškūs teikiamų dokumentų sudarytojai, todėl teisiškai nėra reikšmingi ir detaliau dėl jų nepasisakytina.

32. Taigi, šioje byloje nebuvo paneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad patvirtinus atsakovų žemės sklypo ribas pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengtus kadastrinius matavimus žymiai sumažėtų ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas skaičiuojant jį iki bendrijos statytos tvoros/išlikusio riboženklio arba dalis ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų būtų miško teritorijoje. Šią aplinkybę pakankamai pagrindžia 2017 m. spalio 10 d. UAB „Geolukas“ sudarytas planas (schema)-(II t. b.l. 20), kurio ydingumo nei Nacionalinė žemės tarnybos atstovė, nei atsakovai A. K., A. K. neįrodė.

33. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neatliko jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, nors tokius veiksmus atlikti buvo pasiūlyta 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Tačiau pažymėtina, kad ši byla buvo perduota bendros kompetencijos teismui Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi, konstatuojant, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymo (nutarties 36 punktas), todėl šios bylos esmę sudaro ne tiek vertinimas, ar Nacionalinė žemės tarnyba priimdama administracinį aktą laikėsi teisės aktų reikalavimų, kiek aplinkybė, ar UAB „Nekilnojamo turto projektai“ kadastrinių matavimų metu nustatytos atsakovų žemės sklypo ribos atitinka besiribojančių ribų savininkų interesus, teisingumo, proporcingumo principus, teismų praktiką dėl žemės sklypo ribų nustatymo (žr. sprendimo 15-22 punktus).

34. Šioje byloje ieškovė pakankamai pagrindė, kad patvirtinus ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribą pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ kadastrinius matavimus, ieškovei galimo naudotis žemės sklypo plotas faktiškai sumažėtų žymiai arba dalis žemės sklypo, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos schemos, turėtų būti miško teritorijoje (CPK 185 straipsnis). Minėta išvada sudaro pagrindą konstatuoti, kad sprendimas palikti galioti 2017 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-2978(14.48.111) patvirtintus kadastrinius matavimus neatitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir iš esmės šioje byloje reikštų gynybą atsakovų interesų ieškovės interesų sąskaita (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šalių bendros ribos klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida (žr. palyginimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020 99 punktą).

35. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas ieškinio reikalavimas panaikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 48SK-2978(14.48.111), kuriuo buvo patvirtinti atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ matininko paruoštą kadastro duomenų bylą (CK 4.45 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).  

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Šioje byloje ieškovei A. Š. Vilniaus skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 12 d. bei 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už ieškinį turėjo būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą). Ieškovės advokato atstovavimo išlaidos pagal pateiktą 2021 m. birželio 4 d. pažymą sudarė 520,61 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovai yra fiziniai asmenys A. K. ir A. K. bei valstybinė institucija Nacionalinė žemės tarnyba, todėl tenkinus ieškinį, 297,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (1/2 dalis nuo 595,61 Eur) valstybės naudai priteistina iš atsakovų A. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t.y. po 148,90 Eur, likusi dalis bylinėjimosi išlaidų (297,81 Eur) apmokama iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

37. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 93,16 Eur, todėl tenkinus ieškinio reikalavimus 46,58 Eur pašto išlaidų (1/2 dalis nuo 93,16 Eur) valstybės naudai priteistina iš atsakovų A. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t.y. po 23,29 Eur, likusi dalis bylinėjimosi išlaidų (46,58 Eur) apmokama iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 48SK-2978 (14.48.111) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4154/0211:68) kadastro duomenų patvirtinimo.   

Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai šias bylinėjimosi išlaidas: iš kiekvieno po 23,29 Eur (dvidešimt tris eurus 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) ir po 148,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 90 ct) žyminio mokesčio bei antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), sumokant į VMI prie LR FM, j.a.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė