Baudžiamoji byla Nr. 1-3286-957/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59048-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojęs BK) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme su 500 Lt turto konfiskavimu;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojęs BK) – vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme su 1500 Lt turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 31 d. nutartimi turto konfiskavimas panaikintas;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda. 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1500 Lt dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2006 m. spalio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu (kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu) pagal BK 242 straipsnį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – trijų mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL dydžio bauda;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šešis mėnesius atlyginti priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam ir per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. G. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.40 promilių girtumas), konflikto metu vieną kartą rankos delnu sudavė savo tėvui M. G. į veido sritį, taip prakirto apatinę lūpą ir sukėlė nukentėjusiajam M. G. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su tėvu M. G., viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra trys kambariai. 2017 m. lapkričio 11 d. jis savo namuose gėrė kartu su draugais, gal triukšmavo. Buvo su draugais virtuvėje. Tėvas visą laiką ateidavo ir reikalaudavo, kad visi eitų namo. Vėliau prie kompanijos prisijungė jo krikšto sūnus E. J. Jau po vidurnakčio, kai tėvas užėjo eilinį kartą su priekaištais, jis buvo stipriai išgėręs ir vieną kartą sudavė tėvui delnu per veidą bei prakirto lūpą. E. užstojo jo tėvą ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to E. iškvietė policiją. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo užbaigti tyrimą skiriant jam bausmę be teismo (b. l. 26-27).
Nukentėjusysis M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su savo sūnumi R. G. 2017 m. lapkričio 11 d. vakare sūnus išgėrinėjo virtuvėje su draugais. Apie 22.30 val. jis atėjo pas sūnų ir jo draugus į virtuvę, pasakė, jog baigtų gerti alkoholį ir kad išsiskirstytų. Jie jo neklausė, toliau gėrė. Jis visą vakarą kartojo, jog baigtų gerti ir eitų namo. Sūnus, kai būna neblaivus, tampa labai agresyvus. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val., pas jį į kambarį atėjo sūnus, kuris buvo agresyvus. Jis sūnui pasakė, kad visi turi išsiskirstyti, tačiau pastarasis jam iš rankos, nepamena kurios, delnu trenkė į veido sritį, pataikė į apatinę lūpą, ją prakirto. Tuomet sūnus grįžo į virtuvę, kurioje sukonfliktavo su jo sūnėnu E. J. Sūnėnas buvo virtuvėje ir tuo metu, kai sūnus jam trenkė, nematė, bet matyt girdėjo, todėl bandė jį užstoti, tarp jų kilo konfliktas, dėl ko sūnus iškvietė policiją. Atvažiavusi policija nustatė, jog pats R. G. sukėlė konfliktą, buvo agresyvus, trenkė jam į veidą, todėl jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Sūnus dažnai būna agresyvus, kai išgeria, tačiau tai yra pirmas atvejis, kai jis jam trenkė. Nuo teismo medicinos ekspertizės atsisako (b. l. 9-11).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo R. G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), agresyvus giminaitis grasina susidoroti, konfliktuoja. Bekalbant su pranešėju ragelį paėmė krikštasūnius, kuris teigė, kad pranešėjas yra sumušęs jo senelį (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), bute agresyvus giminaitis grasina susidoroti, konfliktuoja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą pasitiko neblaivus pranešėjas R. G., kuris elgėsi neadekvačiai, agresyviai, šaukė ir varė iš namų savo sūnėną E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Bute dar buvo pranešėjo tėvas M. G. (jo lūpa buvo kraujuota). Paklausus, kas atsitiko, vyras paaiškino, kad jį sumušė neblaivus sūnus R. G., kumščiu jam trenkė per veidą, sukėlė fizinį skausmą. Pabendravus su E. J., pastarasis patvirtino, kad jo dėdė R. G. trenkė seneliui ranka į veidą. M. G. greitosios medicinos pagalbos atsisakė. R. G. neneigė, kad trenkė savo tėvui, jis buvo sulaikytas (b. l. 16-17).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., 1.36 val. R. G. nustatytas 2.40 promilių girtumas (b. l. 31).
R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. lapkričio 11 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė kartu su draugais, tėvas visą laiką reikalaudavo, kad visi eitų namo. Jau po vidurnakčio tėvas vėl priekaištavo. Kadangi jis (t. y. R. G.) buvo stipriai išgėręs, vieną kartą sudavė tėvui delnu per veidą ir prakirto lūpą. Kaltinamojo teigimu, sūnėnas E. J. užstojo jo tėvą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, buvo iškviesta policija (b. l. 26-27). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka esmines objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo M. G. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu esminėse aplinkybėse patvirtino kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes bei nurodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.35 val., būnant namuose jo sūnus R. G., kuris visą vakarą su draugais vartojo alkoholį, delnu trenkė jam į veido sritį, pataikė į apatinę lūpą, ją prakirto. Nukentėjusiojo teigimu, sūnus tai padarė po to, kai jis sūnui pasakė, kad visi turi skirstytis. Nukentėjusiojo teigimu, tuomet sūnus sukonfliktavo su sūnėnu E. J. Sūnėnas buvo virtuvėje ir tuo metu, kai sūnus jam trenkė, nematė, bet matyt girdėjo, todėl bandė jį užstoti, tarp jų kilo konfliktas, dėl ko sūnus iškvietė policiją. Atvažiavusi policija nustatė, jog pats R. G. sukėlė konfliktą, buvo agresyvus, trenkė jam į veidą, todėl jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą (b. l. 9-11). Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio, be kita ko, matyti, jog atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusiojo M. G. lūpa buvo kraujuota (b. l. 16-17). Nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes taip pat patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog iš tiesų 2017 m. lapkričio 12 d., apie 0.34 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi jo sūnus R. G., tačiau šiam bekalbant ragelį paėmė krikštasūnius, kuris teigė, kad pranešėjas yra sumušęs jo senelį (b. l. 6). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis R. G. buvo neblaivus, kadangi 2017 m. lapkričio 12 d., 1.36 val. jam nustatytas 2.40 promilių girtumas (b. l. 31). Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad R. G. 2017 m. lapkričio 12 d. prieš nukentėjusįjį M. G. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog jie gyvena kartu, nukentėjusysis M. G. yra kaltinamojo R. G. tėvas. Kadangi R. G. smurtavo prieš kartu su juo gyvenantį tėvą, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. G. prieš nukentėjusįjį M. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami (b. l. 47).
Nukentėjusiajam M. G. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu b. l. 49), skundų bei prašymų negauta.
Dėl R. G. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – R. G. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. G. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 34-36, 45-46), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-43). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytu įpareigojimu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kartu su bausme jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu ir BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Pažymėtina, jog prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas įpareigojimas – išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neskirtinas, kadangi, teismo vertinimu, šis įpareigojimas yra nesuderinamas su kaltinamojo darbu bei su BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemone.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 12 d., 0.39 val. iki 2017 m. lapkričio 13 d., 14.20 val. (b. l. 20, 21), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28-29) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 12 d., 0.39 val. iki 2017 m. lapkričio 13 d., 14.20 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. G., kad:
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Marijus Kursevičius